Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės D. J. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. prašymą su suinteresuotais asmenimis V. K., Z. K. (Z. K.), UAB „Žemės matavimų grupė“, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiuoju asmeniu VĮ Registrų centru dėl proceso atnaujinimo Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32-763/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-32-763/2015 naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog teismas, atmesdamas jos ieškinį, vadovavosi atsakovų V. ir Z. K., UAB „Žemės matavimų grupė“ atliktu leistino žemės sklypo ploto paklaidos paskaičiavimu. Matininkai, nustatydami žemės sklypo ribas su keliu šiaurinėje ir rytinėje dalyje, kelią laikė stabiliu objektu, kurio padėtis nepasikeitusi, jis buvo pagrindas apskaičiuojant atsakovų žemės sklypo ribas. Matininkams tokiu būdu nustačius atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas šiaurinėje ir rytinėje dalyse, atsakovų žemės sklypo riba eina per jos sodą. Paaiškėjo esminė bylai reikšminga aplinkybė, kad Švenčionių rajono taryba dar 2004-02-05 sprendimu Nr. T-7 buvo patvirtinusi vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus „Dėl Švenčionių rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo“. Pagal šį sąrašą ir 2012 m. infrastruktūros plėtros specialųjį planą, yra tik kelias (duomenys neskelbtini), kuris prižiūrimas seniūnijos, jis įtrauktas į specialųjį planą Nr. 176 (4-2V). Šis kelias eina į pietinę pusę, o šiaurinėje pusėje kelio nėra ir, kaip nurodė matininkai, laikydami stabiliu objektu kažkokį kelią, nėra jokio posūkio į kairę. Kadastro vietovės žemėlapyje, sudarytame J., kelią, kuriuo buvo važinėjama į kolūkio fermas, sudarytojas įvardijo lauko keliu. Fotografuojant iš palydovo, galėjo likti kažkokių kelių kontūrai, tačiau už vietinės reikšmės kelius atsakinga seniūnija. Apie šį faktą pareiškėjai nebuvo žinoma, atsakovai teismą klaidino vadovaudamiesi ortožemėplapiuose pažymėtais kelio kontūrais. Nebuvo jokio pagrindo vadovautis šiaurinėje ir rytinėje dalyje esančiu keliu kaip stabiliu objektu. Pasinaudojus nestabiliu objektu – neegzistuojančiu keliu – atsakovų V. ir Z. K. žemės sklypo ribos atsirado jos prieš keliolika metų pasodintų vaismedžių vietoje. Pareiškėja nurodo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidusi CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino – trijų mėnesių nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.Atsiliepime suinteresuoti asmenys V. K., Z. K. nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja, būdama ieškove, įrodinėjo, kad UAB „Žemės matavimų grupė“ matininkai atsakovų žemės sklypo matavimų atskaitos tašku nepagrįstai laikė kelią, esantį šio sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse, teigė, kad šis kelias yra „be žvyro“, „išnykęs“, „slankiojantis“, tačiau nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji informacijos į seniūniją negalėjo kreiptis bylos nagrinėjimo metu. Pateikti įrodymai – seniūnijos raštai – patvirtina aplinkybę, kuri nebuvo išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. patvirtina seniūnijos prižiūrimo kelio buvimą, tačiau nei patvirtina, nei paneigia atsakovų žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse esančio vietinės reikšmės vidaus kelio, kaip stabilaus vietovės objekto, egzistavimo. Kelias, kurio buvimą neigia pareiškėja, funkcionuoja kaip vietinės reikšmės vidaus kelias ir jei tuo keliu nebevažinėjama link sunykusių kaimų, jis nėra intensyviai naudojamas ir dėl to neprižiūrimas seniūnijos, tai nereiškia, kad jo nėra, nes šis kelias yra privažiavimas prie atsakovų sodybos bei toliau esančio kluono, šiuo keliu privažiuojama ir prie ieškovei priklausančio miško sklypo bei prie (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams priklausančių pievų. Be to, minėto kelio padėtis nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remdamasis teismas išsprendė ginčą dėl ribų ir priėmė sprendimą, todėl pareiškėjos pateikti įrodymai neturi įtakos teismo sprendimo rezultatui. Jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, kitoks sprendimas vis tiek nebūtų priimtas. Taip pat pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji nepraleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti – nėra duomenų, kada ji (jos atstovė) gavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Sarių seniūnijos 2015-07-30 raštą Nr. (2.3.) S/8-139.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-32-763/2014. Teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja visos aplinkybės, kurioms esant įrodymas gali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Aplinkybė, kad yra tik vienas seniūnijos prižiūrimas vietinės reikšmės viešasis kelias, o kelias, esantis atsakovams priklausančio žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse, neįrašytas į seniūnijos prižiūrimų kelių sąrašą, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai jei ir nebuvo žinoma, tai galėjo būti žinoma, kadangi byloje buvo žinoma aplinkybė, jog, matuojant atsakovų žemės sklypą, vienu iš orientyrų buvo šiaurinėje ir rytinėje jo dalyje esantis kelias, ir pareiškėja nesutiko, kad žemės sklypo riba buvo nustatyta stabiliu orientyru laikant šį kelią. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodyta priežasčių, dėl kurių pareiškėja į seniūniją dėl informacijos apie seniūnijos prižiūrimus vietinės reikšmės viešuosius kelius nesikreipė bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nagrinėjant bylą buvo atstovaujama advokato, vertino, kad tas nebuvo padaryta ne dėl objektyvių priežasčių – pareiškėja, elgdamasi rūpestingai, apdairiai bei siekdama pateikti visus įrodymus, galėjo šią informaciją gauti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Be to, aplinkybė, kad vietinės reikšmės viešasis kelias (duomenys neskelbtini) prižiūrimas seniūnijos, byloje nebuvo ginčijama, taip pat nebuvo teigiama ir įrodinėjama, kad atsakovų sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse esantis kelias buvo prižiūrimas seniūnijos, o pareiškėjos pateikti įrodymai nepaneigia duomenų, kad minėtas kelias egzistavo atliekant matavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b.l. 34-36), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo.Nurodo, jog teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, vadovavosi melagingais atsakovų K. atsiliepimais į jos paduotą prašymą, nes sunykusio kelio į (duomenys neskelbtini) kaimo pievas nėra.Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo žinoma, jog ginčo kelius prižiūri ne Švenčionių rajono savivaldybės atitinkamas poskyris, o Sarių seniūnija. To nežinojo ir teisme dalyvavę Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono matininkai.Pateiktas Sarių seniūnijos raštas dėl esamo vietinės reikšmės kelio krypties ir einančio į tam tikrus vietovės kaimus, patvirtina, kad šiaurinėje-rytinėje pusėje kelio nebuvo, jis neegzistavo ir niekada negalėjo būti stabiliu objektu, prie kurio galima prisirišti matuojant. Neabejotina, kad matininkai žinojo apie vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) kryptį, nes toje vietovėje jie atlikę ne vieną žemės sklypo matavimą, bet slėpė, rodė tik orto žemėlapius, neatnaujintus nuo 2009 m. fotografijom iš palydovo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius pašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1395-405/2015 palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus, dokumentus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir 2015-12-03 priėmė teisingą sprendimą.Atsakovai V. K. ir Z. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą pašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apeliantės pozicija, iš kurios galima suprasti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius ir/ar UAB „Žemės matavimų grupė“ turėjo į bylą pateikti duomenis apie seniūnijos prižiūrimus kelius, yra nepagrįsta ir nepateisina ieškovės nepasinaudojimo jos procesinėmis teisėmis. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės su prašymu atnaujinti procesą pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nebuvo pateikti dėl ieškovės nerūpestingumo ir neapdairumo, o ne dėl objektyvių priežasčių. Iš Sarių seniūnijos rašto, kad seniūnija prižiūri kelią (duomenys neskelbtini), priešingai negu nurodo apeliantė, neseka išvada, kad nėra kito kelio atsakovų žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse ir šis įrodymas, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepaneigia duomenų, kad ginčo kelias egzistavo atliekant matavimus. Tai, kad ieškovė teigia, jog nesinaudoja ginčo keliu, kad į savo į žemės sklypus važiuoja per savo sklypą, nepaneigia, kad kelias yra ir, kad kiti žmonės juo naudojasi.Apeliantė teigdama, jog atsakovų žemės sklypo riba eina per jos vaismedžius, o ne šalia jų, kad jai tariamai atiduota nedirbama apleista žemės sklypo dalis, todėl jos žemės sklypo plotas nesumažėjo, iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos jau nurodė bylos nagrinėjimo metu, kuriuos teismas laikė neįrodytais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos D. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-32-763/2014 pagal jos ieškinį V. K., Z. K., UAB „Žemės matavimų grupė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiuoju asmeniu VĮ Registrų centru dėl Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-12-07 sprendimo Nr. 45SK-14.45110-422 panaikinimo bei prašymo patvirtinti ieškovės žemės sklypo ribas pagal jos pateiktą planą, yra pagrįsta ir teisėta.Atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovavosi neva melaginais atsakovų teiginiais apie egzistuojantį kelią kaip stabilų objektą, vertintinas kaip nepagrįstas. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami ieškovės (apeliantės) ieškinį, rėmėsi rašytiniais įrodymais ir konstatavo, jog šiaurinė ir rytinė atsakovų žemės sklypo riba sutampa su stabiliu objektu vietovėje–keliu, kurio padėtis nepakitusi lyginant su informacija esančia 1999-2001m. ir 2009-2010 m parengtuose ortofotografiniuose žemėlapiuose. Tuo tarpu atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teismas tik įvardino atsakovų argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovo sklypo šiaurinėje dalyje yra kelias, tačiau šiais argumentais nesivadovavo. Vertinant atskirojo skundo argumentą, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo žinoti to, kad ginčo vietovėje esančius kelius prižiūri ne Švenčionių rajono savivaldybės atitinkamas poskyris, o Sarių seniūnija, pažymėtina, jog jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja nagrinėjant bylą buvo atstovaujama advokato, todėl sutiktina su teismo vertinimu, jog į Sarių seniūniją nebuvo kreiptasi ne dėl objektyvių priežasčių. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Teismas neįrodinėja aplinkybių, o vertina šalių pateiktus įrodymus, todėl apeliantės argumentas, jog teismas neturėjo jokių patikimų įrodymų, jog apeliantei buvo galima gauti reikiamus duomenis iš Sarių seniūnijos, atmestinas. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka vienos būtinų sąlygų, jog pareiškėjai nebuvo ar negalėjo būti žinomos naujai paaiškėjusios aplinkybės.Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog pateiktas Sarių seniūnijos raštas dėl esamo vietinės reikšmės kelio krypties ir einančio į tam tikrus vietovės kaimus, patvirtina, kad šiaurinėje-rytinėje pusėje kelio nebuvo, jis neegzistavo ir niekada negalėjo būti stabiliu objektu, prie kurio galima prisirišti matuojant sklypo ribas. Sutiktina su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius argumentu, jog Sarių seniūnijos raštai, kuriuose nurodyta, kad į Švenčionių rajono tarybos 2004-02-05 sprendimu N. T-7 patvirtintą vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą yra įrašytas seniūnijos prižiūrimas vietinės reikšmės viešasis kelias (duomenys neskelbtini), kuris prižiūrimas seniūnijos, jis įtrauktas į specialųjį planą Nr. 176 (4-2V) (b.l. 14, 16), patvirtina aplinkybę, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t.y. patvirtina seniūnijos prižiūrimo kelio buvimą, tačiau nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingos aplinkybės – atsakovų žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse esančio vietinės reikšmės vidaus kelio, kaip stabilaus vietovės objekto, egzistavimo. Taigi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka ir kitos būtinos sąlygos, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.Kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Apeliantė taip pat pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame teigia, jog NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius 2016-04-26 parengė žemės naudojimo ir patikrinimo aktą Nr. 45ŽN-35, kuriame konstatavo, jog apeliantės pastatyta tvora užima atsakovės V. K. žemės sklypą, sudarė foto-lentelę, nustatė, kad atsakovės žemės sklypo riba turėtų eiti per apeliantės sode prieš keliolika metų pasodintus vaismedžius. Iš pateiktų papildomų įrodymų nėra aišku, kokią reikšmę jie turi klausimo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui, to nenurodė ir apeliantė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog šie įrodymai įrodo bylai reikšmingas aplinkybes. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suinteresuotų asmenų V. K. ir Z. K. atstovė adv. V. P. pateikė duomenis apie suinteresuotų asmenų turėtas 121 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK 98 str. numato tokių išlaidų atlyginimą, išlaidos pagrįstos, jų dydis neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 rekomenduojamo civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atskirasis skundas atmestinas, todėl minėtos išlaidos suinteresuotiems asmenims priteisiamos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. J. V. K. ir Z. K. 121 Eur bylinėjimosi išlaidas.