- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2S-1685-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33631-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- SKR Grupė uždarosios akcinės bendrovės
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „Augodara“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės SKR Grupė uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal SKR Grupė uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Augodara“ dėl įsakymo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. SKR Grupė, UAB (toliau – ieškovė) 2021 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo UAB „Augodara“.
2. Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2021 m. gruodžio 23 d.
Šalies argumentai
3. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo UAB „Augodara“ ir pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti 2022 m. sausio 5 d. nutartimi.
4. 2022 m. vasario 24 d. nutartimi Nr. e2S-574-432/2022 Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartį panaikino ir grąžino patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
5. 2022 m. kovo 8 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą patikslinto ieškinio (2021-12-31) trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Nr. e2S-1098-653/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį pakeitė – nutarties dalį, kuria ieškovė buvo įpareigota nurodyti, kokia teise ji naudojasi, teikdama patikslintą ieškinį, panaikino, likusią nutarties dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą bei apskaičiuoti ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, paliko nepakeistą. Ta pačia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovei naują terminą – iki 2022 m. balandžio 29 d. ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
7. 2022 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“; pripažinti negaliojančia ab initio 2021-04-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB ,,Augodara“.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarė ieškovės patikslintą ieškinį (2021-12-31) laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei, ieškovės patikslintą ieškinį (2022-05-02) atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė iki 2022 m. balandžio 29 d. nepašalino 2022 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyto patikslinto ieškinio (2021-12-31) trūkumo – nenurodė ieškinio sumos, neapskaičiavo ir nesumokėjo žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad naujai teikiamame patikslintame ieškinyje (2022-05-02) ieškovė nurodė nereiškianti reikalavimo – pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), todėl remdamasis Civilinio proceso kodekso (CPK) 115 straipsnio 4 dalimi, ieškovės patikslintą ieškinį (2021-12-31) laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
10. Dėl patikslinto ieškinio (2022-05-02), kuriuo ieškovė yra pareiškusi reikalavimą panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) (Įsakymas) ir pripažinti negaliojančia 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą NŽT ir UAB „Augodara“ (Sutartis), teismas nurodė nustatęs, kad žemės sklypo dalis, kuri yra Įsakymo, taip pat Sutarties objektu, nėra nei nuomojama UAB „Augodara“ Sutarties pagrindu, nei ketinama parduoti UAB „Augodara“ Įsakymo pagrindu. Žemės sklypo dalis yra parduota UAB „Augodara“ 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), kurios galiojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinęs tai, teismas nutarė, kad tiek teismo priimtu ieškiniu ieškovės reiškiamas reikalavimas panaikinti Įsakymą, tiek patikslintu ieškiniu (2022-05-02) ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia Sutartį negali sukelti ir nesukels jokių materialinių teisinių padarinių ieškovei. Todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas ieškovės patikslintą ieškinį (2022-05-02) priimti atsisakė, o civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
11. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. byloje priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Augodara“ naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškinyje išdėstytą pagrindą ir dalyką iniciavo, vėliau patikslintus ieškinius, kurie teismo nebuvo priimti, nes neatitiko įstatymo jiems keliamų reikalavimų, teikė ieškovė, todėl pareiga prisiimti išlaidas, nulemtas šio proceso, tenka ieškovei, o ne kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismas nutarė, kad byloje nesant jokių duomenų, kurie liudytų, kad šios išlaidos buvo nulemtos atsakovės ar trečiojo asmens netinkamo procesinio elgesio ar kitų priežasčių, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Augodara“ patirtas advokato pagalbos išlaidas už procesinio dokumento (atsiliepimo) parengimą, kurios yra protingo dydžio, pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priteisė iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovė (toliau – ir apeliantė), nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d nutartimi, pateikė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. gegužės 12 d. nutartį.
14. Apeliantė nurodo, kad patikslintas ieškinys (2021-12-31) nuo pirminio ieškinio skiriasi tuo, kad jame yra suformuluotas papildomas išvestinis reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekiniu sandoriu (negaliojančiu ab initio). Šio reikalavimo nebuvo pirminiame ieškinyje, nes to ieškinio padavimo metu valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis dar nebuvo sudaryta. Ji buvo sudaryta po civilinės bylos iškėlimo. Ieškovė šį išvestinį reikalavimą buvo priversta reikšti byloje dėl to, kad pirminį ieškinį gavusi teisėja, nepagrįstai vilkino ieškinio priėmimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą, nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vėliau ieškinys buvo priimtas, nors nutartyje nurodyti tariami ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Tačiau, buvo atsisakyta priimti reikalavimą dėl sandorio, motyvuojant, kad reiškiamas reikalavimas neva nėra išvestinis. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino, jog priimant pirminį ieškinį su reikalavimu dėl Įsakymo panaikinimo tas reikalavimas galėjo sukelti materialinius teisinius padarinius ieškovei, tačiau sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, tokio reikalavimo tenkinimas, anot teismo, jau nebesukelia ieškovei teisinių padarinių. Apeliantė su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad patikslintas ieškinys (2022-05-02) buvo pareikštas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros šioje byloje pareikštą savarankišką reikalavimą, kurį teismas atsisakė priimti. Apeliantės vertinimu, pirmos instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje, t. y. neišklausęs byloje dalyvaujančių asmenų, neištyręs įrodymų, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą dėl galimai neteisėtų sandorių ir administracinių aktų ieškovei sukeliamų teisinių pasekmių.
16. Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra priimtas ieškinys dėl administracinio akto panaikinimo. Spręsti dėl to, ar šis reikalavimas sukels materialinius teisinius padarinius ieškovei, ar nesukels, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas šioje byloje sprendimą, o ne nutartį. Priimdamas tokį sprendimą teismas privalo pasisakyti dėl visų ieškovės argumentų, įskaitant administracinio akto neteisėtumo, ieškovės teisių pažeidimo ir kt. (ieškinio pagrindas), taip pat motyvuoti vienokį ar kitokį savo sprendimą. Apeliantės manymu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, siekia nutraukti šią bylą, kad ieškovė ir prokuratūra negalėtų skųsti jo veiksmų apeliacinės instancijos teismui.
Šalies argumentai
17. Be to, ieškovė byloje pateikė atskirąjį skundą ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. papildomos nutarties. Atskiruoju skundu prašoma šią nutartį panaikinti. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad kol teismo nutartis dėl bylos nutraukimo nėra įsiteisėjusi teismas neturėjo spręsti UAB ,,Augodara“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, priimdamas papildomą nutartį, o šio klausimo išsprendimą turėjo atidėti iki 2022 m. gegužės 12 d. nutarties įsiteisėjimo. Ieškovės teigimu, skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kaip pasireiškė netinkamas ieškovės procesinis elgesys ir ar teismas tokį procesinį elgesį nustatė. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiama papildoma nutartimi priteisė atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidas, o tuo pačiu nutraukė jau iškeltą bylą pagal anksčiau priimtą ieškinį. Ieškovės įsitikinimu, būtent teismas savo veiksmais, iš pradžių vilkindamas ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimą, o vėliau priimdamas ieškinį (jau po sandorio sudarymo), po to atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį ir galiausiai nutraukdamas šią bylą, yra tiesiogiai atsakingas už byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Trečiasis asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimus į ieškovės atskiruosius skundus, prašydamas apeliacinės instancijos teismo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o 2022 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Augodara“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Trečiasis asmuo iš dalies pritaria atskirojo skundo argumentams, jog Įsakymo teisinis įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo pareigai ex officio pasisakyti dėl galimai niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto, o tuo pačiu, kaip įrodinėja ieškovė, apginti jos pažeistas teises, tačiau pažymi, kad civilinis procesas turi vykti laikantis koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2022 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įtraukimo į šią bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, formuluodamas materialinius – teisinius reikalavimus: pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją natūra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 9917 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), o iš valstybės priteisti UAB „Augodara“ naudai visas bendrovės faktiškai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas 2022 m. gegužės 2 d. neskundžiama nutartimi nusprendė atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus byloje, 2022 m. balandžio 27 d. teismui pateiktą savarankišką reikalavimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras teismo iniciatyva įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2227-656/2022, kurioje nagrinėjami pirmos instancijos teismo nepriimti reikalavimai, o ieškovė minėtoje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Trečiasis asmuo, be kita ko, nurodo, kad ieškiniu nėra pareiškęs reikalavimo nuginčyti Įsakymą, todėl ieškovė, realizuodama savo, kaip proceso dalyvio teises, turi galimybę reikšti savarankiškus reikalavimus, jei, jos manymu, tokiu būdu apgins savo pažeistas teises – privatų interesą, kurį šioje byloje siekiamas apginti viešasis interesas (visuomenės lūkestis, kad valstybės turtas (žemė) bus valdoma, naudojama ir ja disponuojama laikantis teisėtumo, efektyvumo ir kitų įstatyme įtvirtintų principų) nebūtinai akumuliuoja, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties panaikinimas ir tęsimas civilinės bylos, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo. Be to, trečiojo asmens vertinimu, ieškovės ieškinio pareiškimas ir vėlesni bandymai jį tikslinti negali būti vertinami kaip neabejotinai nesąžiningi. Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti NŽT sprendimą sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuris ieškinio pareiškimo metu dar nebuvo realizuotas ir jo patenkinimas (prieš tai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) neabejotinai būtų sukėlęs teisinius padarinius. Vėliau, pasikeitus faktinei situacijai (NŽT sudarius žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį), ieškovė atitinkamai tikslino ieškinio dalyką, realizuodama savo teisę į galimai pažeistų teisių teisminę gynybą. Todėl, trečiojo asmens teigimu, teismas 2022 m. birželio 2 d. priėmė neteisėtą ir neteisingą 2022 m. birželio 2 d. nutartį
19. Trečiasis asmuo UAB „Augodara“ pateikė atsiliepimus į ieškovės atskiruosius skundus, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. ir 2022 m. birželio 2 d. nutartis palikti nepakeistas ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
20. Trečiasis asmuo atsiliepimuose nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“ jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukels, nes yra įvykdytas – atsakovai jau yra sudarę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuri nėra nei patikslinto ieškinio (2022-05-02) pagrindu, nei dalyku. Be to, trečiojo asmens vertinimu, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje nesprendžiamas klausimas susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Esminės bylos faktinės aplinkybės
23. 2021 m. gruodžio 23 d. rezoliucija Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškovės ieškinio reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“ (Įsakymas). Skundžiama nutartimi civilinė byla dėl šio reikalavimo buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
24. Dėl 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės pateikto patikslinto ieškinio, kuriuo buvo prašoma panaikinti Įsakymą ir pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai – ieškovė įpareigota nurodyti ieškinio sumą bei apskaičiuoti ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Skundžiama nutartimi šis ieškovės patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu – nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, nenurodžius ieškinio sumos ir nesumokėjus žyminio mokesčio.
25. 2022 m. gegužės 2 d. (ieškinio trūkumams pašalinti teismo nustatytu terminu) ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas panaikinti Įsakymą ir pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp NŽT ir UAB „Augodara“. Šį ieškinį pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Dėl nutarties 2021 m. gruodžio 31 d. patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu
26. Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei CPK 115 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtinta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui, pagrindu.
27. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismų nustatyto ieškinio trūkumo – nenurodė ieškinio sumos ir nesumokėjo už jį žyminio mokesčio.
28. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota įkainoti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir už šį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį.
29. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog šie ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl atsirado pagrindas 2021 m. gruodžio 31 d. ieškinį laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ir grąžintinas ieškovei.
Dėl civilinė bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu
30. Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas nutraukė civilinę bylą pagal priimtą ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškovės reikalavimas panaikinti Įsakymą negali sukelti ir nesukels jokių materialinių teisinių padarinių ieškovei.
31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytus teismo motyvus dėl civilinės bylos pagal priimtą ieškovės ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo nutraukimo, nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.
32. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad priimtame nagrinėti ieškinyje ieškovė yra apibrėžusi savo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nurodydamas, kad Įsakymas pažeidžia jo, kaip dalies ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) savininko, teises ir teisėtus interesus, nes, ieškovės vertinimu, ir jam priklausantis žemės sklypas ar jo dalis Įsakymo pagrindu parduodamas trečiajam asmeniui UAB „Augodara“. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia. Ieškinyje išsamiai išdėstydamas faktines aplinkybes ir argumentus ieškovė pagrindė reikalavimą apginti, jo manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus.
33. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Teisėjas priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina, kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Todėl civilinio proceso įstatyme nenurodoma galimybė atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002). Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva Sela Sosulivka v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Guérin v. France, judgment of29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. E. v. I. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2013).
34. Aptartas teisinis reguliavimas ir nurodyta teismų praktika leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nuspręsdamas, kad Įsakymo panaikinimas ieškovei nesukels materialinių teisinių pasekmių, nepagrįstai pasisakė dėl ginčo esmės. Dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakytina tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės, t. y. ištyrus bei įvertinus ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą.
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to šioje dalyje naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl nutarties 2022 m. gegužės 2 d. patikslintą ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu
36. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs, jog 2022 m. gegužės 2 d. į bylą pateikto ieškovės patikslinto ieškinio, o konkrečiai reikalavimo pripažinti negaliojančia 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), išsprendimas nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių, atsisakė šį ieškinį priimti, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
37. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garcia Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33).
40. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Tai reiškia, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko), ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Ir tik jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas gali CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyti priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną.
42. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) įtakos ieškovės materialinėms teisėms ir interesams nebuvimo yra nepagrįsta jokiais objektyviais byloje nustatytais (surinktais) duomenimis (įrodymais).
43. Dėl pirmos instancijos teismo argumento, jog ginčo nuomos sutartis yra pasibaigusi NŽT su UAB „Augodara“ Įsakymo pagrindu sudarius žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų, jog ši nuomos sutartis būtų buvusi nutraukta. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad dėl valstybinės žemės disponavimo vyko (vyksta) tęstinis procesas ir UAB „Augodara“ bei NŽT sieję nuomos teisiniai santykiai buvo modifikuoti. Svarbu pabrėžti ir tai, kad dėl šių teisinių santykių (Įsakymo, pirkimo – pardavimo sutarties) vyksta teisminiai ginčai, kurie gali lemti restitucijos taikymą, taigi, teisinių santykių sugrąžinimą į padėtį, buvusią iki nuginčytų Įsakymo ir pirkimo – pardavimo sutarties.
44. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, neįvertinęs ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų dėl jos materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, nemotyvavęs išvadų dėl to, kad iš patikslinto ieškinio turinio nėra galimybės aiškiai identifikuoti konkretaus to asmens (ieškovės) galimo teisės pažeidimo, reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimą spręsdamas atsietai nuo kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nepagrįstai ieškovės 2022 m. gegužės 2 d. pateiktą patikslintą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmos instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir ieškinio priėmimo klausimą perduotina pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.
Dėl papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Pirmos instancijos teismas 2022 m. birželio 2 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Augodara“ naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
47. Anksčiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu nutarus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos nutraukimo, darytina išvada, kad civilinė byla nėra baigta, taigi ir spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo šioje stadijoje nėra teisinio pagrindo (CPK 93 straipsnis, 94 straipsnis), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis papildoma naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirąjį skundą patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuotinos, o trečiojo asmens UAB „Augodara“ prašymas priteisti jam iš ieškovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,
nutaria:
ieškovės SKR Grupė, UAB atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos nutraukimo ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį ir grąžinti SKR Grupė, UAB 2022 m. gegužės 2 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. papildomą nutartį.