- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- II-676-990/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- E. V.
- Advokatai
- Rimantas Mockaus
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-676-990/2019
2019 m. gruodžio 4 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 900 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Administracinio nusižengimo aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š., nustačiusi, kad E. V. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 07.01 val., būdama neblaivi (nustatytas 0,44 promilių neblaivumas), Drujos gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu E. V. skyrė administracinę nuobaudą – 900 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.
II. Skundo argumentai
E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba nustatyti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Pareiškėja nurodo, kad jos blaivumą tikrinant alkoholio matuokliu ji prieš nepilną parą buvo išgėrusi taurę vyno, apie pusę taurės putojančio vyno ir tik kitos dienos rytą, jausdamasi visiškai blaivi, žvali ir nejausdama jokių neblaivumo požymių, sėdo prie transporto priemonės vairo. Tuoj pat po policijos pareigūnų patikrinimo ji nedelsiant inicijavo savo sveikatos ir būklės patikrinimą Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus skyriuje, o po atliktų tyrimų buvo pateikta išvada, jog E. V. kraujyje etilo alkoholio iš viso nerasta. Pareiškėja nurodo, kad ją tikrinęs policijos pareigūnas alkoholio matavimo prietaiso antgalio jai pačiai išpakuoti neleido, o matavimo prietaisą atnešė su užmautu antgaliu, be to, policijos pareigūnas antrą kartą tikrintis girtumą jai irgi neleido. Pareiškėja skunde akcentavo, jog, nors jai buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas, tačiau atėmus 0,02 promilės paklaidą, jos neblaivumas tesiekė 0,42 promilės. Pareiškėjos teigimu, net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemonę yra 0,5 promilės, dėl ko, jos manymu, dėl jai nustatyto neblaivumo tikrai nebuvo tikslinga metams atimti teisę vairuoti. Aptariamų įvykių metu pareiškėja važiavo leistinu greičiu, jokio kito Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, praeityje jos padaryti administraciniai nusižengimai yra mažareikšmiai, be to, ji yra pasirinkusi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą – dalyvauja profesionaliame sporte ir atstovauja (duomenys neskelbtini). Ji pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą bei sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas, jos vertinimu, laikytina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, ir mano esant pilną pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jai paskirtą baudą ji sumokėjo ir, jos vertinimu, paskirta bauda yra rimta auklėjamoji ir atgrasanti priemonė, kuri šiuo atveju yra pakankama, todėl ji prašo panaikinti arba sutrumpinti jai skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą paskiriant jai administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas padėtų įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pareiškėja prašo atsižvelgti ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas neigiamai įtakotų jos gyvenimą, trukdytų jai išlaikyti motiną ir verslą.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Institucijos vertinimu, E. V. skunde nurodytos aplinkybės, taip pat jų visuma, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę.
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. atstovas advokato padėjėjas R. M. pakartojo E. V. skundo reikalavimus ir paaiškino, kad E. V. paties nusižengimo fakto neginčija, kaltę pripažįsta, tik nesutinka su jai paskirta sankcija, kuri, jos nuomone, yra per griežta. E. V. atstovo teigimu, pritaikius alkoholio matuoklio paklaidą, neblaivumo kaip ir nebuvo nustatyta, E. V. iš karto po įvykio nuvyko į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tikrinosi kraują, tačiau kraujyje alkoholio nebuvo rasta, nuo jos nebuvo juntamas alkoholio kvapas, visi medicininiai tyrimai buvo palankūs pareiškėjai. E. V. iš ryto nesijautė apsvaigusi ar nekoordinuojanti savo veiksmų. E. V. yra profesionali sportininkė, yra gavusi apdovanojimų tiek iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiek iš tarptautinių organizacijų. E. V. labai išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos, automobilis jai yra labai reikalingas, o jos finansinės aplinkybės nėra labai geros. E. V. atstovo manymu, kompleksas visų duomenų sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. V. yra nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
E. V. neginčija jai skirtos administracinės nuobaudos – baudos skyrimo pagrįstumo bei šios administracinės nuobaudos dydžio, paskirtą baudą – 900 eurų ji sumokėjo 2019 m. spalio 14 d. (b. l. 19), taigi teismas aplinkybių, lėmusių administracinės nuobaudos rūšies bei šios nuobaudos dydžio parinkimą E. V., šioje nutartyje nevertina, preziumuodamas, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, parinkdamas E. V. skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei nustatydamas šios nuobaudos dydį, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.
Skunde iš esmės ginčijamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo bei šios administracinio poveikio priemonės termino pagrįstumas, prašant visai netaikyti šios administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą arba šią administracinio poveikio priemonę pakeisti į kitą administracinio poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros programose (kursuose).
Spęsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taigi skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl E. V. skirtinos administracinio poveikio priemonės rūšies atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas ir E. V. skyrė vienintelę ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors E. V. prašo šią administracinio poveikio priemonę pakeisti į kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros programose (kursuose), teismas pažymi, kad ANK 30 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Minėta, kad ANK 422 straipsnyje už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą nėra numatyta administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) skyrimo galimybė, taigi nėra teisinio pagrindo E. V. skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros programose (kursuose).
Spęsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, taigi skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl E. V. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – įvertino E. V. nurodytas aplinkybes ir nustatė trumpiausią E. V. skirtinos ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – vienerius metus.
Teismas pažymi, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į pakankamai platų ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą galimą transporto priemonės vairuotojo neblaivumą, kurio galimos ribos apima daugiau nei vieną promilę (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), yra nustatytos pakankamai plačios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribos – nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, taigi trumpiausias E. V. skirtos administracinio poveikio priemonės terminas, įvertinus tai, kad alkoholio koncentracija E. V. iškvepiamame ore tik nedaug viršijo maksimalią alkoholio koncentracijos ribą, kuriai esant dar leidžiama vairuoti transporto priemones, yra adekvatus padarytos veikos pobūdžiui.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, t. y. administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, Nr. 2AT-42/2013, Nr. 2AT-17/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-188-211/2018, Nr. AN2-198-870/2018 ir kt.).
Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, E. V. nurodo tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, jai skirtą baudą sumokėjo laiku, alkoholį vartojo nagrinėjamo įvykio išvakarėse, o prie vairo sėdo besijausdama blaivi, važiavo leistinu greičiu, nepadarė jokio kito Kelių eismo taisyklių pažeidimo, praeityje nėra bausta už šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, ji yra profesionali sportininkė, kuri buvo apdovanota tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, o teisė vairuoti jai reikalinga norint išlaikyti motiną bei verslą, be to, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, E. V. atstovas paminėjo, jog E. V. girtumas buvo tikrinamas tik vieną kartą, o kiek vėliau gydymo įstaigoje buvo nustatyta, jog E. V. yra blaivi, todėl pati neblaivumo patikrinimo procedūra nebuvo kokybiška.
Šioje nutartyje jau minėta, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo atsižvelgta į E. V. padarytos veikos pobūdį bei tai, kad alkoholio koncentracija jos iškvepiamame ore tik nedaug viršijo maksimalią alkoholio koncentracijos ribą, kuriai esant dar leidžiama vairuoti transporto priemones, dėl ko E. V. buvo skirta mažesnė už vidurkį ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė, nustatant minimalų sankcijoje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog nebuvo nustatyta nei E. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, o pareiškėja nurodo, kad su nusižengimu ji iš esmės sutiko, tiesiog norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybės, tačiau E. V. sutikimas su nusižengimu niekur neužfiksuotas. 2019 m. rugpjūčio 17 d. administracinio nusižengimo protokole yra rašytinis E. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ji iš vakaro gėrė vyno, jautėsi gerai, o prieš tai nevalgė ir negėrė vandens. Iš šio paaiškinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, ar pareiškėja nesutiko su padarytu nusižengimu, ar tiesiog norėjo papildomai paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau pažymėtina, jog norint pripažinti buvus ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtinas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas su padarytu administraciniu nusižengimu, tačiau nuoširdus gailėjimasis, apie kurio buvimą, priimant skundžiamą nutarimą, teismas duomenų neturi. Nors pareiškėja teikė rašytinius paaiškinimus, tačiau nei 2019 m. rugpjūčio 17 d. administracinio nusižengimo protokole, nei priimant skundžiamą 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, pareiškėja nėra nurodžiusi, jog dėl padaryto nusižengimo gailisi. Kita vertus, priimant skundžiamą nutarimą, net ir nustačius E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai nebūtų turėję jokios įtakos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui, nes, kaip minėta, šis terminas ir taip buvo nustatytas minimalus.
Teismas pažymi ir tai, kad įstatymų leidėjas nedaro išlygos dėl alkoholio vartojimo laiko, t. y. ar alkoholis buvo vartotas išvakarėse, ar tą pačią dieną – žmogus, priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, privalo įvertinti visas aplinkybes bei galimas rizikas tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams bei priimti socialiai naudingą bei atsakingą sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtos baudos sumokėjimas negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, leidžianti taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi baudos sumokėjimas laiku yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga, kurios nevykdymas sąlygoja pasekmes, susijusias su priverstiniu baudos išieškojimu.
Prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, E. V. nurodo, kad ji yra profesionali sportininkė, šis nusižengimas yra atsitiktinis, įvykio metu ji važiavo leistinu greičiu, nepadarė jokio kito pažeidimo, dėl jos veiksmų nekilo žala, o vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas siekiant pasirūpinti mama, taip pat vykdyti verslą. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07). E. V. dar prieš darydama teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl pažeidimo padarymo, todėl ji turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. E. V., nesilaikydama teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jos netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Be to, tai, kad pareiškėja užsiima profesionaliu sportu ir yra gavusi apdovanojimų, teismas nelaiko aplinkybėmis, turinčiomis įtakos administracinio poveikio priemonės termino nustatymui. Taip pat pažymėtina, jog tos aplinkybės, kad pareiškėja aptariamų įvykių metu nepadarė jokio kito nusižengimo, o dėl jos veiksmų nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo laikyti, jog ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos poveikio priemonės taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams: jei E. V. būtų padariusi dar ir kitų administracinių nusižengimų, dėl tokių jos veiksmų būtų kilusi papildoma administracinė atsakomybė, o vien ta aplinkybė, kad ji vienu metu padarė tik vieną administracinį nusižengimą, jokiu būdu nepaneigia šio nusižengimo pavojingumo.
Negalima nepastebėti ir to, jog nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu E. V. turėjo net šešias galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir, nors visos nuobaudos buvo paskirtos už nešiurkščius nusižengimus, tačiau, ši aplinkybė neleidžia E. V. charakterizuoti kaip išimtinai pavyzdingos vairuotojos, kas ypač svarbu svarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.
Kaip vieną iš aplinkybių dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pareiškėjos atstovas įvardijo tai, jog pritaikius paklaidą, jo teigimu, neblaivumo kaip ir nebuvo nustatyta, o pareiškėjai nuvykus į medicinos įstaigą jos kraujyje alkoholio rasta iš viso nebuvo, be to, paties pažeidimo fakto pažeidėja neginčyti nusprendė neva dėl finansinės padėties ir požiūrio, su kuriuo ji susidūrė policijos įstaigoje. Pateiktame skunde pareiškėja daug dėmesio skyrė tai aplinkybei, kad jos blaivumas buvo tikrinamas tik vieną kartą, nors, jos manymu, pareigūnai privalėjo, jai pageidaujant, jos blaivumą tikrinti pakartotinai, ko policijos pareigūnai nepadarė piktybiškai. Taip pat pareiškėja akcentavo, jog nuvykus į gydymo įstaigą jos kraujyje alkoholio visai nebuvo rasta.
Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos E. V. teiginiai, kad policijos pareigūnai privalėjo jos blaivumą patikrinti alkotesteriu antrą kartą, yra nepagrįsti jokiu Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisės aktu.
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, galiojusių E. V. administracinio nusižengimo padarymo metu, 4 punkte numatyta, jog policijos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo susijusi nei su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, nei su įvykiu, kurio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, todėl policijos pareigūnai pakartotinį blaivumo patikrinimą E. V. atlikti neturėjo jokio teisinio pagrindo. Įstatymai nenumato galimybės asmens blaivumą antrą kartą tikrinti vien dėl to, kad asmuo tai daryti pageidauja.
Iš teismui pateikto alkotesterio kvito matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d. 07.01 val. E. V. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,44 promilės etilo alkoholio (atėmus prietaiso paklaidą – 0,42 promilės). 2019 m. rugpjūčio 17 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 132 nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d. 08.42 val. E. V. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,07 promilės etilo alkoholio, o specialisto išvados Nr. T-A 5850/2019(01) duomenimis, E. V. kraujyje, paimtame 2019 m. rugpjūčio 17 d. 08.45 val., etilo alkoholio nerasta, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos iškvėptame ore praėjus daugiau kaip pusantros valandos po pirminio patikrinimo buvo vis dar aptikta etilo alkoholio, ir, nors kraujyje etilo alkoholio nebebuvo, tačiau įvertinus jai nustatytą artimą minimaliam girtumo laipsnį ir pakankamai ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo pirmojo patikrinimo (daugiau kaip pusantros valandos), teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirminio E. V. neblaivumo patikrinimo rezultatais. Byloje esantis alkotesterio „Drager 7510“ patikros sertifikatas patvirtina šio prietaiso tinkamumą naudoti nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad E. V. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti E. V. administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą arba šią administracinio poveikio priemonę pakeisti į kitą administracinio poveikio priemonę. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. E. V. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, taigi E. V. skundas netenkinamas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, kuriuo E. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 900 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.