- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- eA-2321-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01838-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė nuolat gyventi Lietuvoje
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. (A. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 25S81438 (toliau – ir Sprendimas1) nepakeisti leidimo nuolat gyventi ir Migracijos departamento 2025 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 25S83096 (toliau – ir Sprendimas2) panaikinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje pareiškėjai.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas jau trečią kartą iš eilės priima pareiškėjos atžvilgiu neigiamus sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, tačiau iš esmės visus sprendimus grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau buvo išsamiai išanalizuotos net dviejuose atskirose teisminiuose procesuose.
2.2. Atsakovas grindžia priimtus sprendimus neindividualizuota Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. liepos 29 d. išvada Nr. 18-6977 (toliau – ir Išvada), kurioje yra nurodyta, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, visais, jau ne kartą analizuotais duomenimis bei faktinėmis aplinkybėmis ir naujai atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu iš esmės nebuvo nustatyta jokių naujų (kitokių) faktų apie pareiškėją ir jos subjektyvią, nekategorišką nuomonę karo Ukrainoje klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024 konstatavo, jog VSD 2023 m. balandžio 12 d. išvada yra nepakankamai individualizuota, atsakovui teiktame rašte VSD buvo bendrai pasisakęs tik dėl to, kad priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD, minėti atsakymai reiškia, kad užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
2.4. Išvada, kuria buvo remtasi tiek Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. 24S206858 panaikinti leidimą nuolat gyventi, tiek skundžiamuose sprendimuose, iš esmės yra tokio paties turinio, kaip ir pirmoji išvada, kadangi joje VSD remiasi tais pačiais faktais, t. y. 2023 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjos užpildytu klausimynu, kuriame ji buvo nurodžiusi, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir todėl, VSD vertinimu, asmuo, klausimyne nurodydamas, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, taip pat paaiškinime teigdamas, kad Rusija Ukrainoje kariauja su fašizmu ir Krymas priklauso Rusijai, taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
2.5. Pateikdamas naują išvadą, VSD neatliko jokių veiksmų bei nenustatė jokių naujų faktinių aplinkybių, vadovavosi tuo pačiu pareiškėjo užpildytu Klausimynu, nors po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024 priėmimo, Migracijos departamentui atnaujinus pareiškėjos prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, nagrinėjimą, pareiškėja užpildė ir pateikė atsakovui naują klausimyną, kuriame ji nurodė, kad nepritaria Rusijos pradėtam karui ir kad Krymas priklauso Ukrainai. Naujai pateikto Klausimyno VSD nevertino ir juo nesivadovavo, kas tik įrodo, jog VSD pateikė itin formalią ir neindividualizuotą Išvadą, analogišką pirmajai išvadai ir tik formaliai atliko procedūrą, tačiau nevertino jokių faktinių aplinkybių.
2.6. Pareiškėja paskutinį kartą buvo nuvažiavusi į Baltarusiją 2023 m. birželio mėn., ir nuo to laiko ji daugiau nei karto nebuvo Baltarusijoje. Migracijos departamentas remiasi Išvada, kurioje nurodyti duomenys apie pareiškėją jau du kartus buvo išsamiai išanalizuoti administracinėse bylose, ir šiose bylose teismai abu kartus tenkino pareiškėjos skundus bei nurodė, kad atsakovas priėmė neproporcingus sprendimus, nes neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja Lietuvoje gyvena ilgą laiką ir yra įgijusi ilgalaikio gyventojo statusą, o taip pat į jos šeimos, ekonominius ir kt. ryšius Lietuvoje.
2.7. Atsakovas skundžiamuose sprendimuose remiasi ta pačia neindividualizuota Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kuri, kaip sprendė teismas, negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose atkartojo visus anksčiau nustatytus duomenis apie pareiškėją, t. y. apie jos gyvenimo Lietuvoje laikotarpį, išduotus leidimus gyventi, buvusį darbą, šeimos ryšius, sveikatos būklę ir kt., tačiau kaip ir prieš tai, neatliko objektyvaus visų pareiškėją charakterizuojančių duomenų vertinimo per proporcingumo principo prizmę. Atsakovas objektyviai neįvertino pareiškėjos individualios situacijos, jog Lietuvoje ji gyvena nuo 2013 metų (yra įgijusi ilgalaikio gyventojo statusą), Lietuvoje turi nekilnojamąjį turtą, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. dirbo Lietuvoje ir darbo vietą buvo priversta palikti dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir neįgalumo, kad ji yra ištekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio, kuris yra profesionalus karys ir nuo 2000 metų atlieka karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kad ji ilgą laiką gydosi, jos sveikatos būklė yra sudėtinga (operuotas (duomenys neskelbtini)), todėl jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, kurią gali suteikti tik jos sutuoktinis, nes pareiškėja Lietuvoje neturi giminių, išskyrus sutuoktinio gimines, o su Baltarusijoje gyvenančiais giminaičiais seniai nepalaiko jokių ryšių, su Baltarusija neturi jokių ekonominių, socialinių ir kultūrinių ryšių.
2.8. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 12 d. atliko pakartotinę pareiškėjos apklausą, tačiau apklausos metu pareiškėja nepasakė nieko naujo ir iš esmės pakartojo tai, ką buvo sakiusi pirmosios apklausos metu (2023 m. lapkričio 3 d.), t. y. pasakė savo subjektyvią nuomonę, kuri aiškiai parodo, kad pareiškėja apskritai neturi kategoriškos nuomonės dėl vykstančių įvykių Ukrainoje, nurodė kad legitimiai Krymas priklauso Ukrainai, o sakydama, kad viską parodys laikas, turėjo omenyje tai, kad neaišku, kuo viskas baigsis, ir kaip į visą tai ateityje reaguos tarptautinė bendruomenė.
2.9. Migracijos departamentas ištraukė pareiškėjos per apklausą išsakytus žodžius iš konteksto ir sprendimuose viską surašė taip, kad visi pareiškėjos pasisakymai atrodytų neigiamai, nors pareiškėja savo pritarimo Rusijos veiksmams neišreiškė. Migracijos departamentas neobjektyviai įvertino visas faktines aplinkybes apie pareiškėjos šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, o ypač apie jos sveikatos būklę bei nesigilino į medicininius dokumentus, kurie patvirtina, jog pareiškėja negali pati savimi pasirūpinti ir jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė klausimyną. Pildydama klausimyną, atsakydama į klausimyno 10 klausimą (ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje) pažymėjo atsakymą „Taip“, atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pažymėjo, kas Krymas priklauso „Rusijos Federacijai“. Paprašyta raštu pakomentuoti savo atsakymus į klausimyno 10 ir 11 klausimus pareiškėja pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Rusija Ukrainoje kovoja su fašizmu, o Krymas priklauso Rusijai todėl, kad Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos po įvykusio referendumo, taigi ir Krymas po įvykusio referendumo priklauso Rusijai, nes taip nori žmonės.
4.2. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 29 d. gavo VSD raštą Nr. 18-6977, kuriame nurodyta, kad pildydama Klausimyną, pareiškėja 2023 m. rugsėjo 28 d. nurodė, kad ji pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Paaiškinime, rašytame 2023 m. rugsėjo 28 d., pareiškėja nurodė, kad Rusija Ukrainoje kariauja su fašizmu, o Krymas priklauso Rusijai dėl surengto referendumo, kurio norėjo gyventojai. VSD vertinimu, nurodydama, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, paaiškinime teigdama, kad Rusija Ukrainoje kariauja su fašizmu ir Krymas priklauso Rusijai, pareiškėja išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, bei yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Rusija iki šiol nėra nutraukusi tarptautinę teisę akivaizdžiai pažeidžiančių agresyvių veiksmų ir akivaizdžiai grasina neva prieš Rusiją veikiantiems Vakarams. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. VSD vertinimu, leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai, keletą kartų per metus, vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, turėdama leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.3. Pagal kompetenciją Migracijos departamentas atlikdamas individualų pareiškėjos vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra ilgalaikiai, pareiškėja neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, 2023 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu pareiškėja nurodė, kad ji gimė Ukrainoje, vėliau gyveno Lietuvoje ir čia baigė mokyklą, o studijuoti išvyko į Baltarusiją. Baltarusijoje ir dabar gyvena jos mama, tačiau ji su ja nebendrauja. Baltarusijoje ji buvo susituokusi su Baltarusijos piliečiu. Iš šios santuokos turi vaikų, kurie kartu su tėvu yra išvykę gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV). Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko gyventi 2013 metais, nes čia susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu, o šiuo metu ji yra susituokusi su kitu Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjos vaikai su ja bendrauja per nuotolį ir jos nelanko.
4.4. Paprašyta pakomentuoti savo atsakymus į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pareiškėja nurodė, kad Krymas anksčiau priklausė Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą saugo, pareiškėja taip pat nurodė, kad po kurio laiko Lietuvos žmonės irgi taip pat vertins. Pokalbio metu pareiškėja bandė išvesti paraleles su situacija Kosove, kaltino JAV organizavus referendumą Kosove. Galvoja, kad tokia situacija, kai kariuomenė užima kitos valstybės teritoriją, žmonijos istorijoje yra įprasta, o šiuolaikiniam žmogui apskritai yra būdingi pirmykščio žmogaus instinktai. Pareiškėja akcentavo, kad JAV taip pat nesilaiko teisės, o Lietuvoje gyvenantys žmonės daug ko nežino, teigė, kad jai yra žinoma, kad Kaliningradas Rusijai, o Klaipėda Lietuvai atiteko pagal tą pačią sutartį. Jeigu Rusija turės Vokietijai atiduoti Kaliningradą, tai Lietuva Vokietijai turės atiduoti Klaipėdą.
4.5. Migracijos departamente 2025 m. kovo 12 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa. Paklausus, kaip vertina žmogaus teises Baltarusijoje, pareiškėja atsakė, kad įstatymai aukščiau už žodžio laisvę, laisvė – anarchija, o Lietuvoje nėra žodžio laisvės, nes dėl jos išsakytos nuomonės apie Rusijos pradėtą karą ir Krymo aneksiją, prieš ją šiuo metu Lietuva vykdo represijas. Žmogaus teisės pažeidžiamos JAV ir Lietuvoje, o ne Baltarusijoje. Pareiškėja bandė išvesti paraleles, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo fašistams užpuolus Europą, todėl ir Rusija turėjo pirma užpulti Ukrainą (ten kovoja su fašizmu). Pareiškėja neišsakė neigiamos nuomonės ir nepasmerkė Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą (palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje). Pareiškėja atsakė, kad legitimiai, pagal tarptautinę teisę Krymas priklauso Ukrainai, tačiau viską parodys laikas. Pareiškėja išsakė nuomonę, kad apskritai karas yra blogai, tačiau apie konkretų Rusijos Federacijos pradėtą karą kalbėti nenorėjo ir į klausimus atsakinėjo retoriniais klausimais, vengė tiesių atsakymų.
4.6. Apklausos metu pareiškėja neišreiškė Ukrainos palaikymo, kalbėjo abstrakčiais sakiniais, sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į užduodamus konkrečius klausimus, nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo, nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos ir nepasmerkė neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose.
4.7. Migracijos departamento 2025 m. kovo 12 d. atliktoje pareiškėjos sutuoktinio apklausoje pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad žmonos pažiūros jam yra žinomos, tačiau vengdamas konfliktų šeimoje, jis apie politiką su ja nekalba. Esą sutuoktinė anksčiau buvo labiau kategoriška, bet jos pusbrolis pulkininkas leitenantas, kariavęs Ukrainos kariuomenėje, bando pakeisti jos nuomonę. Žmonos nuomonę gerbia, nurodė, kad po atliktos operacijos sutuoktinė yra pasikeitusi, todėl stengiasi su ja bendrauti ramiai, o temų, dėl kurių gali kilti konfliktai, neliečia. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus ir VSD rašte nurodytą informaciją, konstatavo, jog pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir yra lojali Rusijos režimui, todėl gyvendama Lietuvos Respublikoje, ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
4.8. Migracijos departamentas taip pat įvertino, kad pareiškėja nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. 12 kartų vyko į Baltarusijos Respubliką, o atsižvelgus į tai, kad pareiškėja praeityje turėjo apie 20 metų trukusius darbo santykius minėtoje valstybėje, šia prasme pareiškėja laikytina pažeidžiama, nes manipuliuojant jos turėtais ekonominiais ryšiais, Baltarusijos režimas gali ją šantažuoti.
4.9. Įvertinęs, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kitas minėtas su pareiškėja susijusias aplinkybes, Migracijos departamentas konstatavo, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
4.10. Pareiškėjos asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu sutuoktiniu, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos sveikatos būklė, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.
4.11. Atnaujinus pareiškėjos prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo nagrinėjimą buvo vertinamas klausimynas, kuris buvo pateiktas su šiuo prašymu. Pareiškėja 2024 m. liepos 27 d. teikė naują prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi su nauju klausimynu, tačiau minėtas prašymas buvo nepriimtas, nes buvo atnaujintas ankstesnio prašymo nagrinėjimas. Pareiškėja po naujo klausimyno užpildymo buvo apklausta. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje, pasisakė prieš Lietuvos Respubliką (kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, žmogaus teisės yra pažeidžiamos Lietuvoje, o ne Baltarusijoje).
4.12. Išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, Sprendimo proporcingumą. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tiek Klausimyne, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausos metu pareiškėja patvirtino, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Tokiu būdu pareiškėja sąmoningai reiškia paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Duomenys apie valstybės sienos kirtimus patvirtina, kad pareiškėjos ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę, Baltarusijoje gyvena pareiškėjos mama.
4.13. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD pažymėjo, kad pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Reikšdama palankumą Rusijos režimui, pareiškėja yra ir potencialus verbavimo taikinys Rusijos / Baltarusijos režimų jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis režimų jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Nors pareiškėja teigia, kad ji Rusijos pradėto karo Ukrainoje nebepalaiko, kad ji pakeitė savo poziciją dėl Krymo priklausomybės Rusijai, šios aplinkybės, jas vertinant visos bylos medžiagos kontekste, niekaip nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Šios aplinkybės tik demonstruoja pareiškėjos įsitikinimų labilumą ir siekį išvengti Lietuvos institucijų galimo neigiamo sprendimo jos atžvilgiu.
7. VSD pabrėžė, kad nuo pat apsigyvenimo Lietuvoje 2013 metais pareiškėja nuolat grįždavo į Baltarusiją. Vien ta aplinkybė, kad pastaruoju metu ji į Baltarusiją nebuvo išvykusi nereiškia, kad pareiškėja nėra palanki Rusijos režimui, kad dažnų grįžimų į Baltarusiją metu negalėjo realizuoti anksčiau aprašytos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Vertindamas pareiškėjos situaciją, Migracijos departamentas rėmėsi dviem VSD išvadomis. Lyginant šias dvi išvadas akivaizdu, kad Išvada yra individualizuota, skirta konkrečiai pareiškėjos keliamai grėsmei valstybės saugumui įvertinti. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su VSD išvados turiniu ir joje pateiktu grėsmės vertinimu, nereiškia, jog Išvada yra nepagrįsta. Ilgą laiką gyvendama Lietuvoje, pareiškėja taip ir neišmoko lietuvių kalbos. Kalbinės integracijos nebuvimas lemia ir pilnavertiškos kultūrinės, socialinės, ekonominės ir politinės pareiškėjos integracijos negalimumą. Vertindamas pareiškėjos išsakytus Rusijos režimui palankius įsitikinimus, VSD daro išvadą, kad nemokėdama lietuvių kalbos, pareiškėja faktiškai visą laiką gyvena Rusijos informaciniame lauke, formuojamame Rusijos Federacijos valdžios propagandinių naratyvų, nukreiptų prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tai yra pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui patvirtinimas.
II.
8. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
9. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
9.1. Pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, pareiškėjai 2019 m. sausio 16 d. išduotas leidimas nuolat gyventi, remiantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Šis leidimas galiojo iki 2024 m. sausio 16 d. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 23S203141 pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad yra priimtas Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 23S202191, kuriuo pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7455687 panaikintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9.2. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 23S202191 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024 panaikino Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S202191. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių klausimui spręsti, nevertino individualios pareiškėjos situacijos, t. y. jos išreikšto požiūrio į Rusijos karinius veiksmus, Krymo aneksiją ir kt. kartu su jos šeimine, ekonomine bei socialine padėtimi ir jos gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis, nebuvo atliktas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas, o VSD 2023 m. balandžio 12 d. išvada Nr. 18-3956 yra nepakankamai individualizuota.
9.3. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 27 d. atnaujino pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. 2024 m. liepos 27 d. pareiškėja antrą kartą užpildė Migracijos departamento klausimyną, pildydama Migracijos departamento klausimyną ir atsakydama į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų taip ar ne), asmuo pažymėjo „ne“, t. y. jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Atsakydamas į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai), asmuo atsakė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 29 d. gavo VSD raštą Nr. 18-6977 su individualiu asmens grėsmės valstybės saugumui vertinimu. Atsižvelgus į tai, kad, pagal Išvadą asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, asmens leidimas nuolat gyventi 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 24S206858 buvo panaikintas.
9.4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3145-609/2025 Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206858 panaikino. Teismas konstatavo, kad tinkamai neišsprendęs pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi, Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Dėl šiame teismo procesiniame sprendime išdėstytų motyvų, toks Migracijos departamento priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu bei nėra suderinamas su Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintu objektyvumo principu, todėl turi būti panaikintas.
9.5. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Regionų administracinis teismo sprendimą ir siekiant išsiaiškinti tikrąją pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karo veiksmų Ukrainoje ir bendrą požiūrį į dabartinę geopolitinę situaciją bei nustatyti visas reikšmingas aplinkybes klausimui spręsti ir įvertinti individualią pareiškėjos situaciją, 2025 m. kovo 12 d. atliko pakartotinę pareiškėjos apklausą. Pareiškėja nurodė, kad labai norėtų nuvykti į Baltarusiją, kurioje nebuvo nuo 2023 m. – keliauti negali, nes traukiniai nebevažiuoja, autobusu labai ilga kelionė, o ir neturi galiojančio leidimo gyventi. Paklausus, kaip vertina žmogaus teises Baltarusijoje, atsakė, kad įstatymai aukščiau už žodžio laisvę, laisvė – anarchija, taip pat pareiškėja akcentavo, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, nes dėl jo išsakytos nuomonės apie Rusijos pradėtą karą ir Krymo aneksiją, prieš jį šiuo metu Lietuva vykdo represijas, žmogaus teisės pažeidžiamos JAV ir Lietuvoje, o ne Baltarusijoje, pareiškėja bandė išvesti paraleles, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo fašistams užpuolus Europą, todėl ir Rusija turėjo pirma užpulti Ukrainą (ten kovoja su fašizmu). Pareiškėja neišsakė neigiamos nuomonės ir nepasmerkė Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą (palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje), nurodė, kad legitimiai, pagal tarptautinę teisę Krymas priklauso Ukrainai, tačiau viską parodys laikas. Asmuo išsakė nuomonę, kad apskritai karas yra blogai, tačiau apie konkretų Rusijos Federacijos pradėtą karą kalbėti nenorėjo ir į klausimus atsakinėjo retoriniais klausimais, vengė tiesių atsakymų. Apklausos metu asmuo neišreiškė Ukrainos palaikymo, kalbėjo abstrakčiais sakiniais, sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į užduodamus konkrečius klausimus, nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo, nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos ir nepasmerkė neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose.
9.6. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 12 d. atlikto pareiškėjos sutuoktinio apklausą, pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad žmonos pažiūros jam yra žinomos, tačiau vengdamas konfliktų šeimoje, jis apie politiką su ja nekalba, nurodė, kad sutuoktinė anksčiau buvo labiau kategoriška, bet jos pusbrolis pulkininkas leitenantas, kariavęs Ukrainos kariuomenėje, bando pakeisti jos nuomonę. Žmonos nuomonę gerbia, nurodė, kad po atliktos operacijos sutuoktinė yra pasikeitusi, todėl stengiasi su ja bendrauti ramiai, o temų, dėl kurių gali kilti konfliktai, neliečia.
9.7. Migracijos departamentui buvo pateikti medicininiai dokumentai. Asmenį gydantis gydytojas nurodė, kad po gydymo 2016 m., pacientė gyveno visavertį gyvenimą, o būklė pablogėjo tik 2023 metų lapkritį, kai dėl baimės netekti leidimo gyventi Lietuvoje, asmuo patyrė įtampą ir nerimą.
9.8. VSD Migracijos departamentui adresuotame 2023 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl klausimyno vertinimo” Nr. 18-3956 nurodoma, kad, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9.9. VSD Migracijos departamentui adresuotame 2024 m. liepos 29 d. VSD rašte Nr. 18-6977 nurodoma, kad atliktas pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas. Pareiškėja pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Paaiškinime, rašytame 2023 m. rugsėjo 28 d., nurodė, kad Rusija Ukrainoje kariauja su fašizmu, o Krymas priklauso Rusijai dėl surengto referendumo, kurio norėjo gyventojai. VSD vertinimu, užsienietė, nurodydama Klausimyne, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, o Krymas priklauso Rusijos Federacijai, taip pat paaiškinime teigdama, kad Rusija Ukrainoje kariauja su fašizmu ir Krymas priklauso Rusijai, taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, bei yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai, keletą kartų per metus vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir pažiūras, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9.10. Įvertinęs VSD rašte pateiktą išsamią informaciją dėl pareiškėjos, Migracijos departamente atliktą pareiškėjos apklausą, Migracijos departamentas padarė išvadą, asmuo nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos neteisėtai okupuotos suverenios Ukrainos valstybės teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksijos klausimu bei pritarė Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tokiu būdu išreikšdamas palaikymą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, todėl tokio asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9.11. Skundžiamais sprendimais, vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei atsižvelgus į tai, kad pagal VSD pateiktą išvadą pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjai nepakeitė leidimo nuolat gyventi ir išduotas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas.
9.12. Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose įvertino pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje aplinkybes (nurodoma, kad pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvoje, Vilniuje, deklaruoja nuo 2013 m., pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2019 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas); jos šeiminius ryšius (nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, sūnus (pilnametis) yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2016 m. spalio 10 d. turėjo leidimą laikinai gyventi); ekonominius ryšius (nustatyta, kad pareiškėja nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos, nuo 1993 m. sausio 16 d. iki 2013 m. sausio 31 d. pareiškėja gyveno ir dirbo Baltarusijos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos), taip pat, kad turėdama leidimą nuolat gyventi, pareiškėja iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal vyko: išvyko 2019 m. gegužės 7 d., atvyko 2019 m. gegužės 12 d., išvyko 2019 m. birželio 14 d., atvyko 2019 m. birželio 20 d., išvyko 2019 m. rugsėjo 27 d., atvyko 2019 m. rugsėjo 29 d., išvyko 2020 m. sausio 3 d., atvyko 2020 m. sausio 4 d., išvyko 2020 m. vasario 14 d., atvyko 2020 m. vasario 17 d., išvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d., atvyko 2021 m. rugpjūčio 4 d., išvyko 2021 m. lapkričio 11 d., atvyko 2021 m. lapkričio 23 d., išvyko 2022 m. balandžio 29 d., atvyko 2022 m. gegužės 1 d., išvyko 2022 m. rugpjūčio 26 d., atvyko 2022 m. rugpjūčio 28 d., išvyko 2022 m. rugsėjo 17 d., atvyko 2022 m. rugsėjo 18 d., išvyko 2023 m. birželio 2 d, atvyko 2023 m. birželio 4 d., išvyko 2023 m. birželio 19 d., atvyko 2023 m. birželio 30 d., pareiškėjos užpildyto klausimyno ir apklausos duomenis.
9.13. Migracijos departamentas sprendė, kad, atsižvelgiant į VSD Raštuose pateiktą išvadą dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes, „<…> santuokos sudarymas su Lietuvos Respublikos piliečiu ir Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis nėra besąlyginiai pagrindai, leidžiantys užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje. Asmens darbinės veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje taip pat negali būti vertinamas kaip prioritetinis, svarbesnis aspektas grėsmės valstybei kontekste”, todėl „<…> įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, leidimo nuolat panaikinimas ir atsisakymas pakeisti leidimą laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.“
9.14. Pareiškėjai 2018 m. lapkričio 13 d. atlikta galvos smegenų operacija, neurochirurgo konsultuota 2019 m. sausio 31 d., išvada: pacientės būklė pagerėjusi – atsistačiusi eisena, kalba, (duomenys neskelbtini) nežymi, ryja gerai, vaikšto, apsitarnauja, aktyvi. Pareiškėjai neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2023 m. kovo 16 d. ir galioja iki 2025 m. vasario 21 d. 2024 m. vasario 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu nustatyti jai spec. poreikius, minėtame aprašyme nurodyta, kad pareiškėjai sustabdytas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl nukreipti spec. poreikių nustatymui negalima, jos savijauta patenkinama. Be to, ambulatorinio apsilankymo aprašyme nėra nurodyta, kad pareiškėjai reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga. Iš 2024 m. sausio 11 d. išrašo matyti, kad pareiškėjai paskirti antidepresantai ir migdomieji, tačiau pagal 2024 m. sausio 11 d. duomenis pareiškėjos būsena yra pagerėjusi, nors ir nežymiai. 2024 m. kovo 22 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog pareiškėja kreipėsi į psichiatrą stipriai pablogėjus būklei ir jai nustatyta mišrus depresinis ir nerimo sutrikimas, pacientė gydoma antidepresantais.
9.15. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad pareiškėjai reikalinga tolimesnė stebėsena, pagalba ir priežiūra, tačiau nėra nurodyta, kad pareiškėjai reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga. Pareiškėjos teiginiai, kad reikalinga nuolatinė priežiūra, yra subjektyvus situacijos vertinimas. Byloje nėra informacijos, kad pareiškėjos sveikatos būklė būtų tokia bloga ir (ar) teikiamos medicininės paslaugos būtų tokios specifinės, jog jų nebūtų galima atlikti kilmės valstybėje ir (ar), kad tai nusvertų nacionalinio saugumo interesą.
9.16. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad pareiškėja 2019–2023 m. laikotarpiu išvykdavo i? Baltarusijos Respublika?, apsilankymai Baltarusijos Respublikoje trukdavo ilgiau nei viena? diena?. Paskutinis pareiškėjos apsilankymas Baltarusijoje buvo 2023 m. birželio 30 d., kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl jos visiškai blogos sveikatos neatitinka realybės tiek, kad pareiškėja visiškai savimi negali pasirūpinti. 2024 m. sausio 11 d. išduotame medicininiame išraše nurodoma, kad asmuo gyveno visavertį gyvenimą, o jo būklė pablogėjo tik 2023 m. lapkričio 6 d., t. y. jau po to, kai asmuo pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir išsakė savo požiūrį į Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos išsakytos nuostatos akivaizdžiai parodo, jog pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ji yra lojali Rusijos režimui, todėl, gyvendama Lietuvos Respublikoje, ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėja gali suvokti ir suvokia susiklosčiusią situaciją bei Rusijos karinius veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą, taip pat pareiškėjos sutuoktinio duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu nepatvirtina, jog pareiškėjai reikalinga nuolatinė pagalba. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė nedaro įtakos pareiškėjos nuomonei dėl jos palaikymo Rusijos vykdomiems kariniams veiksmas nukreiptiems prieš Ukrainą.
12. Teismas, įvertinęs apklausų turinį, pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėja neišsakė neigiamos nuomonės ir nepasmerkė Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, atsakė, kad legitimiai, pagal tarptautinę teisę Krymas priklauso Ukrainai, tačiau viską parodys laikas, pareiškėja išsakė nuomonę, kad apskritai karas yra blogai, tačiau apie konkretų Rusijos Federacijos pradėtą karą kalbėti nenorėjo, neišreiškė Ukrainos palaikymo, nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos ir nepasmerkė neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose, į klausimus atsakinėjo retoriniais klausimais, vengė tiesių atsakymų.
13. Teismas pabrėžė, kad apklausos metu pareiškėjos išsakytos nuostatos akivaizdžiai parodo, jog pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ji yra lojali Rusijos režimui, todėl, gyvendama Lietuvos Respublikoje, ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, todėl yra pagrindas išvadai, kad ji kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje VSD vertino pareiškėjos realiai atliktus veiksmus – klausimyne ir rašytiniame paaiškinime pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktą poziciją, kuria pareiškėja palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje ir Krymo okupaciją, pareiškėjos vykimus į Baltarusiją (kas kelia papildomas rizikas ir sudaro gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus), todėl pareiškėjos argumentus, kad Išvada neindividualizuota, teismas atmetė.
15. Teismas, įvertinęs Išvadoje pateiktą informaciją, apklausą, Sprendimą ir pareiškėjos pateiktus paaiškinimus teismo proceso metu, kitus byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog pareiškėjos sąmoninga pozicija, teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, suteikia pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjos pažeidžiamumą ir dėl to jos keliamą grėsmę valstybės saugumui, be to, byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos keliamos grėsmės realumą.
16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos amžius ir jos sveikatos būklė šiuo atveju nesutrukdė jai suprasti ir atsakyti į užduodamus klausimus. Iš pareiškėjos atsakymų apklausos metu bei teismo posėdžių metu darytina išvada, kad ji suvokė klausimų esmę ir suprato savo atsakymų prasmę. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, kad pareiškėja vykdavo į Baltarusiją 2019–2023 m. laikotarpiu (paskutinis apsilankymas Baltarusijoje 2023 m. birželio 30 d.) taip pat patvirtina pareiškėjos grėsmę Lietuvos saugumui, taip pat pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną ir apklausos metu į klausimus atsakinėjo nevalstybine (rusų) kalba, nors, kaip pati teigia Lietuvoje gyvena nuo 2013 m., atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėja nesiekia būti aktyviu visuomenės nariu. Asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi, savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis (dalyvauti rinkimuose, leidimai išduodami 5 metams, neatliekama tokių asmenų nuolatinė kontrolė), dėl minėtų priežasčių šiems asmenims keliami aukštesni reikalavimai. Tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika ir jų lojalumu, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui, nes būtent tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui.
17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad, panaikinus pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos klausimas nebuvo sprendžiamas, be to, pareiškėjai nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėja gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizos išdavimo, atsižvelgiant į Įstatymo keliamus reikalavimus.
19. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą ir panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Išvada bei Migracijos departamento surinkta papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjos asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Migracijos departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame aiškiai išdėstyti motyvai, teisės aktai, aplinkybės, kuriomis Migracijos departamentas rėmėsi, skundžiamais sprendimais nėra pažeistas proporcingumo principas.
III.
20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Migracijos departamentas negerbė teismų priimtų sprendimų ir nurodytų motyvų ir juos ignoravo, nes jau trečią kartą priėmė pareiškėjos atžvilgiu identiškus sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo bei leidimo nuolat neapkeitimo, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms.
21.2. Šioje byloje buvo vertinamos tos pačios VSD išvados ir duomenys apie pareiškėją ir pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į visų prieš tai vykusių bylų faktines aplinkybes, priėjo subjektyvią nuomonę dėl apeliantės keliamos grėsmės valstybės saugumui bei priėmė itin formalų ir paviršutinišką sprendimą.
Atsiliepimas
21.3. Migracijos departamentas kartu su atsiliepimu nepateikė į bylą nei apklausos metu vykusio garso įrašo nei stenogramos, todėl nei šalys, nei teismas neturėjo galimybės susipažinti su per apklausą vykusiu pokalbiu.
21.4. Nors pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą po baigiamųjų kalbų ir gavo iš Migracijos departamento prašomus garso įrašus, tačiau sprendime nieko nepasisakė dėl šių garso įrašų bei juose išsakytų apeliantės žodžių ir nuomonės atitikimo atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams, o tik perrašė į sprendimą Migracijos departamento argumentus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog arba teismas visiškai neklausė atsiųstų garso įrašų arba nesuprato jų turinio (nes jie nebuvo išversti), nes pareiškėjos garso įrašas buvo pateiktas rusų kalba be jokio vertimo ar stenogramos, todėl, pareiškėjai kyla pagrįstos abejonės dėl to, ar teismas sugebėjo tiksliai (neiškreiptai) suprasti viską, ką sakė apeliantė, nesant pokalbio vertimo į lietuvių kalbą. Pokalbio vertimo ir stenogramos nebuvimas byloje daro bet kokius įrodymus neteisėtais, jais negalima vadovautis, nes jie ne tik nebuvo išversti į lietuvių kalbą, bet ir nebuvo pagarsinti byloje, o pagarsinti ir negalėjo būti, nes nebuvo išversti, kas yra absoliutus valstybinės kalbos reikalavimo procese pažeidimas.
21.5. Dauguma apeliantės per 2025 m. kovo 12 d. vykusią pakartotinę apklausą išsakytų žodžių yra ištraukti iš konteksto ir iškreipti. 2025 m. kovo 12 d. apklausos metu, apeliantė niekur nėra pasakiusi, jog Rusija turėjo pirma užpulti Ukrainą, nes ten kovoja su fašizmu. Šie žodžiai yra išgalvoti, melagingi ir neatitinkantys tikrovės, nurodyti paties Migracijos departamento iniciatyva, o pirmosios instancijos teismas juos atkartojo sprendimo konstatuojamoje dalyje, net nepatikrinęs jų tikrumo (akivaizdžiai net neišklausęs viso garso įrašo).
21.6. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3145-609/2025 panaikino Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206858 ne tik dėl to, kad Migracijos departamentas, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau ir dėl to, kad šis sprendimas buvo itin formalus.
Žemesnės instancijos teismas
21.7. Be formalios pareiškėjos apklausos, nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų, ar nustatyta naujų (kitokių) faktų, patvirtinančių, kad po dviejų teisminių procesų, kurių metu buvo paneigtas grėsmės kėlimo faktas, dabar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui, tai pat buvo ignoruojama jos sudėtinga sveikatos būklė konstatuojant, kad vien todėl, jog jai nėra oficialiai nustatyti spec. poreikiai, reiškia, kad ji gali pati savimi pasirūpinti, žinant, kad neturint leidimo gyventi, ji neturi teisės kreiptis su prašymu dėl jos sveikatos būklės tinkamo ir kompleksinio įvertinimo bei spec. poreikių nustatymo.
21.8. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai ir atmestinai įvertino apeliantės galimybės gyventi vienai be kitų pagalbos, nes jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, kurią gali suteikti tik jos sutuoktinis, Lietuvos Respublikos pilietis M. A., nes pareiškėja Lietuvoje neturi giminių, išskyrus sutuoktinio gimines, o su Baltarusija neturi jokių ekonominių, socialinių ir kultūrinių ryšių.
Žemesnės instancijos teismas
21.9. Migracijos departamentas jau trečią kartą iš eilės tais pačiais argumentais panaikino apeliantei leidimą nuolat gyventi (nors teismai pripažino, kad tokia Atsakovo pozicija pažeidžia proporcingumo principą ir yra akivaizdžiai nepagrįsta), o pirmosios instancijos teismas visiškai ignoruodamas prieš tai teismų priimtus sprendimus, palaiko išskirtinai Migracijos departamento poziciją, neįsigilinęs į faktinių aplinkybių bei įrodymų visetą ir taip priimdamas visiškai nepagrįstą sprendimą.
21.10. Pareiškėja yra nutraukusi visus ryšius su kilmės valstybe, ji negauna iš ten jokių išmokų ir neplanuoja gauti, neturi jokios ekonominės naudos ir jai Baltarusijos valdžia apskritai nerūpi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Baltarusijos ar juolab Rusijos režimas gali ją verbuoti ar šantažuoti, nes ją nei su kilmės valstybe, nei Rusija jau daugelį metų nesieja jokie ekonominiai, kultūrinai ir socialiniai ryšiai.
Šalies argumentai
21.11. Pareiškėjos sveikatos būklė yra prasta ir jos psichologinė būsena taip pat yra sudėtinga, todėl pirmosios instancijos teismas itin neobjektyviai įvertino apeliantės sveikatos būklę, kai ir pats apeliantės sutuoktinis 2025 m. kovo 12 d. vykusios apklausos metu paaiškino, kad jo sutuoktinė iki smegenų naviko operacijos buvo vienas žmogus, o po operacijos visai kitas žmogus bei kad sutuoktinės psichika ir emocinė būklė streikuoja ir labai dažnai keičiasi nuotaika, ji turi problemų su miegu, dėl sveikatos problemų neturi socialinio gyvenimo, kas tik patvirtina faktą, kad apeliantė liko neįgali visam gyvenimui ir jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, jos psichinė sveikatos būklė yra ženkliai pablogėjusi, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, ji geria antidepresantus ir migdomuosius vaistus, medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. L. reikalinga tolimesnė stebėsena, pagalba ir priežiūra, dėl ko bet kokias jos išsakytas mintis reikia vertinti itin atsargiai ir ji negali gyventi viena be sutuoktinio pagalbos.
21.12. Nors skundžiamais sprendimais nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar uždraudimo į ją atvykti klausimas, toks sprendimas sukuria prielaidas ir diskrecijos teisę Migracijos departamentui tokiems veiksmams atlikti iš karto po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, todėl pareiškėja neturės jokios galimybės kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi (dar ir dėl to, kad bus laikoma, jog ji Lietuvoje yra neteisėtai, todėl joks jos prašymas nebus priimtas nagrinėti ir ji turės išvykti iš Lietuvos į kilmės valstybę). Atsižvelgiant į gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, netoleruotina situacija, kai ilgalaikis Lietuvos Respublikos gyventojas bei jo šeimos nariai ilgą laiką būna teisiškai neapibrėžtoje situacijoje jo teisinio statuso aspektu.
21.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neprotingai išplėtė galimos grėsmės valstybės saugumui turinį ir apimtį bei akivaizdžiai iškreipė nagrinėjamos normos prasmę ir tikslus, dėl ko pareiškėjai leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas tik dėl tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto pavojaus valstybės saugumui.
21.14. Vertindamas apeliantės grėsmę valstybės saugumui iš naujo (jau trečią kartą), pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nemotyvuotai sprendė, kad apeliantė kelia grėsmę valstybės saugumui, nes tokia išvada turi būti argumentuota ir proporcinga, o ne formali. Ilgalaikio gyventojo statusą turinčio asmens galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų reali ir pakankamai rimta, o ne formali ir išgalvota.
21.15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į apeliantės ir jos šeimos individualią situaciją bei nesivadovavo aktualiausia LVAT bei EŽTT praktika, o taip pat neatsižvelgė į prieš tai teismų priimtų sprendimų apeliantės atžvilgiu motyvus ir akivaizdžiai išplėtė galimos grėsmės valstybės saugumui turinį ir apimtį, kadangi priėmė sprendimą remdamasis tomis pačiomis, nepakankamai individualizuotomis VSD išvadomis, neįrodė apeliantės keliamos realios ir pakankamai rimtos grėsmės valstybės saugumui, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
23. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
23.1. Pareiškėja žinodama, kad jos Migracijos departamentui teikiami paaiškinimai turės įtakos jos nuolatinio gyventojo statusui ir tolimesniems ryšiams su Lietuvos Respublika savo klausimyne nurodyto palaikymo Rusijos Federacijos kariniams veiksmams savo rašytiniais paaiškinimais ir paaiškinimais apklausų metu nepaneigė, minėtus Rusijos Federacijos veiksmus toliau palaikė, žmogaus teisių apsaugos kontekste pasisakė prie Lietuvą, palaikė Baltarusijos Respubliką. Pareiškėja savo veiksmais demonstruoja lojalumą Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, todėl pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje (vertinant pareiškėjos veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste) kelia grėsmę valstybės saugumui.
23.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Manome, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.
Atsiliepimas
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
25. VSD pabrėžia, kad pareiškėjos būklė pablogėjo tik 2023 m. lapkričio 6 d., t. y. jau po to, kai pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir išsakė požiūrį į Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą.
26. VSD pažymi, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos Rusijos režimui palankios ir palaikančios pažiūros kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
27. VSD teigia, kad Migracijos departamentas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamą ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais nuspręsta nepakeisti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi, taip pat panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.
29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą ir panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi, pareiškėjos skundą atmetė.
30. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepateikė pareiškėjos 2025 m. kovo 12 d. pakartotinės apklausos stenogramos ir vertimo į lietuvių kalbą.
31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
32. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).
35. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).
36. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023 ir kt.).
37. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių įrodymų byloje – pareiškėjos 2025 m. kovo 12 d. apklausos garso įrašas – pateiktas rusų kalba, byloje nėra šio garso įrašo vertimo, todėl įvertinusi šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą nebuvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas, nes dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų.
38. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimą patenkinti pareiškėjos skundą, pažymėtina, kad šiuo atveju vien tik apeliacinės instancijos teismui įvertinus pateiktus įrodymus, kurių, kaip nustatyta, tinkamai neįvertino ir jų iš esmės neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, reikštų, kad bus pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, neužtikrinus galimybės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą. Todėl aptartas apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
39. Apibendrinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
40. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjos skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.