- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- e2-11663-466/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- K. J., V. D., Š. T.
- Advokatai
- Vytautas Budnikas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vudstokas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Bankrotų grupė“ atstovei M. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vudstokas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Bankrotų grupė“, ieškinį atsakovams K. J., V. D. ir Š. T. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. J., V. D. ir Š. T. 12 667,11 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 procentų procesines metines palūkanas. Nurodė, kad atsakovai yra buvę uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vudstokas“ vadovai, tačiau nei vienas iš jų, baigęs vadovauti bendrovei, neperdavė jos dokumentų ir neišsaugojo įmonės turto. 2013 m. duomenimis įmonės turtą sudarė 12 667,11 Eur, o įsipareigojimai – 94 181,24 Eur. 2012 m. nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė minus 66 659,52 Eur sumą, o per vienerius veiklos vykdymo metus neigiamo kapitalo suma nukrito iki minus 81 514,13 Eur. Bendrovė per vienerius metus patyrė 14 854,61 Eur nuostolių. Atsakovų elgesys, neišsaugant dokumentų, vertintinas kaip piktybiškas pareigų nevykdymas, nes neatitiko rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų. Bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 15 045,95 Eur sumą, kuri galėtų būti dengiama iš visų rūšių pajamų, gautų pardavus įmonės turtą. Atsakovams, kaip bendrovės vadovams neįvykdžius savo pareigų tinkamai apskaityti bendrovės turtą, jo vertę ir jį kartu su dokumentais perduoti bankroto administratoriui, kreditorių finansiniai reikalavimai negalėjo būti dengiami UAB „Vudstokas“ priklausančio turto suma – 12 667,11 Eur, ką ieškovė įvardijo kaip buvusių įmonės vadovų padarytus įmonei nuostolius. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai, būdami paeiliui įmonės vadovais, nesilaikė vadovų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, ignoravo ieškovės turto priėmimo – perdavimo akto procedūrą, pažeidė ne vieną teisės aktų nuostatą, tokiu būdu padarydami tiesioginę žalą bendrovei ir kreditoriams, nes atsakovams neperdavus įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui, negali būti sklandžiai ir operatyviai atliekamas bankroto procesas. Atsižvelgus į tai, ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 12 667,11 Eur sumą, nustatytą, pagal paskutinį turimą 2013 m. įmonės balansą ir 5 procentų procesines metines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas Š. T. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarant darbo sutartį su Š. T. eiti UAB „Vudstokas“ direktoriaus pareigas jokie bendrovės dokumentai ar turtas Š. T. nebuvo perduoti. Atsakovas 2015 m. vasario 4 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, kuriuo buvo apie 4 mėnesius. Jis perdavė visus turėtus dokumentus UAB „Vudstokas“ akcininkams ir buhalterijos paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Apskaitos partneris“. Taip pat Š. T. perdavė turėtus dokumentus bankroto administratoriui ir antstoliui D. Kisieliui po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „Vudstokas“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas mano, kad elgėsi sąžiningai ir vykdė visus įpareigojimus, tačiau bankroto administratorius vis tiek kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog Š. T. dokumentai nebuvo perduoti, kas reiškia, jog atsakovas neturėjo ką perduoti. Atsakovas teigia, kad negali būti atsakingas už tai, kad buvę bendrovės vadovai jam neperdavė dokumentų ir Š. T. solidarioji atsakomybė negali būti taikoma. Po 2015 m. vasario 4 d., kai Š. T. nutraukė darbo santykius su UAB „Vudstokas“, už visą bendrovės veiklą liko atsakingi jos akcininkai. Atsiliepime pažymėjo, kad 2013 m. bendrovės balansas nepasirašytas tuometinio bendrovės vadovo K. J., nei buhalterės J. J., todėl nelaikytinas juridinę galią turinčiu apskaitos dokumentu. Remdamasis atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas Š. T. prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai K. J. ir V. D. su ieškiniu taip pat nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jie perdavė Š. T. visus dokumentus. Tą, atsakovų teigimu, patvirtina su atsiliepimu pateikti elektroniniai laiškai,
2014 m. rugsėjo 19 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, taip pat Š. T. vadovavimo metu vykdyta UAB „Vudstokas“ veikla. V. D. atsistatydino iš UAB „Vudstokas“ direktoriaus pareigų ir atsiskaitė su kreditoriais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) bei Valstybine mokesčių inspekcija, dėl ko įsipareigojimų antros eilės kreditoriams beveik neliko, o po to skolos susidarė vadovaujant Š. T.. Atsakovas V. D. perdavė darbuotojų atleidimo iš darbo prašymus buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Apskaitos partneris“, o vadovaujant Š. T. darbuotojai teikė skundus Valstybinei darbo inspekcijai, kas patvirtina, Š. T. netinkamą pareigų atlikimą bendrovės ir jos darbuotojų atžvilgiu. Atsakovai pažymėjo, kad nutraukęs darbo sutartį su UAB „Vudstokas“, Š. T. galimai neteisėtai perdavė UAB „Vudstokas“ turtą
UAB „Žalias kampas“, kurioje Š. T. pradėjo dirbti komercijos direktoriaus pareigose. Taip pat Š. T. siūlė UAB „Vudstokas“ darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Žalias kampas“ ir kartu vengė su jais atsiskaityti. Nurodė, kad nuo 2013 m. balanso sudarymo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos
UAB „Vudstokas“ iškėlimo įsiteisėjimo (2016 m. spalio 29 d.) duomenys apie bendrovės turtą galėjo gerokai pasikeisti. Atsakovų teigimu, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų K. J. ir V. D. veiksmų ir kokių nors galimų nuostolių, nes turtas ir dokumentai buvo perduoti paskutiniam UAB „Vudstokas“ vadovui Š. T.. Atsakovams įrodžius, kad nuostoliai atsirado arba galėjo atsirasti tik dėl Š. T. veiksmų, K. J. ir V. D. neturi būti taikoma solidarioji atsakomybė. Atsiliepime pažymėjo kad bankroto administratorius neatliko realių
UAB „Vudstokas“ turto paieškos veiksmų, nesiekė perimti bendrovės dokumentų ir turto iš buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės ir tinkamai neatliko savo, kaip bankroto administratoriaus funkcijų. Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 12 d. V. D. iš UAB „Apskaitos partneris“ gavo dalį
UAB „Vudstokas“ dokumentų ir juos gali pateikti bankroto administratoriui, o kiti dokumentai turi būti pas Š. T.. Atsakovai mano, kad jų atžvilgiu negali būti taikoma prievolės solidarumo prezumpcija, nes atsakovų K. J. ir V. D. bei atsakovo Š. T. nesieja jokie bendri veiksmai, nes visi įmonės dokumentai buvo perduoti Š. T., kuris, neatlikdamas pareigos perduoti juos administratoriui, veikė vienas, o tai, atsakovų manymu, patvirtina, jog tarp jų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Atsižvelgę į atsiliepime išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovai prašė ieškinį K. J. ir V. D. atžvilgiu atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, kad nepranešus Juridinių asmenų registrui apie Š. T. atleidimą, jis toliau laikytinas įmonės vadovu ir yra atsakingas už dokumentų išsaugojimą. Pagal 2018 m. balandžio 19 d. aktą V. D. ir K. J. bankroto administratoriui neperdavė esminių bendrovės dokumentų – kasos, avansinių apyskaitų, veiklos vykdymo metu sudarytų sutarčių, turto dokumentų ir kt. Atsakovai, paeiliui būdami bendrovės vadovais turėjo pareigą tinkamai perduoti dokumentus ir turtą. Atsakovai nepagrįstai tapatina apskaitos dokumento sąvoką su juridinio asmens balansu, kurį apibrėžia Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, mano, kad pateiktas 2013 m. įmonės balansas yra tinkamas įrodymas patirtai žalai nustatyti ir pažymi, kad atsakovai nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių kitokią bendrovės turėto turto vertę. Nesudarius laiku balanso, nėra galimybės tiksliai nustatyti, koks konkrečiai turtas priklausė UAB „Vudstokas“ kiekvieno iš atsakovų vadovavimo metu. Ieškovė mano, kad atsakovai atsiliepime išdėstytais teiginiais be jokio teisinio pagrindo siekia perkelti atsakomybę už ieškovei padarytus nuostolius vienas kitam, taip tik nepagrįstai apsunkindami įrodinėjimo naštą ieškovei. Pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus dokumentų priėmimo – perdavimo aktus atsakovai perdavė tik dalį dokumentų ir trūksta duomenų už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. bei dalies dokumentų, sudarytų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.
Atsiliepimas
Atsakovai V. D. ir K. J. triplike nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad pati kreipėsi į UAB „Vudstokas“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „Apskaitos partneris“ dėl apskaitos dokumentų gavimo, tačiau nepateikė tą patvirtinančių įrodymų. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovės bankroto administratorius būtų mėginęs išsireikalauti turtą iš UAB „Žalias kampas“. Atsakovai įrodinės, kad bendrovės finansinė padėtis itin pablogėjo, kai jai pradėjo vadovauti Š. T.. Pagal ieškovės 2018 m, kovo 12 d. ilgalaikio turto apyvartos aprašą, UAB „Vudstokas“ ilgalaikio turto likutinė vertė 1 264,43 Eur, kurį Š. T. perleido UAB „Žalias kampas“. V. D. ir K. J. žinioje nėra jokių UAB „Vudstokas“ dokumentų ir turto. Bankroto administratoriaus ieškinio argumentus atsakovai laikė nenuosekliais. Atsakovams nėra aišku, ar jų veiksmų neteisėtumas kildinamas dėl dokumentų neperdavimo UAB „Vudstokas“ direktoriaus pareigas ėjusiam asmeniui, ar bankroto administratoriui. Atsakovų netinkamas dokumentų perdavimo Š. T. įforminimas savaime nereiškia atsakovų veiksmų neteisėtumo. Pagal atsakovus, paskutinis įmonės vadovas buvo Š. T., jo žinioje buvo įmonės antspaudas, buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai, jis įmonės vardu sudarinėjo sutartis ir žala kilti galėjo tik dėl Š. T. veiksmų. Atsakovų teigimu, nėra pagrindo remtis ieškovės ieškinyje pacituota teismų praktika, nes kiekvienas teismo pateiktas aiškinimas turi būti suprantamas priimto sprendimo konkrečios bylos kontekste.
Atsakovas Š. T. triplike nurodė, kad UAB „Apskaitos partneris“ perdavė atsakovui dokumentus už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., bet už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. Š. T. dokumentai nebuvo perduoti. Minėtus dokumentus už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. bankroto administratoriui perdavė V. D. ir K. J. 2014 m. balandžio 29 d. sudarytą bendrovės balansą, kai UAB „Vudstokas“ dar turėjo turto už 12 667,11 Eur, savo parašu patvirtino K. J. Įrodymų, kad šis turtas būtų perduotas V. D., nėra. Todėl atsakomybė dėl turto praradimo turėtų būti taikoma tik K. J.. Š. T. negalėjo sudaryti UAB „Vudstokas“ balanso, nes jam nebuvo perduotas bendrovės turtas ir mano, kad nepažeidė pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, nes Š. T. direktoriaus pareigas ėjo iki 2015 m. vasario 4 d., kai dar nebuvo suėjęs terminas finansinėms ataskaitoms pateikti, kurios turėjo būti tvirtinamos iki 2015 m. balandžio 30 d. Atsakovo teigimu, 2013 m. gruodžio 31 d. balansas, kuris sudaromas apskaitos tikslais, nepatvirtina žalos fakto ir dydžio, nes ieškovė nepateikė jokių kitų žalą patvirtinančių įrodymų. Todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus dokumentus tik patvirtina, kad jie buvo atsakovų žinioje, tačiau jie ignoravo bankroto administratoriaus įpareigojimus juos pateikti. Paaiškino, kad tarp pateiktų dokumentų buvo ilgalaikio turto žiniaraštis ir jame nurodyta turto suma sutapo su 2013 m. balanso materialiojo turto suma, vis dėlto bankroto administratorius nustatė, jog į minėtą žiniaraštį nebuvo įtrauktas turtas, kurį įmonė įsigijo laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m., todėl šio žiniaraščio duomenys nėra tikslūs ir pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį pagal jo duomenis nėra.
Atsiliepimas
Atsakovai K. J. ir V. D. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį jų atžvilgiu atmesti. Teismo posėdyje atsakovai paaiškino, kad nesudarė jokių dokumentų priėmimo – perdavimo aktų, nes nežinojo jog jie yra privalomi. Pažymėjo, kad V. D. vadovavimo metu bendrovės finansinė padėtis buvo gera, taip pat nurodė, kad visas bendrovės turtas, perduodant jį Š. T., buvo įmonei priklausančiame bare, o dokumentai tinkamai sudėti ir perduoti paskutiniam vadovui, tačiau nepasirašant jokių tai patvirtinančių dokumentų.
Atsakovas Š. T. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, kad pradėjus vadovauti įmonei buvo nustatyta, jog bendrovės akcininkai buvo nuslėpę dideles įmonės skolas, todėl jis nusprendė išeiti iš darbo ir tik iškėlus bankroto bylą sužinojo, kad Juridinių asmenų registre nėra panaikintas įrašas apie Š. T. įregistravimą UAB „Vudstokas“ vadovu. Pažymėjo, kad jo vadovavimo įmonei metu finansinė padėtis buvo gera, o pasisakydamas dėl perduoto turto nurodė, kad nežinojo, jog bare buvęs turtas yra įmonės, o ne patalpų nuomotojo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad įmonė UAB „Vudstokas“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2009 m. liepos 13 d., kurios vadovais laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2014 m. liepos 17 d. buvo K. J., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. V. D. ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui dienos (2016 m. spalio 18 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-611-794/2017) Š. T. (e. b. I t., b. l. 17). Iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu įpareigojo bendrovės direktorių Š. T. perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus už laikotarpį nuo įmonės įsteigimo iki nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienos (e. b. I t., b. l. 28–29), tačiau priimto įpareigojimo atsakovui įteikti nepavyko. Tuo pagrindu bankroto administratorius 2016 m. gruodžio 8 d. pranešimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris 2016 m. gruodžio 19 d. vykdomuoju raštu nusprendė įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organo narius perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą (e. b. I t., b. l. 30–32). Bankroto administratorius minėtą vykdomąjį raštą perdavė vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui, kuris informavo, kad elektroninio susirašinėjimo metu Š. T. informavo, jog visus dokumentus, kuriuos jis turėjo, perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei ir už visus tolimesnius klausimus, susijusius su įmonės valdymu, po Š. T. darbo sutarties nutraukimo, yra atsakingas V. D. (e. b. I t., b. l. 35–36). Minėtas atsakovas, pateikdamas antstoliui paaiškinimus, nurodė, kad po Š. T. išėjimo iš darbo pasirūpino darbuotojų prašymais atleisti iš darbo, o įmonės antspaudas Š. T. nebuvo jam perduotas (e. b. I t., b. l. 35–36). Atsakovas K. J., 2017 m. vasario 8 d. atsakydamas į bankroto administratoriaus 2017 m. vasario 8 d. pranešimą, nurodė, kad 2014 m. liepos 17 d. nutraukus darbo sutartį su bendrovę, jos direktoriumi tapo V. D., kuriam buvo perleisti visi įmonės dokumentai bei antspaudas, tačiau dokumentų priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių sudarytas nebuvo (e. b. I t., b. l. 54).
Bankroto administratorius kartu su ieškiniu teismui pateikė paskutinę ieškovės Juridinių asmenų registre paskelbtą 2013 m. finansinę atskaitomybę, t. y. trumpąjį bendrovės balansą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pagal kurį įmonės turtą sudarė 12 667,11 Eur, o įsipareigojimai – 94 181,24 Eur. 2012 m. nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė minus 66 659,52 Eur sumą, o per vienerius veiklos vykdymo metus neigiamo kapitalo suma nukrito iki minus 81 514,13 Eur. Bendrovė per vienerius metus patyrė 14 854,61 Eur nuostolių (e. b. I t., b. l. 56–57). Bankroto administratorius, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą 15 045,95 Eur sumai (e. b. I t., b. l. 67–69) ir paskutinius turimus finansinės atskaitomybės duomenis, laikė, kad atsakovai solidariai padarė 12 667,11 Eur žalos bendrovės, nes kreditorių finansiniai reikalavimai negalėjo būti padengti nurodytai turėto turto sumai.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė papildomų dokumentų. Remiantis elektroniniu susirašinėjimu Š. T. 2015 m. vasario 3 d. informavo bendrovę, kad nutrauks darbo santykius su ja ir nurodė, kad grąžins bendrovės turimus dokumentus (e. b. I t., b. l. 159). Tai, kad visi turėti dokumentai ir įmonės antspaudas buvo atiduoti, Š. T. taip pat nurodė bankroto administratoriui 2016 m. lapkričio 17 d. elektroniniuose susirašinėjimuose bei pažymėjo, kad tai patvirtinančio dokumentų perdavimo akto neturi (e. b. I t., b. l. 161–164).
Atsakovai K. J. ir V. D. kartu su pateiktu atsiliepimu pridėjo papildomus duomenis, t. y.
2015 m. vasario 5 d. elektroninį susirašinėjimą su Š. T., kuriame atsakovas Š. T. patvirtina, kad visi bendrovės buhalterijos dokumentai kartu su kasos knyga yra jo namuose ir jis planuoja juos grąžinti buhalterijai (e. b. II t., b. l. 8), o 2015 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu nurodė, kad visi darbuotojų dokumentai yra baro patalpose (e. b. II t., b. l. 9). Atsakovai taip pat pateikė teismui 2014 m. rugsėjo 19 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktus, kuriais UAB „Apskaitos partneris“ perdavė
UAB „Vudstokas“ bendrovės buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki
2013 m. lapkričio 30 d. (e. b. II t., b. l. 10–11) ir 2018 m. kovo 12 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo UAB „Apskaitos partneris“ perdavė dokumentus akcininkui V. D. už laikotarpį nuo
2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Pažymėtina, kad bankroto administratorius, įvertinęs papildomai pateiktus dokumentus dublike teismui nurodė, kad šiuose dokumentuose nėra pagrindinių bendrovės dokumentų, t. y. kasos, avansinių apyskaitų, veiklos vykdymo metu sudarytų sutarčių, priklausančio bendrovei turto dokumentų ir kt. Kartu su dokumentais taip pat buvo pridėtas 2013 m. bendrovės balansas, kuris buvo pasirašytas tuo metu buvusio bendrovės vadovo K. J. (e. b. II t., b. l. 91) ir bendrovės ilgalaikio turto aprašas, pagal kurį, jo likutinė vertė yra 4 365,83 Eur (e. b. II t., b. l. 119). Bankroto administratorius, siekdamas pagrįsti papildomai atliktus veiksmus išreikalaujant bendrovės dokumentus ir turtą, pateikė 2016 m. lapkričio 16 d. siųstą elektroninį laišką
UAB „Apskaitos partneris“ dėl turimų dokumentų išreikalavimo, taip pat 2018 m. liepos 4 d. elektroninį laišką įmonėms, siekiant išsiaiškinti UAB „Vudstokas“ pervestų pinigų paskirtį (e. b. III t., b. l. 46–47), o bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius pridėjo išsireikalautas PVM sąskaitas faktūras, kurių dalį pasirašė Š. T. ir kiti bendrovės darbuotojai (e. b. III t., b. l. 10–45).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pagal CK 6.248 straipsnį, juridinio asmens vadovo kaltė preziumuojama. Remiantis CK 6.279 straipsnio 4 dalimi, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Ieškovė teigė, kad visi atsakovai būdami UAB „Vudstokas“ vadovais atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu, taip padarydami žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Atsakovai V. D. ir K. J. su ieškinio argumentais nesutiko ir mano, kad atsakingas už bendrovės dokumentų bei turto praradimą yra tik paskutinysis vadovas Š. T., o abiems atsakovams prievolės solidarumo prezumpcija negali būti taikoma, nes nėra įrodyta, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas Š. T. taip pat nesutiko su ieškovės išdėstytais argumentais ir nurodė, kad žalą turėtų atlyginti tik V. D. ir K. J., nes pati ieškovė pripažino, jog minėti atsakovai Š. T. neperdavė jokių dokumentų ir turto, o kadangi jis jų net negavo, tai negalėjo ir perduoti bankroto administratoriui. Tačiau teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepime išdėstytais argumentais.
Siekiant konstatuoti bendrovės vadovų civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis) bei kalte (CK 6.248 straipsnis), kuri šiuo atveju yra preziumuojama.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai mano, kad nei vienas iš jų iš esmės neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau su tokiais atsiliepimų argumentais nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) šiuo klausimu iš esmės analogiškoje situacijoje 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-429-313/2015 yra pasisakęs, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais.
CK 2.87 straipsnis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagrindinės įmonės vadovo funkcijos yra nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Juridinio asmens vadovo pareigos yra detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalyje, t. y. metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir bendrovės metinio pranešimo parengimas (2 punktas), bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimas juridinių asmenų registro tvarkytojui (7 punktas) ir kt., taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato įmonės vadovo atsakomybę už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
Pirmuoju bendrovės vadovu buvo K. J. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2014 m. liepos 17 d., o antruoju įmonės vadovu buvo V. D. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas nuostatas, imperatyviai reglamentuojančias bendrovės vadovo pareigas, matyti, kad V. D. tapus naujuoju bendrovės vadovu K. J. turėjo išsaugoti visus bendrovės dokumentus, apimančius laikotarpius nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2014 m. liepos 17 d. ir perduoti bendrovės turtą, turimus dokumentus ir antspaudą naujajam vadovui, tačiau byloje nėra jokio objektyvaus įrodymo, kad K. J. V. D. juos perdavė, o jis minėtus dokumentus kartu su duomenimis, kurie buvo atsiradę jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, perdavė Š. T.. Bylos nagrinėjimo metu atsirado dalis dokumentų už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. ir už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., kurių perdavimą patvirtina 2014 m. rugsėjo 19 d. ir 2018 m. kovo 12 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktai. Atsižvelgus į tai ir įvertinus bankroto administratoriaus pateiktus paaiškinimus, matyti, kad nebuvo pateikti pagrindiniai dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti realų bendrovės turtą bankroto iškėlimo dienai, taip pat bendrovės antspaudas ir didžioji dalis duomenų, laikotarpiu kai vadovo pareigas atliko K. J.. Atsakovai teigė, kad elektroniniai susirašinėjimai su Š. T., įrodo, jog nors ir nebuvo sudarytas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, tačiau jis elektroniniu laišku patvirtino, kad disponuoja visais bendrovės dokumentais. Tačiau pagrindo sutikti su minėtais argumentais nėra. Įvertinus elektroninio laiško turinį, darytina išvada, kad nėra galimybės detalizuoti, kokius konkrečiais dokumentus turėjo Š. T., taip pat nesudarius rašytinių dokumentų priėmimo – perdavimo aktų nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus K. J. perdavė V. D., o jis – Š. T.. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad kiekvienam iš buvusių bendrovės vadovų kilo imperatyvi teisės aktų nuostatų pareiga išsaugoti įmonės dokumentus ir juos tinkamai perduoti naujajam bendrovės vadovui, o Š. T., kaip paskutiniajam įmonės vadovui, kilo papildoma pareiga pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismas taip pat pažymi, kad bendrovės vadovai tinkamai negavę dokumentų iš prieš tai buvusių vadovų, turėjo pareigą ginti bendrovės interesus ir kreiptis dėl tokių dokumentų išreikalavimo, tam, kad įmonė tinkamai galėtų toliau vykdyti savo veiklą.
Teismas pažymi, kad įmonės vadovai ne tik pažeidė teisės aktų nustatytą pareigą išsaugoti bendrovės dokumentus ir turtą, bet ir tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą. Paskutinis turimas bendrovės balansas yra 2013 m., kurį pasirašė tuo metu vadovavęs K. J.. Š. T. nurodė, kad jis oficialiai turėjo būti atleistas iš bendrovės vadovo pareigų 2015 m. vasario 4 d. ir jam buvo nežinoma, kad bendrovė nesiėmė veiksmų dėl įrašo įregistruoti įmonės vadovo panaikinimą. Mano, kad jo atžvilgiu taikytina ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, todėl bendrovės balansas už 2014 m. turėjo būti patvirtintas ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 30 d., kai atsakovas jau neturėjo eiti įmonės vadovo pareigų. Šiuo atveju teismas pažymi, kad atsakovui Š. T., kaip įmonės vadovui, taikytinas aukštesnis protingumo, atidumo ir sąžiningumo elgesio standartas, todėl atsakovas turėjo pasidomėti savo teisiniu statusu įmonėje ir atleidimo iš darbo procedūra. Nors atsakovas pagal minėtą nuostatą neturėjo pareigos patvirtinti bendrovės 2014 m. balanso, tačiau kaip likęs įregistruotas paskutinysis įmonės vadovas turėjo pareigą pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą parengti bankroto administratoriui įmonės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, iš kurio būtų galimą nustatyti tuo metu buvusį bendrovės turtą ir palyginti su paskutiniu turimu2013 m. balansu.
Atsižvelgus į tai, kad bankroto iškėlimo dienai tiek paskutinysis įmonės vadovas, tiek prieš tai bendrovei vadovavę vadovai negalėjo perduoti bankroto administratoriui turto ir visų dokumentų, bankroto administratorius nurodė, kad žala šiuo atveju laikytina turtas, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, apskaitytas buhalteriniuose dokumentuose, tačiau buvo prarastas. Tuo pagrindu ieškovė nuostoliais laikė paskutiniajame 2013 m. balanse nurodytą 12 667,11 Eur sumą. Atsakovai V. D. ir K. J. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pateikti finansiniai duomenys neatspindi vėlesnės turto vertės ir pats 2013 m. balansas yra nepasirašytas įgaliotų atstovų. Atsakovas Š. T. taip pat nesutiko su prašoma priteisti žalos suma ir remdamasis LAT 2015 m. kovo 27 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 teigė, kad balansas nepatvirtina žalos fakto ir dydžio, neatspindi vėlesnio turto pokyčio ir be kitų įrodymų neturi jokios reikšmės, tačiau teismas su tokiais atsakovų argumentais neturi pagrindo sutikti.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės patvirtintas balansas gali būti tinkama ir leistina priemone žalos dydžiui ir faktui įrodyti, tačiau be minėto balanso taip turi būti remiamasi surinktų buhalterinių dokumentų visuma. Sutiktina, kad balanse nurodytą turto vertę turėtų pagrįsti kiti bendrovės buhalteriniai dokumentai, vis dėlto, teismas atsižvelgia į susiklosčiusią situaciją, t. y. atsakovai galimai sąmoningai nepateikė jokių reikšmingų buhalterinių dokumentų, kurie, kaip minėta aukščiau, buvo prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Š. T. neįvykdė jam teisės aktų imperatyviai nustatytos pareigos parengti bendrovės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, iš kurio būtų matyti reali tuo metu buvusio turto vertė. Teismas taip pat pažymi, kad bankroto administratorius pateikė visus turėtus duomenis ir būtent atsakovai turėjo įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) pateikti tokius įrodymus, kurie paneigtų paskutiniojo Juridinių asmenų registrui pateikto 2013 m. balanso duomenis. Laikytina, kad atsakovų atsiliepimuose išdėstyti argumentai yra neparemti jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų teismui konstatuoti kitokią turėto turto vertę.
Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto įrodinėjimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. Teismų praktika. 2017, 45).
Atsižvelgus į tai, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo prarasti visi pagrindiniai bendrovės finansiniai dokumentai, byloje nėra jokių kitų papildomų duomenų iš kurių būtų galimą konstatuoti kitokį žalos dydį. Š. T. neįvykdė jam teisės aktų nustatytos pareigos ir neparengė įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo metu, o turimas 2013 m. balansas, skirtingai nei teigė atsakovai, yra pasirašytas tuo metu buvusio vadovo K. J. (e. b. II t., b. l. 91), ir bendrovės išviešintas Juridinių asmenų registre, kai už registrui pateikiamų duomenų teisingumą atsakingas įmonės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktas), laikytina, kad paskutiniai turimi duomenys apie įmonės turtą yra tinkami. Tuo pagrindu konstatuotina, kad ieškovės prašomas 12 667,11 Eur žalos dydis yra teisėtas bei pagrįstas.
Teismas, pasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, pažymi, kad pagal CK 6.248 straipsnį, juridinio asmens vadovo kaltė preziumuojama, o dėl priežastinio ryšio tokio pobūdžio bylose jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris iš esmės analogiškoje situacijoje 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-429-313/2015 yra pateikęs išaiškinimą dėl CK 6.279 straipsnio 4 dalies taikymo. Byloje buvo keliamas klausimas dėl priežastinio ryšio įrodinėjimo tvarkos tarp skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, kai dėl jų veiksmų negalima nustatyti, dėl kurio iš kelių atsakovų veiksmų faktiškai kilo žala. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę tarp vadovo veiksmų (finansinių ataskaitų nepateikimo, nesavalaikio dokumentų perdavimo) ir kilusios žalos (negalėjimo nustatyti įmonės debitorinių reikalavimų ir išreikalauti turtą) teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei įmonės nuostoliai galėtų būti laikomi jo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju, priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas. Ši taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Apibendrinant galima teigti, kad, teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimą; 2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; 3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas potencialiai žalą padariusių asmenų gali išvengti atsakomybės, tik tuo atveju, jei įrodo, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų. Ši taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieškovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo.
Nagrinėjamoje byloje už bendrovės valdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų tvarkymą ir išsaugojimą buvo atsakingi tuo metu vienas po kito vadovo pareigas ėję atsakovai, kurių neteisėtų veiksmų buvimas, pasireiškiantis per teisės aktų nustatytų tiesioginių vadovo pareigų neįvykdymą, buvo išdėstytas pirmiau. Bendrovei iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui neperdavus įmonės turto ir dokumentų, pripažinta, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų bendrovės turtas ir dokumentai buvo prarasti, taip padarant įmonei 12 667,11 Eur žalą, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti dėl kurio iš atsakovų veiksmų konkrečiai atsirado žala. Konstatuotina, kad kiekvienas iš vadovų nesilaikė jiems teisės aktų nustatytų pareigų. Nesant dokumentų priėmimo – perdavimo aktų, nėra galimybės identifikuoti, kokius konkrečiai dokumentus perdavė vienas kitam buvę vadovai, kurioje vietoje yra bendrovės antspaudas, taip pat neparuošus tolimesnių metų bendrovės balansų nėra galimybės palyginti įmonės turto pokyčių keičiantis bendrovės vadovams. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atriboti kiekvieno iš vadovų atliktus veiksmus ir nustatyti vieną atsakovą, kurio veiksmai lėmė žalos atsiradimo faktą, todėl šiuo atveju pagrįstai priežastinis ryšys preziumuojamas.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsakovų paaiškinimus, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kuris nors iš atsakovų būtų laikęsis visų jam teisės aktais nustatytų pareigų ir neatlikęs neteisėtų veiksmų, kurie turėjo reikšmės žalos atsiradimo faktui. Laikytina, kad visi vadovai pažeidė bendrąsias vadovų pareigas, t. y. nevykdė pareigų vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto, vadovų pasikeitimo momentu, dydžio, o kadangi tai lėmė neteisėti atsakovų veiksmai, tai pareiga paneigti kaltės prezumpciją pereina atsakovams, įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas. Atsižvelgus į tai, šie veiksmai kvalifikuoti kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, nes negalima nustatyti, kas prarasta, o žala nustatytina pagal paskutinius viešus duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl vadovų kaltės dėl to, jog jie netinkamai tvarkė finansinius bendrovės dokumentus ir šie dokumentai yra prarasti, neteikė Juridinių asmenų registrui kasmetinių finansinės atskaitomybės ataskaitų, tinkamai neperdavė bendrovės dokumentų, negalima nustatyti, kurie kreditorių reikalavimai atsirado ar padidėjo kurio iš vadovų valdymo laikotarpiu, jų visų solidarioji atsakomybė preziumuojama (LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Tuo pagrindu, atsakovų atsiliepimuose išdėstyti argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis teisės aktų nuostatų, byloje pateiktų dokumentų ir paaiškinimų visuma, konstatuotina, kad atsakovai, nevykdydami jiems imperatyviai nustatytų vadovo pareigų, neišsaugojo bendrovės turto ir dokumentų, tinkamai jų neperdavė vienas kitam ir bankroto administratoriui, tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos ir padarė žalą bendrovei, dėl kurios bankroto administratorius negali operatyviai vykdyti bankroto proceso ir patenkinti kreditorinių reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti vienintelio atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą, lėmusį žalos atsiradimo faktą, laikytina, kad taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė. Tuo pagrindu pripažintina, kad atsakovai savo veiksmais sukėlė bendrą žalą bendrovei, kuri nustatytina pagal paskutinįjį turimą 2013 m. balansą ir priteistina solidariai iš atsakovų.
Atsakovai pateiktais atsiliepimais teismui, prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, pagrindo atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl, tenkinant ieškinį, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai priteistina 285,00 Eur žyminio mokesčio suma ir 5,66 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Š. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 667,11 Eur (dvylika tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt septynis eurus 11 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (12 667,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vudstokas“, į. k. 302417892, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Š. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 290,66 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, po 96,88 Eur iš kiekvieno atsakovo (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.