Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. A. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei J. A., trečiajam asmeniui R. U. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovei I. M., tretiesiems asmenims R. U., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iškeldinti atsakovę J. A. su visais jai priklausančiais daiktais iš jai priklausančių patalpų, t. y. 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Ankštakių k., Kretingos r., nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S1-242774 pagrindu antstolio A. S. kontoroje vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03383 buvo pripažinta varžytynių laimėtoja ir jai buvo parduotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, tai yra 2300/3700 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Ankštakių k., Kretingos r. Nekilnojamasis turtas parduotas už 50 400,00 Lt (14 596,84 Eur). Atsakovė skundė šių varžytynių teisėtumą, bet Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas jos ieškinį atmetė. Nuo 2015 m. lapkričio 20 d. tapo teisėta iš varžytynių įgyto nekilnojamojo turto savininkė. 2016 m. kovo 7 d. notariniu pareiškimu informavo atsakovę apie tai, kad ji yra nekilnojamojo turto savininkė, ir pareikalavo, kad atsakovė iki 2016 m. balandžio 8 d. išsikeltų iš užimamų patalpų. Atsakovė 2016 m. kovo 29 d. raštu „Dėl patalpų atlaisvinimo“ nurodė, kad ji išsikelia iš 59,62 kv. m ploto patalpų gyvenamajame name, akcentuodama, jog būtent tokio dydžio gyvenamojo namo plotas ieškovei buvo parduotas iš varžytynių, taip pat sutinka atlaisvinti kitas jai priklausančias negyvenamąsias patalpas. Sutiko išsikelti iš nerekonstruotų gyvenamojo namo patalpų, tačiau nesutiko atlaisvinti pagal 1991 m. gegužės 8 d. statybos leidimą pristatytas patalpas, kurios nėra įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre. Iki pat ieškinio teismui padavimo atsakovė jokių patalpų neatlaisvino ir iki pat šiol jomis naudojasi be jos sutikimo ar leidimo, nėra sudariusi nei nuomos, nei panaudos ar kitokios sutarties. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidžia jos, kaip teisėtos savininkės, teises ir teisėtus interesus. Atsakovė J. A. priešieškiniu prašė atmesti ieškinio dalį dėl atsakovės iškeldinimo iš visų atsakovės naudojamų gyvenamojo namo patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojamasi bendru susitarimu su bendraturčiu R. U. nusistovėjusia naudojimosi tvarka; leisti jai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. gruodžio 12 d. užfiksuotus naujus pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 260,99 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Ankštakių k., Kretingos r., kadastrinių matavimų duomenis ir pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5692-6005-2019, patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte, 2013 m. gruodžio 13 d. kadastro duomenų byloje pirmo aukšto plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7.Nurodė, jog jai 1991 m. gegužės 8 d. buvo išduotas leidimas Nr. 21 vykdyti individualią statybą, t. y. statyti dviejų aukštų, penkių kambarių priblokuotą gyvenamąjį namą. Namo dalies rekonstrukciją ir vidaus apdailą užbaigė tik 2011 metais, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių rekonstrukcijos neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to, nekilnojamąjį turtą naudojo su bendraturčiu R. U. bendru susitarimu pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką: gyvenamajame name ji naudojosi 165,41 kv. m dydžio patalpomis, o trečiasis asmuo R. U. – 95,58 kv. m dydžio patalpomis. 2013 m. gruodžio 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 56/32823 duomenimis, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 260,99 kv. m. Ieškovė iš varžytynių nupirko tik 59,625 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpas, o šiuo metu nepagrįstai siekia užvaldyti 165,41 kv. m ploto patalpas, t. y. siekia užvaldyti 105,785 kv. m didesnį plotą, negu įsigijo iš varžytynių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, neprieštarauja įvykusioms varžytynėms, neginčija, jog ieškovė varžytynes laimėjo, tačiau mano, jog ieškovė įsigijo tik 59,625 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpas, o po rekonstrukcijos neįregistruotos 105,785 kv. m patalpos ieškovei nepriklauso ir yra jos nuosavybė, kurią bus siekiama įregistruoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismo motyvai. Ieškovė įgyvendindama savo nuosavybės teisę į turtą 2016 m. kovo 7 d. notariniu pareiškimu informavo atsakovę, jog yra savininkė, ir pareikalavo, kad ji iki 2016 m. balandžio 8 d. išsikeltų iš užimamų patalpų. Atsakovė 2016 m. kovo 29 d. pranešimu informavo ieškovę, jog atlaisvins ieškovės varžytynių metu įgytas ir nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau iki šios dienos to nepadarė. Šiais savo neteisėtais veiksmais – neišsikeldama iš minėtų patalpų ir toliau jose gyvendama, atsakovė pažeidė ieškovės teises, susijusias su turto valdymu, naudojimusi ir disponavimu, nes ieškovė laisvai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis neturi galimybės. Šalys tarpusavyje jokių sutarčių, kurių pagrindu atsakovė galėtų gyventi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nėra sudariusios. Teismas iškeldino atsakovę tik iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, t. y. 59,62 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpų, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ir varžytynių akte nurodytais parduodamo turto duomenimis. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl ieškinio dalies atmetimo motyvuodamas tuo, kad rekonstruota dalis pastato – gyvenamojo namo nėra teisiškai įregistruota. Nurodė, kad pagal 1991 m. atsakovei išduotą statybos leidimą rekonstruotos patalpos nėra teisiškai įregistruotos, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl neegzistuojančių daiktų naudojimo tvarkos ar nesamo savininko daiktinių teisių. Nurodė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ankštakių k., Kretingos r., nuosavybės teise priklauso ieškovei I. M., todėl prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir teisiškai įregistruoti po rekonstrukcijos atsiradusias patalpas gali tik ieškovė, pateikusi visus reikalingus dokumentus. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ateityje, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, tačiau vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgęs į abiejų šalių padėtį ir susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių atsakovei labai sunku įvykdyti sprendimą, nutarė sprendimo vykdymą išdėstyti šešerių mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė J. A. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Skundo motyvai.

6.1. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai netyrė priešieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų ir sprendimas yra grindžiamas tik prielaidomis ir ieškovės paaiškinimų vertinimu.

6.2. Nurodė, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos iškeldinimo bylose. Siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo tame būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Ieškovė nepagrįstai siekia užvaldyti 165,41 kv. m ploto patalpas, t. y. siekia užvaldyti 105,785 kv. m didesnį plotą, negu įsigijo iš varžytynių. Šios neįregistruotos 105,785 kv. m patalpos ieškovei nepriklauso ir yra jos nuosavybė.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė I. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai.

8.1. Apeliantė apeliaciniame skunde pateikia tik savo teismo nustatytų aplinkybių vertinimą, kuris nėra pagrįstas nei teisės normomis, nei kitais pagrindais, leidžiančiais manyti, jog atsakovei tam tikra gyvenamojo namo dalis priklauso ar gali priklausyti. Teismas sprendime motyvuotai ir teisingai pasisakė dėl rekonstruotų patalpų teisinio statuso ir nuosavybės į šias patalpas įgijimo pagrindų, todėl kvestionuoti šią teismo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 1991 m. gegužės 8 d. atsakovei buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą, t. y. statyti dviejų aukštų, penkių kambarių priblokuotą gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovė atliko, tačiau pasikeitusių kadastrinių duomenų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė 2013 m. gruodžio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S1-242774 pagrindu antstolio A. S. kontoroje vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/03383 buvo pripažinta varžytynių laimėtoja ir jai buvo parduotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, tai yra: 2300/3700 dalių žemės sklypo, žemės sklypo plotas 0,3700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, bendras plotas 119,25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, užstatytas plotas 47,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės, užstatytas plotas 41,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo rūsio, užstatytas plotas 33,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Ankštakių k., Kretingos r., už 50 400,00 Lt (14 596,84 Eur). Ieškovė įsigijo iš viso 59,62 kv. m ploto gyvenamojo namo bei kitus statinius. Kita dalis šio nekilnojamojo turto priklauso trečiajam asmeniui R. U.. 2013 m. gruodžio 13 d. atsakovės iniciatyva buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartis Nr. 16097, kurios pagrindu užfiksuoti nauji pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 260,99 kv. m, kadastrinių matavimų duomenys. Ieškovė 2016 m. kovo 7 d. notariniu pareiškimu informavo atsakovę, kad ji yra nekilnojamojo turto savininkė, ir pareikalavo, kad ji iki 2016 m. balandžio 8 d. išsikeltų iš užimamų patalpų. Atsakovė 2016 m. kovo 29 d. raštu „Dėl patalpų atlaisvinimo“ nurodė, kad sutinka atlaisvinti atsakovei nuosavybės teise priklausiusias 67,76 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas antrame aukšte, tai yra sutinka perduoti ieškovei 8,14 kv. m ploto didesnes patalpas, nei ieškovė įsigijo varžytynių metu. Taip pat sutinka atlaisvinti kitas ieškovei priklausančias negyvenamąsias patalpas. Atsakovė nesutiko atlaisvinti pagal 1991 m. gegužės 8 d. statybos leidimą pristatytų patalpų, kurios nėra įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nutarė iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko motyvuodama tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, o apeliantė be pakankamo pagrindo skunde tvirtina priešingai.Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad ieškovė 2013 m. gruodžio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S1-242774 pagrindu įgijo nuosavybės teises į atsakovei J. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 2300/3700 dalių žemės sklypo, žemės sklypo plotas 0,3700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, bendras plotas 119,25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto, užstatytas plotas 47,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį daržinės, užstatytas plotas 41,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo rūsio, užstatytas plotas 33,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Ankštakių k., Kretingos r., už 50 400,00 Lt (14 596,84 Eur). Taip pat apeliantė neginčija, kad naudojasi šia ieškovės nuosavybe, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui su skundžiamame sprendime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis esminėmis išvadomis, kad byloje buvo įrodytos abi aplinkybės, būtinos negatoriniam ieškiniui patenkinti, t. y. kad atsakovė J. A. yra savininkė 2300/3700 dalių žemės sklypo, žemės sklypo plotas 0,3700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies gyvenamojo namo, bendras plotas 119,25 kv. m (ieškovei priklauso 59,62 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies tvarto, užstatytas plotas 47,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies daržinės, užstatytas plotas 41,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kiemo rūsio, užstatytas plotas 33,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Ankštakių k., Kretingos r., ir kad jos teisės, susijusios su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, yra pažeistos, nes ji negali laisvai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovė teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę teismo tvarka.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė siekia nepagrįstai užvaldyti 165,41 kv. m ploto patalpas, t. y. siekia užvaldyti 105,785 kv. m didesnį plotą, negu ieškovė įsigijo iš varžytynių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 1991 m. išduoto statybos leidimo pagrindu rekonstravo gyvenamąjį namą ir jo neįregistravo įstatymo nustatyta tvarka. Iš 2013 m. gruodžio 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos Nr. 56/32823 nustatė, jog gyvenamojo namo bendras plotas po rekonstrukcijos yra 260,99 kv. m, t. y. 141,74 kv. m gyvenamojo ploto nėra įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tą aplinkybę ir sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad atsakovė yra iškeldinama tik iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, t. y. 59,625 kv. m ploto gyvenamojo namo patalpų. Dėl neįregistruotų patalpų nurodė, jog teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl neegzistuojančių daiktų naudojimo tvarkos ar nesamo savininko daiktinių teisių.Išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį bei kitus byloje esančius įrodymus, kolegija visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis esminėmis išvadomis, kad byloje buvo įrodytos abi aplinkybės, būtinos negatoriniam ieškiniui patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantė skundu prašė panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau ji nieko nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl priešieškinio reikalavimų netenkinimo ir nesant skundo argumentų plačiau šiuo klausimu nepasisako.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl savininko teisių apsaugos, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė J. A. pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 381,00 Eur, t. y. 31,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, 350,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (100,00 Eur už konsultacijas ir pasiruošimą apeliacinio skundo suruošimui, 250,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą).Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.Ieškovė I. M. teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 150,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsiliepimą į apeliacinį skundą suruošė advokato padėjėjas L. K.. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016; 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-426/2016). Vadovaujantis nurodytomis kasacinio teismo bylomis, ieškovei išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą teismo sprendimą, todėl pateikdama skundą ji turėjo sumokėti 62,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 86 straipsnis). Pateikdama apeliacinį skundą ji sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, todėl iš jos į valstybės biudžetą priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis, t. y. 31,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės J. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės J. A. į valstybės biudžetą 31,00 Eur (trisdešimt vienas Eur 00 ct) nesumokėto žyminio mokesčio dalį.