- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-828-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08954-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kreditorius
- UAB ,,Rome Law”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas UAB ,,Rome Law” bei antstolė Brigita Palavinskienė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų ir prašė teismo panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2020-01-31 Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-376960, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00318, bei 2020-01-31 Raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-376961, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00319. Pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).
2. Nurodė, kad 2020-02-08 iš antstolės Brigitos Palavinskienės gavo 2020-01-31 Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-376960, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00318, ir 2020-01-31 Raginimą vykdyti sprendimą Nr. S-376961, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/00319 (toliau Raginimai, ginčijami Raginimai). Pareiškėjas taip pat nurodė, jog iš jo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu BUAB ,,Niky“ naudai buvo priteista 31028,40 Eur suma bei su kitu asmeniu solidariai – 62802,36 Eur suma, nors išieškotojas UAB ,,Rome Law“ teigia, kad BUAB ,,Niky“ jam perleido reikalavimo teises, tačiau anot pareiškėjo, šis faktas negali būti panaudotas prieš jį. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo jo reikalauti vykdyti prievolę UAB ,,Rome Law“, kadangi jis niekada neišreiškė sutikimo dėl prievolės perleidimo šiam kreditoriui, o ir nėra gavęs reikalavimo perleidimo sutarčių, be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys, todėl išieškotojas neturi reikalavimo teisės jo atžvilgiu, o antstolė nepagrįstai priėmė Raginimus, dėl ko prašė juos panaikinti. Be to, 2016-10-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 62802,36 Eur suma buvo priteista solidariai iš jo ir kito asmens (R. Č.), tačiau visa priteista suma yra išieškoma tik iš jo, t. y. pareiškėjo, be to, solidari skola jau seniai galėjo būti išieškota ir iš kito asmens, todėl bet kokių pretenzijų jam reiškimas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pateikti du Raginimai dvejose vykdomosiose bylose, kuriose paskaičiuotos vykdymo išlaidos, tačiau pareiškėjo manymu, vykdant priverstinį vykdymą iš to paties asmens, yra neracionalu bei neekonomiška užvesti dvi vykdomąsias bylas, kadangi yra reikalaujama du kartus vykdymo išlaidų.
3. Antstolė Brigita Palavinskienė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
4. Nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi ji vykdomosios bylose, užvestose pareiškėjo atžvilgiu, nepriėmė jokių Patvarkymų dėl vykdomosios bylos šalies keitimo. Be to, antstolė pažymėjo, kad priverstine tvarka ji vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, kuriuose yra nurodoma, jog civilinis ieškovas BUAB ,,Niky” pakeičiamas į UAB ,,Rome Law” ir išieškotoju nurodomas būtent UAB ,,Rome Law”. Antstolės žiniomis, teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai, nėra apskųstas, todėl yra privalomas vykdyti, be to, reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir išieškotojo pakeitimas nėra antstolės veiksmas. Antstolė taip pat nurodė, kad jai pateiktas vykdyti vykdomasis raštas yra skirtas skolos išieškojimui iš solidaraus skolininko V. K., kuriame nurodyta, jog skola išieškoma tik iš pareiškėjo, be to, kai teismas išduoda kelis vykdomuosius raštus, tai jų pagrindu yra užvedamos atskiros vykdomosios bylos, o išieškotojas, pateikdamas vykdymui vykdomąjį dokumentą, privalo nurodyti apie išieškotą skolos sumą bei likusią skolos dalį ir šiuo atveju antstolei nebuvo pateikta jokių duomenų, jog skola yra sumažėjusi ar iš dalies yra padengta.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB ,,Rome Law” pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi baudžiamojoje byloje teismo nutartimi buvo pakeistas civilinis ieškovas BUAB ,,Niky” jo teisių perėmėju UAB ,,Rome Law” ir nutartis dėl šalies pakeitimo įsiteisėjo, be to, teismui sprendžiant šalies pakeitimo klausimą, pareiškėjas teikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su prašymu dėl šalies pakeitimo, taiga, teismas, spręsdamas šalies pakeitimo klausimą, jau įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl šalies pakeitimo ir dėl šių aplinkybių jau pasisakė, be to, Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog šalies pakeitimas galimas ir nepažeidžia skolininko teisių, todėl anot išieškotojo, dėl reikalavimų teisių perleidimo pagrįstumo jau yra pasisakyta kito teismo kitoje teisenoje. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad vykdomieji dokumentai buvo išduoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties dėl šalies pakeitimo pagrindu, todėl šalies pakeitimo klausimą sprendė teismas, o ne antstolė, be to, solidaraus išieškojimo atveju išieškojus priteistą sumą, išieškotojas privalo pranešti apie tai antstoliui, tačiau abu skolininkai nėra įvykdę prievolių išieškotojui, todėl išieškojimas yra vykdomas pagrįstai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs sujungti vykdomąsias bylas, o bylų nesujungimas pareiškėjo skundu nėra skundžiamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų. Nutarė išieškoti iš pareiškėjo V. K. išieškotojo UAB ,,Rome Law” naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė B. Palavinskienė vykdomąsias bylas užvedė 2020-01-15 Vilniaus apygardos teismo išduotų vykdomųjų raštų pagrindu, kurie buvo išduoti tik pareiškėjo atžvilgiu, t. y. vienas vykdomasis raštas dėl 62802,36 Eur skolos išieškojimo ir kitas – dėl 31028,40 Eur skolos išieškojimo. Pareiškėjas vykdomųjų raštų ir Patvarkymų priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus teisėtumo neginčijo. Iš byloje esančių duomenų turinio matyti, jog 2019-12-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016 pakeitė civilinį ieškovą BUAB ,,Niky“ jo teisių perėmėju UAB ,,Rome Law“ ir minėta nutartis 2020-01-07 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartimi (Nr. 1S-3-453/2020) yra palikta nepakeista, ji yra įsiteisėjusi, todėl privalo būti vykdoma. Taigi, kaip jau buvo minėta, sprendimo (nutarties) įsiteisėjimas sąlygoja reikšmingą teisinę pasekmę, t. y. įsiteisėjusį sprendimą (nutartį) galima pradėti vykdyti priverstinio vykdymo tvarka (CPK 18, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų turinio taip pat matyti, jog teismas išsprendė klausimą dėl civilinio ieškovo pakeitimo jo teisių perėmėju dar neprasidėjus vykdymo procesui, todėl šiuo atveju antstolė negali kvestionuoti teismo priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų ir tokiu būdu antstolė pragrįstai priėmė vykdomuosius raštus vykdymui. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia ne antstolės atliktą veiksmą, o teismo įsiteisėjusią teismo nutartį, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su teisių perėmimu, negali vertinti kaip antstolės veiksmų neteisėtumo ir plačiau apie tai nepasisakė, todėl atmetė pareiškėjo argumentus šioje dalyje, kaip nepagrįstus (LR CPK 176 str. – 179 str.).
9. Nurodė, jog vykdomieji raštai buvo išduoti dėl skolų išieškojimo būtent iš pareiškėjo, kadangi išieškotojui teisės aktai, esant solidariai prievolei, suteikia teisę rinktis, iš kurio skolininko išsiieškoti skolą. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas savo skunde nenurodė nei vieno argumento, kodėl prievolė turėtų būti išieškoma priverstine tvarka būtent iš kito solidaraus skolininko, o ne iš pareiškėjo, o tik apsiribojo deklaratyviais argumentais, jog visa skola išieškoma tik iš jo yra nepagrįstai ir kad solidaraus skolininko skola jau seniai galėjo būti išieškota. Pažymėjo ir tai, jog antstoliui nekyla pareiga revizuoti išieškotojo veiksmų pasirenkant solidarų skolininką, kurio atžvilgiu bus pradedami priverstiniai vykdymo veiksmai, kadangi tokia teisė teisės aktų yra suteikiama išskirtinai tik išieškotojui, todėl antstolis negali atsakyti už išieškotojo pasirinkimą ar suvaržyti jo įstatymo numatytų teisių vykdymo procese, kadangi tai nėra priskiriama antstolio kompetencijai, todėl atmetė pareiškėjo argumentus ir šioje dalyje, kaip nepagrįstus bei neįrodytus (LR CPK 176 str. – 179 str.).
10. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjusio sprendimo (nuosprendžio) pagrindu buvo išduotas vienas vykdomasis raštas dėl 31028,40 Eur skolos išieškojimo asmeniškai iš pareiškėjo, o kitas vykdomasis dokumentas – dėl 62802,36 Eur skolos išieškojimo solidariai iš pareiškėjo ir solidaraus skolininko R. Č., kuriuo solidariai išieškoma suma su kitu skolininku ir kadangi vienu vykdomuoju dokumentu išieškoma suma yra solidari su kitu skolininku, tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai užvedė dvi atskiras vykdomąsias bylas, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus (LR CPK 176 str. – 179 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Apeliantas (pareiškėjas) V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2020-01-31 Raginimą įvykdyti sprendimą Reg. Nr. S-376960 (v. b. Nr. 0171/20/00318); panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2020-01-31 Raginimą įvykdyti sprendimą Reg. Nr. S-376961 (v. b. Nr. 0171/20/00319); atmesti išieškotojo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodė, kad apeliantas niekada neišreiškė sutikimo, kad reikalavimas būtų perleistas. Taip pat nėra gavęs reikalavimo perleidimo sutarčių (CK 6.109 str. 1 d., 5 d., 7 d.). UAB „Rome Law“ Vilniaus apygardos teismui b. b. Nr. 1-58-365/2016 yra pateikęs 2019-10-31 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 ir 2019-10-31 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2. Tačiau reikalavimo perleidimo sutarčių pateikimas teismui nereiškia, kad jos buvo pateiktos ir apeliantui, kaip tai numatyta CK 6.109 str.
11.2. Pažymėjo, kad teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su reikalavimo teisių nuosavybės perėjimu naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimo sutarčių 2 p. nurodoma, kad pradinio kreditoriaus reikalavimo nuosavybės bei visos kitos su reikalavimu susijusios teisės pereina naujajam kreditoriui nuo šios sutarties apmokėjimo momento. Sutarčių 3 p. nurodoma, kad atlyginimo dydis už reikalavimo teisės perleidimą šalių bus patvirtintas atskiru susitarimu, kuris bus sutarties priedas Nr. 1. Tačiau priedai, kaip ir visas sutarties tekstas, pareiškėjui pateikta nebuvo. Taip pat nebuvo pateikta ir minėtoje byloje Vilniaus apygardos teisme. Nebuvo pateikti ir įrodymai, kad už perleidžiamas reikalavimo teises buvo atsiskaityta. Kadangi tokie įrodymai nebuvo pateikti, darytina išvada, kad reikalavimo teisės, nurodomos reikalavimo perleidimo sutartyse, apskritai neperėjo bendrovei UAB „Rome Law“. Išieškotojas atsiliepime nurodo, kad jis teikia visus duomenis ir dokumentus, kuriuos esą pareiškėjas nuslėpė. Tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo sumokėta už reikalavimo teisės įgijimą, nepateikė. Tai galėtų patvirtinti dokumentai iš kredito įstaigos, tačiau jis nurodo kažkokius trečiųjų asmenų patvirtinimus, kurie niekaip nesusiję su reikalavimo perleidimo sutartimis.
11.3. Nurodo, kad skolos išieškojimui iš pareiškėjo nėra jokio teisinio pagrindo. Išieškotojas, neturėdamas įgijęs reikalavimo teisių pareiškėjo atžvilgiu, neturi jokios teisės reikalauti įvykdyti kokias nors prievoles jo naudai. Todėl antstolės bet kokie raginimai ar reikalavimai įvykdyti bet kokias prievoles bendrovei UAB „Rome Law“ yra nepagrįsti ir neteisėti.
11.4. Pažymėjo, kad nepraėjus teismo sprendimo apskundimo terminui (7 dienoms) antstolė, apskaičiavusi vykdymo išlaidas, kurios sudarė 4 175,67 eurus, skubotai pradėjo išieškojimo veiksmus: 2020 m. kovo 19 d. nusiuntė pranešimus į darbovietę ir areštavo pareiškėjo sąskaitas, ignoruodama jo teises.
11.5. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių vykdomųjų bylų nesujungimu, išvis nepasisakė. Nenurodė jokių motyvų, kodėl jie atmetami. Todėl nutartis ir šioje dalyje yra be motyvų. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.). Antstolė privalo vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 7 str.). Dviejų vykdomųjų bylų užvedimas išieškant skolą iš to paties skolininko neatitinka ekonomiškumo ir racionalaus lėšų naudojimo principų. Tokiu būdu iš skolininko reikalaujama du kartus didesnių vykdymo išlaidų. Antstolė būtų patyrusi du kartus mažiau išlaidų, jeigu skolos išieškojimą vykdytų vienoje byloje. Tokiu būdu yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.
11.6. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš manęs išieškotojo UAB „Rome Law” naudai bylinėjimosi išlaidas. Vien tai, kad buvo apskųsti antstolės veiksmai, nesudaro pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju išieškotojas tik pritarė antstolės argumentams ir jo vaidmuo šioje byloje antraeilis. Išieškotojo veiksmai nebuvo skundžiami. Teismas nepagrindė, kodėl antstolio veiksmų apskundimas gali būti laikomas ypatinga bendrosios taisyklės išimtimi, dėl kurios buvo būtina priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to atlikdamas pavedimus pagal susitarimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą (Advokatūros įstatymo 49 str. 1 d.). Tuo tarpu išieškotojo atsiliepimą pateikė ir jį pasirašė direktorė R. D., o ne advokatas. Išieškotojas su atsiliepimu nepateikė nei atstovavimo sutarties, nei teisinių paslaugų sutarties išrašo. Todėl nėra jokio pagrindo išieškotojui priteisti kokias nors bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Rome Law“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti V. K. atskirąjį skundą. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį. Priteisti iš V. K. bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas gana detaliai, suprantamai ir motyvuotai pasisakė dėl visų skolininko skundo argumentų, įvertino ir atsižvelgė į įsiteisėjusias teismų nutartis baudžiamojoje byloje, kuomet buvo išspręstas naujojo išieškotojo pakeitimo ir vykdomųjų raštų išdavimo klausimai, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota. Pažymėtina, jog didžioji dalis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų atskiruoju skundu nėra ginčijami, vadinasi su šiais skolininkas sutinka.
12.2. Nurodė, kad skolininkas 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose (civilinė byla Nr. 2-3400-512/2020), kaip ieškovas, yra pareiškęs ieškinį atsakovui UAB „Rome Law“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, kuriuos dabar vykdo antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/00318 ir Nr. 0171/20/00319. Minėtoje byloje, 2020 m. kovo 18 d. UAB „Rome Law“ yra pateikusi atsiliepimą į pareikštą skolininko ieškinį su kuriuo nesutinka, taipogi kartu su atsiliepimu UAB „Rome Law“ yra pateikusi visus duomenis, susijusius su reikalavimo teisių įsigijimu, kainos sumokėjimu ir t.t., taigi tokius duomenis skolininkas turi žinoti. Pažymėtina, jog minėtoje byloje skolininkas yra atstovaujamas dviejų atstovų – advokatų, ieškinys taipogi buvo parengtas skolininkui atstovaujančio advokato. Antra, skolininkas niekada nėra teikęs prašymų UAB „Rome Law“, kad ši pateiktų jo norimus dokumentus. Pažymėjo, jog kartu su pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą, skolininkui buvo pateiktos reikalavimo teisių perleidimo sutartys – nuorašai, todėl visas teisines procedūras kiek tai susiję su informavimu apie reikalavimo teisių perleidimą, UAB „Rome Law“ atliko tinkamai.
12.3. Pažymėjo, kad skolininkas neginčija (skunduose nebuvo suformuota reikalavimų) antstolio veiksmų – vykdomųjų raštų priėmimo vykdyti teisėtumo, neginčija ir neprašė įpareigoti antstolį sujungti abi vykdomąsias bylas pagal du atskirai pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus, neskundė antstolio atsisakymo sujungti bylas ir kt., todėl tokia skolininko pozicija pasirinktinai skųsti konkrečius antstolio veiksmus – tik raginimus įvykdyti teismo sprendimus, reiškia, jog toje apimtyje skolininkas pasirinko ginti savo teises. Pažymėtina, jog apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog vykdomieji raštai antstolio teisėtai buvo priimti vykdymui, tačiau tokios teismo išvados bei tokio antstolio veiksmo skolininkas neginčija. Be to, skolininkas ir pats pripažįsta, jog jis neteikė antstoliui prašymų dėl vykdomųjų bylų sujungimo, todėl antstolis neturėjo pagrindo spręsti vykdomųjų bylų sujungimo klausimo. Apibendrinant tai, kas nurodyta, galima padaryti išvadą, jog nesant skolininko skunde dėl antstolio veiksmų suformuoto reikalavimo dėl vykdomųjų bylų sujungimo, nėra galimas tokio reikalavimo sprendimas teisme.
12.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad UAB „Rome Law“ pavedimu ir šios įmonės interesais atstovauja advokatas E. G., atstovavimo sutarties nuorašas yra pateiktas minėtose bylose. Iš civilinėje byloje esančių UAB „Rome Law“ atsiliepimo priedų, matyti, jog advokatas E. G. 2020.03.02 el. paštu išsiuntė klientui UAB „Rome Law“ sąskaitą už atsiliepimo į V. K. skundą dėl antstolio veiksmų parengimą, apmokėti. Minėta sąskaita UAB „Rome Law“ buvo apmokėta 2020.03.04. Sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta visa būtina informacija (teisinių paslaugų teikimo sutarties numeris, kliento ir advokato rekvizitai, paslaugų pobūdis ir mastas, byla, kurioje teikiamos teisinės paslaugos. Kadangi parengtas atsiliepimas į V. K. skundą buvo pateiktas tokią paslaugą užsakiusiam klientui UAB „Rome Law“, todėl šios įmonės vadovė ir pateikė šį atsiliepimą į bylą. Pažymėjo, jog nėra skirtumo - advokatas, ar jo klientas pateiks į bylą advokato parengtą atsiliepimą, šiuo atveju klientas UAB „Rome Law“ pats sprendžia kaip šiam pasielgti.
13. Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.
13.1. Pažymėjo, kad antstolė 2020 m. sausio 27 d. gavusi 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-58-365/2016 dėl skolos išieškojimo, nenustačiusi objektyvių priežasčių, dėl kurių vykdomasis dokumentas negali būti priimti, užvedė vykdomąsias bylas. Minėtame vykdomajame rašte nurodyta, kad pakeičiamas civilinis ieškovas BUAB „Niky“ į UAB „Rome Law“ ir išieškotojas nurodytas UAB „Rome Law“. Minimas teismo sprendimas bei vykdomasis dokumentas pateikus vykdyti nebuvo apskųstas, užginčytas ar kitaip sustabdytas jo vykdymas, todėl yra privalomas vykdyti.
13.2. Nurodė, kad skolininkas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas skolininko pareiškimas dėl BUAB „Niky“ ir UAB „Rome Law“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo. Skolininkas teikdamas skundus ir prašymus iš esmės dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo, pažeidžia CPK 510 str. ir naudojasi jam suteikta teise skųsti antstolės veiksmus, tačiau skundas teikiamas ne dėl antstolės neteisėtų veiksmų, o reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atsiliepimas
13.3. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės, dėl kelių vykdomųjų dokumentų užvesti vieną vykdomąją bylą. Tokiu atveju būtų pažeidžiamas proporcingas lėšų skirstymas, taip sudarant didesnį reikalavimą prieš kitus kreditorius. Atkreipė dėmesį, kad visi priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai yra atliekami vienoje vykdomojoje byloje, taip dirbtinai nedidinant vykdymo išlaidų. Be to antstolio atlyginimas yra apskaičiuojamas nuo visos bendros išieškomos skolos sumos, o ne kiekvienoje atskirai.
Šalies argumentai
14. Apeliantas (pareiškėjas) V. K. pateikė papildomus paaiškinimus.
14.1. Dėl išieškotojo nurodyto fakto, kad ,,skolininkas klaidina teismą” nurodė, kad teikiant perleidimo sutartis teismams baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos (b. b. Nr. 1-58- 365/2016) bei apeliaciniame teismuose (b. b. Nr. 1A-444-495/2016)), išieškotojo reikalavimo perleidimo sutartys buvo pateikiamos 3-e puslapiuose. Sutarčių 3 p. nurodoma, kad atlyginimo dydis už reikalavimo teisės perleidimą šalių bus patvirtintas atskiru susitarimu, kuris bus sutarties priedas Nr. 1. Tačiau pareiškėjui ir minėtose byloje Vilniaus apygardos teisme pateiktos nebuvo. Todėl dalinis sutarčių teksto pateikimas nereiškia, kad sutartys buvo pateiktos.
14.2. Nurodė, kad išaiškėjo, kad sandorio vertė, perleidžiant išieškotojui teisę į abi skolas pagal vykdomuosius raštus, yra 300 eurų. Tuo tarpu antstolė pareiškėjui pateikė išieškojimą 97 974,19 eurų sumai (su antstolio vykdymo išlaidomis). UAB ,,Rome Law” siekia gauti ir pasipelnyti 93530,76 eurų iš pareiškėjo, fizinio asmens, kuriam, vadovaujantis LR valstybės nustatyta tvarka priklauso garantuojama nemokama teisinė pagalba (93830,76 Eur - 300 Eur= 93530,76 Eur). Papildomai priteisiant dar 150 eurų UAB ,,Rome Law” naudai, teismas be kitų Atskirajame skunde nurodytų motyvų, neatsižvelgė į teisinio proporcingumo ir teisingumo principus.
14.3. Pažymėjo, kad UAB ,,Rome Law” yra pelno siekianti įmonė. 7.3 punkte išieškotojo atstovas teigia, kad UAB ,,Rome Law” neteikia jokių teisinių paslaugų, tačiau neturėdama ,,galimybių ir teisinės kvalifikacijos” perka skolininkų reikalavimo teises, teikia teisines paslaugas, skelbdamas apie jas savo viešajame tinklapyje. Todėl advokatų paslaugos, dalyvavimas teisminiuose procesuose, be kurių jos veikla neįmanoma, priskirtinos būtinosioms sąnaudoms. Dėl to teismas ir šiuo atžvilgiu (be visų Atskirajame skunde išdėstytų motyvų) nepagrįstai nusprendė išieškoti iš pareiškėjo išieškotojo UAB ,,Rome Law” naudai bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų pateikimo.
16. Apeliantas V. K. pateikė papildomus paaiškinimus.
17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju teisingam klausimo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga šiuos įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl ginčo esmės.
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. K. skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
20. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/00318 bei 0171/20/00319 nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 62 802,36 Eur išieškojimo iš solidarių skolininkų R. Č. bei V. K. bei dėl 31 028,40 Eur išieškojimo iš skolininko V. K.. Be to minėtose vykdomuosiuose raštuose yra nurodyta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016 civilinis ieškovas BUAB ,,Niky“ yra pakeičiamas jo teisių perėmėjų UAB ,,Rome Law“. Nustatyta, kad vykdymo procese antstolė Brigita Palavinskienė 2020 m. sausio 31 d. priėmė skundžiamus Raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-376960 bei S-376961, kuriais pareikalavo pareiškėją per 10 dienų nuo Raginimų gavimo dienos įvykdyti sprendimus.
21. Apeliantas nurodė, kad jis niekada neišreiškė sutikimo, kad reikalavimas būtų perleistas. Darytina išvada, kad vienas iš skundo argumentų.
22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, išspręstas civilinio ieškinio klausimas ir, be kita ko, iš V. K. priteista BUAB „Niky“ naudai 31 028,40 Eur; solidariai iš V. K. ir iš R. Č. BUAB „Niky“ naudai priteistas 62 802,36 Eur žalos atlyginimas. 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas minėtoje baudžiamojoje byloje pakeitė civilinį ieškovą BUAB ,,Niky“ jo teisių perėmėju UAB ,,Rome Law“ ir minėta nutartis 2020 m. sausio 20 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartimi (Nr. 1S-3-453/2020) yra palikta nepakeista.
23. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia ne antstolės atliktą veiksmą, o teismo įsiteisėjusią teismo nutartį, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su teisių perėmimu, negali vertinti kaip antstolės veiksmų neteisėtumo ir plačiau apie tai nepasisako, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti.
24. Be to iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantas V. K. 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3400-512/2020, kaip ieškovas, yra pareiškęs ieškinį atsakovui UAB „Rome Law“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, kuriuos dabar vykdo antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/00318 ir Nr. 0171/20/00319. Be to Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/0318 ir Nr. 0171/20/0319, iki kol bus išspręsta nagrinėjama civilinė byla. Taigi darytina išvada, kad šiuo metu vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/0318 ir Nr. 0171/20/0319 yra sustabdyti. Be to visos aplinkybės susijusio su reikalavimo perleidimo sutartimis bus išnagrinėtos Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3400-512/2020, todėl apelianto argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo atmestini, kadangi nagrinėjami kitoje atskiroje byloje.
25. Dėl apelianto argumentų, kad antstolė skubotai pradėjo išieškojimo veiksmus: 2020 m. kovo 19 d. nusiuntė pranešimus į darbovietę ir areštavo pareiškėjo sąskaitas, ignoruodama jo teises.
26. Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimo, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnis). CPK 651 straipsnyje nustatyti reikalavimai antstoliui prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė 2020 m. sausio 27 d. gavo 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-58-365/2016 dėl skolos išieškojimo. Nenustačiusi jokių priežasčių, dėl kurių vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas, užvedė vykdomąsias bylas. Minėtame vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad pakeičiamas civilinis ieškovas BUAB „Niky“ į UAB „Rome Law“ ir išieškotojas nurodytas UAB „Rome Law“. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su antstolės Brigitos Palavinskienės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad minimas teismo sprendimas bei vykdomasis dokumentas pateikus vykdyti nebuvo apskųstas, užginčytas ar kitaip sustabdytas jo vykdymas, todėl yra privalomas vykdyti.
28. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dviejų vykdomųjų bylų užvedimas išieškant skolą iš to paties skolininko neatitinka ekonomiškumo ir racionalaus lėšų naudojimo principų. Tokiu būdu iš skolininko reikalaujama du kartus didesnių vykdymo išlaidų. Antstolė būtų patyrusi du kartus mažiau išlaidų, jeigu skolos išieškojimą vykdytų vienoje byloje. Tokiu būdu yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus. Teismas, remdamasis sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 str. 1 d., 2 d.). Įstatyme nėra įtvirtinta nuostata, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvesta tik viena vykdomoji byla, o CPK 647 straipsnyje įtvirtinta galimybė tam tikrais atvejais išduoti kelis vykdomuosius dokumentus pagal vieną teismo sprendimą leidžia spręsti, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvestos kelios vykdomosios bylos. Be to sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkte yra numatyta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka. Jeigu priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis kitoje vykdomojoje byloje jau yra išieškojęs dalį skolos, bendra išieškotina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į likusias išieškoti išieškotinas sumas visose vykdomosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad antstolio atlyginimas yra apskaičiuojamas nuo visos bendros išieškomos skolos sumos.
30. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš pareiškėjo išieškotojo UAB „Rome Law“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015 nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Rome Law“ pavedimu ir šios įmonės interesais atstovauja advokatas E. G., atstovavimo sutarties nuorašas yra pateiktas byloje. Iš civilinėje byloje esančių UAB „Rome Law“ atsiliepimo priedų, matyti, jog advokatas E. G. 2020 m. kovo 2 d. el. paštu išsiuntė klientui UAB „Rome Law“ sąskaitą už atsiliepimo į V. K. skundą dėl antstolio veiksmų parengimą, apmokėti. Minėta sąskaita UAB „Rome Law“ buvo apmokėta 2020 m. kovo 4 d., tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 1048354. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo V. K. ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB ,,Rome Law” suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai byloje yra priešingi, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išieškoti iš pareiškėjo V. K. išieškotojo UAB ,,Rome Law” naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
35. Suinteresuotas asmuo UAB „Rome Law“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Nurodė, kad už atsiliepimo surašymą patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai patvirtina 2020 m. balandžio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2020 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1048358, kuris patvirtina 150 Eur sumokėjimą.
36. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, bei nustačius, kad pareiškėjo V. K. ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB ,,Rome Law” suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai byloje yra priešingi, atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto V. K. suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB ,,Rome Law” naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. K. suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB ,,Rome Law” naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą apeliacinės instancijos teisme.