- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-110-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Nuteistasis
- N. R.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Daiva Ivanauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo G. B. ir jo atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta – laisvės atėmimo 1 metams bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2017-06-03 iki 2017-06-04 (viena para).
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant N. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys – jam iš N. R. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos bei 300 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. R. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. B. sveikatą, o būtent už tai, kad: 2017 m. birželio 3 d., apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie naktinio baro, esančio adresu Laukininkų g. 17, Klaipėdos m., kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam G. B. į veidą, o jam bandant apsiginti ir užsidengus veidą rankomis, N. R. smogė G. B. į dešinės rankos nykštį, taip padarydamas jam kairės akies sumušimą ir poodines kraujosruvas vokuose, vokų minkštųjų audinių patinimą, muštinę žaizdą ant kairio antakio, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, ant nosies, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje iš kairės, dešinės plaštakos I piršto naginės falangos lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nukentėjusysis G. B. ir jo atstovas advokatas V. Žylė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys, ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį tenkinti visiškai – G. B. priteisti iš N. R. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas, cituodamas ir sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.252 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teigia, jog šiuo atveju nukentėjusiajam G. B. tyčiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą N. R. turi atlyginti visiškai. Tačiau teismas nepagrįstai sumažino civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 000 Eur, motyvuodamas tuo, kad prašomo žalos dydžio nukentėjusysis nepagrindė jokiais įrodymais. Nurodo, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistasis byloje prisipažino padaręs moralinę žalą bei nurodė, kad žalą nukentėjusiajam atlygins dalimis. Prokuroras nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažino visiškai, kaip atitinkantį sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl partirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, gana ilgą laiką gydėsi kairės akies sužalojimą, galvos žaizdą, kentė sulaužyto nykščio skausmus, dėl to jam buvo iškilusi grėsmė prarasti regėjimą ar kitas gyvybiškai svarbias žmogaus elgsenos ir judėjimo funkcijas. Be to, dėl nusikalstamų veiksmų moralinį smurtą, aplinkinių nepagarbą patyrė ir įvykio metu kavinėje su nukentėjusiuoju buvusios J. B. ir T. L.. Subjektyviu ir nepagrįstu vertina teismo motyvą, jog nukentėjusiojo elgesys prisidėjo prie nepageidaujamų jam pasekmių kilimo. Teismas civilinio ieškinio pagrįstumą turėjo tirti remdamasis civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą (CPK XIII skyrius) ir faktų pripažinimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis), atsižvelgti į šalių paaiškinimus.
3. Prokurorė ir nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė apelianto skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliantas kvestionuoja iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodamas tuo, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistasis prisipažino padaręs moralinę žalą, žadėjo žalą atlyginti dalimis ir prokuroras neginčijo civilinio ieškinio dydžio. Be to, teismas neatsižvelgė į apelianto patirto sužalojimo pobūdį, nepatogumus, grėsmę prarasti regėjimą ar kitas gyvybiškai svarbias žmogaus elgsenos ir judėjimo funkcijas, neįvertino, jog nusikalstamais veiksmais padaryta moralinė žala su apeliantu buvusioms J. B. ir T. L..
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).
6. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš N. R. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24–25). Remiantis specialisto išvados duomenimis, apeliantui dėl dešinės plaštakos I piršto naginės falangos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, šioje išvadoje nurodyta, jog nustatyti G. B. kairės akies regos sutrikimai yra iki nagrinėjamo įvykio buvusios traumos pasekmė (b. l. 63–64). Apeliantas gydytas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – stacionarizuotas į Akių ligų skyrių laikotarpiu nuo 2017-06-03 iki 2017-06-05. Ligos istorijos duomenimis, apeliantas buvo operuotas prieš 1,5 metų Kaune dėl tinklainės atšokos nuo kiaurinio sužalojimo. Dėl nykščio distalinės falangos įskilimo šiuo atveju pasiųstas pas traumatologą, nurodyta namuose į kairę akį lašinti Uniclopheno, antakio žaizdą perrišti kas antrą dieną, siūlus šalinti po 7 dienų (b. l. 63–64). Iš fotolentelių, pridėtų prie civilinio ieškinio, matyti, jog apeliantui sužalotas veidas – kairės pusės akis, antakis, skruostas, taip pat nosis (b. l. 26, 27).
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog dėl patirto sužalojimo apeliantui buvo (yra) grėsmė prarasti regėjimą ar kitas gyvybiškai svarbias žmogaus elgsenos ir judėjimo funkcijas. Apeliantui nustatytas sužalojimas neturi esminės įtakos tolesniam jo gyvenimui (darbui, šeiminiams santykiams ir pan.) ar lemia negrįžtamų sveikatos pokyčių grėsmę. Apylinkės teismas nepažeidė aptartos aktualios kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgė į nuteistojo tyčinę kaltės formą, socialinę, turtinę padėtį (dirbantis, neteistas), į tai, kad, būdamas neblaivus, provokuodamas nuteistąjį nusikalsti, nukentėjusysis pats prisidėjo prie neigiamų padarinių kilimo, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sumažino prašomos priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą užtikrinančios, pastarojo dvasinius išgyvenimus kompensuojančios 1 000 Eur dydžio sumos.
10. Priešingai nei teigia apeliantas, vien tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, prokuroras neginčijo civilinio ieškinio dydžio, nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas bei žadėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam dalimis, savaime nereiškia, jog tai yra tos lemiamos, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios privalomai suponuotų teismų pareigą visiškai tenkinti civilinį ieškinį, kartu neįvertinus minėtų kriterijų bei nusikalstamos situacijos aplinkybių visumos. Apeliantas savo noru išėjęs su nuteistuoju išsiaiškinti santykius į lauką, prie naktinio baro, naktį, būdamas neblaivus, elgėsi išties rizikingai. Nėra priežasčių manyti, jog apeliantui buvo suvaržyta reali galimybė įvykio situacijoje pasirinkti kitą, civilizuotą, saugų santykių aiškinimosi būdą (skambinti policijai, prašyti naktinio baro darbuotojų ar baro apsaugos darbuotojų pagalbos ir pan.). Elgdamasis priešingai, apeliantas pervertino savo jėgas atremti galimą nuteistojo smurtą prieš jį ir nuo nuteistojo nukentėjo pats bei neužtikrino žmonos ir draugės laisvalaikio klube komforto.
11. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas sumažindamas neturtinės žalos atlyginimo sumą, vertino ne vien nuteistojo turtinę, šeiminę padėtį, o nusikalstama veika sukeltus padarinius, nepatogumus įvertino remdamasis aptartų kriterijų visuma, išlaikydamas protingą ir adekvačią ginamų vertybių pusiausvyrą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo atitinka BPK 115 straipsnį ir civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei susiklosčiusiai teismų praktikai.
Dėl proceso išlaidų
12. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo G. B. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos jam nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo G. B. ir jo atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.