Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. C. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria R. C. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinės teisenos R. C. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį. Policijos komisariate gautas R. C. pareiškimas, jog 2017 m. lapkričio 12 d. R. C. pavogė vartų spyną ir sugadino namo įėjimo durų spyną. Tikslinant įvykio aplinkybes R. C. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 12 d. ji atvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir negalėjo į juos patekti, nes ant vartų ir vartelių kabėjo spynos. Pasikvietusi pagalbą ji pakeitė viršutinę įėjimo durų spyną, kad galėtų patekti į namus, nes R. C. jai negrąžino raktų. Nurodytų aplinkybių pagrindu Institucija sprendė, kad nebuvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.R. C. skundas dėl Institucijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartimi. Teismas aptarė ANK 518 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo požymius, aktualią teismų praktiką, pažymėjo, jog ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu civilinio proceso tvarka yra sprendžiamas tarp sutuoktinių kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto valdymo ir disponavimo juo, įskaitant ir teisės gyventi tretiesiems asmenims, konkrečiai R. C., suteikimo; be to, atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame pranešimas apie įtarimą įteiktas R. C. dėl jo galimo sistemingo R. C. bauginimo naudojant psichinę prievartą. Teismas padarė išvadą, kad vertinant R. C. veiksmus bendrame kontekste su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimai jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, R. C. veiksmai – spynų pakeitimas, siekiant apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, nevertinti, kaip darantys žalą kitų asmenų interesams, ir užtraukiantys administracinę atsakomybę.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu R. C. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną R. C. atžvilgiu dėl jos padarytos veikos, įvertinti jos veiką remiantis ANK 518 straipsnio nuostatomis.

3.1. Skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino teismų priimtų sprendimų dėl analogiškų R. C. veiksmų, atliktų 2016 m. rugsėjo 12-16 d., t. y. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-69-298/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-380-211/2017. Šios nutartys buvo priimtos būtent dėl R. C. išmetimo iš namų 2016 m. rugsėjo 12-16 d., nagrinėjamu atveju R. C. atliko analogišką, pakartotinę veiką R. C. atžvilgiu.

3.2. Skunde nurodoma, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybė nėra pasikeitusi. Šį namą teismas kažkodėl pripažino bendra jungtine nuosavybe, nors Registrų centro išraše aiškiai nurodyta, kad namo savininkas yra R. C., namas įgytas 1992 m. gruodžio 29 d., santuoka tarp R. C. ir R. C. sudaryta tik po to – 1993 m. rugpjūčio 7 d. Be to, teismas visiškai nevertino civiline tvarka skyrybų byloje 2017 m. lapkričio 24 d. priimtos rezoliucijos, kurioje aiškiai nurodyta, kad šioje byloje nėra priimta jokios nutarties, ribojančios R. C. gyvenimą (duomenys neskelbtini). Jei namas ir būtų bendra jungtinė nuosavybė, R. C. neturi teisės išmesti iš šio namo R. C., tai darydama ji pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi yra sąlygos ją patraukti atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį – R. C. realizavo savo tariamą teisę, tai darydama nesilaikė įstatymų numatytos tvarkos.

3.3. Dėl R. C. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo skunde pažymima, kad R. C. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą padavė kerštaudama, kuomet buvo nuspręsta nepradėti administracinės teisenos jos atžvilgiu. R. C. pareiškime nurodytos aplinkybės yra analogiškos pačios R. C. veiksmams šioje byloje. Akivaizdu, kad Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjai taiko dvigubus standartus tos pačios šeimos nariams. Be to, R. C. kaltė ikiteisminiame tyrime nėra ir nebus įrodyta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį, Institucijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą, apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime pažymi, jog apibendrinus gautus teismo sprendimus buvo konstatuota, kad R. C. turi teisę disponuoti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kol teismas, nagrinėjantis skyrybų bylą, nepriėmė sprendimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos paneigimo ar santuokoje įgyto turto padalinimo. Todėl jos patekimas į namą nuėmus vartų ir vartelių pakabintas spynas, pakeista namo durų spyna, norint patekti į namo vidų, netraktuojama kaip savavaldžiavimas.

4.2. Institucija nesutinka su R. C. pateiktais argumentais, jo pareiškimas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai, nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos priimtas pagrįstai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju R. C. prašo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad R. C. 2017 m. lapkričio 12 d. pavogė vartų spyną ir sugadino namo įėjimo durų spyną. 2017 m. gruodžio 4 d. paaiškinime R. C. nurodė, jog grįžusi į jai priklausančius namus minėtą dieną negalėjo į juos patekti – ant vartų ir vartelių kabojo spynos, kurias R. C. nupjovė, norėdama patekti į namus; pasikvietusi pagalbą pakeitė namo durų viršutinę spyną, kadangi R. C. negrąžino šios spynos raktų. Institucijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinės teisenos R. C. atžvilgiu, kadangi nepadarytas nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. R. C. skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas skundžiama teismo nutartimi. Skundu R. C. prašo panaikinti priimtus sprendimus kaip vieną iš pagrindinių argumentų nurodydamas aplinkybę, kad namas (duomenys neskelbtini) R. C. nepriklauso. Kaip matyti iš informacinės sistemos „Liteko“, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos tarp R. C. ir R. C. nutraukimo, šioje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė R. C. reiškia reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). R. C. skunde nurodomi argumentai, jog minėtas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso ne R. C., o R. C. (3.2. punktas), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – klausimai dėl turto bei jo padalinimo bus išspręsti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Kol santuokos nutraukimo byla nėra baigta (turtas nepadalintas), R. C. turi teisę naudotis šiuo turtu, taigi 2017 m. lapkričio 12 d. ji turėjo teisę patekti į namą, esantį (duomenys neskelbtini)ANK 518 straipsnyje atsakomybė numatyta už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kuomet nepadaroma esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Skundžiamoje teismo nutartyje buvo išsamiai aptartos aplinkybės dėl vykstančio skyrybų proceso tarp R. C. ir R. C., dėl R. C. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, įvertinta vykstančių procesų įtaka sprendžiant klausimą dėl teisenos pagal ANK 518 straipsnį pradėjimo. Šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nekartoja ir pritaria teismo padarytai išvadai, kad vien tik R. C. siekis patraukti motiną administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo R. C. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Skunde R. C. taip pat mini tam tikrus sprendimus, priimtus nagrinėjant administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) bylas, nurodo, jog šie sprendimai buvo priimti dėl analogiškų R. C. veiksmų (3.1. punktas), todėl yra reikšmingi nagrinėjant jo skundą šioje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-69-298/2016 panaikino Institucijos priimtą nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. C. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį. Šioje byloje teismas vertino situaciją, kuomet R. C., siekdamas iškeldinti savo sūnų R. C. iš namų, 2016 m. rugsėjo 14 d., 22.57 val. el. paštu informavo sūnų, kad jis iki 2016 m. rugsėjo 16 d., 22.00 val. turi išsikelti iš jai ir R. C. priklausančių namų; praėjus nustatytam išsikeldinimo terminui, R. C. pakeitė visas namų spynas. Institucijos nutarimas atsisakyti pradėti teiseną buvo panaikintas, byla grąžinta nagrinėti Institucijai. Kaip matyti, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje joks sprendimas dėl R. C. veiksmų priimtas nebuvo, byla tiesiog grąžinta nagrinėti Institucijai, t. y. R. C. kaltės klausimas dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo nespręstas. Skunde minimoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartyje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-380-211/2017), priimtoje toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo sprendžiamas klausimas dėl R. C. teisės paduoti skundą dėl minėtos Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, taigi R. C. veiksmų vertinimui šioje administracinio nusižengimo byloje minėta apygardos teismo nutartis taip pat neturi jokios reikšmės. Nors R. C. skunde ši byla ir neminima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu reikšmės vertinant R. C. veiksmus nagrinėjamu atveju turi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-58-1036/2017. Šioje byloje buvo vertinama analogiška situacija, kaip ir aukščiau minėtoje byloje, kuomet R. C. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. 17 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. 15 val. pakeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), visas durų spynas bei signalizacijos kodus. Šioje byloje R. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal tą patį ATPK 188 straipsnį, tačiau administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Minėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi R. C. skundas dėl tokio sprendimo buvo atmestas, teismas padarė išvadą, kad vertinant R. C. veiksmus bendrame kontekste su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl smurto jos atžvilgiu panaudojimu ir kardomosios priemonės R. C. paskyrimu (nesiartinti prie R. C.), R. C. veiksmai – spynų pakeitimas, siekiant apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, nevertinti, kaip darantys žalą kitų asmenų interesams, ir užtraukiantys administracinę atsakomybę. R. C. skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-58-312/2018). Nagrinėjamu atveju R. C. prašė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl R. C. veiksmų, atliktų 2017 m. lapkričio 12 d., kuomet ji, siekdama patekti į savo namus, nupjovė namo vartų ir vartelių spynas bei pakeitė namo durų spyną. Kaip matyti, R. C. 2017 m. lapkričio 12 d. atlikti veiksmai iš tikrųjų yra analogiški veiksmams, atliktiems 2016 m., tačiau priešingai nei teigiama skunde, atsakomybėn už savavaldžiavimą dėl 2016 m. atliktų veiksmų R. C. patraukta nebuvo, priešingai – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutraukta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. C. skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.