Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. C., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. C. atstovei advokatei Vilmai Eigirdienei, Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atstovei R. D., teismo posėdyje išnagrinėjo R. C. skundą dėl 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti administracinio pažeidimo teiseną R. C. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas R. C. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų protokolo (toliau ATPK) 188 straipsnį, dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. 17 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. 15 val., savavališkai, realizuodama savo tariamą nuosavybės teisę, ginčijama kito asmens, šiuo atveju R. C., nepadarydama esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, pakeitė gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, Zujūnų sen., Antežerių kaime, (duomenys neskelbtini), priklausančio asmeninės nuosavybės teise R. C., visas durų spynas bei signalizacijos kodus ir tokiu būdu, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 768,769 straipsniuose, neteisėtai iškeldino savo sūnų R. C. iš minėto gyvenamojo namo.

2017 m. kovo 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas administracinės teisės pažeidimo byloje pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 12 d.

2017 m. rugsėjo 8 d. Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant R. C. veiksmuose pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje įvykio ir sudėties. Nutarime motyvai nenurodyti.

2017 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas R. C. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. rugsėjo 8 d. Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarimą (toliau Skundžiamas nutarimas). Skunde nurodoma, kad Administracinė komisija, priimdama Skundžiamą nutarimą ignoravo 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, atliko savarankišką tyrimą ir priėmė sprendimą priešingą teismo išvadoms ir nutarčiai. Komisija, nevertino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad R. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį. Komisija, priimdama Skundžiamą nutarimą, vertino advokatės V. E. pateiktą medžiagą, kuri buvo pateikta po 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo. Advokatės V. E. pateikta medžiaga neturi nieko bendro su įvykiu. Su komisijai pateikta medžiaga jis susipažinti negalėjo, negalėjo pateikti savo argumentų dėl pateiktos medžiagos. Be to, jis net nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą komisijoje.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad namas, esantis Miško g. 70, Antežerių k., Vilniaus rajone, yra jo tėvo R. C. asmeninė nuosavybė, jis gavo juos dovanų. Mano, kad tai tėvo asmeninė nuosavybė, teisnių dalykų neišmano. Žino, kad tarp tėvo ir mamos vyksta skyrybų procesas. Tėvas jam leidžia gyventi tuose namuose, dabar jis ten ir gyvena. Mano, kad veika jo atžvilgiu buvo padaryta 2016 m. rugsėjo 12 d., kai mama pakeitė namo durų spynas. Savavaldžiavimo faktas tuo ir pasireiškė, kad mama pakeitė namo durų spynas. Prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. C. atstovė advokatė Vilma Eigirdienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad tarp sutuoktinių R. C. ir R. C. vyksta skyrybų procesas, kuriame be kitų klausimų nagrinėjamas ir santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas. R. C. namų durų spynas ir signalizacijos kodus pakeitė po to, kai ikiteisminio tyrimo metu R. C. buvo paskirta kardomoji priemonė, įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos. R. C. buvo priverstas išsikelti iš bendrų namų. R. C. durų spynas pakeitė dėl savo saugumo, R. C. savo elgesiu kėlė realią grėsmę R. C.. R. C. parašė elektroninį laišką R. C., kuriame siūlė jam išsikelti. Iškeldinimo klausimą buvo bandoma spręsti civilizuotai, naudojantis civilinio proceso teikiamomis galimybėmis. Mano, kad skundą reikia atmesti ir dėl to, kad yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

(duomenys neskelbtini) straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl veikos kvalifikavimo

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje. B. R. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jos veiksmų, atliktų laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse (toliau ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė atsakomybė. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. (duomenys neskelbtini) straipsnio sankcija numato įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 57 Eur, o (duomenys neskelbtini) straipsnio sankcija – baudą nuo 16 iki 60 Eur. Šių baudų vidurkiai skiriasi vos 2,5 euro, ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl šioje byloje R. C. veiksmai turi būti vertinami (duomenys neskelbtini) straipsnio dispozicijos kontekste, o administracinės nuobaudos paskyrimo terminai taikomi vadovaujantis ATPK 35 straipsniu.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jeigu dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. R. C. savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad jo vertinimu, atsakomybėn traukiamas asmuo R. C., neturėjo teisės pakeisti gyvenamojo namo, esančio Miško g. 70, Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus rajonas, kur jis gyvena, durų spynų, po ko jis negalėjo patekti į savo namus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3182-897/2017 pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo. Civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė R. C. reiškia reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus rajonas, padalinimo. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinį nuosavybė. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tai reiškia, kad tiek R. C., tiek R. C. turi teisę bendru sutarimu disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kol teismas, nagrinėjantis skyrybų bylą, nepriėmė sprendimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos paneigimo ar santuokoje įgyto turto padalinimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto valdymo ir disponavimo juo, įskaitant ir teisės gyventi tretiesiems asmenims, konkrečiai pareiškėjui R. C., suteikimo. Teismas pažymi, kad vertinant R. C. veiksmus bendrame kontekste su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl smurto jos atžvilgiu panaudojimu ir kardomosios priemonės R. C. paskyrimu (nesiartinti prie R. C.), R. C. veiksmai – spynų pakeitimas, siekiant apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, nevertinti, kaip darantys žalą kitų asmenų interesams, ir užtraukiantys administracinę atsakomybę. Tarp šeimos narių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013). Pažymėtina ir tai, kad K. T., aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (K. T. 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (K. T. 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti R. C. veiksmuose esant administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje, požymių, nėra. Vien tik pareiškėjo R. C. ir liudytojo R. C., kuris yra suinteresuotas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo baigtimi, siekis patraukti administracinėn atsakomybėn ir jų subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo R. C. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.

Jau buvo minėta, kad administracinės nuobaudos paskyrimo terminai šioje byloje taikomi vadovaujantis ATPK 35 straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pratęsti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūno 2017 m. kovo 10 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas administracinio teisės pažeidimo byloje pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 12 d. Skundas dėl Skundžiamo nutarimo Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas 2017 m. spalio 25 d., t. y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams, kas reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio pažeidimo teiseną. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti R. C. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.