- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-58-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00668-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Vilma Eigirdienė, Vilma Eigir
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuriuo atmestas R. C. skundas dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Administracinė komisija) 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. C. atžvilgiu, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. C. 2017 m. balandžio 10 d. buvo surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų protokolo (toliau - ATPK) 188 straipsnį, dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d., 17.00 val., iki 2016 m. rugsėjo 16 d. 15.00 val., savavališkai, realizuodama savo tariamą nuosavybės teisę, ginčijama kito asmens, šiuo atveju R. C., nepadarydama esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, pakeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio asmeninės nuosavybės teise R. C., visas durų spynas bei signalizacijos kodus ir tokiu būdu, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 768, 769 straipsniuose, neteisėtai iškeldino savo sūnų R. C. iš minėto gyvenamojo namo.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. rugsėjo 8 d. Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant R. C. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. C. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir R. C. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, o jei administracinės nuobaudos skyrimas negalimas suėjus senaties terminui, pripažinti, kad R. C. padarė šį administracinį teisės pažeidimą, bet nurodyti, kad bauda neskirta todėl, kad suėjo senaties terminas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdis Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo paskirtas 2017 m. lapkričio 15 d. Į šį teismo posėdį neatvyko Administracinės komisijos atstovas ir atsiuntė teismui prašymą, kad būtų pratęstas atsiliepimui pateikti skirtas terminas. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria paskyrė kitą bylos nagrinėjimo datą, pratęsė terminą atsiliepimui pateikti ir netenkino advokatės Vilmos Eigirdienės prašymo dalyvauti bylos nagrinėjime, nurodydamas, kad skundžiamas Administracinės komisijos nutarimas ir bylinėjamasi ne su R. C. ir jos atstove. Vėliau teismas pakeitė savo poziciją ir 2017 m. lapkričio 24 d. advokatė Vilma Eigirdienė dalyvavo bylos nagrinėjime kaip R. C. atstovė ir buvo nagrinėjami jos pateikti dokumentai. R. C. apie tai informuotas nebuvo, su minėtais dokumentais nebuvo susipažinęs, nebuvo pasiruošęs bylinėtis su R. C. ir jos atstove.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo nesivadovaudamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad R. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, t. y. realizavo savo tariamą teisę, nesilaikydama įstatymų numatytos tvarkos. R. C. nėra namo, iš kurio iškeldino R. C., savininkė, R. C. nuosavybės teisė į šį namą nėra nuginčyta. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodė, kad namas yra asmeninė R. C. nuosavybė. Santuoka tarp R. C. ir R. C. sudaryta 1993 m. rugpjūčio 7 d., o namą R. C. savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo 1992 m. gruodžio 29 d. R. C. civilinį ieškinį dėl santuokos nutraukimo padavė 2016 m. lapkričio 18 d., paėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai iš namų iškeldino savo sūnų R. C.. Skyrybų byla šiuo metu dar nėra pradėta nagrinėti, joje nėra priimta jokia nutartis, ribojanti R. C. teisę gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Be to, skyrybų byloje sprendžiami ginčai, kilę tarp apelianto tėvų, o R. C., iškeldindama jį iš namų, pažeidė R. C. teises.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. C. skundas dėl Administracinės komisijos nutarimo gautas suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tačiau pats teismas skundą priėmė. Administracinė komisija administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo, nutarimą priėmė ir apskundimo terminą nustatė apeliantui nesant Lietuvoje, nesusipažinus su bylos medžiaga ir negalint dalyvauti jos nagrinėjime bei nustatytais terminais apskųsti. Be to, Administracinė komisija posėdį paskyrė 2017 m. rugsėjo 8 d., likus tik keturioms dienoms iki administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos, kai administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2016 m. rugsėjo 12-16 d. Administracinė komisija bylos nagrinėjimą vilkino tiek, kad administracinės nuobaudos skyrimas būtų negalimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kad R. C. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, ji šiuo metu pakeitė vartų ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), spynas, jas išlauždama, iš namų iškeldino ir ten gyvenusią bei gyvenamąją vietą deklaravusią K. S. ir nepilnametį apelianto brolį A. C., t. y. R. C. visus šeimos narius paliko be gyvenamosios vietos, drabužių ir asmeninių daiktų. R. C. dėl psichikos sutrikimų gydėsi VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės psichosomatinių susirgimų skyriuje, šiuo metu gydosi Antakalnio Psichiatrijos centre, o ikiteisminio tyrimo metu jai paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos pirmininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nepateikė jokių naujų, įtakos bylai turinčių rašytinių įrodymų, o savo prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisingą nutartį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. C. atstovė advokatė Vilma Eigirdienė prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vadovavosi Administracinės komisijos pateikta medžiaga ir vertino visas bylos aplinkybes, o ne advokatės Vilmos Eigirdienės pateiktus dokumentus. Be to, apeliantas nenurodo, kokius konkrečiai dokumentus, kurių vertinti negalėjo, teismas vertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodytais teismų sprendimais, kadangi teismai nevertino, ar R. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, o sprendė bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo klausimą. Administracinė komisija atliko savarankišką tyrimą ir nenustatė, kad R. C. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismo posėdyje advokatė Vilma Eigirdienė dalyvavo kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovė. Tokia teisė numatyta ATPK 272 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 577 straipsnyje. Teismui nėra numatyta pareiga informuoti apeliantą, jog byloje dalyvaus traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovas. Su bylos medžiaga asmuo susipažįsta pats ar tai padaro jo atstovas, teismui nekyla pareiga užtikrinti, kad asmuo būtų susipažinęs su byla. Teismas R. C. išaiškino jo procesines teises, jis galėjo vertinti visus dokumentus.
Atsiliepime pažymima, kad R. C. pripažinta nukentėjusia nuo smurto artimoje aplinkoje. 2016 m. rugsėjo 2 d. ikiteisminio tyrimo metu teismui taikius kardomąją priemonę R. C. tėčiui įtariamajam R. C. ir jį 2016 m. rugsėjo 12 d. iškeldinus iš namų, įtariamasis atjungė vandens ir elektros tiekimą į namą, o R. C. jį pasijungus nuo kaimyno, R. C. nutraukė laidus, palikdamas juos atvirus. R. C. išsikraustė iš namo pats, nes namuose nebuvo vandens ir elektros. Nors kardomoji priemonė buvo paskirta R. C., tačiau jos pažeidimu laikomi atvejai, kai kardomosios priemonės sąlygas bandoma pažeisti per kitus asmenis. Šiuo atveju R. C., negalėdamas toliau smurtauti prieš R. C., tai daro su R. C. pagalba, todėl visi R. C. skundai yra susiję ne su jo negalėjimu gyventi name, bet su siekiu paveikti ir terorizuoti motiną. R. C. turėjo teisę apsiginti nuo smurtautojo, pasikeisti spynas, užsitikrinti sau saugią gyvenamąją aplinką. Durų spyną ir raktus R. C. pasikeitė dėl būtinumo, nes įtariamasis R. C. 2016 m. rugsėjo 12 d. iškeldinimo metu nepaliko raktų nuo namų, o namus reikėjo užrakinti. Be to, R. C. bijojo, kad R. C. gali sugrįžti į namus ir ją pakartotinai sužaloti arba nužudyti. R. C. meluoja, jog jis buvo išmestas iš namų be daiktų, neturėjo, kur gyventi, patyrė žalą. R. C. tyrėjai V. L. nurodė, jog R. C. atsikraustė gyventi pas jį po gauto laiško, savo ir įtariamojo daiktus, netgi dalį R. C. daiktų, iš namų R. C. vežė kelis kartus. R. C. su įtariamuoju kreipėsi į policiją tik dėl psichologinio poveikio R. C., bet ne gindami R. C. interesus. R. C. yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė, kadangi santuoka tarp jos ir R. C. nėra nutraukta. Šiuo metu ir R. C. yra paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., prie jos nesiartinti ir neieškoti ryšių su ja. Būtent R. C., R. C. gulint ligoninėje, su kitais asmenimis įsibrovė į jos namus, išlaužė spynas, galimai apvogė, sugadino kitą jos turtą, apgyvendino jai nepažįstamą merginą, kuri taip pat padėjo ją terorizuoti.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė ikiteisminiame tyrime buvo paskirta R. C. kaip nukentėjusiajai, siekiant gauti duomenų apie jos patirtą ilgalaikį įtariamojo smurtą, o ne dėl jos skundų. Apeliantas melagingai nurodo, kad būtent dėl skundžiamos teismo nutarties R. C. iš namų išmetė visus šeimos narius ir K. S.. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis priimta 2017 m. gruodžio 1 d., o R. C. teismo iškeldintas 2016 m. rugsėjo 12 d., kartu jis prievarta išsivežė A. C. ir apribojo jo teisę bendrauti su motina. R. C. teismo iškeldintas po 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties priėmimo, o kartu neliko pagrindo name gyventi su juo atvykusiai K. S., todėl ši nutartis nėra susijusi su apelianto ir jo nurodytų asmenų galimybėmis gyventi name. Spynų pakeitimas negali būti laikomas pažeidimu, R. C. nei vieno iškeldinimo veiksmo neatliko, jokių R. C. daiktų ar drabužių nelietė, netrukdė jam pačiam išvažiavus iš namų į juos parvažiuoti, šerti šunis, vežti savo daiktus.
Motyvuojamoji dalis
R. C. apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 575 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, o taip pat ir naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, R. C. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, advokatė Vilma Eigirdienė yra jos atstovė, todėl šie asmenys turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti paaiškinimus, taip realizuojant R. C. teisę į gynybą. Pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta teismo pareiga informuoti proceso dalyvius apie administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvaujančius asmenis, todėl R. C. neturėjo būti informuotas, kad R. C. ir jos atstovė advokatė Vilma Eigirdienė dalyvaus bylos nagrinėjime. Tai, kad 2017 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu buvo priimta protokolinė nutartis neįtraukti R. C. į procesą, nereiškia, kad vėliau teismas „persigalvojo“. Protokolinėje nutartyje nurodoma, kad šio klausimo svarstymas atidedamas, nes teisme nėra gauta administracinio teisės pažeidimo byla. 2017 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad gavus bylos medžiagą ir Administracinės komisijos atsiliepimą, paaiškėjo R. C. procesinė padėtis, todėl jos atstovei pagrįstai leista dalyvauti bylos nagrinėjime. Šio teismo posėdžio metu R. C. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tuo pačiu ir teisė susipažinti su bylos medžiaga bei daryti jos kopijas. Taigi, R. C. turėjo teisę susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, o kartu ir su joje esančiu R. C. prašymu įtraukti ją į bylos nagrinėjimą ir su šiuo prašymu pateiktais dokumentais, daryti šių dokumentų kopijas, taip pat pasisakyti dėl jų vertinimo. Dėl to, kad asmuo šia teise nepasinaudojo, atsakingas jis pats, teismas negali įpareigoti proceso dalyvius susipažinti su bylos medžiaga.
ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi teismas konstatavo, jog R. C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. Kaip matyti iš šios nutarties turinio, ja buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas ir bylos medžiaga grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovadai R. C. 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo tyrimui papildyti. Tai reiškia, kad tokiu sprendimu R. C. kaltės klausimas iš esmės išspręstas nebuvo, tam trūko objektyvių duomenų, todėl medžiaga buvo grąžinta tyrimui papildyti. Surinkus papildomus duomenis, R. C. 2017 m. balandžio 10 d. buvo surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 straipsnį, tačiau Administracinė komisija prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatė, kad R. C. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį nutarimą teisėtu ir pagrįstu.
Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos, sudarytos tarp R. C. ir R. C., nutraukimo, santuokoje įgyto turto, taip pat ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini)., padalinimo. Nors apeliaciniame skunde R. C. nurodo R. C. ir R. C. santuokos sudarymo datą bei aptariamo turto įsigijimo datą, kas turėtų patvirtinti, kad šis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., tačiau civilinėje byloje priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodoma, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini)., sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. VšĮ „Registrų centras“ 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašte taip pat nurodoma, kad nepaisant to, kad šis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas R. C. vardu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 21 straipsnio 1, 3 dalimis, jis gali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, tiek R. C., tiek R. C. turi teisę bendru sutarimu disponuoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija nėra paneigta ir šis turtas nėra padalintas, todėl tokiam disponavimui neturi jokios reikšmės, kada R. C. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kokia šiuo metu yra šios civilinės bylos stadija.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, vertinant R. C. veiksmus bendrame kontekste su atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl smurto jos atžvilgiu panaudojimo ir kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium įtariamajam R. C. paskyrimu, spynų pakeitimas, siekiant apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, nevertinti kaip darantys žalą kitų asmenų interesams ir užtraukiantys administracinę atsakomybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, R. C. laiko, kad ne tik R. C., bet ir R. C. jos atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus, jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo R. C. bauginimo ir taip pat paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C.. Nors šis ikiteisminis tyrimas pradėtas ir minėta kardomoji priemonė paskirta vėliau nei buvo atlikti R. C. nurodomi veiksmai (pakeistos durų spynos ir signalizacijos kodai), kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo reiškia, kad R. C. tokių veiksmų ėmėsi, siekdama išvengti galimos grėsmės savo saugumui. Svarbu dar kartą pažymėti, kad tarp šeimos narių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių šalių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo, neatitinka administracinės teisės paskirties. Asmenys neturėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir bandyti dirbtinai jas ginti visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. C. šiuo metu iš namų neteisėtai yra iškeldinusi ir ten gyvenusią bei gyvenamąją vietą deklaravusią K. S. bei nepilnametį apelianto brolį A. C., tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat su nagrinėjama byla nėra susijusi R. C. sveikatos būklė, todėl šios aplinkybės plačiau neanalizuojamos.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pratęsti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 10 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 12 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. C. surašytas 2017 m. balandžio 10 d. 2017 m. balandžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio susirašinėjimo tarp R. C. atstovės advokatės Vilmos Eigirdienės ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų bylų referentės A. S. matyti, kad Administracinės komisijos posėdis 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirtas, derinant šią datą su advokatės Vilmos Eigirdienės darbo grafiku – nuo liepos 30 d. iki rugsėjo 3 d. ji atostogavo, taip pat nurodė, kad šiuo laiku atostogaus ir R. C., o rugsėjo 4-7 d. buvo užimta kitose bylose. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byla 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo nagrinėjama ne Administracinei komisijai siekiant ją vilkinti, o siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. R. C. taip pat buvo informuotas apie šio posėdžio datą ir laiką, nurodė, kad dalyvauti negalės, nes yra išvykęs, prašė elektroniniu paštu atsiųsti priimtą sprendimą. Tai reiškia, kad pastarasis neišreiškė valios susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti jos nagrinėjime, nepageidavo atidėti Administracinės komisijos posėdį tam, kad galėtų jame dalyvauti. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo byla konkrečiais laiko periodais vyko pakankamai intensyviai ir kryptingai, be nepateisinamų pertraukų. Administracinės komisijos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. C. skundas dėl šio nutarimo Vilniaus rajono apylinkės teisme gautas jau suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui – 2017 m. spalio 20 d. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vis tiek sprendė klausimą dėl R. C. kaltės ir nustatęs, kad jos veiksmai neatitinka ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, paliko Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą nepakeistą. Tokiu būdu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o R. C. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. C. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.