Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi – mašinistu, išsituokęs, teistumas išnykęs,

paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje;

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ mašinų operatoriumi – kelio darbininku, išsituokęs, neteistas,

paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje;

T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. S. įmonėje vairuotoju, nevedęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis V. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti, dalį jos gabeno ir išplatino, tai yra, iki 2019 m. gruodžio 17 d. jo naudojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiame N. D.), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 146,638 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą šią medžiagą platinti, taip pat savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – rūsyje, neteisėtai laikė – 3,695 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą šią medžiagą platinti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2019 m. gruodžio 17 d. apie 13 valandą dalį (0,354 g) neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos – metamfetamino pasiėmė iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinės patalpos – rūsio, ją prie savęs laikė ir gabeno automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini) miške esančio kelio (koordinatės – (duomenys neskelbtini)) kelkraštyje, minėtą psichotropinę medžiagą perdavė T. V., tokiu būdu ją išplatindamas. Likusią psichotropinę medžiagą: 3,341 g metamfetamino toliau neteisėtai laikė savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – rūsyje iki kol ją 2019 m. gruodžio 17 d. 18.55 val. surado ir paėmė policijos pareigūnai, o 146,638 g metamfetamino toliau neteisėtai laikė garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol ją 2019 m. gruodžio 19 d. 16 val. surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamųjų V. B., T. V. ir A. B. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotus nusikaltimus yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 260 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. BK 260 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal BK 269 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“) 1 dalyje pateiktą narkotinių ir psichotropinių medžiagų išaiškinimą, XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Į aukščiau nurodytus sąrašus įtrauktas ir metamfetaminas (1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašo 7 punktas), kuriuo disponavo (laikė, gabeno ir platino) V. B.. Metamfetaminas – stiprus centrinės nervų sistemos stimuliantas, dažniausiai naudojamas kaip narkotikas (afrodiziakas ir euforiantas) ir rečiau kaip priemonė aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti (www.wikipedia.org). Disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomas neteisėtu, jei neturima teisinio pagrindo (pavyzdžiui, licencijos) tokiomis medžiagomis disponuoti. Šiuo atveju kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytą medžiagą (metamfetaminą) laikė, gabeno ir platino neturėdamas teisėto pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnyje.

Kaip jau minėta, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Kaltinamajam V. B. teisingai inkriminuotas neteisėtas psichotropinės medžiagos metamfetamino laikymas bei dalies šios medžiagos gabenimas ir platinimas. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Turėjimas suprantamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, nustačius bendrininkavimo faktą) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Šiuo atveju kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą laikė rūsyje ir garaže, o taip pat prie savęs, ši medžiaga visą laikymo laikotarpį buvo tik šio kaltinamojo žinioje. Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012, 2K–496/2014 ir kitos). Nustatyta, kad kaltinamasis V. B. dalį iš jo neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos (0,354 g metamfetamino) automobiliu vežė iki kaltinime nurodytos vietos, kur ją vėliau perdavė kaltinamajam T. V.. Šiuo atveju psichotropinė medžiaga buvo gabenama pakankamai reikšmingą laiko tarpą (apie 20 minučių), iš vienos vietovės į kitą (atstumą, kuriam įveikti buvo reikalinga transporto priemonė). Nustatyta, kad kaltinamasis V. B. dalį iš jo neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos (0,354 g metamfetamino) perdavė kaltinamajam T. V.. Nors nenustatyta, kad kaltinamasis V. B. šią psichotropinę medžiagą kaltinamajam T. V. būtų pardavęs, tačiau jam pagrįstai inkriminuotas šios medžiagos platinimas (išplatinimas), nes teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kitos). Nors byloje yra duomenų, kad kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą kaltinamasis V. B. nusipirko (tai yra įgijo) iš nepažįstamų asmenų (paties kaltinamojo V. B. parodymai teisme), tačiau šių duomenų negalima patikrinti kitais BPK numatytais proceso veiksmais (asmenys nenustatyti, todėl nėra galimybės jų apklausti, pats įgijimo faktas neužfiksuotas), todėl jie nelaikyti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir minėta aplinkybė (psichotropinės medžiagos įgijimas) kaltinamajam V. B. teisingai neinkriminuota, nes pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007 ir kitos). Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla taip pat tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Tad jei asmuo įgyja, laiko ar gabena narkotines arba psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja, laiko ar gabena turėdamas tikslą jas platinti. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nors tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ nėra būtinasis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, tačiau šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, turėdamas tikslą ją platinti. Pats kaltinamasis V. B. teisme pripažino, kad metamfetaminą įsigijo turėdamas tikslą vartoti pats ir pasidalinti su draugais (tai yra platinti). Be to, nustatyta, kad dalį neteisėtai laikytos šios psichotropinės medžiagos V. B. perdavė kaltinamajam T. V..

Iš kaltinimo V. B. šalintina aplinkybė, kad jis turėjo tikslą parduoti jo neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kadangi ši aplinkybė neįrodyta. Pats kaltinamasis V. B. teisme parodė, kad neplanavo šios psichotropinės medžiagos parduoti, tik ketino ja pavaišinti draugus. Liudytojo K. U. parodymai ir duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. B. iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kartais realizuodavo kitiems asmenims galimai narkotines ar psichotropines medžiagas (kad kaltinamasis realizavo būtent narkotines ar psichotropines medžiagas nenustatyta, nes šios medžiagos nepaimtos ir neištirtos, todėl darytina tik prielaida, kad kaltinamasis V. B. anksčiau kitiems asmenims realizuodavo narkotines ar psichotropines medžiagas). Aplinkybę, kad anksčiau yra pardavęs galimai psichotropinę medžiagą K. U., teisme pripažino ir kaltinamasis V. B.. Tačiau tai, kad kaltinamasis V. B. anksčiau yra pardavęs galimai narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ir kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas jis neteisėtai laikė turėdamas tikslą jas parduoti, o įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nėra (nėra užfiksuota, kad kaltinamasis V. B. būtų pardavęs nors dalį kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos, taip pat nėra užfiksuota, kad jis su kuo nors tarėsi realizuoti už pinigus kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas. Atvirkščiai, – iš liudytojo K. U. parodymų matyti, kad paskutiniu metu (prieš V. B. sulaikymą) jam nepavyko susisiekti su V. B. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo, nes pastarasis į jo trumpąsias žinutes neatsakė. Kaip jau buvo minėta, visos kaltinime nurodytos aplinkybės turi būti įrodytos baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant šių aplinkybių įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Vienos aplinkybės buvimas automatiškai nepatvirtina, kad buvo ir kita aplinkybė. Todėl aplinkybė, kad kaltinamasis V. B. anksčiau galimai pardavinėjo psichotropines ar narkotines medžiagas, savaime neįrodo, kad ir kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą jis turėjo tikslą parduoti. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai. Tačiau šios aplinkybės (tikslo parduoti) pašalinimas neturi jokios įtakos kaltinamojo V. B. veikos kvalifikavimui.

Kaltinamasis T. V. neteisėtai įgijo (gavo iš kaltinamojo V. B.), laikė (prie savęs) ir gabeno (automobiliu) psichotropinę medžiagą metamfetaminą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Šio kaltinamojo neteisėtai įsigytos, laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos metamfetamino grynas kiekis (0,354 g) viršija nedidelį kiekį (0,2 g), bet nesiekia didelio kiekio (20 g) (Rekomendacijų 105 punktas). Kaltinamasis T. V. suvokė, kad iš kaltinamojo V. B. be teisėto pagrindo įgyja psichotropinę medžiagą metamfetaminą, disponavimas kuria be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas, bendrais bruožais suvokė įgyjamos psichotropinės medžiagos kiekį (kaltinamojo teigimu, jos turėjo užtekti keliems kartams), ir norėjo disponuoti aukščiau nurodyta psichotropine medžiaga, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis T. V. šią kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą (metamfetaminą) būtų įgijęs turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Pagal suformuotą teismų praktiką neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Kaltinamasis A. B. neturėdamas leidimo garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikė kaltinamajame akte nurodytus šaudmenis ir nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. A. B. suvokė, kad neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponuoja (laiko) kaltinamajame akte nurodytais šaudmenimis bei nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosiomis medžiagomis ir norėjo disponuoti (laikyti) šiais šaudmenimis bei sprogstamosiomis medžiagomis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. B. teisingai neinkriminuotas kaltinamajame akte nurodytų šaudmenų bei nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų neteisėtas įgijimas (nors kaltinamasis ir nurodė jų įsigijimo aplinkybes), kadangi patikimais įrodymais nenustatytos šių daiktų įgijimo aplinkybės (kaltinamojo A. B. parodymų apie šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų įsigijimo aplinkybes nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis yra trunkamoji nusikalstama veika, tai yra tokia veika, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-222/2018). Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą, taip pat išnykus kaltininko pareigai veikti. Šiuo atveju kaltinamojo A. B. nusikalstama veika truko iki tol, kol ją nutraukė policijos pareigūnai, atlikę kratą jo naudojamame garaže.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl V. B. skirtinos bausmės

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų (BK 260 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. B. anksčiau teistas – Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 5 dalis, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu arba mokslu, bausmę atlikęs (2016 m. vasario 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro) (5 t., 38-40, 42-49 b. l.), tačiau teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 36-37), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokių nenurodyta ir prokuroro surašytame kaltinamajame akte (t. 5, b. l. 4). Kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas O. M. baigiamosiose kalbose prašė pripažinti jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prokuroras Egidijus Kerys baigiamosiose kalbose siūlė aplinkybės, kad kaltinamasis V. B. nagrinėjant bylą teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepripažinti pastarojo atsakomybę lengvinančia, kadangi jis prisipažino tik bylą nagrinėjant teisme, verčiamas jau surinktų įrodymų.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017 ir kitos). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).???

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir panašiai). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-372-697/2017, 2K-78-648/2020). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-78-648/2020). Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis V. B. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti ne tik iš kaltinamojo parodymų, tačiau ir iš jo emocijų teismo posėdžių salėje, kurios akivaizdžiai rodė, kad kaltinamasis pergyvena dėl tokio savo poelgio. Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis V. B. savanoriškai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ateityje planuoja laikytis įstatymų, nebenusikalsti, dirbti. Kad šie kaltinamojo V. B. planai yra ne tik žodžiai patvirtina ir tai, kad jis kartu su sugyventine D. K. lankosi pas psichologą (liudytojos D. K. parodymai teisme). Tai, kad kaltinamasis V. B. nuoširdžiai gailisi, teismo įsitikinimu, patvirtina ir pastarojo tinkamas procesinis elgesys (dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nors tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo griežti suvaržymai dėl įvesto karantino, laisvanoriškai sutiko su tuo, kad dalis proceso dalyvių (tame tarpe ir liudytojų) dalyvautų teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu (per „ZOOM“ platformą), taip prisidėdamas prie spartesnio bylos išnagrinėjimo). Kadangi dėl V. B. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra nukentėjusiųjų, dar kitais būdais objektyviai išreikšti gailėjimąsi jam nebuvo galimybių (tai yra, jis negalėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, teikti jiems pagalbą, atlyginti jiems žalą ar panašiai). Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, ir tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tai, kad kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nepadėjo jiems (į ką baigiamosiose kalbose atkreipė dėmesį prokuroras), netrukdo minėtos aplinkybės konstatavimui, kadangi kaltininkas (įtariamasis/kaltinamasis) neprivalo padėti ikiteisminio pareigūnams ar prokurorui nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, o jei jis tai daro savo noru, atsiranda pagrindas jo atžvilgiu konstatuoti kitą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą alternatyvią aplinkybę – padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką arba joje dalyvavusius asmenis. Kaip jau buvo minėta, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kai jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Be to, šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės atidėti už labai sunkų nusikaltimą, kurių kategorijai priskiriamas ir nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis). Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

Skirti švelnesnę, negu įstatyme (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje) numatyta, bausmę, kaltinamajam V. B., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų.

Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis V. B. įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikaltimą įvykdė vienas. Vertinant kaltinamojo V. B. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) būtina atsižvelgti į tai, kad jo neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekis (150,333 g) tik nežymiai viršija kiekį, kuris pagal teisės aktą yra laikomas labai dideliu, tai yra viršinančiu 100 g ribą (Rekomendacijų 105 punktas). Nors kaltinamojo neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekis minėtą 100 g ribą viršija 50,333 g (arba pusantro karto), toks ar panašus labai didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos ribos viršijimas teismų praktikoje laikytinas nežymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018 ir kitos), kadangi daugeliu atveju asmenys, nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neteisėtai disponuoja žymiai didesniais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais, Rekomendacijose nurodytą labai didelio kiekio ribą viršijančiais dešimtis, šimtais ar net tūkstančiais kartų (baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00143-2012-9) keli asmenys 12-13 metų laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, per du kartus kontrabanda gabeno ir neteisėtai disponavo 1117,415 kg kanapių dervos, kas šios narkotinės medžiagos labai didelio kiekio ribą viršijo 8939 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00326-2014-4) asmuo 10 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad su bendrininku neteisėtai disponavo ir pasikėsino kontrabanda gabenti 289,465 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 2315 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0) asmuo 5 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) už tai, kad kontrabanda gabeno ir neteisėtai disponavo 99,889 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 799 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00012-2018-2) asmuo 12 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, kontrabanda gabeno ir neteisėtai disponavo 79,575 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 636 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00070-2016-4) asmuo 11 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad, be kitų nusikalstamų veikų, organizavo neteisėtą disponavimą ir kontrabandą 12023,07 g metamfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 120 kartų; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-05675-2019-8) du asmenys 11 metų laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai pagamino ir laikė 1726,999 g amfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 17 kartų, ir taip toliau).

Kaltinamojo V. B. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį mažina ir tai, kad, nors jis įvykdė baigtą nusikaltimą, jo neteisėtai laikyta psichotropinė medžiaga iš esmės į apyvartą nepateko (be 0,354 g dalies, kurią jis perdavė kaltinamajam T. V.), kadangi ji buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų, todėl galima konstatuoti, kad šiuo nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018). Svarbu ir tai, kad kaltinamojo V. B. veiksmai, disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropine medžiaga – metamfetaminu, iš esmės pasireiškė vieninteliu iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra neteisėtu šios psichotropinės medžiagos laikymu. Nustatyta, kad šis kaltinamasis tik nedidelę dalį (0,354 g) neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos – metamfetamino gabeno ir išplatino. Nenustatyta, kad kaltinamasis V. B. neteisėtai disponavo kaltinime nurodyta psichotropine medžiaga, turėdamas tikslą iš šios nusikalstamos veikos pasipelnyti, tai yra iš savanaudiškų paskatų. Tokia aplinkybė (kuri tuo pačiu yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte) nenurodyta ir kaltinamajame akte. Gi teismų praktikoje dažniausiai labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu disponuojama turint tikslą šias medžiagas parduoti ir taip uždirbti. Visuotinai žinoma, kad šiuo „verslu“ pagrinde užsiima asmenys, siejami su organizuotu nusikalstamumu, ir prekyba narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis yra vienas iš pagrindinių tokių asmenų ar jų grupių pajamų šaltinių. Teismo įsitikinimu, būtent pastaroji aplinkybė bei siekis užkirsti kelią organizuotų nusikalstamų grupių ekonominiam stiprėjimui, ir nulėmė tai, kad Lietuvos Respublikoje už neteisėtą disponavimą dideliu ar labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatytos labai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. B. būtų siejamas su organizuotu nusikalstamumu, kad būtų reikšmingai pelnęsis iš prekybos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nors iš liudytojo K. U. parodymų bei kriminalinės žvalgybos ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautų duomenų matyti, kad kaltinamasis V. B. iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo galėjo parduoti minėtam liudytojui psichotropines ar narkotines medžiagas, tačiau ši aplinkybė nėra įrodyta (minėtos medžiagos nepaimtos ir neištirtos, todėl neaišku, ar tai tikrai buvo narkotinės ar psichotropinės medžiagos), be to, iš byloje nustatytų aplinkybių (kaltinamasis beveik penkiolika metų dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ mašinų operatoriumi (t. 5, b. l. 35; t. 6, b. l. 39), gyvena sugyventinės D. K. bute (t. 6, b. l. 74-75, 78), su sugyventine turi įvairių įsiskolinimų kredito įstaigoms, lizingu įsigyja net smulkius ir palyginti nebrangius buities prietaisus (t. 6, 82-89; liudytojos D. K. parodymai) akivaizdu, kad jo turtinė padėtis neviršija už darbą AB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų pajamų. Teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai, kaip jau buvo minėta, yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui padaryti.

Vertinant kaltinamojo V. B. asmenybę svarbu tai, kad jis praeityje buvo teistas vienintelį kartą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje (5 t., 38-40, 42-49 b. l.), tai yra už visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, nei teisiamas dabar, jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra pilnai atlikęs (2016 m. vasario 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis), iki nusikaltimo, už kurį teisiamas, įvykdymo administracine tvarka tebuvo baustas vieną kartą – už neleistinoje vietoje paliktą stovėti automobilį (5 t., 36-37 b. l.), kas taip pat neturi nieko bendro su jo įvykdytu nusikaltimu. Kaltinamasis V. B. beveik penkiolika metų (nuo 2006 m. spalio 19 d.) dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ mašinų operatoriumi (t. 5, b. l. 35; t. 6, b. l. 59), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 39), yra išsituokęs, turi mažametį sūnų N. B., gimusį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, išlaiko, nuolat su juo bendrauja (t. 5, b. l. 33-34; t. 6, b. l. 80-81, 98), šiuo metu gyvena faktinėje santuokoje su D. K. pastarajai priklausančiame bute, kartu augina nepilnametę D. K. dukrą A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), prisideda prie jos išlaikymo (t. 6, b. l. 74-76, 78-79; liudytojos D. K. parodymai). Be to, kaip jau buvo minėta, nustatyta viena kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės, o taip pat kaltinamojo V. B. elgesys po jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo (nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, nors praėjo beveik pusantrų metų, toliau dirba pagal darbo sutartį, rūpinasi dabartine šeima ir sūnumi iš pirmosios santuokos) bei elgesys proceso teisme metu (apie tai buvo paminėta) parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.

Įvertinus kaltinamojo V. B. asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad bausmės tikslai V. B. atžvilgiu nebūtų pasiekti paskirus jam nors ir minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, net ir minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (10 metų laisvės atėmimo) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo V. B. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui, todėl kaltinamajam V. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė, tai yra šeši metai laisvės atėmimo. Dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo, nes tai prieštarautų visuomenės interesui, kad asmenys, padarę sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagos, sulauktų griežtos laisvės atėmimo bausmės ir visuomenė nuo jų būtų apsaugota. Be to, už tokį nusikaltimą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už pusę BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, išliktų rizika, kad asmuo, atlikęs tokią palyginus švelnią bausmę, pasijustų nebaudžiamas ir vėl nusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajam V. B. BK 260 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės būtų pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis būtų nubaustas, jam būtų atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiktų kaltinamąjį, kad jis po laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kaltinamajam paskyrus minėtą šešių metų laisvės atėmimo bausmę, jis pakankamai ilgą laiko tarpą bus izoliuotas nuo visuomenės, patirs didelių nepatogumų ir suvaržymų, dėl kurių jis jausis nubaustas, be to, jo atžvilgiu bus taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytos priemonės, padėsiančios pasiekti bausmės tikslus. Nuteistajam asmeniui bus svarbu laikytis drausmės pataisos įstaigoje, dalyvauti įvairiose jo elgesį keičiančiose priemonėse, kadangi tik tuo atveju jis turėtų galimybę į lygtinį paleidimą (BVK 157 straipsnis). Šiuo atveju (kaip jau buvo minėta), net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų betikslis. Be to, labai ilgas laisvės atėmimas, izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės gali turėti negrįžtamų neigiamų pasekmių kaltinamojo socialiniams ryšiams – jo santykiams su šeima, mažamečiu sūnumi, be to, kaltinamasis gali prarasti ir profesinius įgūdžius, dėl ko jam po bausmės būtų sunku susirasti kvalifikuotą darbą. Be to, kaltinamajam V. B. paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nebus nukrypta ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio paties pobūdžio bylose. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. birželio 18 d. nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019, atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo A. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. A. K. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 133,76 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei pasikėsino šią psichotropinę medžiagą parduoti. Kaip matyti, A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės labai panašios į kaltinamojo V. B. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Panašios ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininkų asmenybes bei jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Skirtumas tik toks, kad A. K. yra neįgalus (jo darbingumas 50 procentų) ir neteisėtai disponavo šiek tiek mažesniu metamfetamino kiekiu, nei V. B., tačiau A. K. nusikalto teistumui neišnykus. Paskutinių trijų metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų sprendimų, priimtų baudžiamosiose bylose, kur asmenys buvo nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, analizė leidžia konstatuoti, kad teismai pakankamai dažnai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltininkams skyrė švelnesnes bausmes, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, ypač tuomet, kai neteisėtai disponuotos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nedaug viršijo minimalią šios medžiagos labai didelio kiekio ribą, asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi nusikaltęs, buvo neteistas arba teistumas jo atžvilgiu buvo išnykęs, tačiau pasitaikė ir tokių atvejų (aišku, atsižvelgus į kaltininkų asmenybes bei kitas svarbias aplinkybes), kai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims, neteisėtai disponavusiems narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ženkliai viršijančiu Rekomendacijose nurodytą labai didelio kiekio ribą, veikusiems bendrininkų ar net organizuotose grupėse (baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0) asmuo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 99,889 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 799 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-02-4-00162-2016-5) du asmenys nuteisti atitinkamai 4 ir 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, dalyvaudami organizuotos grupės veikloje, neteisėtai disponavo 33,981 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik 272 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00001-2014-4) du asmenys nuteisti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad vienas iš jų kontrabanda gabeno ir abu neteisėtai disponavo 4895 g kanapių ir jų dalių, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik du kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00540-2016-3) du asmenys (sutuoktiniai) nuteisti atitinkamai 7 metų laisvės atėmimo ir 2 metų laisvės apribojimo bausmėmis tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu heroino ir 0,07838 g karfentanilio, pastarosios psichotropinės medžiagos (beje, labai pavojingos gyvybei) kiekis labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 4 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00044-2015-0) asmuo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad pasikėsino pagaminti 3395,59 g kanapių ir jų dalių, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 1,35 karto; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-40-1-00245-2014-4) asmuo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad gamino 4303,185 g kanapių ir jų dalių, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 1,72 karto; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-59590-2017-1) du asmenys nuteisti atitinkamai 4 ir 3 metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo (turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti) įvairiomis narkotinėmis medžiagomis, tame tarpe ir 193,845 g kokaino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik du kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5) vienas asmuo nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme už tai, kad, veikdama organizuotoje grupėje, kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 2,4024 kg metamfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 24 kartus, be to, keturi asmenys nuteisti atitinkamai 5, 7 ir 8 metų laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 4,52636 kg metamfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 45 kartus (tiesa, šioje byloje asmenims švelnesnės bausmės skirtos dėl per ilgo proceso); baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0) asmuo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad neteisėtai disponavo 11,071 g heroino, kas nežymiai viršijo labai didelio kiekio ribą (10 g); baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-11745-2016-0) asmuo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 966,21 g kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo beveik 8 kartus, ir taip toliau).

Tuo pačiu verta pažymėti, kad neretai teismai asmenims, padariusiems BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, skyrė minimalią sankcijoje numatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę ar šiek tiek griežtesnę bausmę, nors tie asmenys jiems inkriminuotas nusikaltimus padarė bendrininkų ar organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kai jų kiekis ženkliai viršijo Rekomendacijose nurodytą labai didelio kiekio ribą, įvykdė kelias nusikalstamas veikas (ypač dažnai tokios nusikalstamos veikos įvykdomos kartu su šių narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda), nusikalto teistumui neišnykus (jau minėtoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-05675-2019-8) du asmenys 11 metų laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai pagamino ir laikė 1726,999 g amfetamino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 17 kartų; taip pat jau minėtoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5) trys asmenys buvo nuteisti už tai, kad kontrabanda gabeno ir tuo pačiu neteisėtai disponavo 18,579 kg, 4,52636 kg ir 2,4024 kg metamfetamino (trys tęstinės veiklos epizodai), kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 255 kartus (tiesa, šioje byloje asmenims švelnesnės bausmės skirtos dėl per ilgo proceso); jau minėtoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-04-1-00326-2014-4) asmuo 10 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad su bendrininku neteisėtai disponavo ir pasikėsino kontrabanda gabenti 289,465 kg kanapių dervos, kas labai didelio kiekio ribą viršijo 2315 kartus; baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-03-2-00176-2019-2) asmuo 10 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo ir kontrabanda gabeno 1657,606 g kokaino, kas labai didelio kiekio ribą viršijo daugiau nei 16 kartų, ir taip toliau). Įvertinus minėtas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamajam V. B. už jo įvykdytą nusikaltimą paskyrus BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią bausmę – laisvės atėmimą 10 metų, tokia bausmė būtų aiškiai neteisinga, tai yra aiškiai per griežta.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina nuo V. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. (t. 5, b. l. 70, 72), tai yra dvi dienos (BK 66 straipsnio 1 dalis). Kadangi 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, V. B. išaiškintina, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 straipsnis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam V. B. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 77-79, 81).

Dėl T. V. skirtinos bausmės

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 259 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis T. V. anksčiau teistas – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs (2013 m. gruodžio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro) (4 t., 183-191 b. l.), tačiau teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 174-182), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dirba A. S. įmonėje vairuotoju (t. 4, b. l. 176), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, vedęs, su sutuoktinę augina mažametį sūnų B. V., gimusį (duomenys neskelbtini) metais.

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo T. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šio kaltinamojo gynėja advokatė Zoja Kastėnienė ir prokuroras baigiamosiose kalbose prašė pripažinti kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. V. kaltu prisipažino tik iš dalies – nepripažino aplinkybės, kad pranešime apie įtarimą nurodytą psichotropinę medžiagą įgijo iš V. B. (t. 5, b. l. 3-4, 9-10), tačiau tai nereiškia, kad jo atžvilgiu negali būti konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes, kaip jau buvo minėta, prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, išsamiai nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažindamas ir tai, kad psichotropinę medžiagą gavo (įgijo) iš V. B.. Teisme jis nurodė ir priežastį, dėl kurios ikiteisminio tyrimo metu nepripažino aplinkybės, kad pranešime apie įtarimą nurodytą psichotropinę medžiagą įgijo iš V. B., – tai jis padarė ne siekdamas kažkaip palengvinti savo padėtį, o nenorėdamas pakenkti savo draugui V. B.. Pažymėtina, kad visiškas kaltinamojo T. V. prisipažinimas (kaip ir kaltinamojo V. B. prisipažinimas) svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo (ir, tuo pačiu, teisingo sprendimo priėmimo byloje), kadangi, kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis V. B. dalį (0,354 g) neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos (metamfetamino) perdavė kaltinamajam T. V., o kaltinamasis T. V. tokiu būdu šią psichotropinę medžiagą įgijo (be slapto sekimo metu užfiksuoto T. V. ir V. B. susitikimo, po kurio T. V. buvo sulaikytas ir jo striukės kišenėje buvo rasti du plastikiniai maišeliai su (kaip paaiškėjo po tyrimo) psichotropine medžiaga, bei T. V. ir V. B. telefoninių pokalbių, kurių metu jie tariasi dėl susitikimo ir (galimai) psichotropinių medžiagų perdavimo, daugiau tokių duomenų nėra). Todėl kaltinamojo T. V. visiškas kaltės pripažinimas teisme laikytinas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tokios pat pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje – štai Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė prokurorės skundą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, kurie K. Ch. ir A. R. buvo nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį – 1726,999 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Nustatyta, kad A. R. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net tris kartus, tačiau savo kaltės visiškai nepripažino ir parodymus duoti atsisakė, kaltu prisipažino tik bylą nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas tai, kad A. R. teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atmesdama prokurorės apeliacinį skundą, sutiko su šia pirmosios instancijos pozicija.

Taip pat teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis T. V. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai matyti ne tik iš šio kaltinamojo teisme duotų parodymų, kad jis gailisi nusikaltęs, tačiau ir iš to, kas jis, kaip jau buvo minėta, savanoriškai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, ateityje planuoja laikytis įstatymų, nebenusikalsti, dirbti, rūpintis šeima, taip pat ir iš jo tinkamo procesinio elgesio (dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nors tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo griežti suvaržymai dėl įvesto karantino, laisvanoriškai sutiko su tuo, kad dalis proceso dalyvių (tame tarpe ir liudytojų) dalyvautų teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu (per „ZOOM“ platformą), taip prisidėdamas prie spartesnio bylos išnagrinėjimo). Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad kaltinamasis T. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi ją padaręs, ir tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. V. atsižvelgtina ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: į tai, kad po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (nors praėjo beveik pusantrų metų); į tai, kad jo neteisėtai įsigytos, laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos metamfetamino grynas kiekis (0,354 g) tik nežymiai viršija nedidelio kiekio (0,2 g) ribą (Rekomendacijų 105 punktas), jo neteisėtas disponavimas kaltinime nurodyta psichotropine medžiaga truko labai trumpą laiką, jis buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, kas rodo mažesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumą lyginant su analogiškomis nusikalstamomis veikomis. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo T. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis). Parenkant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad yra kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tai pat į aukščiau nurodytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei aplinkybes, mažinančias rūšinį jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Todėl kaltinamajam T. V. skirtina minimali įstatyme už nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) numatyta bauda (50 MGL (2500 Eur)) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam T. V. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. (t. 5, b. l. 15, 17), tai yra dvi paros, kas prilyginama 4 MGL (200 eurų) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis). Kaltinamasis T. V. likusią jam paskirtos baudos dalį įpareigotinas sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki jo įsiteisėjimo T. V. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 19-21).

Dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės

Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 25 straipsnio 1 dalis).

Byloje gautas kaltinamojo A. B. brolio S. B. prašymas perduoti kaltinamąjį A. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Prašyme S. B. nurodė, kad yra nepriekaištingos reputacijos, neteistas, jo nuomone, turi galimybę daryti teigiamą įtaką broliui (t. 6, b. l. 64). Teismo posėdžio metu S. B. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iki tol 26 metus išdirbo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Jo ir brolio A. B. santykiai labai glaudūs, brolis įsiklauso į jo nuomonę. Brolis jam pasakojo apie tai, kad jo garaže buvo rasti šoviniai. Brolis nėra medžiotojas, todėl, jo nuomone, tai labiau atsitiktinis dalykas. Tiki, kad brolis naujų nusikaltimų nebedarys. Kaltinamasis A. B. prašė jį atleisti pagal laidavimą ir perduoti brolio S. B. atsakomybėn. Kaltinamojo A. B. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė ir prokuroras Egidijus Kerys baigiamųjų kalbų metu siūlė atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tačiau, net ir esant visų nurodytų formalių sąlygų visumai, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018). Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

A. B. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jokiais BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (t. 5, b. l. 103-104), pirmą kartą padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino savo kaltę dėl neteisėto šaudmenų bei nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų laikymo (t. 5, b. l. 112-113), nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika jokia žala (turtinė ar neturtinė) nebuvo padaryta, administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimą (stovėjimą neleistinoje vietoje) (t. 5, b. l. 105), kas neturi jokio ryčio su kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ mašinų operatoriumi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 91). Vertinant A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad jis laikė pakankamai nedidelį kiekį skirtingo kalibro šovinių, ginklo neturėjo, todėl jo galimybės neteisėtai pasinaudoti šiais šaudmenimis buvo minimali, jo laikoma sprogstamoji medžiaga (parakas ir parakų mišinys) – nedidelės sprogstamosios galios, nenustatyta, kad kaltinamasis šiuos neteisėtai laikomus daiktus būtų kur nors gabenęs ar ketinęs realizuoti, nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad šiuos šovinius ir paraką jam paliko asmuo, turėjęs teisę jais disponuoti (medžiotojas). Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio bei suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Prašymą atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikęs S. B. yra kaltinamojo A. B. brolis. S. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, atsakingas, drausmingas darbuotojas (t. 6, b. l. 65), anksčiau 26 metus išdirbo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (jo paties parodymai teisme). S. B. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jokiais pagrindais, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini grubiais. Šios bei S. B. teisme nurodytos aplinkybės (tai, kad jo ir brolio A. B. santykiai labai glaudūs, brolis įsiklauso į jo nuomonę, brolis jam pasakojo apie veiką, kurios įvykdymu yra kaltinamas) leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo A. B. brolis S. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis autoritetą kaltinamajam ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, todėl jis pripažintinas tinkamu laiduotoju.

Kadangi yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o S. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis autoritetą kaltinamajam ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, todėl, atsižvelgus ir į kaltinimą palaikiusio prokuroro, kuris baigiamosiose kalbose prašė atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, poziciją, kaltinamasis A. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo S. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Kadangi padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), po jo įvykdymo praėjo beveik pusantrų metų, per šį laikotarpį kaltinamasis A. B. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytas laidavimo terminas – 1 metai. Kadangi nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta, laiduotojas S. B. yra artimas kaltinamojo A. B. giminaitis (brolis), laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojui S. B. išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. A. B., kaip jau minėta, įvykdė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl, siekiant užtikrinti bausmės paskirti, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Parenkant įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį atsižvelgtina į tai, kad, kaip jau buvo minėta, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkiolika mėnesių, yra viena A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. B. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nedelsiant panaikinant įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. B. ir T. V., kadangi, bylą išnagrinėjus teisme, toks įpareigojimas tapo nebereikalingas. Kita ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 5, b. l. 149-150), nedelsiant panaikintina, kadangi bylą išnagrinėjus teisme ir A. B. nepaskyrus bausmės, kurios jis galėjų vengti, toks įpareigojimas tapo nebereikalingas (BPK 119 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Grynieji pinigai – 41,74 Eur, paimti 2019 m. gruodžio 17 d. V. B. asmens kratos metu (t. 4, b. l. 25-28), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (2020 m. kovo 30 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. B., kadangi neįrodyta, jog šie pinigai yra gauti iš V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos (kaip jos rezultatas), todėl nėra pagrindo šių pinigų konfiskuoti (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai).

Biri medžiaga (1,776 g, likusi po tyrimo), paimta 2019 m. gruodžio 17 d. kratos metu iš T. V. (t. 2, b. l. 91-94), kurios sudėtyje yra 0,343 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 2, b. l. 128-130, 133); biri medžiaga (18,219 g, likusi po tyrimo), paimta 2019 m. gruodžio 17 d. kratos, atliktos V. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – rūsyje, metu (t. 3, b. l. 10-13), kurios sudėtyje yra 3,316 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 3, b. l. 56-59, 62); ir biri medžiaga (633,54 g, likusi po tyrimo), paimta 2019 m. gruodžio 19 d. kratos, atliktos A. B. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (t. 3, b. l. 123-126), kurios sudėtyje yra 145,736 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 3, b. l. 171-174), saugoma Policijos departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 132; t. 3, b. l. 61, 176), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina, kadangi šioje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o psichotropinių medžiagų apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Daiktai – medinė dėžė, tūtelė su 55 kapsulėmis ir kamščiu, 123 statybiniai – montažiniai šoviniai, 24 šovinių tūtelės, 275 šovinių kapsulės, šratai ir grankulkės (3 maišeliuose), 4 kulkos ir 7 plastikinės detalės (kulkos užtaiso konteinerio dalys), paimti 2019 m. gruodžio 19 d. kratos, atliktos A. B. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu (t. 3, b. l. 123-126), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (2020 m. lapkričio 9 d. kvitas (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 157), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kiti daiktai – vokas, kuriame yra paketas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas kartu su specialisto išvada (t. 2, b. l. 128-130), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (2020 m. rugsėjo 14 d. kvitas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 134, 136); dėžė, kurioje yra geltonas plastikinis maišelis su užvarstomais batais, plastikinis maišelis su jame esančiomis elektroninėmis svarstyklėmis, 10 užspaudžiamų maišelių, tušti užspaudžiami maišeliai, paimti 2019 m. gruodžio 17 d. kratos, atliktos V. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – rūsyje, metu (t. 3, b. l. 10-13), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (2020 m. lapkričio 5 d. kvitas (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 73, 75); vokas, kuriame yra plastikinis užspaudžiamas maišelis su balta biria medžiaga, perduotas kartu su specialisto išvada (t. 3, b. l. 171-174), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (2020 m. rugsėjo 14 d. kvitas (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 177, 179); vokas, kuriame yra V. B. ir A. B. DNR lyginamieji pavyzdžiai, perduotas kartu su specialisto išvada (t. 3, b. l. 185-189), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (2020 m. lapkričio 5 d. kvitas (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 191, 193); vokas, kuriame yra V. B. ir A. B. daktiloskopinės kortelės, bei metalinė dėžė, kurioje yra tyrimo objektai (juodas maišas, kuriame yra skaidrus maišelis; baltas plastikinis indas, kurio viduje yra trys lipnios juostos ir maišelių paketai; maišelis „Maistas sportui“, kurio viduje yra lipnios juostos ritinys, trys plastikiniai užspaudžiami maišeliai ir juodas plastikinis indas, kurio viduje yra trys šaukšteliai; maišelis „Iki“, kurio viduje yra juodas maišas, kurio viduje yra pakuotė, sudaryta iš trijų paketų), gauti kartu su specialisto išvada (t. 4, b. l. 1-4), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (2020 m. lapkričio 5 d. kvitas (duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 6, 8), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Skaitmeninės laikmenos, esančios prie bylos (11 vienetų), kuriose įrašyta kriminalinės žvalgybos metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (priedai prie kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, specialistų išvadų, prie AB „Swedbank“ rašto), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

VI. Dėl proceso išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); Ognyan Asenov prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuota, kad kaltinamiesiems T. V. ir A. B. gynėjai yra būtini, kadangi yra jų ir kaltinamojo V. B. gynybos interesų prieštaravimų, o kaltinamasis V. B. gynėją turi (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pavesta parinkti gynėjus kaltinamiesiems T. V. ir A. B. (BPK 51 straipsnio 3 dalis) (t. 6, b. l. 23-25). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginti kaltinamąjį T. V. parinko advokatę Zoją Kastėnienę, o ginti kaltinamąjį A. B. parinko advokatę Nainą Lanzbergienę (t. 6, b. l. 27). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi advokatė Zoja Kastėnienė buvo paskirta kaltinamojo T. V. gynėja, o advokatė Naina Lanzbergienė buvo paskirta kaltinamojo A. B. gynėja (t. 6, b. l. 28) ir gynė šiuos kaltinamuosius bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš 2021 m. sausio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinė pagalba kaltinamajam T. V. valstybei kainavo 284,94 Eur (t. 6, b. l. 60-63). Patikslintų pažymų dėl šiam kaltinamajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų nebuvo pateikta. Iš 2021 m. kovo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinė pagalba kaltinamajam A. B. valstybei kainavo 400,50 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamųjų T. V. ir A. B. valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų T. V. ir A. B. valstybės naudai yra pagrįstas, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymomis, šios teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra objektyviai pagrįstos, gynėjos kaltinamiesiems T. V. ir A. B. buvo paskirtos ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, todėl, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį (abu yra darbingi, dirba), iš kaltinamojo T. V. valstybės naudai išieškotina 284,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o kaltinamojo A. B. valstybės naudai išieškotina 400,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų V. B., T. V. ir A. B., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) jį nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., tai yra 2 (dvi) dienas.

V. B. išaiškinti, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios V. B. palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (atvykstant kartą per savaitę, pasirinktą savaitės dieną, laikotarpiu nuo 8 valandos iki 20 valandos registruotis į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą), rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Pradėjus vykdyti nuosprendį (gavus pranešimą apie nuosprendžio vykdymą iš įkalinimo įstaigos), prie bylos esantį V. B. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsti į šią įkalinimo įstaigą;

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., tai yra 2 (dvi) paras, kas prilyginama 4 (keturių) MGL, tai yra 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudai.

T. V. įpareigoti likusią baudos dalį – 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801, mokėjimo paskirtį – bauda, nurodant asmens, kuriam buvo paskirta bauda, vardą, pavardę, asmens kodą). Išaiškinti T. V., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. V. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti;

A. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. B. jo brolio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Laiduotojui S. B. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. išaiškinti, kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešių) MGL, tai yra 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardą, pavardę, asmens kodą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nedelsiant panaikinant įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. B. ir T. V.. Kitą A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nedelsiant panaikinti, apie tai informuojant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą.

Grynuosius pinigus – 41,74 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 74 centus), paimtus 2019 m. gruodžio 17 d. V. B. asmens kratos metu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (2020 m. kovo 30 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. B., tai įpareigojant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato asmenis.

Birią medžiaga (1,776 g), paimtą 2019 m. gruodžio 17 d. kratos metu iš T. V., kurios sudėtyje yra 0,343 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; birią medžiagą (18,219 g), paimtą 2019 m. gruodžio 17 d. kratos, atliktos V. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – rūsyje, metu, kurios sudėtyje yra 3,316 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; ir birią medžiagą (633,54 g), paimtą 2019 m. gruodžio 19 d. kratos, atliktos A. B. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, kurios sudėtyje yra 145,736 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, saugomą Policijos departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus – medinę dėžę, tūtelę su 55 kapsulėmis ir kamščiu, 123 statybinius – montažinius šovinius, 24 šovinių tūteles, 275 šovinių kapsules, šratus ir grankulkes (3 maišeliuose), 4 kulkas ir 7 plastikines detales (kulkos užtaiso konteinerio dalis), paimtus 2019 m. gruodžio 19 d. kratos, atliktos A. B. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu; voką, kuriame yra paketas Nr. (duomenys neskelbtini); dėžę, kurioje yra geltonas plastikinis maišelis su užvarstomais batais, plastikinis maišelis su jame esančiomis elektroninėmis svarstyklėmis, 10 užspaudžiamų maišelių, tušti užspaudžiami maišeliai, paimtus 2019 m. gruodžio 17 d. kratos, atliktos V. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – rūsyje, metu; voką, kuriame yra plastikinis užspaudžiamas maišelis su balta biria medžiaga; voką, kuriame yra V. B. ir A. B. DNR lyginamieji pavyzdžiai; voką, kuriame yra V. B. ir A. B. daktiloskopinės kortelės; metalinę dėžę, kurioje yra tyrimo objektai (juodas maišas, kuriame yra skaidrus maišelis; baltas plastikinis indas, kurio viduje yra trys lipnios juostos ir maišelių paketai; maišelis „Maistas sportui“, kurio viduje yra lipnios juostos ritinys, trys plastikiniai užspaudžiami maišeliai ir juodas plastikinis indas, kurio viduje yra trys šaukšteliai; maišelis „Iki“, kurio viduje yra juodas maišas, kurio viduje yra pakuotė, sudaryta iš trijų paketų), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (2020 m. rugsėjo 14 d. kvitas (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 14 d. kvitas (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 5 d. kvitas (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 5 d. kvitas (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 5 d. kvitas (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 9 d. kvitas (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, tai įpareigojant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato asmenis.

Skaitmenines laikmenas, esančias prie bylos (11 vienetų), kuriose įrašyta kriminalinės žvalgybos metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Išieškoti iš T. V. valstybės naudai 284,94 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 94 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš A. B. valstybės naudai 400,50 Eur (keturis šimtus eurų ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išaiškinti T. V. ir A. B., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.