Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaulių lyra“ (toliau – ir UAB ,,Šiaulių lyra“) ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaulių naujienos“ (toliau – ir UAB ,,Šiaulių naujienos“) bei jų atstovai advokatas Drąsutis Narmontas ir Regimantas Šulcas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui UAB „Šiaulių lyra“ licencija Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini) išduota 2008 m. gruodžio 29 d., prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – visą parą (nuo 00.00 val. iki 24 val.). Pareiškėjas UAB „Šiaulių lyra“ 2019 m. spalio 14 d. paraiškoje dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais papildymo, adresuotoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašė papildyti licenciją Nr. 1-498, licencijoje pakeičiant veiklos vykdymo (prekybos) vietos adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-441 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais bei draudžiama išduoti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar papildyti licencijų turėtojų licencijas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pakeitimo. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 9 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 1, 6 punktai. Faktiniu Sprendimo pagrindu nurodomi UAB „Šiaulių lyra“ 2019 m. spalio 14 d. paraiška dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais papildymo, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio 2019 m. spalio 28 d. protokolas Nr. VAK-563, (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 21 d. raštas Nr. 38, (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 29 d. raštas, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centro 2019 m. spalio 18 d. raštas Nr. S-425, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 40-S-28686-(1.19E), Šiaulių miesto centro bendruomenės atstovo 2019 m. lapkričio 22 d. raštu pareikšta nuomonė. Pareiškėja UAB „Šiaulių lyra“ Sprendimą gavo 2019 m. gruodžio 18 d. su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento ekonomikos ir investicijų skyriaus raštu „Dėl pranešimo apie atsisakymą papildyti licenciją Nr. 1-498“. Pareiškėjui UAB „Šiaulių naujienos“ Sprendimas nebuvo įteiktas. Pareiškėjas UAB „Šiaulių naujienos“ adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (patalpas). Kaip minėta, Sprendimas šiam pareiškėjui net nebuvo įteiktas, nors Sprendimu yra ribojama šios bendrovės ūkinė-komercinė veikla – galimybė jai priklausančias patalpas nuomoti asmenims, norintiems pastate vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, arba tokią prekybą ar baro veiklą vykdyti pačiai. Prieš priimant Sprendimą, esmingai paveikiantį pareiškėjo UAB „Šiaulių naujienos“ teises ir pareigas, šis asmuo turėjo būti išklausytas, tačiau to nebuvo padaryta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybą principas. Teisės į gynybą principas apima ir teisę būti išklausytam. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2019 m. spalio 16 d. sprendimas), aiškindamas iš esmės analogišką nuostatą (kaip įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje), pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria vykdant administracinę procedūrą bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog taisykle, kad asmeniui, kurio nenaudai priimamas sprendimas, reikia sudaryti galimybę prieš tą sprendimą priimant pateikti pastabas, siekiama užtikrinti, kad kompetentinga valdžios institucija galėtų deramai atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Šia taisykle taip pat siekiama užtikrinti veiksmingą atitinkamo asmens apsaugą, suteikiant jam galimybę ištaisyti klaidą ar pateikti informacijos apie asmeninę situaciją, dėl kurios sprendimas būtų priimtas arba nepriimtas, arba jis būtų vienokio ar kitokio turinio (2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega, C?166/13, EU:C:2014:2336, 46 ir 47 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Asmeniui nenaudingo sprendimo adresatas turi turėti galimybę pateikti pastabas prieš jį priimant, kad kompetentinga institucija galėtų naudingai atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes ir kad prireikus adresatas galėtų ištaisyti klaidą ir pateikti tokią informaciją apie savo asmenines aplinkybes, todėl galimybė susipažinti su bylos medžiaga jam turi būti sudaryta per administracinę procedūrą. Teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimo per administracinę procedūrą negalima ištaisyti tiesiog sudarant galimybę susipažinti su bylos medžiaga per teismo procesą dėl galimo skundo, kuriuo siekiama ginčijamą sprendimą panaikinti (pagal analogiją žr. 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Hercules Chemicals /Komisija, C?51/92 P, EU:C:1999:357, 78 punktą; 2002 m. spalio 15 d. sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. /Komisija, C?238/99 P, C?244/99 P, C?245/99 P, C?250/99 P, C?247/99 P-C?252/99 P ir C?254/99 P, EU:C:2002:582, 318punktą ir 2004 m. sausio 7 d. sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C?204/00 P, C?205/00 P, C?211/00 P, C?213/00 P, C?217/00 P ir C?219/00 P, EU:C:2004:6, 104punktą). Privataus asmens teisė būti išklausytam turi būti įgyvendinta, kai viešojo administravimo subjektas inicijuoja procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus. Teisė būti išklausytam yra privataus asmens teisės į tinkamą procesą sudedamoji dalis ir ji turėtų sudaryti galimybę viešojo administravimo subjektui priimti geriausią įmanomą aktą, pagrįstą atidžiu ir subalansuotu faktų ir argumentų įvertinimu. Jei siūlomas administracinis aktas buvo pateiktas suinteresuotiems asmenims svarstyti ir pateikti pastabas ir paskui viešojo administravimo subjektas ketina priimti administracinį aktą, kuris iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusio, suinteresuotiems asmenims turi būti suteikta dar viena galimybė pateikti argumentus ir įrodymus (V Valančius (red.). Viešasis administravimas ir privatūs asmenys. Vilnius: Justitia, 2004, p. 26, 28). Pagal Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos nuostatų 14 punktą į Komisijos posėdį būtina pakviesti skundą parašiusį asmenį ar jo atstovus, taip pat atstovus to juridinio asmens, kuris siekia gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar dėl kurio mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo bus sprendžiama Komisijos posėdyje; pagal 7.3 punktą juridinio asmens atstovams leidžiama pareikšti savo nuomonę, pateikti papildomą informaciją, dokumentus, prašymus, paaiškinimus. Ir nors Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2019 m. spalio 31 d. posėdyje buvo įvardinta UAB „Šiaulių naujienos“, tačiau UAB „Šiaulių naujienos“ atstovas net nebuvo pakviestas į posėdį jo išklausyti. Priimant pareiškėjui UAB „Šiaulių naujienos“ nepalankų Sprendimą buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę šio pareiškėjo veiklai (tokio pobūdžio pažeidimai sietini su gero administravimo principo pažeidimu). Pareiškėjas UAB „Šiaulių naujienos“ Sprendimu yra pastatomas jau prieš įvykusį faktą – esminį jo veiklos apribojimą. Tokie atsakovo teisiškai netikėti veiksmai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia (be kita ko, įskaitant) pažeidžia pareiškėjo UAB „Šiaulių naujienos“ teisėtus lūkesčius. Tokie atsakovo veiksmai taip pat visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis. Atsakovui pažeidus pareiškėjo UAB „Šiaulių naujienos“ teisės į gynybą principą ir šio asmens teisę būti išklausytam konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas vien dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros bei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Mažmeninės prekybos alkoholiniai gėrimais ribojimo komisijos 2019 m. spalio 31 d. posėdyje buvo nutarta: „Siūlyti Savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Savivaldybės tarybą dėl nesutikimo papildyti UAB „ Šiaulių lyra “ licenciją Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pakeičiant prekybos vietą iš adreso: (duomenys neskelbtini) į adresą (duomenys neskelbtini). Finansų ir ekonomikos komitete, o taip pat dar ir Miesto ūkio ir plėtros komitete apsvarstytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo“ turinys - „Nesutikti su uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) Prašymu patikslinti licenciją Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pakeičiant prekybos alkoholiniais gėrimais vietą iš adreso: (duomenys neskelbtini) į adresą: (duomenys neskelbtini) skiriasi nuo atsakovo priimto Sprendimo turinio. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos reglamentas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-270, nenustato į darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto pataisų galimybės, projekto taisymas galimas tik iki tarybos posėdžio. Siūlymas, koks yra Sprendimo projektas, pripažintinas alternatyviu sprendimo projektu ir tokiam projekto parengimui turėjo būti taikomos jo parengimo procedūros, nustatytos Reglamente, o jų neatlikus, Sprendimas negalėjo būti priimamas 2019 m. gruodžio 12 posėdyje, nes, kaip minėta, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Sprendimas, kurio turinys skiriasi nuo pateikto svarstyti, atsakovo buvo priimtas akivaizdžiai matomų komitetuose apsvarstyto ir Sprendimu priimto turinio skirtumų nemotyvavus bei nepagrindus, todėl konstatuotinas tiek Vietos savivaldos įstatymo, tiek minėto Reglamento nuostatų pažeidimas. Minėti pažeidimai pripažintini esminiu sprendimo priėmimo procedūros pažeidimu, todėl yra pagrindas vien šiuo pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokio pobūdžio pažeidimai teismų praktikoje taip pat vertinami kaip pakankami sprendimo panaikinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1131-261/2019, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1308-261/2019). Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį, kurio vienas iš pamatinių aspektų – bendrojo leidimo metodo taikymas, taip pat reikalavimas, kad įstatyme nustatyti ūkinės veiklos laisvės ribojimai ir draudimai būtų pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 24 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Valstybė jau ir taip yra nustačiusi specialų būtent šio produkto (alkoholio) apyvartai skirtą teisinį reguliavimą – nustačiusi ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtus viešajai teisei. Įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo pačiu siekiama pozityvių Įstatymo straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai - reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo tikėtinų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai - priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016). Savivaldybės taryba turi teisę riboti prekybą alkoholiniais gėrimais tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybą alkoholiniais gėrimais ir tokio ribojimo apimtis. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybą alkoholiniais gėrimais nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas priimti sprendimą dėl prekybos ribojimo. Tokio ribojimo taikymas, juos visapusiškai motyvuojant, turi būti proporcingas siekiamam tikslui, nustatant egzistuojantį ir objektyviais duomenimis (faktais) įrodytą faktinį pagrindą, suponuojantį būtinumą taikomiems ribojimams. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės - motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1674/2013, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016). Kaip matyti iš Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio protokolo, pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ generalinis direktorius paaiškino, kad yra planuojamas kokteilių baras, planuojama sukurti reprezentacinę, modernią, šiuolaikinę, į visus miesto gyventojus ir svečius orientuotą aplinką, kad šiame bare vyktų verslo susitikimai ir pan. Būtų įrengtos tam tikros zonos, minkšti baldai, atitinkamas dizainas, būtų siekiama sukurti kultūrinę aplinką ir naują produktą Šiaulių miestui. Nurodė, kad pareiškėjas neketina vykdyti veiklos visą parą, veikla planuojama ne visomis savaitės dienomis, pradžioje planuojama vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais tik savaitgaliais, pakankamai ribotą laiką. Nepaisant to, Sprendimas labai drastiškas, juo absoliučiai be jokio teisėto, pagrįsto teisinio ir faktinio pagrindo iš viso draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmiau minėtu adresu. Iš Sprendimo turinio nėra galimybės spręsti dėl Sprendimo konkrečių motyvų, nes jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis, ir nėra įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjų veiklos, susijusios su prekyba alkoholiniais gėrimais, konkrečiai adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo tokia veikla niekada net nėra buvusi vykdyta apskritai. Sprendime tik paminimi (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 21 d. raštas Nr. 38, (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 29 d. raštas, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centro 2019 m. spalio 18 d. raštas Nr. S-425, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 40-S-28686-(1.19E), Šiaulių miesto centro bendruomenės atstovo 2019 m. lapkričio 22 d. raštu pareikšta nuomonė, tačiau neatskleistas nei šių raštų turinys, nei tai, kaip ir kodėl šiuose raštuose nurodytas aplinkybes vertina atsakovas ir kaip jos sietinos su konkrečiais pareiškėjais ir konkrečiai prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymu būtent adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimo „Dėl licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo“ projekto aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės irgi niekaip nesusietos su pareiškėjų veikla ir veiksmais. Nors tiek Sprendimo „Dėl licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo“ projekto aiškinamajame rašte, tiek (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. 38 nurodoma tai, kad (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi ugdymo įstaiga, o pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose, tačiau visiškai nutylima bei nevertinama, jog pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Šios Įstatymo nuostatos reiškia, kad vien ugdymo įstaigų buvimas nėra absoliutus ir pats savaime pagrindas priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, o savivaldybė (Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisija, taryba) privalo visapusiškai įvertinti faktinės padėties visumą, pvz.: ugdymo įstaigos darbo laiką, teritorijos specifiką, patalpų išdėstymą, kitų prekybos vietų buvimą ar nebuvimą netoliese, kitiems subjektams mieste išduotas licencijas ir t.t., kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Taigi nenustatytas egzistuojantis ir objektyviais duomenimis (faktais) įrodytas faktinis pagrindas, suponuojantis būtinumą taikomiems ribojimams. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus akto turiniui, gero administravimo principo turinį (atkreiptinas dėmesys į Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), nuostatas), taip pat teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-412-143/2016, 2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1135- 822/2019), kurioje, be kita ko, pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsakovo sprendimas dėl apribojamo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos ribojimą, bei kt. Nėra pateikta įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl prekybos veiklos, susijusios su prekyba alkoholiniais gėrimais. Nėra duomenų, kad pareiškėjai (kaip juridiniai asmenys) arba jų darbuotojai būtų bausti dėl Įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Nepateikta viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nesuderinamas su visuomenei reikšmingomis vertybėmis, t. y. viešosios rimties trikdymas, saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų neužtikrinimas gyventojams, todėl visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas. Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Šie trūkumai yra esminiai ir pakankami, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo sprendimas yra šališkas ir neobjektyvus. Pažymėjo, kad pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ generaliniam direktoriui, dalyvavusiam Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos 2019 m. spalio 31 d. posėdyje, buvo itin ribojama teisė pasisakyti, jo paaiškinimai nuolat buvo nutraukinėjami. Nors minėto pareiškėjo generalinis direktorius norėjo dalyvauti posėdyje iki jo pabaigos, įskaitant viešame narių balsavime, jis buvo išprašytas iš posėdžio nepasibaigus, nes tokį siūlymą iškėlė pirmininkas, nariai, išskyrus du narius, balsavo už atstovo išprašymą iš posėdžio (po pasisakymų) (vienas iš narių, balsavusių prieš, buvo teisės skyriaus vedėja L. S., kuri dar ir žodžiu nurodė, jog nesutinka, jog pareiškėjo atstovas būtų išprašytas nepasibaigus posėdžiui, kadangi komisijos nuostatai tokios galimybės nenumato ir atstovas turi teisę dalyvauti posėdyje iki jo pabaigos, taigi ir stebėti narių balsavimą. Toks komisijos veikimas parodo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, o tuo pačių ir vykdytų procedūrų akivaizdų neteisėtumą. Vieši tarybos narių pareiškimai taip pat parodo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, o kai kurie komentarai yra įžeidžiantys savininko atžvilgiu. Savivaldybė viešai, su nusistatymu prieš pareiškėją pačio prašymo turinyje, inicijuoja, jog žmonės rašytų nepasitenkinimą, jog po to būtų galima pagrįsti išankstinį nusistatymą, neobjektyvumą, šališkumą. Atsakovas selektyviai pareiškėjams apribojo galimybes vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, nors kituose objektuose, esančiuose visai netoliese nuo (duomenys neskelbtini), prekyba alkoholiniais gėrimais yra galima. Toliau pateikia tokių objektų pavyzdžiai, kuriuose prekyba alkoholiniais gėrimais yra leidžiama: 1) (duomenys neskelbtini), esanti visai netoli, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nuolat vyksta kultūriniai renginiai vaikams, bet licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra išduota nuo 10 valandos iki 2 valandų nakties; 2) (duomenys neskelbtini), esantis šalia adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat vyksta kultūros renginiai bei spektakliai vaikams; 3) (duomenys neskelbtini), esantis šalia adresu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra šalia miesto centrinės aikštės, visai šalia yra (duomenys neskelbtini), kurią lanko vaikai. Tokiu būdu Sprendimu ribojanti priemonė buvo pritaikyta ne visiems vienos grupės subjektams, veikiantiems vienodomis sąlygomis, ir tie subjektai, kuriems tie ribojimai pritaikyti (pareiškėjai), akivaizdžiai diskriminuoti. Kiti ūkio subjektai, veikiantys ne Sprendime įvardintu adresu, įgijo privilegijas, atsakovo pritaikyta ribojanti priemonė pažeidžia ir lygybės įstatymui principą, pažeidžia pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Atsakovas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir konstitucinius lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principus, kadangi nesant jokio teisėto ir pagrįsto objektyvaus pagrindo Sprendimu apribojo pareiškėjų teisę verstis nedraudžiama ūkine- komercine veikla. Teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, jog iš esmės tuo pačiu adresu panašiomis sąlygomis, ta pačia ūkine-komercine veikla užsiimantiems subjektams sudaromos palankesnės verslo sąlygos ir tai nėra siejama su viešojo intereso pažeidimu, yra pagrindas daryti išvadai, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų bei kad ja buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, laisvė lygiomis sąlygomis konkuruoti toje pačioje rinkoje su kitais dalyviais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63- 3245/2011). Šiaulių miesto savivaldybė, kaip jau ir minėta, yra priešiškai nusistačiusi UAB „Šiaulių lyra” ir susijusių įmonių atžvilgiu. Dar iki UAB „Šiaulių lyra” 2019 m. spalio 14 d. kreipimosi dėl licencijos papildymo, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracija su paklausimu, ar nėra planuojama teritorijų, kuriuose Šiaulių miesto savivaldybės administracija ketina apriboti galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos buvo gautas atsakymas, jog tokių vietų numatyta nėra. Nepaisant to, UAB „Šiaulių lyra” veikiant atidžiai ir rūpestingai, žinant tokią Šiaulių miesto savivaldybės administracijos suteiktą informaciją, 2019 m. spalio 14 d. pasikreipus dėl licencijos papildymo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini), visgi Šiaulių miesto savivaldybė poziciją kardinaliai pakeitė ir būtent adresu (duomenys neskelbtini) prekybą alkoholiniais gėrimais apribojo. Panaikinus Sprendimą turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymas „Dėl atsisakymo papildyti licenciją Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotą „Šiaulių lyra“ (kuris pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ buvo gautas 2019 m. gruodžio 18 d.), kaip priimtas skundžiamo nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo pagrindu, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė. Nurodė, kad teikia įrodymus dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus neobjektyvumo.

Pareiškėjų UAB ,,Šiaulių lyra“ ir UAB ,,Šiaulių naujienos“ atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė naujausią praktiką panašiose bylose, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą byloje Nr. A-397-822/2020. Skundžiamas sprendimas nevertintas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies atžvilgiu ir antikorupciniu požiūriu, tai neaptarta aiškinamame rašte. Atsakovas nevertina, kad šalia, be kita ko, yra ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas rėmėsi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato abstrakčiai surašytu raštu apie kitų subjektų padarytus pažeidimus, tačiau pareiškėjai jokių pažeidimų nėra padarę. (duomenys neskelbtini) pastate, be kita ko, yra (duomenys neskelbtini), tačiau ne jų patalpose bus prekiaujame alkoholiu. Mano, kad sprendimas ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“ nėra norminis administracinis aktas remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-289-968/2020 ir 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-283-629/2020. Prašo skundą tenkinti.

Pareiškėjo UAB ,,Šiaulių lyra“ atstovas Regimantas Šulcas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad skundą palaiko. Nurodė, jog savivaldybės sprendimas yra neteisėtas, priimtas nesilaikant procedūrų, akivaizdžiai diskriminacinis. Išankstinį nusistatymą rodo, be kita ko, Šiaulių miesto savivaldybės 2019 m. spalio 17 d. straipsnis ,,Visą parą veikiantys barai keičia savo vietas“, tačiau UAB ,,Šiaulių lyra“ apie 10 metų nevykdė tokios veiklos. Nurodė, kad UAB ,,Šiaulių lyra“ investavo į patalpas apie 2000 Eur. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Jūratė Prielaidienė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sprendimas ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“ yra norminis administracinis aktas, nes sprendimas sukuria teisės normas, išreikštas bendras nurodymas, kaip elgtis, nukreiptas į ateitį, taikomas subjektams, kurie kreiptųsi dėl licencijos (duomenys neskelbtini), jis skiriasi nuo ankstesnių sprendimų. Taip pat jis paskelbtas teisės aktų registre.

Pareiškėjų UAB ,,Šiaulių lyra“ ir UAB ,,Šiaulių naujienos“ skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. T-441 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. A-1812 „Dėl atsisakymo papildyti licenciją Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotą UAB „Šiaulių lyra“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui UAB „Šiaulių lyra“ licencija Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini), išduota 2008 m. gruodžio 29 d., prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – visą parą (nuo 00.00 val. iki 24 val.).

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių lyra“ 2019 m. spalio 14 d. pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai paraišką ,,Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo“, kuria prašė patikslinti licenciją Nr. 1-498, licencijoje pakeičiant prekybos vietą iš adreso (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).

Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 618, 1 ir 6 punktais, atsižvelgiant į UAB „Šiaulių lyra“ 2019 m. spalio 14 d. paraišką dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais papildymo, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio 2019 m. spalio 28 d. protokolą Nr. VAK-563, (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 21 d. raštą Nr. 38, (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 29 d. raštą, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centro 2019 m. spalio 18 d. raštą Nr. S-425, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 40-S-28686-(1.19E), Šiaulių miesto centro bendruomenės atstovo 2019 m. lapkričio 22 d. raštu pareikštą nuomonę, įvertinusi prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. T-441 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“ nustatyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, išduoti licencijas vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar papildyti licencijų turėtojų licencijas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pakeitimo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 1, 6, 28 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. T-441 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“ 2 punktu, atsižvelgdamas į UAB „Šiaulių lyra“ 2019 m. spalio 14 d. paraišką „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo“ pakeisti prekybos vietos adresą, 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė įsakymą Nr. A-1812 „Dėl atsisakymo papildyti licenciją Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotą UAB „Šiaulių lyra“, kuriuo atsisakė papildyti 2008 m. gruodžio 29 d. išduotą Licenciją Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma, pažymėtina tai, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir AKĮ), kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame AKĮ reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų dėl pritaikytos priemonės neproporcingumo, lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo, kolegija pažymi, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Atsakovai, įgyvendindami Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdami pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, turėjo teisę pasirinkti vietą, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016).

Pareiškėjai nurodo, kad UAB „Šiaulių naujienos“ nebuvo įteiktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. T-441 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“, nors pareiškėjas UAB „Šiaulių naujienos“ adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (patalpas). Prieš priimant sprendimą, turintį įtakos pareiškėjo UAB „Šiaulių naujienos“ teisėms ir pareigoms, šis asmuo turėjo būti išklausytas, tačiau to nebuvo padaryta.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. T-441 nebuvo įteiktas UAB ,,Šiaulių naujienos“, tai nesutrukdė UAB ,,Šiaulių naujienos“ jį laiku apskųsti teismui. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. T-441 buvo priimtas ginčo vietos atžvilgiu, t. y. nepriklausomai nuo to, kas yra jos savininkas ar kitas valdytojas ar naudotojas, tuo tarpu pareiškėjas UAB „Šiaulių naujienos“ savo nesutikimo su sprendimu argumentus detaliai išdėstė savo procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Taigi, jo teisė būti išklausytam bei nurodyti savo argumentus buvo įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019).

Atsakovių atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. T-441 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo nustatymo“ yra norminis administracinis aktas, nes šis sprendimas sukuria teisės normas, išreikštas bendras nurodymas, kaip elgtis, nukreiptas į ateitį, taikomas subjektams, kurie kreiptųsi dėl licencijos (duomenys neskelbtini), skiriasi nuo ankstesnių sprendimų. Jis paskelbtas teisės aktų registre. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog pastarasis sprendimas nėra norminis administracinis aktas remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-289-968/2020 ir 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-283-629/2020.