- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-283-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02401-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- uždarųjų akcinių bendrovių „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“, „Masada“, „Vaivorykštė“, „VAV investicija“, "VAV investicija", " Masada ", "Šiaulių lyra", " Vaivorykštė ", "Naujoji vaidra"
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės taryba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“, „Masada“, „Vaivorykštė“ ir „VAV investicija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“, „Masada“, „Vaivorykštė“ ir „VAV investicija“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“, „Masada“, „Vaivorykštė“ ir „VAV investicija“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydami panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-330 ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, jog šie apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini), Šiauliai (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 2 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir priteisė pareiškėjams: UAB „Šiaulių lyra“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Masada“ – 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Vaivorykštė“ – 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „VAV investicija“ – 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. T-330 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, atsižvelgdama į Šiaulių miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdžio 2018 m. kovo 15 d. protokolą Nr. VT-12-(1.13.), 2019 m. gegužės 30 d. protokolą Nr. VT-47-(1.13.), 2019 m. rugpjūčio 12 d. protokolą Nr. VAK-412, 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolą Nr. VAK-423, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. 40-IL-7154-(14.23E) „Dėl 2018–2019 m. laikotarpiu adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) ir prieigose, fiksuotų įvykių“, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2019 rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 40-S-20984-(1.19E) „Dėl ūkio subjektų, įsikūrusių adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir vykdančių prekybą alkoholiu, prekybos laiko ribojimo“ ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 40- S-21733-(1.19E) „Dėl galimų pažeidimų“, taip pat įvertinusi kriminogeninės situacijos blogėjimą, nusprendė: 1) apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini); 2) pripažino netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir 3.1 papunkčiu nustatė, jog šio sprendimo 1 punktu nustatyti apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pareiškėjai šioje byloje nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini), Šiauliai.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl administracinio akto priskyrimo prie atitinkamos rūšies administracinių aktų – individualių ar norminių – grupės, sprendė, kad ginčijamas sprendimas yra norminis administracinis aktas.
Teismas pažymėjo, kad Sprendime tiesiogiai išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis (apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose nustatant vietas); Sprendimas skirtas ne konkretiems subjektams, jame neišvardintos jokios konkrečios prekybos įmonės; Sprendime įtvirtintos taisyklės – apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ir šie nustatyti apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, taip pat naujiems subjektams, kurie kreiptųsi dėl licencijos išdavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. sprendime nurodytais adresais; Sprendimas yra visuotinai privalomas ir yra numatytas taikyti daug kartų; Sprendimas paskelbtas teisės aktų registre (TAR, 2019 m. rugsėjo 6 d., Nr. 14270) vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsniu.
Nustatęs, kad pareiškėjų ginčijamas sprendimas yra norminis administracinis aktas, teismas pažymėjo, jog pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą ir ginčyti Sprendimo teisėtumą, kadangi jie nėra asmenys, kurie pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį turi teisę kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str. 1 d.). Be to, byloje nėra duomenų, jog teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, kurioje iškilo abejonė dėl joje taikytino norminio administracinio akto (sprendimo) teisėtumo (ABTĮ 113 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų ginčijamas teisės aktas yra norminio pobūdžio, o pareiškėjai nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumą, ratą ir teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, teismas sprendė, kad pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į apygardos administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo. Dėl nurodytų priežasčių teismas nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.).
Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, jog Sprendimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas skundą paduodant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui, bet kuriuose šio teismo rūmuose. Šiuo aspektu teismas vertino, kad Sprendime nurodytas jo apskundimo pagrindas turėjo įtakos pareiškėjų apsisprendimui kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo, todėl pripažino, jog pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, susidarymui galėjo turėti įtakos atsakovo veiksmai, pateikiant tokio turinio ir formos sprendimą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9, 10 punktų nuostatomis, priteisė pareiškėjams UAB „Šiaulių lyra“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Masada“ – 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Vaivorykštė“ – 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „VAV investicija“ – 242 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
Pareiškėjai UAB „Naujoji vaidra“, UAB „Šiaulių lyra“, UAB „Masada“, UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „VAV investicija“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas yra norminis administracinis aktas. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo 2019 m. rugsėjo 5 d. priimtas Sprendimas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą bei įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi atsakovo Sprendimas skirtas ne sukurti naujas teisės normas, o įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas. Pareiškėjų nuomone, ginčijamame sprendime yra įtvirtintas konkretaus pobūdžio nurodymas individualiais, rūšiniais požymiais apibūdintų subjektų grupei, kuris lemia ne visų, bet tik Sprendime nurodytais adresais jau veikiančių fizinių ir juridinių asmenų santykius, ir yra susijęs tik su pasirinktinai konkrečiose miesto vietose vykdomos ūkinės veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteigė ir nesirėmė tuo, kad jo priimtas Sprendimas yra norminis administracinis aktas, priešingai, tvirtino, jog jis yra individualus administracinis aktas.
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto palaikytų pirmosios instancijos teismo poziciją, jog atsakovo Sprendimas yra norminis administracinis aktas, pareiškėjų nuomone, teismas vietoj bylos nutraukimo galėjo pradėti norminę administracinę bylą ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi jau buvo priėmęs nagrinėti individualią bylą pagal pareiškėjų skundą dėl atsakovo veiksmais pažeistų subjektinių teisių gynimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. T-330 ,,Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ yra norminis administracinis aktas. Pareiškėjai, nesutikdami su tokia teismo išvada, padavė atskirąjį skundą. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti ginčijamo Tarybos priimto teisės akto teisinį pobūdį, t. y., ar tai yra norminis teisės aktas, ar individualus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 21); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 19, 2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011; 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018). Taigi ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas yra oficialiai galiojantis norminis administracinis aktas. Tik visų pirmiau išvardytų požymių visetas suteikia aktui tokį statusą, sudarantį prielaidas tikrinti jo teisėtumą administracinėje byloje.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia administracinio teisės akto rūšis, galima išskirti šiuos individualaus administracinio akto požymius: 1) teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-795/2011); 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (žr., pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009); 4) vienkartinis (ad hoc) taikymas, akto galiojimas nėra tęstinis (žr., pvz., 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-203/2011); 5) skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011); 6) privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011); 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011).
Nagrinėjamu atveju Sprendimu nuspręsta: 1) apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“; 3) nustatyti, kad šio sprendimo 1 punktu nustatyti apribojimai taikomi visiems subjektams, turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija, ginčijamą sprendimą įvertinusi paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, konstatuoja, kad: šis Sprendimas nesukuria elgesio taisyklių – teisės normų, jame nėra išdėstytos bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatos – Sprendime tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis, Sprendimu subjektams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugas ir turintiems licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini), nustatytos konkrečios teisės ir pareigos, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas nuo 22.00 val. iki 8.00 val.; Sprendimas nėra orientuotas į ateitį, t. y. jis nėra skirtas taikyti daug kartų, o yra vienkartinio pobūdžio, draudžiantis prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini). Sprendime, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nurodyta, jog jis yra taikomas ir tiems subjektams, kurie kreiptųsi dėl licencijos išdavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Sprendime nurodytais adresais; Sprendimas nėra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, taip pat Sprendimas nėra visuotinai privalomas – Sprendimas yra skirtas tiems subjektams, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas ir turi licencijas vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, adresais (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir turi įtakos šių subjektų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendimą vertino kaip norminį administracinį aktą ir nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“, „Masada“, „Vaivorykštė“ ir „VAV investicija“ atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Naujoji vaidra“, „Šiaulių lyra“, „Masada“, „Vaivorykštė“ ir „VAV investicija“ skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.