Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-3886-880/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
e2S-3886-880/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17087-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
IEDN Privatinstitut zur Förderung und Entwicklung öffentlicher digitaler Netze gGmbH
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3886-880/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17087-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo procedūros.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų IES2 ir Privatinstitut zur Förderung und Entwicklung öffentlicher digitaler Netze gGmbH ieškinį atsakovui ATS1 dėl tikrovės neatitinkančių, ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančių žinių paskleidimo. Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo:

Pripažinti, kad atsakovo ATS1 portaluose notion.so ir x.com paskleistos žinios (penki teiginiai) neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo IES2 garbę ir orumą, ieškovų dalykinę reputaciją:

To leidinio esmė buvo paprasta: plačiai reklamuojamas TAR2 „nuosavas“ VPN, kurio raktus jis parduoda pernelyg didelėmis kainomis, iš tikrųjų yra „Interneto gynybos draugijos“ (IES2 ir TAR1 projekto) perpardavimas;

Sužinokite, kaip dotacijos buvo panaudotos privačiam verslui su 6 000 % antkainiu kurti ir kodėl vartotojai turi mokėti 8 eurus už produktą, kainuojantį 12 centų, rizikuodami savo saugumu;

Būtent ši keista struktūra – TAR1 „trečioji koja“ – sukūrė techninę platformą, kurioje veikia visos šios „nepriklausomos“ paslaugos. Jie išrado produktą, vadinamą VPN generatoriumi, per kurį monetizuoja savo politinę auditoriją. Ir būtent per šį produktą jūsų prenumerata paverčiama šios „korporacijos“ pajamomis;

Publikacijoje, kuri jus taip supykdė, buvo teigiama, kad jūsų „unikalus“ VPN iš tikrųjų buvo Interneto gynybos draugijos sukurto produkto perpardavimas. Atsiprašau, bet po šio tyrimo niekas neabejoja, kad tai tiesa. Jūsų produktas yra standartinis TAR1/ IES2 „Generatoriaus“ klonas;

Skundas buvo ne dėl Rusijos įstatymų pažeidimo. Jis buvo apie „tavo“ VPN (pirktą iš IES2 už 2 eurus?), kuris nuo lapkričio mėnesio veikia be šifravimo ir nutekinąs duomenis. Ir ar tu rimtai visus laikai idiotais, neigdamas akivaizdų ryšį tarp TAR1 ir VPN generatoriaus?

Priteisti ieškovui IES2 iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

Priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodo, kad ieškovas IES2 yra projekto „VPN Generator“ (duomenys neskelbtini), o ieškovė – valdytoja ir savininkė. „VPN Generator“ projektas skirtas užtikrinti nemokamą prieigą prie interneto resursų, kurie ribojami autoritarinėse valstybėse. Atsakovas viešai skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias, kad ieškovai užsiima nesąžininga verslo praktika, panaudodami dotacijas ne projekto vystymui, o VPN pardavimui per trečiuosius asmenis. Teiginiai, kuriais ieškovai kaltinami nesąžininga verslo praktika, žemina jų garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas IES2 patyrė didelius išgyvenimus, prarado kitų asmenų pasitikėjimą, jo reputacija visuomenės akyse pažeminta.

Atsiliepimas

Atsakovas ATS1 atsiliepimu prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą procedūrą – ieškinį atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą, įpareigoti ieškovus pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį sumokėti užstatą, skirtą užtikrinti atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymą dėl 95¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos procedūros taikymo grindė šiais argumentais:

Pareikštu ieškiniu ieškovai iš tiesų siekia trukdyti atsakovo veiklai viešojo intereso ir visuomeninės reikšmės klausimais. Atsakovo paskelbtų publikacijų tikslas informuoti visuomenę apie dvidešimties VPN paslaugų tinklo sandarą, finansavimą ir saugumą. Tinklu naudojasi šimtai tūkstančių žmonių, siekiančių apeiti cenzūrą.

Atsakovui daromas nuoseklus spaudimas dėl tų pačių pranešimų. Per tą patį atstovą TAR2 reiškė atsakovui pretenziją dėl 14 000 Eur žalos atlyginimo už publikacijos „Telegram“ kanale paskelbimą, nors atsakovas nebuvo jos autorius.

Atsiliepimas

Atsakovas yra pabėgėlis. Ieškovai 2026 m. kovo 5 d. pretenzijoje nurodė argumentus, kuriais mėginama daryti spaudimą, paremtą pažeidimu atsakovo statusu. Iš pradžių neteismine tvarka ieškovai nereikalavo žalos atlyginimo, vėliau buvo pareiškę reikalavimą dėl 5 000 Eur išlaidų atlyginimo, o ieškiniu jau prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tai rodo reikalavimų neproporcingumą ir savavališkumą.

Šalies argumentai

Iki kreipėsi į teismą ieškovai prašė paneigti ar pašalinti paskelbtus teiginius. Tokio reikalavimo ieškinyje nebeliko. Tai rodo, kad ieškovų pasirinkta procesinė taktika yra nesusijusi su realios teisės gynyba.

Ieškovų ir atsakovo procesinės galimybės yra nevienodos. Ieškovai veikia per advokatą. Atsakovas yra pabėgėlis, kuris ginasi savarankiškai. Ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovų pateikti ginčo teiginių vertimai yra netikslūs. Atsakovas nepaskelbė jokių teiginių, kurie neatitiktų tikrovės.

Atsikirtimuose į atsakovo prašymą ieškovai prašė prašymo netenkinti. Ieškovai atsikirtimuose nurodė, kad:

Ieškovų pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Atsakovas neginčija publikacijų paskleidimo fakto. Atsakovas paskleidė žinias apie ieškovus. Ginčo teiginiais atsakovas neigiamai apibūdinama ieškovų veikla. Šalių ginčas dėl teiginių atitikimo tikrovei gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Ieškovai nėra iškėlę atsakovui kelių bylų dėl panašių reikalavimų. TAR2 su ieškovais nėra susijęs, nors ir yra atstovaujamas to paties atstovo. Ieškovai nebaugina atsakovo, jam negrasina. Ieškovai iš pradžių siūlė ginčą spręsti taikiai ir tik nepavykus to padaryti kreipėsi į teismą.

Ieškovų pasirinktas teisių gynybos būdas yra proporcingas. Ieškovai nereikalauja pašalinti publikacijų, uždrausti atsakovui rašyti apie projektą „VPN Generator“ ar jį kritikuoti. Taip pat ieškovai neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Į teismą ieškovai kreipėsi praėjus maždaug penkiems mėnesiams nuo publikacijų paskelbimo. Vien tai, kad atsakovui yra suteiktas pabėgėlio statusas, nesudaro pagrindo atsakovui leisti skleisti tikrovės neatitinkančias žinias.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo ATS1 rašytinius paaiškinimus. Atmetė atsakovo ATS1 prašymus dėl užstato sumokėjimo ir akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio atmetimo procedūros. Teismas nurodė, kad:

Ieškovai neneigia, kad nagrinėjama situacija formaliai atitinka Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 31³⁴ ir 31³⁵ straipsniuose nustatytus subjektiškumo ir pagrindo kriterijus. Atsakovo viešai paskelbti teiginiai, dėl kurių ieškovai kreipėsi į teismą, yra susiję su viešojo intereso klausimu.

Ieškovai į teismą kreipėsi pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ne kitoje valstybėje (pvz., Vokietijoje). Ieškovai, kaip jie pagrįstai išskiria atsikirtimuose, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar kitaip suvaržyti atsakovo padėtį.

Ieškovai 2026 m. kovo 5 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo, kad atsakovas pašalintų ieškovų nurodytas publikacijas, paskelbtų paneigimus. Taip pat ieškovai 2026 m. balandžio 2 d. raštu, atsakydami į atsakovo poziciją, suformulavo poziciją, kad šalių nesutarimas gali būti išspręstas taikiai, jeigu atsakovas pašalins paskleistą informaciją ir atlygins patirtas 5 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Tokie reikalavimai analogiškose situacijose yra įprasti. Nėra požymių, kad ieškovai iki kreipimosi į teismą su ieškiniu būtų grasinę atsakovui ar naudoję prieš jį kitokią bauginančio pobūdžio teisinę taktiką.

Tai yra pirma byla tarp ieškovų ir atsakovo. Aplinkybė, kad ieškovų atstovas atstovavo ir kitą asmenį, reiškusį atsakovui pretenzijas dėl jo paskelbtų teiginių, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga. Atsakovas neįvardija faktų, kurie pagrįstų, kad ieškovai ir atsakovo minimas asmuo būtų susiję. Taip pat negalima daryti išvados, kad ieškovų ir atsakovo padėtys būtų nelygiavertės ir ieškovai tuo siektų pasinaudoti. Aplinkybė, kad ieškovai nutarė vesti bylą per advokatą, nerodo šalių padėties nelygiavertiškumo. Atsakovas irgi turi tokią teisę.

Atsiliepimas

Atsakovas pripažįsta, kad jis yra ginčo teiginių autorius. Ieškovai prašo taikyti teisės aktuose nustatytus jų teisių gynimo būdus. Pritartina atsakovo nuomonei, kad pareikšto turtinio reikalavimo suma yra didelė. Pastebėtina, kad turtinio reikalavimo suma savaime daro emocinį poveikį kitai pusei. Kita vertus, vien tik tokio fakto nepakanka šioje stadijoje ieškinio reikalavimus traktuoti kaip aiškiai perteklinius ir (ar) neproporcingus. Juolab, kad ieškovai savo reikalavimų apimtį lyginant su nurodyta ikiteismine tvarka teiktose pretenzijose sumažino.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatuotina, kad ieškovų veiksmuose nėra aiškių piktnaudžiaujamojo pobūdžio tikslų požymių. Taip pat negalima ieškinio laikyti aiškiai nepagrįstu. Atliekant ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo vertinimą turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp ieškovo teisės į teisminę gynybą ir atsakovo teisės būti apsaugotam nuo jo atžvilgiu pradėto teisminio proceso, kuriuo siekiama atgrasyti atsakovą nuo tolesnės visuomeninės veiklos, iš kurios ir kildinami ieškovo reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovas neneigia ginčo teiginių paskleidimo fakto. Akivaizdu, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog teiginiai yra susiję su ieškovais. Savo pozicijai pagrįsti atsakovas pateikė itin didelės apimties rašytinių ir vizualinių įrodymų rinkinį, pareiškė prašymą išreikalauti iš ieškovų aibę įvairių įrodymų. O tai, pritariant ieškovų atsikirtimams, be platesnio atskirų ieškinio reikalavimų apimties aptarimo savaime reiškia, kad nėra aiškiai matomo nepagrįstumo požymių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti ir priimti nutartį nagrinėti ieškinį per CPK 95¹ straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad šių pažeidimų jis ištaisyti negali, – panaikinti nurodytą nutarties dalį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Teismas įstatyme numatytą ieškovų gebėjimo tikėtinai pagrįsti ieškinį patikrinimą pakeitė atsakovo gynybos apimties vertinimu. Teisės normose nenumatyta, kad ieškinio pagrįstumą rodytų atsakovo pateiktų įrodymų kiekis ar jo prašymai dėl įrodymų. Teismas pats nurodė, kad išvadą dėl akivaizdaus nepagrįstumo nebuvimo daro „be platesnio atskirų ieškinio reikalavimų apimties aptarimo“ ir kad tokią išvadą atsakovo gynybos apimtis lemia „savaime“. Nutartyje nėra išvados, kad ieškovai atsikirtimais tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Atsikirtimuose ieškovai reikalavimų jokiais papildomais duomenimis nepagrindė, o atsakovo dokumentų vertinimą atidėjo bylos nagrinėjimui, nors terminas atsikirtimams pagal įstatymą nepratęsiamas. Išvada, kad ieškinio negalima laikyti aiškiai nepagrįstu, remiasi nutarties 14 punkte nurodyta atsakovo gynybos apimtimi, kuriai suteikta lemiama reikšmė. Nutartyje nepaaiškinta, kodėl šiai aplinkybei suteikta tokia reikšmė ir kaip iš jos išplaukia, kad akivaizdaus nepagrįstumo požymių nėra. Teismas neaptarė atsakovo argumento, kad „CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje nurodytoje procedūroje tikrinamas ieškovų gebėjimas tikėtinai pagrįsti ieškinį įrodymais, o ne atsakovo gynybos apimtis; atsiliepimo išsamumas neįrodo ieškinio „ginčytinumo“ – priešingai, tai, kad ieškinio esmė paneigiama pačių ieškovų dokumentais jau atsiliepimo stadijoje, ir yra akivaizdus nepagrįstumas“. Teismas pritarė priešingam atsikirtimų 14 punkto teiginiui, kad ieškinys, kuriam atsikirsti atsakovui prireikė antstolio protokolo, priedų, vertimų ir įrodymų išreikalavimo, „negali būti akivaizdžiai nepagrįstas“. Ši logika sutapatina dvi skirtingas pareigas: atsakovo pareigą įrodyti paskleistų žinių tikrumą, kurią jis vykdo dokumentais, ir ieškovo pareigą tikėtinai pagrįsti ieškinį. Atsakovo įrodymai, kuriais jis grindžia teiginių tikrumą, byloje jau yra; prašymas išreikalauti įrodymus susijęs su pačių ieškovų turimais dokumentais ir pareikštas abiem atvejams – tiek bylą nagrinėjant bendra, tiek pagreitinta tvarka, todėl negali būti vertinamas kaip aplinkybė, nesuderinama su procedūros taikymu.

Nepatikrintas savarankiškas CPK 95¹ straipsnio 3 dalies pagrindas – įrodymų nepateikimas. CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nustatyti trys alternatyvūs pagrindai – antrasis pagrindas nepriklauso nuo išvados dėl ieškovo nesąžiningumo. Šis pagrindas nereiškia, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų apskritai: su ieškiniu pateiktos publikacijos ir šalių susirašinėjimas. Jis susijęs su viena iš ieškovų nurodomų aplinkybių – ieškinio 58–59 punktuose aprašytais ieškovo 1 išgyvenimais ir 10 000 Eur suma, – kurią ieškovai grindžia tik pačiais ieškinio teiginiais; šis argumentas apima ieškovo 1 reikalavimą dėl neturtinės žalos, o ne reikalavimus dėl pripažinimo. Atsiliepimo 32 punkte atsakovas šį pagrindimą ginčijo, nurodydamas, kad dėl elementų, kuriuos privalo įrodyti ieškovai, įskaitant tai, „kad žala yra reali“ „nepateikta nieko, išskyrus deklaracijas“. Su atsikirtimais papildomų įrodymų nepateikta, o pasisakymą dėl žalos dydžio ieškovai atidėjo bylos nagrinėjimui.

Iš skundžiamos nutarties nematyti, kokius duomenis teismas laikė pakankamu preliminariu žalos patvirtinimu, kaip įvertino atsakovo atsikirtimus dėl šio reikalavimo elemento ir kodėl antrasis pagrindas netaikytinas. Trūkumas nėra formalus: ginčijamas žalos pagrindimas kartu su paties teismo pripažinta didele reikalavimo suma gali rodyti Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą požymį – reikalavimo ne proporcingumą, įskaitant pernelyg didelę ginčo dalyko vertę, – todėl šių aplinkybių visuma turėjo būti patikrinta.

Atsiliepimas

Neįvertintas konkretus atsakovo nurodytas bauginimo požymis. Atsiliepime atsakovas nurodė konkretų dokumentą: ieškovų 2026 m. kovo 5 d. pretenziją baigiama išvada, kad atsakovo teiginiai „yra vertinami kaip kenkėjiška veikla ir nesuderinami su teise, suteikta Jums veikti ir gyventi ES šalyse, dėl ko Pareiškėjai pasilieka teisę imtis papildomų veiksmų, jei jų teisėti reikalavimai nebus patenkinti“, adresuota pabėgėlio statusą turinčiam asmeniui. Nutartyje teismas aprašė pretenzijų reikalavimus, pavadino juos įprastais ir konstatavo, kad „nėra požymių“, kad ieškovai būtų grasinę atsakovui ar naudoję bauginančio pobūdžio teisinę taktiką. Pati pretenzija nutartyje aptarta, tačiau nurodytas jos sakinys nepaminėtas ir neįvertintas. Nurodo, kad reikalavimai pašalinti ar paneigti publikacijas iš tiesų yra įprasti, ir atsakovas jų bauginimu nelaikė. Kaip bauginimo požymį atsakovas nurodė ne pačius reikalavimus, o juos lydintį sakinį, kuris susieja civilinį reikalavimą dėl publikacijų turinio su adresato teise gyventi Europos Sąjungos valstybėse – aplinkybe, kuri su reikalavimų dalyku neturi jokio ryšio ir kuriai įprastoje ikiteisminėje pretenzijoje nėra vietos. Teismas privalėjo šį sakinį įvertinti ir motyvuotai pasisakyti, ar jis atitinka Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą požymį. To nepadarius, išvada „nėra požymių“ padaryta neišnagrinėjus aplinkybės, kuri buvo įrodinėjama (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, kurių požymių nėra, tačiau atsakovo nurodytų požymių neįvertino. Nutarties 9 ir 11 punktuose teismas konstatavo, kad ieškovai kreipėsi į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškė tik vieną ieškinį, o atstovavimas per advokatą nerodo šalių galios disbalanso. Šios aplinkybės gali būti vertinamos ieškovų naudai, tačiau jos tik rodo, kurių požymių nėra. Apeliantas skundo galios disbalanso požymiu negrindžia. Nutartyje konstatavimas, kurių požymių nėra, iš esmės pakeitė atsakovo nurodytų požymių vertinimą.

Dėl reikalavimo ne proporcingumo teismas pats pripažino, kad suma yra didelė ir „savaime daro emocinį poveikį kitai pusei“, tačiau šios išvados nesusiejo su atsakovo ginčytu žalos pagrindimu. Nutarties 12 punkte nurodyta, kad ieškovai reikalavimų apimtį, palyginti su pretenzijomis, „sumažino“. Pokyčiai buvo skirtingų krypčių: ginčijamų teiginių skaičius ir neturtiniai reikalavimai (pašalinti, paneigti) sumažėjo, o piniginė dalis atsirado ir didėjo – 2026 m. kovo 5 d. pretenzijoje piniginio reikalavimo nebuvo, 2026 m. balandžio 2 d. rašte pareikalauta 5 000 Eur išlaidų, ieškinyje – 10 000 Eur neturtinės žalos. Neturtinių reikalavimų sumažėjimas savaime neatsako į klausimą dėl piniginės kompensacijos proporcingumo. Nutartyje nepaaiškinta, kodėl neturtinių reikalavimų sumažėjimas patvirtina 10 000 Eur sumos proporcingumą ir kaip ši išvada susijusi su žalos pagrindimu. 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Europos sąjungos direktyvos

Nr. (ES) 2024/1069 „Dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) (toliau – Direktyva Nr. Nr. (ES) 2024/1069) 29 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad procesas gali būti piktnaudžiaujamojo pobūdžio, „jeigu reikalaujama akivaizdžiai pernelyg didelės sumos ar žalos atlyginimo“, net ir smulkaus pažeidimo atveju.

Atsiliepimas

Ieškovai pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo ATS1 atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28204-1089/2026, nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Pats atsakovas pripažįsta, kad preliminaraus įsitikinimo standartas nepasikeitė. Atsakovo pateiktas atskirasis skundas didžiąja dalimi grindžiamas tuo, kad teismas atskirai neaptarė konkrečių atsakovo argumentų. Vis dėlto ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas „nėra ir neturi virsti išsamia“ argumentų ir įrodymų analize, o net ir nenurodant nutartyje, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, „savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo“. Teismas, priimdamas nutartį, įvertino visus Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 3 dalyje nurodytus požymius ir akivaizdaus nepagrįstumo klausimus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas įstatyme nustatytą ieškovų gebėjimo tikėtinai pagrįsti ieškinį patikrinimą pakeitė atsakovo gynybos apimties vertinimu. Nutarties 14 punkte teismas pirmiausia konstatavo aplinkybes, kurias įrodinėti tenka ieškovams. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neneigia teiginių paskleidimo fakto ir nėra ginčo, kad teiginiai yra paskleisti apie ieškovus. Paskleistų žinių neatitikimas tikrovei preziumuojamas, kol paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis). Paties ginčo teiginių žeminantis pobūdis yra akivaizdus iš jų turinio. Tokiu būdu ieškovai įrodė visas garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynybos sąlygas, o teismas jas preliminariai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad piktnaudžiavimo procesu šiuo atveju nėra.

Atsakovo gynybos apimtis teismui buvo reikšminga ne kaip savarankiškas akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo kriterijus, o kaip faktas, rodantis, kad ginčas dėl vienintelės likusios sąlygos – ginčo teiginių atitikimo tikrovei, kurią įrodinėti tenka atsakovui, – yra realus ir išsprendžiamas tik išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pats atsakovas, siekdamas pagrįsti ginčo teiginių atitikimą tikrovei, pateikė itin didelės apimties medžiagą, prašo išreikalauti įrodymus, skirti nepriklausomą vertimą ir peržiūrėti vaizdo įrašus. Taigi šiuo atveju ieškinio nepagrįstumas nėra akivaizdus, o tai rodo ir paties atsakovo procesinis elgesys siekiant įgyvendinti jo procesinę pareigą, t. y. pagrįsti jo išsakytos pozicijos ginčo teiginius.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas nepatikrino savarankiško CPK 95¹ straipsnio 3 dalies pagrindo dėl įrodymų nepateikimo. Įrodymus pateikti reikia tik tuo atveju, „jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu“. Su ieškiniu pateikti visų ieškovams įrodinėtinų aplinkybių įrodymai: ginčo publikacijos, duomenys apie projektą ir ieškovą 2, šalių susirašinėjimas iki kreipimosi į teismą, duomenys apie ginčo teiginių perskelbimą ir kitus atsakovo įrašus. Atsikirtimuose ieškovai, remdamiesi šiais įrodymais, pagrindė kiekvieną jiems tenkančią įrodyti sąlygą, o paaiškinimas, kad dėl kitų atsakovo argumentų bus pasisakyta bylos nagrinėjimo metu, reiškia tik tai, kad vertimų, teiginių kvalifikavimo ir žalos dydžio klausimai yra ginčo esmės klausimai. Šioje byloje ieškovas 2 reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pareiškęs, o ieškovo 1 reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindžiantys įrodymai (teiginių turinys, paskelbimo būdas, perskelbimas) byloje yra nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (ieškinio priedai Nr. 2, 3, 8, 9).

Teismas įvertino bauginimo požymį - nutarties 10 punkte teismas įvertino 2026 m. kovo 5 d. pretenziją ir konstatavo, kad nėra požymių, jog ieškovai būtų grasinę atsakovui „ar naudoję prieš jį kitokią bauginančio pobūdžio teisinę taktiką“. Atsakovo cituojamas sakinys negali būti vertinamas atsietai: iškart po jo pretenzijoje nurodomas CK 2.24 straipsnis – teisė reikalauti teismo tvarka paneigti duomenis ir atlyginti žalą, o pretenzijos pabaigoje aiškiai įvardyta, kokie bus „papildomi veiksmai“: nepatenkinus reikalavimų, „Pareiškėjai kreipsis į teismą, papildomai reikalaudami atlyginti turtinę ir neturtinę žalą“. Būtent šia teise ieškovai ir pasinaudojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų dėl atsakovo teisinio statuso ar gyvenimo Europos Sąjungoje. Priešingai, 2026 m. balandžio 2 d. rašte jie pasiūlė ginčą išspręsti „neteisminiu būdu, nereikalaujant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“. Pažymi, kad ir tai, jog atsakovas niekaip nebuvo atgrasytas. 2026 m. kovo 18 d. jis atsakė, kad pradėjus procesą „ryžtingai ginsiu ieškinį“, o 2026 m. balandžio 16 d. atsakovas nurodė, kad „tvirtai ginsiu bet kokį pradėtą procesą“. Atsakovas pašalino tik įrašus apie ieškovo 1 dukrą ir buvusią sutuoktinę, paties atsakovo žodžiais, „grynai iš mandagumo privačių asmenų atžvilgiu“. Savo paskyras atsakovas, jo paties teigimu, uždarė ne dėl pretenzijos, o dėl jam Rusijoje iškeltų administracinių bylų.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginys, kad piniginis reikalavimas „atsirado ir didėjo“, prieštarauja byloje esantiems dokumentams: jau 2026 m. kovo 5 d. pretenzijoje ieškovai nurodė, kad teisme papildomai reikalaus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 2026 m. balandžio 2 d. jie siūlė žalos atlyginimo atsisakyti taikaus sprendimo atveju, o 5 000 Eur buvo teisinės pagalbos išlaidos, kurių ieškiniu kaip žalos nereikalaujama. Ieškinyje ginčijami 5 iš 24 pretenzijoje nurodytų teiginių, nereikalaujama pašalinti publikacijų, jas paneigti ar uždrausti atsakovui rašyti apie projektą, neprašyta laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimų apimtis sumažėjo. 10 000 Eur reikalavimas fiziniam asmeniui dėl penkių viešų kaltinimų nesąžiningumu nėra „akivaizdžiai pernelyg didelė suma“ Direktyvos Direktyva Nr. Nr. (ES) 2024/1069 29 konstatuojamosios dalies prasme.

Dėl Atsakovo, kaip konkuruojančios VPN paslaugos teikėjo, tikslų. Nors atsakovas atskirajame skunde save pristato kaip visuomeninėje veikloje dalyvaujantį veikėją, tačiau neatsižvelgia į esminę aplinkybę, kad šio ginčo esmė yra kita, nes jis pats konkuruoja su ieškovais toje pačioje VPN paslaugų ir produktų rinkoje. Tai Atsakovas pripažino pačioje ginčo publikacijoje, skyriuje „Svarbus patikslinimas: koks mano ryšys su VPN?“. Taigi ginčo teiginius atsakovas paskleidė ne kaip nešališkas tyrėjas ar žurnalistas, o kaip konkuruojančios VPN paslaugos kūrėjas ir vadovas.

Šalies argumentai

Apeliantas pateikė paaiškinimus dėl ieškovų atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriais prašo priimti šiuos paaiškinimus; atsisakyti priimti ieškovų atsiliepimo į skundą priedą Nr. 1. Jeigu teismas rastų pagrindą Priedą Nr. 1 priimti, – vertinti jį atsižvelgiant į šių paaiškinimų 3–6 punktus ir į tai, kad argumentas dėl šalių konkurencinio santykio pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir skundžiamoje nutartyje nevertintas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2026 m. spalio 13 d. nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo procedūros taikymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovai kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2026 m. spalio 19 d. svetainės kovcheg.live puslapio apie VPN paslaugą „(duomenys neskelbtini)“ spaudinį su vertimu į lietuvių kalbą.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovai atsiliepime nepateikė prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus, nepagrindė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo ir neargumentavo, kodėl jų pateikimas pagal CPK 314 straipsnio reikalavimus teisėtas ir pagrįstas. Be to, iš ieškovų atsiliepimo į atskirąjį skundą ir jo priedo turinio matyti, kad pateiktu dokumentu siekiama pagrįsti naujai nurodomą aplinkybę, jog atsakovas yra konkuruojantis paslaugų teikėjas. Šia aplinkybe ieškovai nesirėmė sprendžiant klausimą pirmosios instancijos teisme, todėl ji nebuvo nagrinėta ir vertinta priimant skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kartu su ieškovų atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

Atsakovas 2026 m. spalio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovų IES2 ir Privatinstitut zur Förderung und Entwicklung öffentlicher digitaler Netze gGmbH 2026 m. spalio 20 d. atsiliepime į atsakovo ATS1 atskirąjį skundą pateikto priedo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 26 punktas).

Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su ieškovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto papildomo įrodymo priėmimu motyvus ir prašė šio įrodymo nepriimti. Taigi šiais paaiškinimais apeliantas iš esmės atsikerta į ieškovų apeliacinės instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, taip pat į tai, kad ieškovų pateiktą papildomą įrodymą atsisakyta priimti, jis nebus vertinamas sprendžiant atskirąjį skundą. Todėl nėra poreikio vertinti ir apelianto dėl šio įrodymo pateiktų atsikirtimų, apelianto rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinę prašė pripažinti, kad atsakovo portaluose notion.so ir x.com paskleistos žinios (penki teiginiai) neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo IES2 garbę ir orumą, ieškovų dalykinę reputaciją. Taip pat prašė priteisti ieškovui IES2 iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Taip pat prašė taikyti CPK 95¹ straipsnyje nustatytą procedūrą dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo procedūros.

Pirmos instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino nenustatęs, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, siekdami užkirsti kelią atsakovo visuomenės dalyvavimo veiklai.

Atsakovas nesutikdamas su pirmos instancijos nutartimi atsisakyti taikyti akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo procedūrą pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmos instancijos teismas įstatyme numatytą patikrinimą pakeitė kitu kriterijumi, nepatikrino vieno iš savarankiškų CPK 95¹ straipsnio 3 dalies pagrindų ir neįvertino konkrečių atsakovo nurodytų aplinkybių, o šie pažeidimai galėjo lemti neteisingą prašymo atmetimą.

Nagrinėjamoje byloje taikytinas CPK 95¹ straipsnis (2025 m. gruodžio 18 d. įstatymo

Nr. XV-700 redakcija, galiojanti nuo 2026 m. gegužės 7 d.), reglamentuojantis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovui dėl jo užsiėmimo visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais veikla (SLAPP ieškiniai, angl. Strategic Lawsuits Against Public Participation (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo)), procesinius padarinius.

Pagal CPK 95¹ straipsnio 1 dalį jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovui dėl to, kad jis užsiima visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais (toliau – visuomenės dalyvavimas), kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą, veikla, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį arba kitame dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą siekiant akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ankstyvo atmetimo.

Įgyvendinimo įstatymo 31³⁵ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesas dėl visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais – teismo procesas, kuris pradedamas ne siekiant iš tiesų pareikšti teisę ar ja pasinaudoti, bet turint tikslą užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui viešojo intereso klausimais, jį apriboti arba už jį bausti, dažnai išnaudojant šalių galios disbalansą, ir kuriame pareiškiami visiškai ar iš dalies nepagrįsti ieškiniai. Tokio tikslo požymiai apima, pavyzdžiui: 1) ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo dalyko vertę; 2) tai, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys dėl panašių reikalavimų yra inicijavę keletą bylų; 3) ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat panašų ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; 4) nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įstatyme numatytą ieškovų gebėjimo tikėtinai pagrįsti ieškinį patikrinimą pakeitė atsakovo gynybos apimties vertinimu. Pirmos instancijos teismas užuot patikrinęs, ar ieškovai atsikirtimais tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, vadovavosi atsakovo pateiktų įrodymų gausa ir prašymu išreikalauti papildomus įrodymus, nepagrįstai laikydamas šias aplinkybes pakankamomis spręsti, kad ieškinys neturi akivaizdaus nepagrįstumo požymių. Pirmosios instancijos teismas sutapatino atsakovo pareigą įrodyti paskleistų žinių tikrumą ir ieškovų pareigą tikėtinai pagrįsti ieškinį. Be to, teismas apsiribojo požymių, kurių nenustatė – netinkamo teismingumo pasirinkimo, laikinųjų apsaugos priemonių prašymo, kelių ieškinių ir šalių galios disbalanso – aptarimu, tačiau neįvertino atsakovo prašyme nurodytų argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo pateiktų įrodymų apimtis ir jo pareikštas prašymas išreikalauti papildomus įrodymus savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškinys neturi akivaizdaus nepagrįstumo požymių. Tačiau nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas nevertino ieškovų pareigos pagrįsti ieškinį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai atsikirtimuose vadovavosi su patikslintu ieškiniu pateiktais įrodymais – duomenimis apie ginčo publikacijas, atsakovo atliktais įrašais socialiniuose tinkluose, ieškovų siųsta pretenzija ir toliau sekusiu šalių susirašinėjimu, duomenimis apie informacijos paskleidimą kitose visuomenės informavimo priemonėse. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė į ginčo teiginių paskleidimą, jų sąsają su ieškovais ir pareikštų reikalavimų pobūdį bei apimtį. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai nepagrindė atsikirtimų rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovas turi pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu. Taigi, aplinkybė, kad kartu su atsikirtimais nepateikta papildomų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovai neįvykdė pareigos tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas aplinkybes susijusias su kreipimosi į teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą; nesuformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; šalių galios disbalansą; tai, kad ieškovai atsakovo atžvilgiu pareiškė vieną ieškinį – vertino ieškovų procesinio elgesio kontekste. Atsakovo neprašytų aplinkybių aptarimas nepakeitė atsakovo nurodyto ieškovų piktnaudžiavimo vertinimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo. Vien tai, kad teismas atsižvelgė ir į atsakovo pateiktų įrodymų apimtį bei prašymą išreikalauti papildomus įrodymus, vertinant skundžiamos nutarties motyvų visumą, neleidžia konstatuoti, jog ieškinio tikėtino pagrįstumo patikrinimas buvo pakeistas atsakovo gynybos apimties vertinimu.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovų reikalavimų suma yra didelė, tačiau nevertino, kad ieškovai nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškovo išgyvenimus ir 10 000 Eur neturtinės žalos dydį.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas aptarė prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai ieškinyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė atsakovo paskleistų teiginių pobūdžiu, jų sklaidos mastu, nurodant, jog atsakovą socialiniame tinkle seka 1 000 sekėjų; sklaidos pasikartojimu, nurodant kad atsakovas dažnai skelbia tapačias žinias apie ieškovus; atsakovo elgesiu gavus pretenziją; dėl paskleistos informacijos ieškovo IES2 patirtais išgyvenimais; kitų asmenų pasitikėjimu ir reputacijos ieškovais sumažėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad vien tai, jog ieškovai atsikirtimuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė papildomų rašytinių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo laikyti reikalavimą akivaizdžiai nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad vien didelė prašoma priteisti suma savaime nepatvirtina reikalavimo perteklinio ar neproporcingo pobūdžio. Nors pirmos instancijos teismas išsamiai nenurodė kokios ieškovo nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia neturtinės žalos atsiradimą, iš ieškinio turinio matyti, kad šis reikalavimas grindžiamas ginčo teiginių pobūdžiu, jų sklaidos mastu ir kartojimu, patirtais išgyvenimais ir reputacijos pablogėjimu. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo prašomą priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą laikyti akivaizdžiai neproporcingu ar pertekliniu. Pažymėtina, kad sprendžiant šį klausimą teismas nevertina ieškovų reikalaujamo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo ir nenustatinėja žalos dydžio, šie klausimai sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės.

Apeliantas atskiruoju skundu nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino atsakovo nurodyto bauginimo fakto – ieškovų 2026 m. kovo 5 d. pretenzijos, kuri baigiama išvada adresuota pabėgėlio statusą turinčiam asmeniui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai 2026 m. kovo 5 d. kreipėsi į atsakovą su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjų garbę, orumą bei dalykinę reputaciją žeminančias žinias, pašalinti teisę į privatų asmens gyvenimą pažeidžiančius įrašus. Reikalavime, be kita ko, ieškovai nurodė „Visi šie teiginiai, be to, kad neatitinka tikrovės, žemina Pareiškėjų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, kelia grėsmę jų vartotojams, mažina Kremliaus režimui oponuojančių žurnalistų pajamas, sunkina jų veiklą, todėl yra vertinami kaip kenkėjiška veikla ir nesuderinami su teise, suteikta Jums veikti ir gyventi ES šalyse, dėl ko Pareiškėjai pasilieka teisę imtis papildomų veiksmų, jei jų teisėti reikalavimai nebus patenkinti“. Atsakovas prašymo dėl SLAPP procedūros taikymo dalyje (b) Spaudimas, nukreiptas į pažeidžiamą atsakovo statusą nurodė, kad ieškovai 2026 m. kovo 5 d. pretenzijoje suformulavo bauginančio pobūdžio išvadą nukreiptą į pabėgėlio statą.

Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovai 2026 m. kovo 5 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo, jog atsakovas pašalintų ieškovų nurodytas publikacijas, paskelbtų paneigimus. Teismas padarė išvadą, kad nėra požymių, jog ieškovai iki kreipimosi į teismą su ieškiniu būtų grasinę atsakovui ar naudoję prieš jį kitokią bauginančio pobūdžio teisinę taktiką.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ieškovų 2026 m. kovo 5 d. pretenzijos turinį. Vien pretenzijos pateikimas, reikalaujant pašalinti ginčo informaciją ir paskelbti jos paneigimą, savaime nelaikytinas bauginimu. Su tuo sutinka ir apeliantas. Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovo veiksmus susiejo su jam suteikta teise gyventi Europos Sąjungoje ir šiame kontekste nurodė galintys imtis papildomų veiksmų, jeigu jų reikalavimai nebus patenkinti. Atsižvelgiant į atsakovo nurodomą pabėgėlio statusą, tokia formuluotė galėjo būti suprasta kaip perspėjimas apie galimus neigiamus padarinius jo teisinei padėčiai, todėl jos reikšmė negalėjo būti įvertinta apsiribojant pretenzijos pateikimo fakto konstatavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą 2026 m. kovo 5 d. pretenzijos turinį, neturi pakankamo pagrindo joje išdėstytų teiginių vertinti kaip atsakovo bauginimo. Pretenzijoje neįvardyti konkretūs veiksmai, nukreipti prieš atsakovo teisę gyventi Europos Sąjungos valstybėse. Pareiškimas apie galimus papildomus veiksmus pateiktas ieškovų reikalavimų apginti, jų manymu, pažeistas teises kontekste. Todėl vien aptarta formuluotė, nors ir galinti kelti atsakovui susirūpinimą dėl jo teisinės padėties, nėra pakankama išvadai, kad ieškovai siekė šia padėtimi pasinaudoti ir atgrasyti jį nuo visuomenės dalyvavimo veiklos. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.

Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatęs faktines aplinkybes, ištyręs rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apklausęs liudytojus, jeigu jų bus, teismas galės įvertinti ieškinio pagrįstumą. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdami pakenkti apelianto vykdomai veiklai.

Dėl bylos baigties

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apelianto (atsakovo) ATS1 atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Linas Zinkevičius