- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-2935-864/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02738-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Raimundas Stanislauskas, viešoji įstaiga Elektrėnų vandens sporto klubas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Antstolis Raimundas Stanislauskas (toliau – ir antstolis) 2026 m. vasario 12 d. patvarkymu perdavė Kauno apylinkės teismui nagrinėti pareiškėjo PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl antstolio veiksmų, kurį pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu patikslino. Pareiškėjas prašė: i) panaikinti antstolio 2026 m. sausio 22 d. patvarkymus Nr. S-26-70-4081, Nr. S-26-70-4082, Nr. S-26-70-4083; ii) panaikinti antstolio 2026 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-26-70-5856; iii) panaikinti antstolio 2026 m. vasario 13 d. patvarkymus Nr. S-26-70-7643 ir Nr. S-26-70-7644; iv) įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/26/00160.
Šalies argumentai
Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/26/00160 pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1202-429/2023. Pareiškėjas 2026 m. sausio 25 d. kreipėsi į antstolį dėl vykdymo nutraukimo ar vykdymo veiksmų sustabdymo, nurodydamas, kad reikalavimas po bankroto bylos užbaigimo negali būti vykdomas. Antstolis 2026 m. vasario 3 d. atsakymu Nr. S-26-70-5856 atsisakė nutraukti vykdomąją bylą. Pareiškėjas paaiškino, kad fizinio asmens bankroto byla iškelta 2023 m. birželio 22 d., nemokumo atkūrimo planas patvirtintas 2023 m. gruodžio 21 d., bankroto byla užbaiga teismo nutartimi 2023 m. gruodžio 21 d. Bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – BMB) „Mevidas“ bankroto byloje buvo įtraukta kaip suinteresuotas asmuo, o jos atstovas (M. K.), kaip suinteresuoto asmens atstovas. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio mėn. elektroniniu paštu kreditoriui pateikė bankroto administratoriaus kontaktus ir nurodė galimybę kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo. Kreditoriaus atstovas raštu patvirtino, kad nesikreips, nes laikosi pozicijos, jog ši skola nebus administruojama nemokumo procese ir nebus nurašyta. Pareiškėjo vertinimu, vykdomasis dokumentas kilęs iš civilinės bylos, kurioje spręstas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo. Todėl antstolio išvada, kad šis reikalavimas savaime priskiriamas nenurašomiems reikalavimams vien dėl žalos kvalifikacijos, yra nepagrįsta. Kreditorė BMB „Mevidas“ buvo bankroto proceso dalyvė (suinteresuotas asmuo) ir turėjo realią galimybę pareikšti reikalavimą bankroto administratoriui, tačiau sąmoningai to nepadarė. Po bankroto bylos iškėlimo inicijuotas priverstinis išieškojimas neatitinka bankroto instituto paskirties.
Antstolis 2026 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-26-70-7512 pradinį pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolis paaiškino, kad 2026 m. sausio 8 d. buvo gautas prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo buvo teikiamas vykdymui Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomasis raštas Nr. e2-12027-429/2023 dėl 6 927,11 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo; prie 2026 m. sausio 8 d. prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo buvo gauta 2024 m. gegužės 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria BMB „Mevidas“ turimą reikalavimą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12027-429/2023 perleido viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Elektrėnų vandens sporto klubui. Sprendžiant ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, buvo nustatyta, kad skolininkui PRS1 iškelta nemokumo byla, kuri baigta 2025 m. rugsėjo 10 d. Kreditorinis reikalavimas pagal teikiamą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12027-429/2023 atsirado PRS1 nemokumo proceso metu. Kadangi 2026 m. sausio 8 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nebuvo nurodyta, ar kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas nemokumo proceso metu teismui, antstolis patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2026 m. sausio 19 d. gavo VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo skundą dėl patvarkymo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame pateikti paaiškinimai, jog kreditorinis reikalavimas pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12027-429/2023 nebuvo pateiktas nemokumo procese ir nebuvo padengtas. Susipažinęs su nurodyto skundo argumentais, antstolis 2026 m. sausio 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo 2026 m. sausio 19 d. skundą patenkino ir priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12027-429/2023.
Antstolis taip pat nurodė, kad, įvykdžius specialias Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatytas bankroto procedūras, nurašomi kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane. Nereglamentuojamas kreditoriaus reikalavimo teisės pasibaigimas, šiam tokio reikalavimo nepareiškus fizinio asmens bankroto procese. Užbaigus fizinio asmens bankroto bylą nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kiti kreditorių reikalavimai (pvz., atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą, arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo) savaime nepasibaigia, nes nei bendrosios prievolių pasibaigimą reglamentuojančios teisės normos, nei specialūs teisės aktai tokios taisyklės nenustato. FABĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nenurašomi reikalavimai, kylantys iš: žalos atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės, kitų įstatyme nurodytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju vykdomuoju raštu išieškoma žala, priteista teismo sprendimu ir tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės negali būti nurašyti fizinio asmens bankroto proceso pabaigoje, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius dalyvavo bankroto byloje. Todėl bankroto procesui pasibaigus skolininkui neišnyksta pareiga atlyginti žalą, o vykdomasis dokumentas išlieka galiojantis ir vykdytinas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolis, VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo PRS1 skundą atmetė.
Iš byloje esančių ir vykdomosios bylos Nr. 0070/26/00160 duomenų teismas nustatė, kad:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-6247-962/2023 PRS1 iškelta bankroto byla, 2023 m. gruodžio 21 d. patvirtintas PRS1 mokumo atkūrimo planas. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi užbaigė PRS1 fizinio asmens bankroto bylą kreditoriui atsisakius savo reikalavimo.
Šalies argumentai
Ieškovė BMB „Mevidas“ kreipėsi į teismą, prašydama: i) pripažinti negaliojančia 2022 m. vasario 22 d. MB „Mevidas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp PRS1 ir trečiojo asmens A. J.; ii) pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 18 d. vienintelio BMB „Mevidas“ sprendimą; iii) priteisti iš atsakovo ieškovei 11 566,67 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12027-429/2023 ieškovės ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024 Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą iš dalies pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisti BMB „Mevidas“ iš PRS1 6 927,11 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš PRS1 155,86 Eur žyminį mokestį valstybei; kitą ieškinio dalį atmesti. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nurodytų procesinių sprendimų pagrindu išdavė vykdomąjį raštą dėl 6 927,11 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš PRS1 kreditorės BMB „Mevidas“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolio R. Stanislausko kontoroje 2026 m. sausio 8 d. gautas VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo prašymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nurodytų procesinių sprendimų pagrindu išdavė vykdomąjį raštą dėl 6 927,11 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš PRS1 kreditorės BMB „Mevidas“ naudai. VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas prie aptariamo prašymo pridėjo 2025 m. gruodžio 15 d. pranešimą PRS1 dėl įgytos reikalavimo teisės į PRS1 pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024. Pagal kreditoriaus pridėtą 2024 m. gegužės 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį matyti, kad BMB „Mevidas” perleido reikalavimo teisę į Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024 iš PRS1 priteistą 6 927,11 Eur žalą ir 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas.
Antstolis R. Stanislauskas 2026 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-26-70-1772 atsisakė priimti vykdymui Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12027-429/2023 dėl 6 927,11 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš PRS1, motyvuodamas, kad antstolis privalo įvertinti ar teikiamas reikalavimas buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą skolininko bankroto byloje ir užbaigus bankroto procedūrą teismo nutartimi nebuvo nurašytas. Antstolio R. Stanislausko kontoroje 2026 m. sausio 19 d. gautas VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas skundas dėl antstolio 2026 m. sausio 13 d. patvarkymo Nr. S-26-70-1772. Aptariamame skunde nurodyta, kad vykdomuoju raštu išieškoma žala, priteista teismo sprendimu, ir tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nurašyti fizinio asmens bankroto proceso pabaigoje. Antstolis 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4084 patenkino VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo skundą ir priėmė vykdymui Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12027-429/2023.
Antstolis R. Stanislauskas 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4081 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-12027-429/2023. Antstolis R. Stanislauskas 2026 m. sausio 22 d. priėmė raginimą Nr. S-26-70-4082 įvykdyti sprendimą Nr. S-26-70-4082, kuriuo nurodė skolininkui PRS1 per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 6 927,11 Eur skolą ir 168,46 Eur vykdymo išlaidų į antstolio nurodytą vykdomąją sąskaitą. Antstolio 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4083 apskaičiuota vykdymo išlaidų suma – 168,46 Eur. Antstolio 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4085 pradinė išieškotoja BMB „Mevidas“ pakeista į naują išieškotoją VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 2026 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą ir netaikyti jokių vykdymo veiksmų. Antstolis R. Stanislauskas 2026 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-26-70-5856 nurodė pareiškėjui, kad vykdomuoju raštu išieškoma žala, priteista teismo sprendimu, o tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės negali būti nurašyti fizinio asmens bankroto proceso pabaigoje, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius dalyvavo bankroto byloje. Antstolis nurodė, kad pasibaigus bankroto procesui, skolininkui neišnyksta pareiga atlyginti žalą, o vykdomasis dokumentas išlieka galiojantis ir vykdytinas.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis R. Stanislauskas 2026 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-26-70-7512 atsisakė patenkinti pareiškėjo PRS1 skundą, kuriuo jis prašė nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis R. Stanislauskas 2026 m. vasario 13 d. priėmė nurodymą Nr. S-26-70-7643 priverstinai nurašyti 8 854,88 Eur pinigines lėšas iš PRS1 sąskaitų.
Teismas nustatė, kad PRS1 bankroto byla iškelta Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-6247-962/2023. Pagal pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusią FABĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) 29 straipsnio 7 dalį, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane nurodyti ir likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra nurašomi, išskyrus reikalavimus, išvardytus FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plačiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas).
Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024 teismas priteisė kreditorei BMB „Mevidas“ 6 927,11 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų iš PRS1. Žala, atsiradusi dėl asmeniui taikytos civilinės atsakomybės nepatenka į FABĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) 29 straipsnio 7 dalyje numatytą sąrašą atvejų, kai reikalavimas neturėtų būti nurašomas. Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimo nurašymo fizinio asmens bankroto sąlyga siejama ne tik su FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais atvejais, bet ir aplinkybe, kad atitinkamas kreditoriaus finansinis reikalavimas yra nurodytas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane ir yra žinomas bankroto byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedūras nurašomi tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022, 12 punktas).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtino PRS1 mokumo atkūrimo planą. Iš nurodyto plano turinio matyti, kad kreditorės BMB „Mevidas“ finansinis reikalavimas nebuvo nurodytas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane. Finansinio reikalavimo kreditorei BMB „Mevidas“ pareiškėjas PRS1 nenurodė nei pateikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 8 d.), nei vėliau bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad pradinės kreditorės BMB „Mevidas“ reikalavimas pareiškėjo PRS1 atžvilgiu atsirado po bankroto bylos iškėlimo, t. y. fizinio asmens bankroto byla PRS1 iškelta Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-6247-962/2023, tuo tarpu reikalavimas kreditorei atsirado Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024, pagrindu, kai teismas priteisė BMB „Mevidas“ iš PRS1 6 927,11 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas vertino kaip nepagrįstus PRS1 skunde išdėstytus argumentus, kad BMB „Mevidas“ buvo fizinio asmens bankroto proceso dalyvis, todėl turėjo galimybę pats pareikšti reikalavimą bankroto administratoriui. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 178 straipsnis), nustatė, kad BMB „Mevidas“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti kreditorinį reikalavimą PRS1 bankroto byloje. Kreditorė tokį prašymą grindė aplinkybėmis, kad galimai bus patenkintas ieškinys dėl 11 566,67 Eur žalos atlyginimo iš PRS1. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kreditorės BMB „Mevidas“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetė. Atitinkamai fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintas neįtraukus kreditorės BMB „Mevidas“ reikalavimo. Kaip minėta, kreditorės BMB „Mevidas“ reikalavimas kilo Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024, pagrindu, kai teismas priteisė BMB „Mevidas“ iš PRS1 6 927,11 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, t. y. jau po nemokumo plano patvirtinimo teisme.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ nereglamentuojamas kreditoriaus reikalavimo teisės pasibaigimas, šiam tokio reikalavimo nepareiškus fizinio asmens bankroto procese. Užbaigus fizinio asmens bankroto bylą nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, kiti kreditorių reikalavimai (pvz., atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą, arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo) savaime nepasibaigia, nes nei bendrosios prievolių pasibaigimą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IX skyrius), nei specialūs teisės aktai tokios taisyklės nenustato. Tokius kreditorių reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama vykdyti iš fizinio asmens ir po šio asmens bankroto pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024).
Be to, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai kreditorius turtinį reikalavimą, atsiradusį dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, skolininkui yra pareiškęs atskirame procese (civilinėje ar baudžiamojoje byloje), kaip minėta, bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui tenka pareiga apie tai informuoti jo bankroto bylą nagrinėjantį teismą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris, įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apie ją praneša kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, ir proceso įstatyme nustatytais atvejais perima šių bylų nagrinėjimą (šios nutarties 40 punktas). Jei atskira byla jau pradėta nagrinėti iš esmės, ji neperduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o bylą išnagrinėjęs teismas byloje įsiteisėjusį sprendimą perduoda bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas PRS1, paduodamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo neinformavo teismo apie turtinį reikalavimą BMB „Mevidas“. Po bankroto bylos iškėlimo (2023 m. gegužės 3 d.) toks reikalavimas nebuvo patvirtintas fizinio asmens bankroto byloje nepasibaigus civiliniam procesui dėl žalos priteisimo kreditorės BMB „Mevidas“ naudai iš pareiškėjo PRS1 (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12027-429/2023 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-296-480/2024). Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024, teismas priteisė BMB „Mevidas“ iš PRS1 6 927,11 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 6 927,11 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš PRS1 kreditorės BMB „Mevidas“ naudai. Vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus, priimtas jau po PRS1 mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-6247-962/2023). Atitinkamai, teismas vertino, kad PRS1 bankroto procesui pasibaigus neišnyko pareiga atlyginti žalą, priteistą Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024, todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir atliko tolimesnius priverstinio išieškojimo veiksmus.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo, panaikinti antstolio patvarkymų ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/26/00160. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų sąlygas nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Atitinkamai, nesant įstatyme numatytų pagrindų pripažinti antstolio skundžiamus veiksmus neteisėtais ar įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą, pareiškėjo PRS1 skundą, kuriuo jis prašė: i) panaikinti antstolio 2026 m. sausio 22 d. patvarkymus Nr. S-26-70-4081, Nr. S-26-70-4082, Nr. S-26-70-4083; ii) panaikinti antstolio 2026 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-26-70-5856; iii) panaikinti antstolio 2026 m. vasario 13 d. patvarkymus Nr. S-26-70-7643 ir Nr. S-26-70-7643; iv) įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/26/00160, atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas arba apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/26/00160 tenkinti; alternatyviai, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pagal byloje esančią medžiagą klausimo negalima išspręsti iš esmės, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokios būtų patirtos ir pagrįstos įrodymais. Atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, nes neįvertino byloje esančių įrodymų visumos: BMB „Mevidas“ įtraukimo į pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą, šiam kreditoriui išsiųstų procesinių dokumentų, paties kreditoriaus 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties turinio bei vėlesnio kreditoriaus atsisakymo kreiptis į bankroto administratorių. Šios aplinkybės patvirtina, kad kreditoriaus reikalavimas buvo žinomas ir procesiškai pareikštas bankroto byloje. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui tenka neigiamos pasekmės vien dėl reikalavimo neįtraukimo į mokumo atkūrimo planą, yra nepagrįsta.
Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota CPK 291 straipsnio prasme, nes pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminį pareiškėjo argumentą: kokius papildomus veiksmus pareiškėjas turėjo ir galėjo atlikti, kai kreditorius jau buvo įtrauktas į bankroto bylą, pats pateikė prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, o bankroto teismas šį klausimą išnagrinėjo. Pareiškėjas negalėjo už kreditorių skųsti jam nepalankios nutarties, pakartotinai reikšti jo finansinio reikalavimo ar įgyvendinti kitų kreditoriui priklausančių procesinių teisių. Todėl pareiškėjui negali būti perkeltos neigiamos pasekmės už tai, kad klausimas buvo išspręstas būtent taip, kaip jį tuo metu išsprendė bankroto teismas. Toks pareigos perkėlimas pareiškėjui neatitinka CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo logikos ir sudaro CPK 329 straipsnio 1 dalies prasme reikšmingą proceso teisės normų pažeidimą, galėjusį lemti neteisingą bylos išsprendimą.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neinformavo apie BMB „Mevidas“ reikalavimą. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu 2022 m. rugsėjo mėn. civilinė byla Nr. e2-12027-429/2023 dar nebuvo pradėta. BMB „Mevidas“ ieškinys pareikštas tik 2023 m. balandžio mėn. Todėl negalima reikalauti, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo mėn. būtų nurodęs dar nepareikštą ir neegzistavusį civilinį reikalavimą. Vėliau, dar iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, BMB „Mevidas“ buvo įtrauktas į bankroto bylą suinteresuotu asmeniu, gavo procesinius dokumentus, pateikė atsiliepimą ir pats nurodė apie civilinėje byloje reiškiamą turtinį reikalavimą. Todėl turtinis reikalavimas bankroto bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinomas. Šiuo atveju negalima konstatuoti pareiškėjo pasyvumo ar informavimo pareigos pažeidimo.
Pažymi, kad BMB „Mevidas“ veikė per profesionalų nemokumo administratorių ir teisinį atstovą M. K., todėl kreditoriui turėjo būti suprantamos jo procesinės teisės, galimybė skųsti jam nepalankią nutartį, galimybė pakartotinai kreiptis po civilinės bylos baigties ir pasirinkto procesinio neveikimo pasekmės. Papildomai pažymi, kad net po 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kai BMB „Mevidas“ reikalavimo dydis jau buvo apibrėžtas, 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas dar kartą nurodė kreditoriaus atstovui galimybę kreiptis į bankroto administratorių dėl reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą. Kreditoriaus atstovas 2024 m. rugpjūčio 14 d. aiškiai atsisakė tai daryti, nurodydamas ne objektyvią kliūtį, o savo teisinę poziciją, kad skola negali būti administruojama nemokumo procese ir negalės būti nurašyta. Ši aplinkybė paneigia išvadą, kad reikalavimas nebuvo įtrauktas dėl pareiškėjo pasyvumo; priešingai, tai buvo sąmoningas kreditoriaus procesinis pasirinkimas.
Teismas nepagrįstai tapatino reikalavimo atsiradimo momentą su teismo sprendimo priėmimo diena. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad BMB „Mevidas“ reikalavimas atsirado tik 2024 m. kovo 5 d., kai Kauno apygardos teismas priteisė žalą. Pareiškėjo vertinimu, tokia išvada yra pernelyg formali. Vertinant reikalavimo santykį su fizinio asmens bankroto procesu turi būti žiūrima ne vien į teismo sprendimo priėmimo datą, bet ir į materialųjį reikalavimo pagrindą. Šiuo atveju BMB „Mevidas“ reikalavimas buvo kildinamas iš tariamų pareiškėjo veiksmų ar neveikimo, susijusių su MB „Mevidas“ valdymu ir įmonės nemokumu, o civilinis ieškinys buvo pareikštas dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2023 m. birželio 22 d. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai įvertinti ne tik 2024 m. kovo 5 d. nutarties datą, bet ir materialų reikalavimo pagrindą, jo pareiškimo laiką bei jo procesinį matomumą bankroto byloje. Net jeigu būtų laikoma, kad galutinai apibrėžtas reikalavimas atsirado 2024 m. kovo 5 d., tuo metu pareiškėjo bankroto procesas dar nebuvo baigtas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad po reikalavimo priteisimo dar buvo galima spręsti kreditorių sąrašo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimo klausimą.
Pareiškėjo vertinimu, 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra esminis dokumentas. Joje bankroto teismas aiškiai nustatė, kad BMB „Mevidas“ pateikė prašymą patvirtinti 11 566,67 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš žalos atlyginimo instituto. Teismas netvirtino reikalavimo ne todėl, kad jis buvo nuslėptas, nepareikštas ar nesusijęs su bankroto procesu, o todėl, kad tuo metu dar nebuvo aišku, ar BMB „Mevidas“ ieškinys bus patenkintas ir kokia apimtimi. Dar svarbiau, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodyta, jog įstatyme numatyta galimybė tikslinti kreditorių sąrašą viso teismo proceso metu, atitinkamai tikslinant mokumo atkūrimo planą. Taigi pati ankstesnė bankroto byla rodė procesinį kelią: sulaukus galutinio sprendimo civilinėje byloje, kreditorių sąrašo ir plano tikslinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas bankroto procese. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šią 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties reikšmę iš esmės ignoravo. Teismas panaudojo tik formalią išvadą, kad BMB „Mevidas“ reikalavimas nebuvo patvirtintas, tačiau neįvertino, kodėl jis nebuvo patvirtintas, kokios procesinės galimybės buvo nurodytos pačioje nutartyje ir kodėl tos galimybės vėliau nebuvo įgyvendintos paties kreditoriaus iniciatyva.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024. Tačiau šios praktikos negalima taikyti mechaniškai, neįvertinus konkrečių šios bylos faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama skolininko aktyvumo ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo informavimo apie kitose bylose reiškiamus turtinius reikalavimus reikšmė. Šiuo atveju būtent ši sąlyga buvo įvykdyta: BMB „Mevidas“ buvo įtrauktas į bankroto bylą, informuotas, pateikė atsiliepimą, o pats reikalavimas buvo tiesiogiai pareikštas ir nagrinėtas bankroto byloje 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo pagrindu. Todėl pareiškėjo situacija skiriasi nuo tokios, kur kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje apskritai nebuvo žinomas ar nebuvo jokiu būdu procesiškai iškeltas. Šiuo atveju reikalavimas nebuvo neatskleistas – jis buvo atskleistas, svarstytas, tačiau tuo metu netvirtintas dėl neapibrėžtumo. Būtent ši aplinkybė ir turėjo būti įvertinta sprendžiant, ar antstolis galėjo pradėti vykdymą po bankroto bylos pabaigos.
Civilinės atsakomybės žala nėra automatiškai nenurašomas reikalavimas pagal pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusią FABĮ redakciją. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusios FABĮ redakcijos 29 straipsnio 7 dalyje nenurašomų reikalavimų sąrašas apėmė, be kita ko, reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, alimentus, baudas ir kitus įstatyme nurodytus atvejus. BMB „Mevidas“ reikalavimas yra civilinės atsakomybės pagrindu priteista žala, o ne nusikalstama veika padaryta žala. Todėl antstolio pozicija, kad bet kokia civilinės atsakomybės žala iš esmės nenurašoma nepriklausomai nuo kreditoriaus dalyvavimo bankroto procese, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas šią antstolio argumentacijos dalį faktiškai paneigė, tačiau toliau nepagrįstai atmetė skundą remdamasis vien formaliu argumento „plane nebuvo“ taikymu.
Reikalavimo perleidimas ir išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negalėjo pagerinti išieškotojo padėties. Pagal skundžiamoje nutartyje nurodytus bylos duomenis, BMB „Mevidas“ reikalavimo teisių perleidimo sutartis nurodoma kaip sudaryta 2024 m. gegužės 10 d.; apie įgytą reikalavimo teisę PRS1 pranešta 2025 m. gruodžio 15 d.; 2026 m. sausio 8 d. naujasis kreditorius pateikė vykdomąjį dokumentą antstoliui; o 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu pradinė išieškotoja BMB „Mevidas“ vykdymo procese pakeista į naują išieškotoją VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas. Taigi, faktinis reikalavimo vykdymas naujojo kreditoriaus naudai pradėtas tik 2026 m., jau po pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, nors pats ginčas ir jo santykis su bankroto procesu buvo žinomi dar bankroto byloje. VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius BMB „Mevidas“. Naujojo išieškotojo padėtis negali būti geresnė vien dėl reikalavimo perleidimo ar išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Jeigu pradinio kreditoriaus reikalavimo įgyvendinimas buvo susijęs su fizinio asmens bankroto procesu, kreditoriaus dalyvavimu šiame procese, jo prašymais ir vėlesniu atsisakymu kreiptis į bankroto administratorių, šios aplinkybės saisto ir reikalavimo perėmėją. Todėl reikalavimo perleidimo faktas negalėjo sudaryti pagrindo apeiti bankroto proceso pasekmių ir pradėti išieškojimą taip, lyg bankroto procesas šiam reikalavimui apskritai nebūtų turėjęs reikšmės.
Vykdomajame dokumente nurodytos 5 proc. metinės procesinės palūkanos yra išvestinės iš pagrindinio reikalavimo vykdymo. Jeigu būtų pripažinta, kad po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos antstolis neturėjo pagrindo priimti šio vykdomojo dokumento vykdyti arba turėjo vertinti jo santykį su bankroto procesu kitaip, tai kartu negalėtų būti laikoma teisėtu ir procesinių palūkanų priverstinis išieškojimas tokia apimtimi. Pirmosios instancijos teismas šio aspekto savarankiškai neįvertino, nors vykdymo procese išieškojimo suma išaugo būtent dėl procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų. Todėl bent jau palūkanų ir išvestinių vykdymo išlaidų vykdymo klausimas turėjo būti vertinamas atskirai nuo formalaus teiginio, kad pagrindinis reikalavimas nebuvo įtrauktas į mokumo atkūrimo planą.
Skundžiama nutartis paneigia fizinio asmens bankroto proceso paskirtį. Fizinio asmens bankroto proceso tikslas nėra vien formaliai pravesti žmogų per mokėjimų planą, o po to leisti kreditoriui, kurio reikalavimas buvo žinomas, pareikštas ir svarstytas bankroto byloje, pradėti visiškai atskirą išieškojimą po bankroto pabaigos. Toks aiškinimas sudarytų situaciją, kai kreditorius, užuot siekęs reikalavimo administravimo bankroto procese, galėtų laukti proceso pabaigos ir tik tada pradėti priverstinį išieškojimą. Tai paneigtų kreditorių lygiateisiškumą ir fizinio asmens bankroto instituto paskirtį. Šioje byloje BMB „Mevidas“ nebuvo pasyvus ir nežinomas kreditorius. Jis buvo įtrauktas į procesą, pats reiškė reikalavimą, prašė jį priimti bankroto byloje, prašė sustabdyti nagrinėjimą iki civilinės bylos pabaigos, o po reikalavimo priteisimo bankroto procesas dar tęsėsi. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šią visumą, o ne apsiriboti formaliu teiginiu, kad reikalavimas nebuvo įtrauktas į mokumo atkūrimo planą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apelianto atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikia šiuos įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties kopiją; 2023 m. gegužės 9 d. lydraštį / pranešimą, patvirtinantį BMB „Mevidas“ įtraukimą į fizinio asmens bankroto bylą ir procesinių dokumentų išsiuntimą; BMB „Mevidas“ 2023 m. gegužės 10 d. atsiliepimą į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; BMB „Mevidas“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje; Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dėl BMB „Mevidas“ kreditorinio reikalavimo; 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjo el. laiškas kreditoriaus atstovui dėl galimybės kreiptis į bankroto administratorių; 2024 m. rugpjūčio 14 d. kreditoriaus atstovo M. K. atsakymą, kad jis į bankroto administratorių nesikreips.
Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Nagrinėjamu atveju iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad dalis jų yra susiję su kitoje byloje esančiais procesiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO II, turi galimybę savarankiškai susipažinti su kitoje byloje esančiais procesiniais dokumentais ir patikrinti jų turinį (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo šių dokumentų papildomai prijungti prie nagrinėjamos bylos. Kita vertus, pažymėtina, kad apelianto pateikti įrodymai – 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjo elektroninis laiškas kreditoriaus atstovui dėl galimybės kreiptis į bankroto administratorių ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. kreditoriaus atstovo M. K.atsakymas, kuriuo nurodyta, kad į bankroto administratorių nebus kreipiamasi, – jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, todėl jų pakartotinis priėmimas į bylą apeliacinės instancijos teisme būtų perteklinis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus papildomus įrodymus, nes dalis jų jau yra pateikti pirmosios instancijos teismui, o su kita dalimi teismas turi galimybę savarankiškai susipažinti per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO II.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-20651-475/2022 atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-353-921/2023 Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-6247-962/2023 PRS1 iškelta bankroto byla, 2023 m. gruodžio 21 d. patvirtintas PRS1 mokumo atkūrimo planas. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi užbaigė PRS1 fizinio asmens bankroto bylą kreditoriams atsisakius savo reikalavimų.
Taip pat nustatyta, kad BMB „Mevidas“ 2023 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui PRS1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12027-429/2023 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies ir priteisė iš PRS1 BMB „Mevidas“ naudai 6 927,11 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 155,86 Eur žyminio mokesčio valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nurodytų procesinių sprendimų pagrindu išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-12027-429/2023 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl 6 927,11 Eur žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš PRS1 kreditorės BMB „Mevidas“ naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės ir vykdomosios bylų duomenis, nustatė, kad:
Antstolio Raimundo Stanislausko (toliau – antstolis) kontoroje 2026 m. sausio 8 d. gautas VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo prašymas priimti vykdyti Vykdomąjį raštą. VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas prie aptariamo prašymo pridėjo 2025 m. gruodžio 15 d. pranešimą PRS1 dėl įgytos reikalavimo teisės į PRS1 pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024. Pagal kreditoriaus pridėtą 2024 m. gegužės 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį matyti, kad BMB „Mevidas“ perleido reikalavimo teisę į Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. civilinėje byloje Nr. e2A-296-480/2024 iš PRS1 priteistą 6 927,11 Eur žalą ir 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas.
Antstolis 2026 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-26-70-1772 atsisakė priimti vykdymui Vykdomąjį raštą, motyvuodamas, kad antstolis privalo įvertinti, ar teikiamas reikalavimas buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą skolininko bankroto byloje ir užbaigus bankroto procedūrą teismo nutartimi nebuvo nurašytas. Antstolio kontoroje 2026 m. sausio 19 d. gautas VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas skundas dėl antstolio 2026 m. sausio 13 d. patvarkymo Nr. S-26-70-1772. Aptariamame skunde nurodyta, kad Vykdomuoju raštu išieškoma žala priteista teismo sprendimu ir tokio pobūdžio reikalavimai negali būti nurašyti fizinio asmens bankroto proceso pabaigoje. Antstolis 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4084 patenkino VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo skundą ir priėmė vykdymui Vykdomąjį raštą.
Antstolis 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4081 priėmė vykdyti Vykdomąjį raštą. Antstolis 2026 m. sausio 22 d. priėmė raginimą Nr. S-26-70-4082, kuriuo nurodė skolininkui PRS1 per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 6 927,11 Eur skolą ir 168,46 Eur vykdymo išlaidų į antstolio nurodytą vykdomąją sąskaitą. Antstolio 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4083 apskaičiuota vykdymo išlaidų suma – 168,46 Eur. Antstolio 2026 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-26-70-4085 pradinė išieškotoja BMB „Mevidas“ pakeista į naują išieškotoją VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas.
Pareiškėjas PRS1 2026 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą ir netaikyti jokių vykdymo veiksmų. Antstolis 2026 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-26-70-5856 nurodė pareiškėjui, kad Vykdomuoju raštu išieškoma žala priteista teismo sprendimu, o tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės negali būti nurašyti fizinio asmens bankroto proceso pabaigoje, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius dalyvavo bankroto byloje. Antstolis nurodė, kad pasibaigus bankroto procesui, skolininkui neišnyksta pareiga atlyginti žalą, o vykdomasis dokumentas išlieka galiojantis ir vykdytinas.
Pareiškėjas PRS1 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą, tačiau antstolis 2026 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-26-70-7512 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolis 2026 m. vasario 13 d. priėmė nurodymą Nr. S-26-70-7643 priverstinai nurašyti 8 854,88 Eur pinigines lėšas iš PRS1 sąskaitų.
Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pareiškėjo PRS1 bankroto bylos iškėlimo metu galiojusia FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija, nurodė, kad teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistas žalos atlyginimas nepatenka į po fizinio asmens bankroto proceso pabaigos nenurašomų reikalavimų sąrašą, todėl iš esmės toks reikalavimas turėtų būti nurašomas. Vis dėlto teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditoriaus reikalavimas nebuvo įtrauktas į pareiškėjo bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą ir mokumo atkūrimo planą, sprendė, kad nėra pagrindo šį reikalavimą nurašyti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, nes neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir padarė tik formalią išvadą, kad BMB „Mevidas“ reikalavimas nebuvo patvirtintas, tačiau neįvertino, kodėl jis nebuvo patvirtintas. Pasak apelianto, kreditoriaus BMB „Mevidas“, kurio reikalavimo teises perėmė VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas, reikalavimas kilo iki fizinio asmens (pareiškėjo) bankroto proceso, kreditoriui bankroto procesas buvo žinomas, jis turėjo galimybę jame dalyvauti (ir iš esmės dalyvavo) ir reikšti savo poziciją bei reikalavimus, tačiau tuo nepasinaudojo, dėl kreditoriaus pasyvaus elgesio atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės negali būti perkeliamos pareiškėjui. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota CPK 291 straipsnio prasme, nes pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminį pareiškėjo argumentą – kokius papildomus veiksmus pareiškėjas turėjo ir galėjo atlikti, kai kreditorius jau buvo įtrauktas į bankroto bylą, pats pateikė prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, o bankroto teismas šį klausimą išnagrinėjo.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas). Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023, 23 punktas).
FABĮ sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai kreditorių reikalavimai yra pareikšti ne fizinio asmens bankroto byloje, o nagrinėjami atskirose civilinėse ar baudžiamosiose bylose ar jau vykdomas išieškojimas vykdymo procese, būtina užtikrinti veiksmingą susižinojimą tarp bankroto bylą iškėlusio teismo ir kitų teismų, kurie nagrinėja bylas pagal kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus skolininkui, taip pat bankroto bylą iškėlusio teismo ir antstolių, kurie vykdo išieškojimus iš skolininko, kuriam iškelta bankroto byla. Tuo tikslu FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta teismo, kuris iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, pareiga apie tokios teismo nutarties priėmimą ir įsiteisėjimą pranešti kitiems atitinkamas bylas nagrinėjantiems teismams ir išieškojimus iš skolininko turto vykdantiems antstoliams. Tačiau šios fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui keliamos pareigos tinkamas vykdymas yra tiesiogiai priklausomas nuo bankrutuoti siekiančio fizinio asmens FABĮ įtvirtintos informavimo pareigos tinkamo vykdymo. Kai bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo netinkamai vykdo jam tenkančią informavimo pareigą ir fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo neinformuoja apie kituose teismuose nagrinėjamas civilines bylas, kuriose skolininkui kreditoriai yra pareiškę turtinius reikalavimus, kyla rizika, kad tokie kreditorių reikalavimai, atsiradę dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebus perimti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo, atitinkamai įtraukti į fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, vykdomi skolininko mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka ir kad užbaigus fizinio asmens bankroto procesą likę neįvykdyti reikalavimai nebus nurašyti. Taigi, skolininkui, siekiančiam atkurti savo mokumą, mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka įvykdant kreditorių reikalavimus, o neįvykdytus reikalavimus nurašant užbaigus bankroto bylą, tenka pareiga būti aktyviam ir tinkamai vykdyti FABĮ nustatytą informavimo apie visus kreditorius ir nagrinėjamas bylas pagal kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus pareigą. Skolininkui netinkamai vykdant informavimo pareigą, jam tenka neigiamos tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmės, t. y. kad dėl netinkamo šios pareigos vykdymo į fizinio asmens bankroto procesą nebus įtraukti tam tikrų kreditorių reikalavimai ir jie nebus nurašyti užbaigus fizinio asmens bankroto bylą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 42, 43 punktai).
Pažymėtina, kad kai kreditorius turtinį reikalavimą, atsiradusį dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, skolininkui yra pareiškęs atskirame procese (civilinėje ar baudžiamojoje byloje), bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui tenka pareiga apie tai informuoti jo bankroto bylą nagrinėjantį teismą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris, įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apie ją praneša kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, ir proceso įstatyme nustatytais atvejais perima šių bylų nagrinėjimą. Jei atskira byla jau pradėta nagrinėti iš esmės, ji neperduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o bylą išnagrinėjęs teismas byloje įsiteisėjusį sprendimą perduoda bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 47 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-12027-429/2023 ieškovė BMB „Mevidas“ pareiškėjui PRS1 ieškinį pareiškė 2023 m. balandžio 14 d.; ieškinio reikalavimai galutinai išspręsti ir patenkinti iš dalies Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimu. Tuo tarpu fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui iškelta Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-6247-962/2023. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi užbaigta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla kreditoriams atsisakius savo reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės BMB „Mevidas“, kurio reikalavimo teisę vėliau perėmė VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas, 2023 m. balandžio 14 d. ieškiniu pareiškėjui civilinėje byloje Nr. e2-12027-429/2023 pareikšti reikalavimai, tarp jų ir turtinis, kaip minėta, atsiradęs dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą šios nutarties 38 punkte nustatyta tvarka ir tenkinamas mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka, o nepatenkinta šio reikalavimo dalis turėjo būti nurašyta teismo nutartimi, kuria užbaigtas fizinio asmens bankroto procesas. Vis dėlto, byloje nustatyta, kad ieškovės pareiškėjui kitoje civilinėje byloje pareikštas turtinis reikalavimas, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą fizinio asmens bankroto procese, mokumo atkūrimo planą, dėl to teismo nutartimi, kuria buvo baigtas fizinio asmens bankroto procesas, nurašytas nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pareiškėjo pozicijai, kad kreditorius apie pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą buvo informuotas ir apie ją žinojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėtoje pareiškėjo bankroto byloje kreditorius BMB „Mevidas“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikė prašymą teismui patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą pareiškėjo bankroto byloje, tačiau Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad kreditoriaus reikalavimas tuo metu dar nebuvo apibrėžtas, kadangi kitoje civilinėje byloje, kurioje kreditorius buvo pareiškęs ieškinį pareiškėjui, dar nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas elektroniniu laišku kreipėsi į kreditoriaus atstovą, informuodamas jį apie galimybę kreiptis į bankroto administratorių dėl kreditorinio reikalavimo įtraukimo į bankroto bylą. Tačiau 2024 m. rugpjūčio 14 d. kreditoriaus atstovas M. K. atsakė, kad į bankroto administratorių nesikreips. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas kreditoriaus atžvilgiu buvo aktyvus ir jį pakartotinai informavo apie galimybę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl pastarojo kreditorinio reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą.
Nepaisant šių aplinkybių, pažymėtina tai, jog, remiantis kasacinio teismo praktikoje nurodytu išaiškinimu, tuo atveju, kai bankrutuoti siekiančiam asmeniui kitoje byloje yra pareikšti kreditoriaus turtiniai reikalavimai, atsiradę dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, reikšminga aplinkybe laikytina ne tai, ar toks kreditorius žinojo ar turėjo žinoti apie skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, nes toks kreditoriaus reikalavimas į fizinio asmens bankroto bylą įtraukiamas ne bendra FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pakartotinis kreditoriaus valios išreiškimas tam nereikalingas, o tai, ar bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo tokiame procese buvo aktyvus ir tinkamai vykdė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatytą bankroto bylą nagrinėjančio teismo informavimo apie kitoje byloje jam pareikštus turtinius reikalavimus pareigą, taip pat ar bankroto bylą nagrinėjantis teismas tinkamai vykdė FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą pareigą. Kreditoriaus turtiniai reikalavimai, pareikšti kituose procesuose civilinėse ar baudžiamosiose bylose iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, į fizinio asmens bankroto bylą įtraukiami FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir proceso įstatyme nustatyta tvarka bei pakartotinai FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bankroto byloje kreditoriaus neturi būti pareiškiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 59 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedūras nurašomi tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, 15 punktas; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022, 12 punktas).
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus, FABĮ nereglamentuojamas kreditoriaus reikalavimo teisės pasibaigimas, šiam tokio reikalavimo nepareiškus fizinio asmens bankroto procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokie reguliavimo skirtumai nulemti skirtingo bankrutuojančio asmens teisinio statuso, kuris lemia ir skirtingus bankroto bylos pabaigos padarinius: užbaigus juridinio asmens bankroto procedūrą, juridinis asmuo likviduojamas dėl bankroto ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai reiškia juridinio asmens pabaigą, todėl baigiasi ir juridinio asmens prievolės, o likusios kreditoriams neįvykdytos juridinio asmens prievolės nepereina kitiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu užbaigus fizinio asmens bankroto bylą nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, kiti kreditorių reikalavimai (pvz., atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą, arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo) savaime nepasibaigia, nes nei bendrosios prievolių pasibaigimą reglamentuojančios teisės normos (CK šeštosios knygos IX skyrius), nei specialūs teisės aktai tokios taisyklės nenustato. Tokius kreditorių reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama vykdyti iš fizinio asmens ir po šio asmens bankroto pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 56 punktas).
Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas į kreditorių sąrašą bei mokumo atkūrimo planą fizinio asmens bankroto byloje turėjo būti įtrauktas ne bendra FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri taikoma kreditorių turtiniams reikalavimams, atsiradusiems iki fizinio asmens bankroto bylos ir nesant pareikštiems kituose procesuose ar vykdomiems priverstinai iki bankroto bylos iškėlimo, o FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta ir proceso įstatyme detalizuota tvarka (šios nutarties 47 punktas).
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir netyrė bei nevertino aplinkybių, dėl kurių kreditoriaus reikalavimas pareiškėjui nebuvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą (ar tai lėmė kreditoriaus pasyvus elgesys fizinio asmens bankroto procese, ar fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo klaida neinformavus apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą kreditoriaus turtinius reikalavimus nagrinėjančio teismo ir (arba) neperėmus tokio reikalavimo nagrinėjimo FABĮ ir proceso įstatyme nustatyta tvarka), byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas kreditoriaus turtinis reikalavimas pareiškėjui į jo fizinio asmens bankroto bylą nebuvo įtrauktas ir dėl to šią bylą nagrinėjusio teismo nutartimi baigti fizinio asmens bankroto bylą nebuvo nurašytas. Pažymėtina, kad priežasčių, dėl kurių kreditoriaus reikalavimas pareiškėjui nebuvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto bylą, nustatymas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamų antstolio patvarkymų teisėtumo, nes byloje nustatyta ir šalių neginčijama bylai reikšminga aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas kreditoriaus turtinis reikalavimas pareiškėjui, atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, šį bankroto procesą užbaigus nebuvo nurašytas. Būtent šis faktas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinto kreditoriaus turtinio reikalavimo, atsiradusio iki skolininko fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasibaigimo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, esą pirmosios instancijos nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024 pateiktai išaiškinimais. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiami iš esmės analogiško pobūdžio klausimai. Toje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie suinteresuotam asmeniui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir jam buvo sudaryta galimybė pareikšti savo finansinį reikalavimą šioje byloje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, pasibaigus suinteresuoto asmens bankroto procesui, pareiškėjas nebeturi teisės reikšti atitinkamo finansinio reikalavimo ir pateikti vykdomojo dokumento vykdyti antstoliui. Vis dėlto, kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, šios aplinkybės nelaikė turinčia lemiamą teisinę reikšmę ginčo išsprendimui ir pripažino pagrįsta bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta, kad antstolė neturėjo jokio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą. Taigi vien aplinkybė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie suinteresuotam asmeniui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą ir turėjo galimybę joje pareikšti finansinį reikalavimą, savaime nebuvo pripažinta pakankamu pagrindu spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo pasibaigimo.
Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl skundžiamos nutarties tinkamo nemotyvavimo taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Apelianto teiginys, kad nutartis nemotyvuota, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nelemia išvados, kad apskųsta nutartis turi būti panaikinta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, todėl teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, nėra pagrindo vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-2013). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, taip pat nustatė ir įvertino ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Vien tai, kad teismas nevertino bylos aplinkybių pareiškėjui palankiu būdu, nepritarė jo pozicijai, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ar nepagrįsta ir ją panaikinti.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi esminės įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 10 punktas).
Atsižvelgus į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.