- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-598-1036/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05120-2025-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Pauliaus Veršekio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. ir nukentėjusiojo I. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. B. sudalyvauti elgesio pataisos programoje; per šešis mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
Nukentėjusiojo I. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš L. B. 400 Eur neturtinės žalos ir 420 Eur turtinės žalos atlyginimo.
I. V. naudai iš L. B. išieškota 650 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Atmestas L. B. prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
L. B. 2025 m. vasario 9 d., apie 22.14 val., Vilniuje, ties Ukmergės g. 259A, sėdėdamas taksi automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje salono dalyje, konflikto dėl netinkamo automobilio metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį minėto automobilio vairuotojui I. V., padarydamas jam poodinę kraujosruvą kaktos kairėje ir kairės akies viršutiniame voke, taip nežymiai sutrikdė I. V. sveikatą. Taip L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Nuteistasis L. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatskleidė nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir buvo šališkas
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė L. B. tyčią smurtauti ir nežymiai sutrikdyti sveikatą taksi vairuotojui tik per nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius, visiškai nepasisakydamas apie L. B. tyčios turinį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių L. B. tyčios, tikslo ir motyvo smurtauti buvimą. Priešingai, L. B. mobiliojo ryšio telefonu padarytas vaizdo ir garso įrašas kaip tik patvirtina: a) siekį išvengti taksi vairuotojo provokacijų; b) aplinkybę, kad iki sustojant taksi automobiliui viduryje važiuojamosios kelio dalies tarp jo ir taksi vairuotojo nebuvo kilęs joks konfliktas; c) pačius L. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad tik pajutęs taksi vairuotojo smūgį per rankas, brangus telefonas krito, dėl to instinktyviai šį ore gaude ir taip galėjo rankomis kliudyti taksi vairuotojo veidą. Be to, skundžiamo nuosprendžio 68 punkte nurodyta racijos neturinti prielaida, kad L. B. įvykio versija yra nelogiška būtent dėl taksi vairuotojo elgesio po išlipimo iš taksi automobilio, labiau patvirtina L. B. atsitiktinį elgesį, jei jis išties kliudė rankomis taksi vairuotojo veidą. Ši teismo prielaida neturi racijos, nes pabėgusiam taksi vairuotojui nebegrėsė pavojus, L. B. ir A. G. toliau liko automobilyje sėdėti, nors realaus smurto atveju – būtų bandęs šalintis, o taksi vairuotojo grįžimas ir nupurškimas dujomis tėra elementarus ir brutalus bandymas klientus išvyti.
Skunde ginčijamas nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados ir jo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, kuriuos teismas vertino kaip patvirtinančius nusikalstamos veikos padarymą, įrodomoji vertė. Teigiama, kad nukentėjusysis ne kartą apklausiamas parodė skirtingas smūgio (-ių) sudavimo ir skausmo patyrimo aplinkybes, taip rodant jo parodymų nenuoseklumą, o specialisto išvadoje konstatuota nukentėjusiojo sužalojimų lokalizacija nesutampa su jo apklausų metu nurodytomis smūgio (-ių) kontaktavimo vietomis. Tokio nesutapimo nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškinti nesugebėjo. Be to, specialisto išvada ir jo paaiškinimai teisme paneigia nukentėjusiojo teisme duotus parodymus apie kraujosruvą paakyje, kurios šviežumą patikino liudytoja, GMP darbuotoja N. B., kadangi apžiūros metu, įvykusios sekančią dieną po įvykio, specialistas neaptiko jokios kraujosruvos paakyje, juo labiau kad kraujosruvos gyja 7–10 d. Kita vertus, aktuali teisminio nagrinėjimo metu gynybos pateikta nuotrauka, kurioje aiškiai matosi iki įvykio ant nukentėjusiojo dešinės pusės veido paakio buvusi galimai hematoma, apie kurią kaip tik parodė liudytoja, GMP darbuotoja N. B. Atsižvelgiant į tai, nesant kitiems duomenims, patvirtinantiems nukentėjusiojo įvykio versija, nepašalinus visų abejonių, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apsiribodamas abstrakčiomis išvadomis dėl L. B. kaltės.
Skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nusikalstamos veikos požymius buvo šališkas. Pirmiausiai tai patvirtina klaidingai įvertintas L. B. elgesys po įvykio, kurį teismas laikė sustiprinančiu savo vidinį įsitikinimą, kadangi pats L. B. dėl dujų apipurškimo iškvietė pagalbą ir paveiktas dujų galėjo elgtis neadekvačiai, o teismas niekaip neįvertino jo tokio elgesio priežasčių, savaime priimdamas nepagarbų elgesį prieš GMP darbuotojus ir policijos pareigūnus, kaip įrodantį nusikalstamos veikos požymių buvimą. Minėtą šališkumą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė gynybos teiktus duomenis, selektyviai teikė prioritetą nukentėjusiojo nenuosekliems ir subjektyviems parodymams prieš objektyvius bylos duomenis kaip specialisto išvada ir vaizdo įrašai kartu iškraipė L. B. parodymų esmę bei padarė nuosprendyje neatsakingumą vertinant įrodymus patvirtinančių klaidų, nurodydamas netinkamą nusikalstamos veikos straipsnio dalį (BK 140 straipsnio 2 dalį) ir kaltinamojo vardą ir pavardę (K. R.).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis I. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręsto išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimo ir priteisti visas išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti. Skundas argumentuojamas tuo, kad skundžiamame nuosprendyje pasisakyta ir priteistos tik 650 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, patirtos teisminio nagrinėjimo metu, nors teismui buvo pateikti ir duomenys apie ikiteisminio tyrimo metu patirtas bendrai 1 000 Eur dydžio išlaidas. Dėl pastarųjų išlaidų teismas nepasisakė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas pateikė prašymą taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutą. Nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino, nes jį suklaidino buvęs jo gynėjas.
Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir apklausus nukentėjusįjį I. V., šis parodė, kad su nuteistuoju yra susitaikęs, pastarasis jam padarytą žalą atlygino ir jis pretenzijų nebeturi, prašo baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu nutraukti. Taip pat atsisako savo apeliacinio skundo, nes patirtas išlaidas advokato tisinei pagalbai apmokėti nuteistas jam atlygino.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu prokuroras Justas Gureckas prašė atmesti apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo nuosprendį nepakistą, taip pat prašė netenkinti nukentėjusiojo ir nuteistojo pateikto prašymo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindus. Prokuroro vertinimu, šiuo atveju nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikė tik apeliacinės instancijos teismo procese, o nuteistojo prisipažinimas yra formalus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, Nr. 2K-319-976/2015, Nr. 2K-418-699/2015, Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K-248-689/2018).
BPK 316 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis I. V. teismui pateikė prašymą dėl apeliacini skundo atšaukimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad apeliacinio skundo atšaukimo pasekmės jam yra žinomos. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis I. V. patvirtino, kad atšaukia savo apeliacinį skundą, kad jam yra žinoma ir suprantama, kad apeliacinis procesas pagal jo skundą nebus tęsiama, teisėjų kolegiją neturės pareigos atsakyti į apeliaciniame skunde iškeltus klausimus. Įsitikinus nukentėjusiojo I. V. valia atšaukti apeliacinį skundą, jo apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėti, o apeliacinis procesas pagal šį apeliacinį skundą nutrauktinas.
Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, nurodydamas, kad nenustatyta jo tyčia smurtauti, netinkamai įvertinti įrodymai – nukentėjusio parodymai, vaizdo įrašai, specialisto išvada. Skunde nuteistasis nurodė ir teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis L. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti jam su nukentėjusiuoju susitaikius. Nukentėjusysis I. V. patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, jam padaryta žala atlyginta, neprieštarauja, jog nuosprendis būtų panaikintas, o byla nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusios naujos aplinkybės - nuteistojo kaltės pripažinimas, žalos atlyginimas ir susitaikymas su nukentėjusiuoju, tik sustiprina pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybės, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis L. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nenustačius esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija papildomai dėl L. B. kaltės šiame procesiniame sprendime nepasisakys, tik išdėstys faktinius ir teisinius argumentus dėl galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius
BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo šio ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei treji metai.
Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, bet ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje numatytoms sąlygoms. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecijos teisė rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose nutartyse Nr. 2K-52-942/2020, 2K-211-1214/2024). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl šio instituto taikymo tikslingumo. Teismo apsisprendimą gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė, kitų aplinkybių vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose nutartyse Nr. 2K-21-495/2025). Šioje nutartyje kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien formalus kaltės pripažinimas, sąlygotas siekio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, faktiškai būtinos BK 38 straipsnio sąlygos neišpildo. Todėl nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ne tik prisipažinimo faktą, bet ir jo turinį ir paties nuteistojo pozicijos pasikeitimo priežastis ir aplinkybes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, taip pat išklausiusi nukentėjusiojo poziciją aptariamu klausimu, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo numatyto, BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo L. B. pirmosios instancijos teisme pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nesvarstė, kadangi nuteistasis kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino – neigė tyčinio smūgių sudavimą ir tvirtino, kad gaudydamas iš rankų iškritusį mobiliojo ryšio telefoną, galėjo netyčia rankomis kliudyti nukentėjusiojo veidą, su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginta padaryta žala ar susitarta dėl jos atlyginimo. Tačiau, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu L. B. savo poziciją pakeitė, kaltės nebeginčijo. Vilniaus apygardos teismui pateiktame 2026 m. spalio 6 d. susitarime su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo taip pat nurodoma, kad L. B. savo kaltę pripažįsta ir dėl jos gailisi. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis patvirtino, jog 2026 m. spalio 6 d. susitarime pateikta informacija yra teisinga, žala yra atlyginta, jiedu susitaikė. Taip pat yra pagrindas manyti, kad nuteistasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Apeliantas anksčiau nėra teistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Duomenų, kad po šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistasis būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Aptarti duomenys rodo, kad nuteistasis L. B. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygas. Taip pat darytina išvada, kad šioje byloje nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis, nulemtas ne išankstinės jo tyčios dėl asmeninių ar kokių nors kitų priežasčių sukelti asmeniui fizinį skausmą, o tiesiog neatsakingas elgesys. Teisėjų kolegija tiki, kad baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, įvertinant šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kadangi nebuvo šiame straipsnyje numatytų pagrindų - nuteistasis kaltės nepripažino, nebuvo susitaikęs su nukentėjusiuoju, taip pat nebuvo atlyginęs savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms t.y. nustačius visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla L. B. atžvilgiu nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nukentėjusiojo I. V. skundą palikti nenagrinėtu ir apeliacinį procesą pagal jį nutraukti.
Nuteistojo L. B. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 27 d. nuosprendį panaikinti.
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesni sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.