Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-3183-967/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
e2S-3183-967/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00967-2026-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Pareiškėjas
SUA1, AB CapitalBox
Skolininkas
SUA1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3183-967/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00967-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo SUA1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės „Capitalbox“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo po taikos sutarties patvirtinimo su skolininku SUA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4451-838/2026 buvo patvirtinta kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Capitalbox“ ir skolininko SUA1 pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl 17 644,14 Eur dydžio skolos mokėjimo dalimis.

Klaipėdos apylinkės teisme 2026 m. birželio 18 d. gautas kreditorės AB „Capitalbox“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininko likusiai neapmokėtai sumai – 16 044,14 Eur ir 5 proc. procesinėms metinėms palūkanoms. Prašyme nurodyta, kad pagal taikos sutartyje numatytą grafiką skolininkas atliko dvi įmokas – 2026 m. sausio 31 d. - 800 Eur ir 2026 m. vasario 20 d. - 800 Eur, kurių bendra suma yra 1 600 Eur, tačiau nuo 2026 m. kovo 20 d. nebevykdo savo sutartinių įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų ir nedengia skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. liepos 15 d. nutartimi kreditorės AB „Capitalbox“ prašymą tenkino visiškai, išdavė kreditorei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-4451-838/2026 dėl nevykdomos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintos kreditorės AB „Capitalbox“ ir skolininko SUA1 sudarytos taikos sutarties. Nutartyje nurodė šiuos argumentus:

Šalių sudarytos ir 2026 m. sausio 28 d. nutartimi teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punkte nustatyta, jog „Skolininkas pareiškia bei sutinka, jog tuo atveju, jei Skolininkas nevykdys šios Taikos sutarties 2 p. numatytų įsipareigojimų ir 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų Kreditoriui nesumokės ar nepilnai sumokės atitinkamos šios Taikos sutarties 2 p. įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios Taikos sutarties 2 p. numatytų Skolininko prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o Kreditorė turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai Skolininko neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai“. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nesilaiko taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorei išduotas vykdomasis raštas dėl nevykdomos taikos sutarties – 16 044,14 Eur skolos ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) SUA1 atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šias aplinkybes:

Mokėjimų grafiko vykdymo metu pareiškėjo finansinė padėtis ženkliai pablogėjo dėl UAB „Way 2 Go“ bankroto proceso. Dėl šių aplinkybių neteko planuotų pajamų ir galimybės laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Nurodo, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl pareiškėjo pareikšto 27 417,42 Eur kreditorinio reikalavimo UAB „Way 2 Go“ bankroto byloje. Nors šis reikalavimas dar nėra galutinai patvirtintas, jo nagrinėjimas turi esminę reikšmę jo turtinei padėčiai ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais ateityje.

Pažymėjo, kad nesiekė išvengti prievolių vykdymo. Iki finansinių sunkumų atsiradimo buvo pradėjęs vykdyti taikos sutartį ir atlikęs joje numatytus mokėjimus. Anot pareiškėjo, tai patvirtina jo sąžiningą siekį atsiskaityti su kreditore. Mokėjimų nevykdymas buvo nulemtas objektyvių finansinių sunkumų, o ne sąmoningo ar piktybiško vengimo vykdyti taikos sutartį. Esant galimybei atgauti lėšas pagal nagrinėjamą kreditorinį reikalavimą bei stabilizavus finansinę padėtį, ketina toliau vykdyti savo įsipareigojimus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašo teismo įvertinti susiklosčiusias išimtines aplinkybes ir jų įtaką pareiškėjo galimybėms laiku vykdyti taikos sutartį.

Atsiliepimas

Kreditorė AB „Capitalbox“ atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartį. Nurodo, kad:

Taikos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta suderinus abiejų šalių valią ir poreikius, sutarties tekstas buvo perskaitytas ir pasirašytas paties skolininko, mokėjimų dydžiai bei datos taip pat iš anksto buvo suderinti su skolininku, atsižvelgiant į jo galimybes. Skolininko įsipareigojimai kyla iš 2024 m. sausio 18 d. laidavimo sutarties, kuria skolininkas laidavo už paskolos gavėją UAB „Way 2 Go“ ir įsipareigojo besąlygiškai atsakyti visu savo turtu, jei pastarasis nevykdys savo įsipareigojimų. Šios laidavimo sutarties pagrindu buvo pasirašyta taikos sutartis, siekiant išvengti teisminio proceso dėl skolos priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas neatliko mokėjimų daugiau nei 30 kalendorinių dienų, apie savo finansinius sunkumus ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų nepranešė kreditorei, nepateikė prašymo laikinai atidėti mokėjimus, kreditorė laikydamasi taikos sutarties nuostatų kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Skolininko nurodomos finansinių sunkumų aplinkybės su trečiaisiais asmenimis neatleidžia jo nuo prisiimtų prievolių vykdymo pagal šalių pasirašytą taikos sutartį ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtai priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties. Skolininkas savo valia prisiėmė sutartinius įsipareigojimus bei prisiėmė jų nevykdymo riziką, o kreditorė pasinaudojo sutartyje aiškiai apibrėžta teise kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutarties, kuria teismas tenkino kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

Pareiškėjas su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-593-480/2025 pagal UAB „Way 2 go“ ieškinį atsakovei UAB „F&L Logistic“ dėl skolos priteisimo; važtaraščius; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį; pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo bei Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį.

Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį bei pareiškėjo pateiktų įrodymų turinį sprendžia, kad naujai pateikti duomenys neturi esminės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. T. y. pateikti įrodymai nei įrodo, nei paneigia nagrinėjamu atveju aktualaus fakto – vykdo apeliantas teismo patvirtintą taikos sutartį, ar ne (CPK 646 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti išvardintus pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (CPK 180 straipsnis).

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4451-838/2026 buvo patvirtinta kreditorės AB „Capitalbox“ ir skolininko SUA1 pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl 17 644,14 Eur dydžio skolos mokėjimo dalimis. Taikos sutarties 2 punkte šalys nustatė skolos sumokėjimo grafiką, t. y. kas mėnesį mokama po 800 Eur, pirmą įmoką sumokant iki 2026 m. sausio 31 d., o paskutinė įmoka 844,14 Eur sumai sumokama iki 2027 m. spalio 20 d. Kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kadangi skolininkas atliko dvi įmokas - 2026 m. sausio 31 d. - 800 Eur ir 2026 m. vasario 20 d. - 800 Eur, kurių bendra suma yra 1 600 Eur, tačiau nuo 2026 m. kovo 20 d. nebevykdo savo sutartinių įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų ir nedengia skolos.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. liepos 15 d. nutartimi (skundžiama nutartis) kreditorės prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl likusios 16 044,14 Eur skolos ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo. Teismas vykdomąjį raštą išdavė vadovaudamasis taikos sutarties 6 punktu – jei Skolininkas nevykdys šios Taikos sutarties 2 p. numatytų įsipareigojimų ir 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų Kreditoriui nesumokės ar nepilnai sumokės atitinkamos šios Taikos sutarties 2 p. įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios Taikos sutarties 2 p. numatytų Skolininko prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o Kreditorė turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai Skolininko neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai.

Apeliantas (skolininkas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pareiškėjo finansinė padėtis šiuo metu sunki, esant galimybei atgauti kreditorinį reikalavimą, jo padėtis stabilizuosis ir toliau vykdys taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus. Teigia, kad mokėjimų neatlikimas buvo sąlygotas objektyvių finansinių sunkumų, o ne piktybiško vengimo vykdyti taikos sutartį.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdytinumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms ir asmenims. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas neginčija fakto, kad taikos sutartyje numatyto mokėjimo grafiko nesilaikė, t. y. sumokėjęs dvi įmokas, vėliau jokių mokėjimų kreditorei neatliko. Paskutinė įmoka skolininko atlikta 2026 m. vasario 20 d., kreditorė su prašymu išduoti vykdomąjį raštą į teismą kreipėsi tik 2026 m. birželio 18 d. Taigi, nėra abejonių, kad skolininkas pažeidė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, mokėjimų nevykdė daugiau nei 30 kalendorinių dienų, todėl kreditorė turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu išduoti likusiai skolai ir procesinėms palūkanoms vykdomąjį raštą. Sutiktina su kreditorės atsiliepime nurodomais argumentais, kad skolininkas nesikreipė į kreditorę dėl mokėjimų atidėjimo ar stabdymo, kol skolininko finansinė padėtis pagerės, apie susiklosčiusią padėtį kreditorės neinformavo. Tokių duomenų byloje nėra.

Šiuo atveju esant duomenims, kad skolininkas tinkamai savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdo ir byloje nepateikus duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad vykdomasis raštas buvo išduotas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ar netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja visos sąlygos vykdomojo rašto išdavimui.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu akcentuoti ir tai, kad vykdomojo dokumento vykdymo priežiūra yra ne teismo, o antstolio prerogatyva (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, jog bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio skolininkui gera valia vykdyti taikos sutarties nuostatas, dėl ko kreditoriui neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik skolininkui ir toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o kreditoriui dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo (skolininko) SUA1 atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė