- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- AN2-492-988/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18901-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. A., ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ (ООО „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato padėjėjo J. K. skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos Reginos Butrimės 2026 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-684-2026 (toliau – ir Nutarimas) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena T. A. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos Reginos Butrimės 2026 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-684-2026 T. A. buvo nubaustas už tai, kad 2026 m. kovo 26 d. NTKS priemonėmis muitinės procedūrai įforminti pateikta tranzito deklaracija Nr. 26LTVK30000137D8J6, kurioje deklaruota prekė – „krepšeliai pinti“ (pakuočių skaičius – 40, bruto masė – 4100 kg). Minėtoje tranzito deklaracijoje importuotojas/gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuva), siuntėjas – OOO „(duomenys neskelbtini)“ (Baltarusija). Deklaruotas prekės kodas 4602 19. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys. Po atlikto mėginio tyrimo VTM buvo įformintas 2026 m. balandžio 2 d. Prekės klasifikavimo aktas Nr. 26V0211, kuriame nustatyta, jog deklaruotas 2026 m. kovo 26 d. tranzito deklaracijoje Nr. 26LTVK30000137D8J6 prekės KN kodas keistinas iš 4602 19 į 4415 10 10 00. Prekės KN kodas 4415 10 10 00 patenka į 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, 1o straipsnį, pagal kurį draudžiama į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardintus medienos gaminius, jei jų kilmės šalis Baltarusija arba jie eksportuoti iš Baltarusijos. Tokiais savo veiksmais T. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 3 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto – 3 100 kg medienos konfiskavimas (b. l. 8–10).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. A., RAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. birželio 11 d. priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti bei grąžinti turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimu pareiškėjų atstovo advokato padėjėjo J. K. skundas dėl Institucijos 2026 m. birželio 11 d. Nutarimo tenkintas iš dalies. Teismas nutarime nurodė, kad T. A. veiksmuose nėra kaltės, nes jis, siekdamas išvengti prekių tarifinio klasifikavimo klaidų, elgėsi atidžiai bei rūpestingai, net 10 kartų konsultavosi su muitinės institucijomis, o prieš prekių importą, t. y. 2026 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Muitinės laboratoriją ir gavo patvirtinimą, kad 2024 m. sausio 30 d. Tyrimo protokolas Nr. 24MLT0104 prekės modeliui „BOM2-1“ tebegalioja, todėl pagal veikos aplinkybes neturėjo ir negalėjo numatyti, kad gabenamoms prekėms bus nustatytas kitas kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodas, priskiriamas tarptautinėmis sankcijomis ribojamų prekių kategorijai. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyti būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje subjektyvieji požymiai.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir palikti Institucijos 2026 m. birželio 11 d. Nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas Nutarimo 33 punkte nepagrįstai pareiškėjų atstovo nurodytą aplinkybę dėl krepšelių konstrukcijos modifikavimo įvertino kaip asmens atidumą ir sąžiningumą. Pažymėtina, kad pats pareiškėjų atstovas pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. A. žinojo apie nepalankų Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – ir PTI) sprendimą Nr. 2023-APP-0007/20 ir tikslingai inicijavo gamybos technologijos pokyčius Baltarusijos Respublikos įmonėje OOO „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas, kad gaminys formaliai atitiktų nesankcionuojamą kodą. Šis faktas objektyviai įrodo, kad T. A. nebuvo pasyvus ar suklaidintas situacijos dalyvis, t. y. jis žinojo apie prekių klasifikavimo skirtumus tarp sankcionuojamo KN kodo 4415 10 10 00 ir nesankcionuojamo KN kodo 4602 19 bei pats kontroliavo ir organizavo gamybos procesą trečiojoje šalyje tam, kad būtų išvengta muitinio tikrinimo priemonių ir taikomų tarptautinių sankcijų kontrolės.
Kadangi 2026 m. kovo 27 d. fizinio tikrinimo metu Vaidotų geležinkelio poste ir Muitinės laboratorijos 2026 m. balandžio 1 d. Tyrimo protokolu Nr. 26MLT0290 buvo neginčijamai nustatyta, jog realiai gabentame krovinyje pynimo elementų iš esmės trūko (juostelės buvo tik sukryžiuotos ir sutvirtintos metalinėmis „skabėmis“), T. A., būdamas šio gamybos proceso iniciatorius, sąmoningai prisiėmė riziką dėl prekių gabenimo organizavimo vadovaujantis neįpareigojančia rekomendacija. Žinodamas apie ribojamą KN kodą ir įmonei išduotą privalomąjį PTI sprendimą, įmonės vadovas sąmoningai priėmė sprendimą įsigyti prekes ir inicijavo importo procedūrą sankcionuojamoms prekėms, tačiau prekių įvežimo procese šiuo PTI sprendimu nesivadovavo, todėl sąmoningai prisiėmė riziką dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo. Toks T. A. elgesys atitinka ANK 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kaltės formą – netiesioginę tyčią, todėl teismo išvada apie visišką kaltės nebuvimą yra nepagrįsta.
Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 2 dalį bei ANK 21 straipsnį, nepagrįstai prilygindamas Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolus ar el. paštu pateiktus atsakymus oficialiai rašytinei konsultacijai, atleidžiančiai nuo atsakomybės taikymo už netinkamą teisės aktų vykdymą. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 33 straipsnio 1 dalį, vienintelis privalomąją teisinę galią turintis instrumentas prekių tarifinio klasifikavimo srityje, užtikrinantis teisinį tikrumą ūkio subjektui jo santykiuose su muitine, yra Privalomosios tarifinės informacijos sprendimas. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai yra tik specialiųjų žinių taikymo rezultatas, kuriuo įvertinamas konkretus prekės mėginys jo pateikimo momentu. Institucijos raštai yra informacinio, rekomendacinio pobūdžio, kas, be kita ko, buvo nurodyta Institucijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. (9.2/33)-2VE-1. Institucijos pateikta rekomendacija yra aktuali tik tol, kol faktinės gabenamos prekės savybės visiškai sutampa su prašyme pateiktu aprašymu. Muitinės laboratorijos 2026 m. kovo 23 d. el. laiške buvo pateiktas tik bendro pobūdžio procesinis paaiškinimas apie dokumentų galiojimą ir jų taikymo sąlygas laike.
Pažymėtina, kad laboratorija nevertino ir nematė faktinio prekių krovinio, kuris sieną kirto po trijų dienų. Nagrinėjamu atveju gabentas krovinys pagal nustatytas savybes skyrėsi nuo 2024 m. laboratorijai teikto pavyzdžio, todėl T. A. neturėjo pagrindo tikėtis, kad neįpareigojantis el. pašto atsakymas ar konsultacinio pobūdžio raštai gali pateisinti sankcionuojamų prekių įvežimą į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Be to, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 33 straipsnio 2 dalies b punktu, PTI sprendimai yra privalomi sprendimo adresatui jo santykiuose su muitinės tarnybomis, todėl neįpareigojantys el. pašto pranešimai negali panaikinti ar pakeisti privalomojo individualaus administracinio akto (PTI sprendimo) galios. Be to, jei teismas padarė išvadą, jos T. A. pažeidimą padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija, kas reiškia, jog administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 4 punktu, o ne ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris neteko galios nuo 2023 m. birželio 1 d.
Vadovaujantis ANK 515 straipsnio 3 dalimi, numatytas nusižengimo dalyko konfiskavimas yra tiesiogiai nukreiptas į neteisėtos apyvartos prekių eliminavimą iš rinkos, siekiant užtikrinti griežtą Reglamento 765/2006 vykdymą. Aplinkybė, kad prekių savininkas yra Baltarusijos įmonė OOO „(duomenys neskelbtini)“, nekeičia konfiskavimo teisėtumo, kadangi gamykla pati tiesiogiai komplektavo krovinį, žinojo apie pynimo elementų trūkumą, o neteisingo kodo pasirinkimas leido išvengti nustatytų draudimų prekių pateikimo muitinei momentu. Sulaikyto krovinio (3 100 kg medienos gaminių) konfiskavimas yra proporcinga ir vienintelė efektyvi priemonė tarptautinių sankcijų pažeidimo tikslams pasiekti, o jos netaikymas paverstų sankcijų režimą formaliu ir neveiksmingu.
Atsiliepimas
Pareiškėjų atstovas atsiliepimu (past. procesinis dokumentas pavadintas rašytiniais paaiškinimais) prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nepakeistą bei patikslinti nutraukimo pagrindą, nurodant ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 arba 4 punktą, o ne ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat prašoma išreikalauti papildomus dokumentus, turinčius reikšmės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui bei pateikti išaiškinimus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija T. A. kaltę sieja su 2023 m. balandžio 25 d. Privalomosios tarifinės informacijos sprendimu Nr. 2023-APP-007/20. Vis tik šiuo atveju neįvertinama tai, jog buvo pakeistas gaminys, kuris vėliau buvo pateiktas tirti muitinei ir dėl jo gauta palanki klasifikavimo išvada. Be to, 2026 m. balandžio 7 d. pati laboratorija pranešė pakeitusi būtent 2024 m. tirtos prekės vertinimą. Pažymėtina, jog minėtas sprendimas ir vėlesnė laboratorijos išvada yra susiję su skirtingais gaminiais. Svarbu paminėti, jog pats krepšelių konstrukcijos modifikavimas buvo realus, t. y. įvesti dugno ir šonų pynimo elementai, o pakeistas gaminys atvirai pateiktas muitinei ištirti. Siekis gaminti ir teisėtai įsigyti leidžiamos kategorijos reikalavimus atitinkančią prekę savaime neįrodo sankcijų apėjimo.
Žinojimas, kad senesnis gaminys priskirtas 4415 kodui, nėra tapatus žinojimui, kad ir muitinės vėliau 4602 kodui priskirtas pakeistas gaminys turėtų būti klasifikuojamas 4415 pozicijoje. Mėginio pateikimas muitinei ir pakartotinis teiravimasis apie jos išvados galiojimą nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad T. A. sąmoningai susitaikė su sankcijų pažeidimu. Būtina savarankiškai įvertinti neatsargumą, o ne preziumuoti kaltę iš vėlesnio kodo pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nors sutinkama su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, tačiau nesutinkama su teisiniu vertinimu dėl ginčo krepšelių konstrukcijos. Skundžiamame nutarime teismas akcentavo, kad krepšelyje esančios perpintos juostelės yra pavienės, o konstrukcijos vientisumą užtikrina metalinės kabės, tačiau nėra nurodyta, iš kurios konkrečios KN 46 straipsnio nuostatos ar oficialių klasifikavimo paaiškinimų kyla reikalavimas, kad pynimo elementai sudarytų nustatytą minimalų skaičių, būtų išdėstyti visame gaminyje arba be papildomų sujungimų vieni išlaikytų gaminio formą. Šiuo atveju svarbu nustatyti ne vien tai, ar medienos juostelės pritvirtintos kabėmis, bet ir tai, kaip jos tarpusavyje persipina, ar tai konstrukcijos formavimo būdas, ar tik dekoratyvinis atskiras elementas. Muitinės atstovė paaiškino, kad išėmus kabes gaminys turi išlaikyti formą, tačiau tai yra proceso dalyvės argumentas, o ne savarankiškai įrodyta norminė taisyklė.
Muitinės laboratorijos 2026 m. balandžio 7 d. rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 31 d. rašte ištirta prekė turėtų būti klasifikuojama KN kodu 4415 10 10. Taigi, naujas vertinimas pritaikytas pačiai anksčiau ištirtai prekei, o ne vien 2026 m. paimtam mėginiui. Rašte vertinimo pakeitimas susisietas su 2024 m. lapkričio Muitinės departamento Tarifų skyriaus pranešimu, pagal kurį pintas ar nepintas krepšelis vertinamas jį išardžius ir pašalinius metalines sąsagas. Vadinasi, ankstesnei prekei pritaikytas patikslintas arba taikomas kitoks vertinimo metodas. Minėtas raštas savaime neįrodo 2024 m. ir 2026 m. mėginių tapatumo arba formaliosios ankstesnės konsultacijos panaikinimo datos, tačiau patvirtina ankstesnės prekės vertinimo peržiūrą.
T. A. prekės kodą pasirinko vadovaudamasis Muitinės laboratorijos atliktu konkretaus gaminio tyrimu, jo protokolu ir muitinės padalinių rašytiniais atsakymais. Kodas nebuvo pasirinktas vien pagal gamintojo pageidavimą ar T. A. spėjimus. Kilus abejonių, T. A. kreipėsi į Instituciją, kuri turi specialių žinių ir pati tiria prekių mėginius bei vertina jų klasifikavimą. Toks kreipimasis yra rūpestingas veiksmas. Konsultavimasis su muitine ir konkretaus mėginio ištyrimas yra teisėtas būdas gauti specialistų informaciją. T. A. šia galimybe pasinaudojo, o išvadą prieš gabenimą dar kartą patikrino.
Pažymėtina, kad jeigu ankstesnė išvada būtų buvusi visiškai nereikšminga ir ja apskritai nebūtų galima vadovautis, Institucija turėtų paaiškinti, kokiu tikslu laboratorija 2026 m. balandžio 7 d. atskiru raštu pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtent 2024 m. tirta prekė turėtų būti klasifikuojama kitu kodu. Šis veiksmas rodo, kad laboratorija laikė reikalinga pataisyti anksčiau įmonei pateiktą informaciją. Tai nėra įrodymas, kad ankstesnė išvada turėjo PTI privalomąją galią, tačiau yra svarbus jos praktinės reikšmės ir pasikeitusio vertinimo įrodymas. Vis tik ankstesniu atsakymu vadovavusio asmens kaltė negali būti grindžiama prielaida, kad jis jau prieš gabenimą turėjo žinoti tai, apie ką pati laboratorija individualiai pranešė tik balandžio 7 d. Svarbu įvertinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies išimtis. Institucija turi konkrečiai pagrįsti, ar pasikeitė pats teisinis reglamentavimas, ar laiku T. A. sužinojo apie konsultacijos klaidingumą, ar poveikio priemonė buvo būtina ir neišvengiama. 2024 m. lapkričio aiškinamojo pranešimo buvimas dar neįrodo nei teisės normos pakeitimo, nei T. A. informavimo iki gabenimo.
Sutiktina su Institucijos pastaba, kad ANK 591 straipsnis nebegalioja nuo 2023 m. birželio 1 d., todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti patikslintas. Vis tik netiksli procesinė nuoroda neįrodo T. A. kaltės ir nepagrindžia prašymo atkurti baudą bei konfiskavimą. Nutraukus teiseną dėl kaltės nebuvimo, atkurti šioje byloje paskirtą konfiskavimą vien bendros prevencijos argumentu nėra pagrindo. Net ir kitu atveju reikia atskirai įvertinti priemonės teisinį pagrindą, savininko padėtį ir proporcingumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkinamas
ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog T. A. veiksmuose nėra inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, tai yra, netinkamai įvertino įrodymų visumą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad T. A. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir prašoma Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą.
T. A. atstovas pateiktu atsiliepimu prašė išreikalauti papildomus dokumentus, jo vertinimu turinčius reikšmės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata leidžia teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022, 10 punktas). Vis dėlto, ši procesinė galimybė savaime nereiškia, kad kiekvienas proceso dalyvio prašymas išreikalauti papildomus dokumentus turi būti tenkinamas. Tokį prašymą pateikęs asmuo turi nurodyti bei paaiškinti, kokias konkrečias aplinkybes prašomais išreikalauti dokumentais siekiama nustatyti ar patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju T. A. atstovas apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie papildomų dokumentų būtinumą ir jų reikšmę administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui ir nepateikė išsamesnių argumentų, kodėl be prašomų dokumentų nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos. Esminę reikšmę vertinant tokio prašymo pagrįstumą turi tai, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų bei kitų duomenų, leidžiančių įvertinti reikšmingas faktines aplinkybes (past. susijusias tiek su prekės kodo nustatymu, tiek su T. A. kalte) ir priimti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs T. A. atstovo pateikto prašymo turinį ir byloje esančių įrodymų visumą (past. apie ką teismas pasisakys žemiau šioje nutartyje), sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog prašomi išreikalauti dokumentai yra būtini, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus įrodymus bei vadovaujantis bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Institucijos 2026 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-684-2026 T. A. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2026 m. kovo 26 d. NTKS priemonėmis muitinės procedūrai įforminti pateiktoje tranzito deklaracijoje Nr. 26LTVK30000137D8J6, buvo nurodytas neteisingas deklaruotos prekės kodas - 4602 19, kai paėmus deklaruotos prekės mėginį ir atlikus tyrimą 2026 m. balandžio 2 d. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 26V0211, nustatyta, jog deklaruotas 2026 m. kovo 26 d. tranzito deklaracijoje Nr. 26LTVK30000137D8J6 prekės KN kodas keistinas iš 4602 19 į 4415 10 10 00. Prekės KN kodas 4415 10 10 00 patenka į 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje, 1o straipsnį, pagal kurį draudžiama į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardintus medienos gaminius, jei jų kilmės šalis Baltarusija arba jie eksportuoti iš Baltarusijos.
Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną T. A. atžvilgiu. Skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. A. žinojo apie nepalankų 2023 m. balandžio 25 d. Privalomosios tarifinės informacijos sprendimą Nr. 2023-APP-007/20 ir tikslingai inicijavo gamybos technologijos pokyčius Baltarusijos Respublikos įmonėje OOO „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas, kad gaminys formaliai atitiktų nesankcionuojamą kodą. Pasak Institucijos, T. A. nebuvo pasyvus ar suklaidintas situacijos dalyvis, t. y. jis žinojo apie prekių klasifikavimo skirtumus tarp sankcionuojamo KN kodo 4415 10 10 00 ir nesankcionuojamo KN kodo 4602 19. Institucijos teigimu, 2026 m. kovo 27 d. fizinio tikrinimo metu Vaidotų geležinkelio poste ir Muitinės laboratorijos 2026 m. balandžio 1 d. tyrimo protokolu Nr. 26MLT0290 buvo nustatyta, kad realiai gabentame krovinyje pynimo elementų iš esmės trūko, todėl T. A., būdamas šios gamybos proceso iniciatorius, sąmoningai prisiėmė riziką dėl prekių gabenimo organizavimo, vadovaujantis neįpareigojančia rekomendacija.
Šios bylos ginčo esmė – importo deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 nurodytų deklaruotų prekių TARIC kodo parinkimo gabenamoms prekėms ypatumai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtoje importo deklaracijoje nurodytos prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 4415 10 10 00 („Dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara“), o ne TARIC kodu 4602 19. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju tikslus importo deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 nurodytų prekių TARIC kodo nustatymas yra reikšmingas sprendžiant, ar šioms prekėms yra taikytini Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą iš dalies pakeisto 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2022/355 1o straipsnyje nurodyti importo apribojimai, taip pat ir nustatant ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymį.
ANK 515 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.
Nagrinėjamai bylai aktualiu 2022 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 1o straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba; ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais. Taigi, Reglamentas (ES) Nr. 2022/355 yra iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 bei priimtas reaguojant į Baltarusijos bendrininkavimą Rusijos karinėje agresijoje prieš Ukrainą. Iš esmės pakeitimu buvo įvesti papildomi ribojimai Baltarusijos ekonomikai – nustatyti tam tikrų prekių importo į Europos Sąjungos draudimai bei ribojimai dėl dvejopo naudojimo prekių ir technologijų. Šiame kontekste pažymėtina, kad į Reglamento (ES) Nr. 2022/355 X priede nustatytą 1o straipsnyje nurodytų medienos gaminių sąrašą įtrauktos prekės pavadinimu „Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys“, kurių Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas – 44.
Kombinuotoji nomenklatūra buvo patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir skelbiama viešai. 2026 m. Kombinuotosios nomenklatūros versija patvirtinta 2025 m. rugsėjo 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1926. Pagal viešai skelbiamą Kombinuotąją nomenklatūrą kodu 4415 10 10 yra klasifikuojami „Dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara“, o kodu 4602 – „Pintinės, pinti dirbiniai ir kiti dirbiniai, tiesiogiai suformuoti iš pynimo medžiagų arba iš prekių, priskiriamų 4601 pozicijai; dirbiniai iš šiūruoklių.
Iš byloje esančios tranzito deklaracijos Nr. 26LTVK30000137D8J6 matyti, kad importuotojas/gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, siuntėjas – OOO „(duomenys neskelbtini)“, Baltarusijos Respublika; vežėjas – UAB „Sekundė LT“. Tranzito procedūrą per sieną vykdė Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Deklaracijoje krovinys deklaruotas kaip „Krepšeliai pinti“, priskiriant jam prekės kodą 4602 19. Krovinys buvo gabenamas pagal tarptautinį važtaraštį CMR Nr. 037 (b. l. 13). Minėtame CMR nurodyta, kad siuntėjas – OOO „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – (duomenys neskelbtini), klasė – 4602199000, 40 padėklų, pinti krepšeliai (b. l. 22–23). Byloje nėra ginčo, jog ginčo prekė yra importuota iš Baltarusijos. Pagrindinis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tas, ar į Lietuvos Respubliką importuota ginčo prekė atitinka Reglamento Nr. (ES) Nr. 2022/355 X priede nurodytą žaliavą (mediena ir medienos gaminiai).
Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys ir atliktas tyrimas, po kurio priimtas Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2026 m. balandžio 2 d. prekės klasifikavimo aktas Nr. 26V0211, kuriame nurodyta, kad muitinės deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 deklaruotos prekės turėtų būti klasifikuojamos TARIC kodu 4415 10 10 00 („Dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara“), kadangi tyrimo metu nustatyta, jog KN 4602 pozicijoje yra klasifikuojami panašūs krepšeliai arba dėžės iš supintų medienos juostelių. Krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių neįtraukiami (SS paaiškinimų IX skyriaus 4602 pozicijos 2 pastaba) (b. l. 14).
Muitinės laboratorijos 2026 m. balandžio 1 d. tyrimo protokole Nr. 26MLT0290 nurodyta, jog buvo tirtas 2026 m. kovo 27 d. pristatytas prekės mėginys Nr. 26VG200201-001. Mėginys aprašytas kaip krepšelis iš juostelių. Krepšelis yra ovalo formos, kurio išmatavimai 22 cm x 13 cm x 10 cm. Krepšelis pagamintas iš vertikaliai sudėtų juostelių, kurios sutvirtintos lanku apjuosiančia juostele gaminio viršutinėje ir apatinėje dalyje. Krepšelio pagrindą sudaro kryžmai sudėtos, bet neperpintos, o tik tarpusavyje sutvirtintos juostelės. Krepšelis turi pritvirtintą rankeną, o viduje kartoninį įdėklą su kiaurymėmis, piešiniais ir užrašais SELECTION. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad krepšelis yra pagamintas iš kryžmai sudėtų, bet tarpusavyje neperpintų, o tik sutvirtintų medienos juostelių. Krepšelis skirtas vaisiams, uogoms transportuoti ir laikyti. KN 4602 pozicijoje yra klasifikuojami panašūs krepšeliai arba dėžės iš supintų medienos juostelių. Krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių neįtraukiami (SS paaiškinimų IX skyriaus 4602 pozicijos 2 pastaba). Medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara klasifikuojama KN 4415 pozicijoje. Tyrimui pateikto krepšelio iš juostelių rekomenduojamas TARIC kodas – 4415 10 10 00 (b. l. 15).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad muitinės deklaracijoje 26LTVK30000137D8J6 deklaruotos prekės turėtų būti klasifikuojamos TARIC kodu 4415 10 10 00. Nors pareiškėjų atstovas ir T. A. pirmosios instancijos teisme ginčijo prekių kodą bei teigė, kad juostelių kryžminis sudėjimas ir pynimas yra tos pačios reikšmės terminai, tačiau skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė sąvokų skirtumą. Pažymėtina, kad šis klausimas analogiškai keliamas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas išdėstytų argumentų, pažymi, kad iš byloje esančių krepšelio nuotraukų matyti, kad krepšelis sudarytas iš vertikaliai sudėtų medinių juostelių, kurios nėra tarpusavyje perpintos, o tik iš dalies sutvirtintos viena horizontalia medine juostele, perkišta pro kas antrą vertikalią juostelę. Iš krepšelio dugno nuotraukos matyti, kad jo konstrukciją sudaro horizontaliai išdėstytos medinės juostelės. Dugne esanti vidurinė juostelė yra perpinta per penkias horizontalias juostele, o dvi šoninės juostelės nepintos, o tik uždėtos ant viršaus kryžmai horizontalioms juostelėms ir sutvirtintos kabėmis, kad dugno struktūra neiširtų. Taigi, dugno konstrukcijoje pynimo principas taikomas tik vidurinei vertikaliai juostelei, o šoninės juostelės atlieka labiau tvirtinimo elementų funkciją, padedančią išlaikyti dugno konstrukciją ir apsaugoti ją nuo iširimo, be kita ko, panaudojant metalines „skabes“ (b. l. 5, 55–57). Taigi, šiuo atveju krepšelis savo pobūdžio nėra pintas. Pažymėtina, kad prekės klasifikavimo aktas savaime yra specialių žinių taikymo rezultatas, kuriame pateikiama išvada dėl prekės priskyrimo konkrečiam Kombinuotosios nomenklatūros kodui, remiantis objektyviais prekės požymiais ir ją apibūdinančiais duomenimis. Europos S. T. Teismo praktika nereikalauja formaliai detalizuoti kiekvieno atlikto vertinimo žingsnio taip, kaip tai interpretuoja apeliantas, tačiau reikalauja, kad klasifikavimas būtų pagrįstas objektyviais kriterijais – būtent tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Byloje nėra duomenų, kad klasifikavimo išvada būtų nepagrįsta, priešingai, ji atitinka surinktų duomenų visumą ir leidžia vienareikšmiškai nustatyti ginčo prekės klasifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Muitinės laboratorijos 2026 m. balandžio 1 d. tyrimo protokole Nr. 26MLT0290 pažymėta, jog KN 4602 pozicijoje klasifikuojami panašūs krepšeliai arba dėžės iš supintų medienos juostelių, bet krepšeliai iš nesupintų medienos juostelių neįtraukiami ir klasifikuojami 4415 pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju deklaruota prekė – krepšeliai, klasifikuotini TARIC kodu 4415 10 10 00, KN 4415 ir patenka į Reglamento (ES) Nr. 2022/355 X priedo sąrašą, kuriems taikomi draudimai. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo nutarimo išvadai, kad nagrinėjamu nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Vis tik pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. atsakomybės klausimą pagal ANK 515 straipsnį, pagrįstai pažymėjo, jog nepakanka nustatyti vien tik objektyviųjų nusižengimo požymių buvimo, tačiau būtina konstatuoti ir subjektyvųjį požymį – kaltę. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vis tik šiuo atveju T. A. veiksmuose kaltės nėra.
Institucija apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. A. kaltės nebuvimo nesutinka, motyvuodama tuo, kad T. A., kaip įmonės vadovas priėmė sprendimą įsigyti prekes bei inicijavo importo procedūrą sankcionuojamos prekėms, tačiau prekių įvežimo proceso nesivadovavo 2023 m. balandžio 25 d. Privalomosios tarifinės informacijos sprendimu Nr. 2023-APP-007/20, todėl sąmoningai prisiėmė riziką dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. A. kaltės forma – netiesioginė tyčia.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, Nr. 2AT-57-976/2020, Nr. 2AT-68-303/2022). Pažymėtina, kad asmens kaltė nustatoma ne tik remiantis byloje surinktais įrodymais, bet ir atliekant byloje surinktais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024).
Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, ANK 515 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. ANK nėra normos, analogiškos BK 16 straipsnio 4 daliai nuostatos, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). ANK 515 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių šio administracinio nusižengimo požymių, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie administracinės atsakomybės taikymą tik už tyčinius ir (ar) neatsargius tarptautinių sankcijų pažeidimus.
Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys neleidžia daryti išvados, jog T. A. tyčia pateikė ir nurodė neteisingą prekių kodą, taip pat negalima spręsti dėl neatsargios kaltės formos jo veiksmuose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad T. A. veikė netiesiogine tyčia, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiems skundo argumentams nepritaria.
T. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 15 mėnesių kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę apie 10 kartų konsultuotis, skambino, rašė, gavo atsakymus. Pirmas raštiškas kreipimasis buvo 2022 m. lapkričio 24 d. Muitinės laboratorijos atsakymus su klasifikavimo kodu pateikė prekės gamintojui, kuris įrašė juos į transportavimo dokumentus. Yra bendra ES duomenų bazė, kurioje jis pateikė informaciją, galvodamas, kad tą informaciją priima Vokietija ar Briuselis, tačiau vėliau suprato, kad ji funkcionuoja tame pačiame Lietuvos Muitinės departamente, nes jam paskambino iš Lietuvos muitinės informuoti, kad jis neteisingai pildo PTI. Dabartinis krepšelis, kuris yra byloje, irgi buvo tame sąraše. Jis gavo neigiamą atsakymą ir muitinės darbuotojai konsultacijų metu patarė ką nors sugalvoti, padaryti perpynimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per pusę metų su gamintoju sugalvojo kitą krepšelių konstrukciją – perpynė dugną ir perpynė šoną. Tada 2023 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Muitinės laboratoriją, užpildė visus prašymus ir gavo teigiamą atsakymą, kad supinti dugnai ir perpinti šonai atitinka KN 4602 klasę. Krepšeliai, kurie yra sulaikyti, niekuo nesiskyrė nuo tų, dėl kurių gavo Muitinės laboratorijos atsakymus ir rekomendacijas. Daugiau nesikreipė dėl naujo PTI išdavimo, nes pasitikėjo muitinės dokumentais, sprendimais. 2023 m., kai buvo nustatytas pažeidimas, tai buvo kitokios formos krepšeliai, kurie gali būti gaminami arba iš dviejų lakštų arba iš trijų lakštų, t. y. gaminami iš smulkesnių lakštų. Tie, kurie gaminami iš dviejų lakštų, yra traktuojami kaip 44 prekės kodas. Klasifikatoriuje jie nėra traktuojami kaip krepšeliai, tai dėžės, būgnai, stambūs gaminiai. Tai stambios medienos pakuotės. O krepšeliai yra tik 46 grupėj (b. l. 87).
Kaip matyti iš T. A. parodymų, pastarasis, siekdamas, kad prekių kodas būtų nustatytas tinkamai, kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę, Muitinės laboratoriją konsultuotis. Be kita ko, T. A. neneigia, kad 2023 m. balandžio 25 d. buvo priimtas Privalomosios tarifinės informacijos sprendimas Nr. 2023-APP-007/20 bei to, kad 2023 m. buvo nustatytas pažeidimas, tačiau jo teigimu, minėtu atveju buvo kitokios formos krepšeliai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, T. A. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys. Antai, 2023 m. balandžio 25 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 023-APP-0007/20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, kuriuo krepšeliams, kurių sandaroje trūko pynimo elementų, buvo nustatytas ribojamas prekės KN kodas 441510 10 (b. l. 16). Iš pateiktų krepšelio nuotraukų matyti, kad iš tiesų, krepšeliai atrodė kitaip nei nagrinėjamu atveju, o būtent, krepšelio sienelėse nėra horizontalios medinės juostelės, perkištos pro kas antrą vertikalią juostelę. Be to, krepšelio dugnas sudarytas iš kelių vertikalių medinių juostų, po kuriomis sudėtos dvi horizontalios juostos (b. l. 5). Sulyginus šiuos krepšelius su tais, kurie buvo gabenami šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas pritaria T. A. išsakytiems teiginiams, kad krepšeliai yra skirtingi. Dar daugiau, byloje esančiais duomenis nustatyta, kad iš tiesų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių, kad būtų pateikta informacija dėl prekės kodo. Iš 2023 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės rašto Nr. (9.2./33)-2VE- matyti, kad buvo suteikta informacija, jog įvertinus rankų darbo pintus krepšelius iš medienos skiedros juostelių, nustatyta, kad jie klasifikuojami TARIC kodu 4602 19 90 10 (b. l. 45). Iš 2024 m. sausio 30 d. Muitinės laboratorijos rašto Nr. (1.5) 2B- matyti, kad buvo įvertinti krepšeliai bei nurodyta, kad tyrimais nustatyta, kad krepšelis (pintinė) yra rankų darbo, iš lukštentos medienos juostelių, su rankenėle, ovalios formos (22 cm ilgio, 12,5 cm pločio ir 9,5 cm aukščio), dugnas ir šonai pinti, prie krašto viršuje ir apačioje metalinėmis kabėmis papildomai pritvirtintos medienos juostelės. Medienos juostelės, tinkamos pagal savo formą ir pavidalą pynimui, priskiriamos „pynimo medžiagoms“ (KN 46 straipsnio 1 pastaba. KN 2023). Pintinės, pinti dirbiniai ir kiti dirbiniai, tiesiogiai suformuoti iš pynimo medžiagų arba iš prekių, priskiriamų 4601 pozicijai, klasifikuojami KN 4602 pozicijoje. Krepšelio, kurio dugnas ir šonai yra pinti iš lukštentos medienos juostelių, rankų darbo, KN kodas 4602 19 90, TARIC kodas – 4602 19 90 10 (b. l. 28). Taigi, muitinės informacijai gauti apie krepšeliams suteikiamą kodą, buvo pateikti modifikuoti krepšeliai, t. y. buvo pakeistas dugnas ir krepšelio sienelė. Pažymėtina, kad Muitinės laboratorijos 2024 m. sausio 30 d. tyrimo protokole nurodyta, jog buvo vertinti BOM2-1 modelio krepšeliai (b. l. 49), o 2024 m. sausio 31 d. Muitinės laboratorijos rašte nurodyta, kad jo dugnas ir šonai pinti (b. l. 48). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų 2024 m. tirtų krepšelio nuotraukų (b. l. 5), ir 2026 m. vežtų krepšelio nuotraukų (b. l. 55–58), matyti, jog pynimo elementai yra tapatūs. Institucija priešingų duomenų į bylą nepateikė. Įvertinus, patartus duomenis, galima spręsti, kad T. A. nurodytos aplinkybės, jog jis konsultavosi su Vilniaus teritorinės muitine bei Muitinės laboratorija ir pateikė pakeistų, modifikuotų krepšelių nuotraukas, siekdamas įsitikinti prekių kodu, yra pagrįstos. Dar daugiau, iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad T. A. prieš prekių importą kreipėsi į Muitinės laboratoriją, t. y. 2026 m. kovo 23 d. T. A. elektroniniu paštu kreipėsi į Muitinės laboratoriją, teiraudamasis, ar 2024 m. sausio mėn. laboratorijoje atlikus prekių kodo nustatymo tyrimą ir gavus atsakymą (past. iš laiko turinio matyti, kad atsakymas buvo pridėtas prie laiško), šis yra galiojantis ir šiuo metu. Muitinės laboratorijos popieriaus, tekstilės ir kt. medžiagų tyrimo skyriaus vedėja atsakė, kad Muitinės laboratorijos raštai neturi galiojimo termino, o tyrimo protokolai galioja tol, kol šis dokumentas nėra panaikintas ir pakeistas nauju (b. l. 50). Kadangi, duomenų, jog tuo metu tyrimo protokolas būtų panaikintas, galima spręsti, jog 2024 m. sausio 30 d. Tyrimo protokolas Nr. 24MLT0104 prekės modeliui „BOM2-1“ galiojo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. A. pats kontroliavo ir organizavo gamybos procesą trečioje šalyje tam, kad būtų išvengta mutinio tikrinimo priemonių ir taikomų tarptautinių sankcijų kontrolės, tačiau savaime tai nepatvirtina T. A. kaltės. Kitaip tariant, krepšelių gamybos pakeitimas, siekiant, kad prekės atitiktų kodą ir nebūtų taikomos sankcijos, savaime nėra draudžiamas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, jog iš tiesų T. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, dėjo viskas pastangas ir nebuvo pasyvus, siekdamas išsiaiškinti teisingą deklaruojamos prekės kodą. Taigi, T. A., gavęs atsakymą iš Muitinės laboratorijos atsakymą ir juo vadovaudamasis, krovinio dokumentuose nurodė prekės kodą KN 4602 19. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad Institucijos raštai yra informacinio, rekomendacinio pobūdžio, tačiau vertinant šiuo atveju susiklosčiusią situaciją, t. y. kad T. A. ne kartą kreipėsi į Muitinės laboratoriją ir jo pateikto krepšelio pavyzdys buvo įvertinas specialistų bei tai, kad dar prieš pat prekių importą – 2026 m. kovo 23 d. kreipėsi į Muitinės laboratoriją, kuri nurodė, kad tyrimo protokolas yra galiojantis, jei jis nėra panaikintas ar pakeistas nauju, jis pagrįstai turėjo pagrindą manyti, kad KN prekės kodas yra tinkamai nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai skundo argumentams, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pagal veikos aplinkybes neturėjo ir negalėjo numatyti, kad krovinio TARIC kodas bus kitoks nei 2024 m. sausio 24 d. nustatytas tai pačiai prekei, dėl ko krovinyje esančių prekių įvežimas pažeis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Institucijos apeliaciniame skunde itin akcentuojama, kad T. A. neturėjo pagrindo tikėtis, kad neįpareigojantis el. pašto atsakymas ar konsultacinio pobūdžio raštai gali pateisinti sankcionuojamų prekių įvežimą į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pasak Institucijos, Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolai ar el. paštu pateikti atsakymai, negali būti laikomu pagrindu, vadovaujantis ANK 21 straipsniu bei Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, atleisti T. A. nuo atsakomybės už netinkamą teisės aktų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo 34 punkte išsamiai ir aiškiai išdėstyti visi argumentai, kuriems aukštesnės instancijos teismas pritaria. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas motyvų, pažymi, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2026 m. balandžio 2 d. prekės klasifikavimo akte Nr. 26V0211 bei Muitinės laboratorijos 2026 m. balandžio 1 d. tyrimo protokole Nr. 26MLT0290 nurodyta, kad prekės – krepšelio KN kodas – 4415, o TARIC kodas – 4415 10 10 00 (b. l. 14–15). Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad prekės kodas nustatytas, įvertinus ne tik prekę, bet ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimus (HSENs, 2022), kurie, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galiojo ir 2024 m. Taigi, šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad tai pačiai prekei, Vilniaus teritorinės muitinės laboratorija nurodė du skirtingus TARIC kodus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad T. A., buvo atsakingas ir rūpestingas dėl tinkamo prekės kodo nustatymo bei ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. krepšeliai buvo modifikuoti, po ko, tam, jog prekės ir kodas būtų teisingi, buvo kreiptasi į Muitinės laboratoriją, prašant atlikti prekių tyrimus, kad gauti išvadą apie prekių atitikimą atitinkamiems KN ir TARIC kodams. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad T. A. neteisingai nustatė prekės kodą bei jį nurodė dokumentuose neatsargiai, t. y. kad jis numatė, jog deklaracijoje pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, ar kad to nenumatė, nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju T. A. veiksmuose nėra nerūpestingumo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant subjektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje požymių, administracinio nusižengimo teisena T. A. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
Šiame kontekste pastebėtina, kad tiek Institucija savo apeliaciniame skunde, tiek T. A. atstovas pateiktame atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą nutraukimo pagrindą, t. y. teismas vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris neteko galios nuo 2023 m. birželio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems argumentams, pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. gegužės 11 d. priėmė ANK 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 422¹, 565¹, 574¹ straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, kuris su tam tikromis išimtimis įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. ANK pakeitimo įstatymo 25 straipsniu ANK 591 straipsnis pripažintas netekusiu galios, o 15 straipsniu ANK papildytas 565¹ straipsniu (Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima), kuriame, be kita ko, nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Palyginus ANK 565¹ straipsnį bei netekusį galios ANK 591 straipsnį, matyti, jog iš esmės straipsnių turinys yra identiškas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas ne tą straipsnį ir jo dalį, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, todėl ši klaida ištaisoma. Toks skundžiamo nutarimo tikslinimas, įvertinus visą apeliacinio skundo turinį ir esmę, nelaikytinas Institucijos apeliacinio skundo dalies tenkinimu.
Be kita ko, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nepasisakė dėl prekių – medienos 3 100 kg konfiskavimo ir dėl jų nepriėmė jokio sprendimo. Apygardos teismas šią pirmosios instancijos klaidą ištaiso.
Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 3 dalis numato, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 515 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.
Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teisena T. A. atžvilgiu nutraukė ir plačiau dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo nepasisakė. Tuo tarpu Institucijos apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl prekių – medienos 3 100 kg konfiskavimo, argumentuojant tuo, jog šiuo atveju turto konfiskavimas yra proporcinga ir vienintelė efektyvi priemonė tarptautinių sankcijų pažeidimo tikslams pasiekti, o jos netaikymas paverstų sankcijų režimą formaliu ir neveiksmingu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, pažymi, kad T. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kas reiškia, kad išnyksta teisinis pagrindas konfiskuoti Institucijos Nutarime nurodytas prekes – 3 100 kg medieną. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta bei tai, kad šiuo atveju tiekėjas/siuntėjas OOO „(duomenys neskelbtini)“ perdavė krepšelius UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina byloje esančios sutartys, užsakymai, sąskaitos faktūros bei deklaracijos (b. l. 26–27, 36–42), konstatuoja, kad 2026 m. balandžio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR_T-475-2026 sulaikytas krovinys - 3 100 kg medienos gaminių, yra grąžintinas savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog T. A. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, jog psichinis santykis su administraciniu nusižengimu neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo, todėl jo veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, požymių. Esant aptartų aplinkybių visumai, apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus – 3 100 kg medieną, saugomus Vilniaus teritorinėje muitinėje.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.