Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2026-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-418-1197/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-20
Bylos Nr.
II-418-1197/2026
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-15380-2026-1
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Pareiškėjas
TRA1
Institucija
Lietuvos transporto saugos administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-418-1197/2026
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-15380-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 16.26; 21.10.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Viktorijai Petrušaitytei,dalyvaujant pareiškėjui TRA1,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo TRA1 (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-2818-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300641524) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-2818-2026 Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 463 straipsnyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad TRA1 2026 m. kovo 5 d. 18:26 val., Vilniaus rajono sav., magistralinio kelio „Vilnius – Lyda“ 19,950 km, važiavo kelių transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos.

2. Skundžiamu nutarimu TRA1 paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. liepos 9 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Skundu Pareiškėjas prašo sumažinti Skundžiamu nutarimu paskirtą baudą. Nurodo, kad važiuojant keliu „Vilnius – Lyda“, grįžtant iš miesto nepasižiūrėjo į čekį, kad baigiasi kelių apmokėjimas. Pirmą kartą padarė šį nusižengimą, todėl nesutinka su tokia didele bauda. Yra bedarbis, turintis neįgalumą – trisdešimt penkių procentų darbingumą. Žmona irgi su negalia. Todėl nesutinka ir negali mokėti 850 Eur baudą už nusižengimą, padarytą netyčia ir pirmą kartą.

5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė, paaiškino, kad kaltę pripažįsta, gailisi. Vinjetę buvo nusipirkęs, tik neapsižiūrėjo, kad baigėsi jos galiojimas. Kada tiksliai baigėsi vinjetės galiojimas, neatsimena. Vinjetės kopijos neturi, nes išmetė. Prašo nors per pusę sumažinti paskirtą baudą. Iš Institucijos nebuvo gavęs kito laiško su administracinio nusižengimo protokolu ir nurodymu sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos sankcijoje. Teigė, kad elektroniniu paštu nesinaudoja.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

6. Institucijos 2026 m. liepos 30 d. atsiliepime į skundą nurodoma, kad 2026 m. kovo 5 d. 18:26 val. stacionaria daugiafunkcine pažeidimų fiksavimo sistema buvo užfiksuota, kad kelių transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Pareiškėjas, važiavo mokamu valstybinės reikšmės keliu nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio.

6.1. Vadovaujantis ANK 463 straipsniu, 611 straipsnio 1 dalimi, Pareiškėjui 2026 m. balandžio 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-109191-2026 (toliau – Protokolas). Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, į Protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant Pareiškėjui sumokėti 350 Eur dydžio baudą iki 2026 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas iki nurodytos datos administracinio nurodymo neįvykdė. Vadovaujantis tuo, 2026 m. birželio 10 d. Pareiškėjui nedalyvaujant, Institucijos įgaliotas asmuo viešame posėdyje bendrąja tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriuo pripažino Pareiškėją kaltu padarius ANK 463 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė 850 Eur dydžio baudą.

6.2. Susipažinus su Pareiškėjo pateiktu skundu, matyti, kad Pareiškėjas neginčija to, kad padarė ANK 463 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau, jo manymu, Skundžiamu nutarimu paskirta bauda yra per didelė, įvertinus skunde nurodytas aplinkybes.

6.3. Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kurią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje

Nr. 2AT-28-303/2020). Taip pat labai svarbu paminėti ir tai, kad paskirta administracinė nuobauda (bauda) neturi būti patogi bei pernelyg švelni administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kadangi tokiu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o administraciniai nusižengimai ir toliau būtų daromi.

6.4. Nagrinėjamu atveju, Institucijos manymu, be aukščiau paminėtų teorinių bei teismų praktika grįstų argumentų, reikalinga įvertinti žemiau nurodytas faktines aplinkybes.

6.4.1. Pirma, Pareiškėjui jo atžvilgiu surašytame Protokole buvo pasiūlyta sumokėti pusę minimalios ANK 463 straipsnio sankcijoje numatytos baudos –350 Eur (ANK 463 straipsnis numato baudą nuo 700 Eur iki 1000 Eur), t. y. įvykdyti administracinį nurodymą. Administracinio nurodymo institutas įtvirtina pažeidėjo ir valstybės susitaikymo galimybę. Jis skirtas tam, kad asmuo, kurio teisinė padėtis, paskiriant administracinį nurodymą, yra lengvinama, paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta, nuobaudą, ją operatyviai sumokėtų ir taip administracinio nusižengimo byla būtų baigta. Tokiu būdų būtų užtikrinamas proceso operatyvumas ir ekonomiškumas. Visgi, Pareiškėjas savo laisva valia administracinio nurodymo neįvykdė, nors buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, t. y. Pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu Administracinių nusižengimų registre, 2026 m. balandžio 21 d. išsiųstas ir įteiktas Protokolas (informacija iš Administracinių nusižengimų registro apie Protokolo išsiuntimų pateikta žemiau). Toks procesinių dokumentų siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio nuostatas ir yra laikytinas tinkamu. Taigi, Pareiškėjas faktiškai žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, surašytą Protokolą bei juo paskirtą administracinį nurodymą ir jo įvykdymo terminą. Visgi, dėl tam tikrų priežasčių (galbūt aplaidumas, pasyvumas ir pan.) sąmoningai pasirinko administracinio nurodymo per nustatytą terminą neįvykdyti. Jeigu Pareiškėjas būtų įvykdęs jam paskirtą administracinį nurodymą, Skundžiamas nutarimas nebūtų priimtas, o bauda nebūtų padidėjusi.

6.4.2. Antra, Skundžiamu nutarimu bauda buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio

2 dalimi, kurioje numatyta, kad „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formų ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumų.“ Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos įgaliotas asmuo Pareiškėjo atžvilgiu nenustatė kokių nors išskirtinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos baudos dydžiui, buvo parinkta ANK 463 straipsnio sankcijoje numatyto minimalios ir maksimalios baudos vidurkiui lygi bauda – 850 Eur dydžio bauda. Taigi, Institucija Pareiškėjo atžvilgiu baudos dydį paskyrė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis.

6.4.3. Trečia, Pareiškėjas į Instituciją kreipėsi jau po priimto nutarimo ir pateikė skundą, kuriame trumpai nurodė nusižengimo padarymo aplinkybes bei pateikė argumentus kodėl baudos dydis turėtų būti mažesnis, tačiau asmuo nepateikė dokumentų kopijų, kurios pagrįstų jo teiginius

(t. y., informacijos apie bedarbio statusą, neįgalumą, žmonos neįgalumą bei vinjetės kopijos). Pažymėtina, kad Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, nenustatė jokių lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnio 1 dalyje, ar kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes Institucijai iki bylos nagrinėjimo nebuvo pateikti nei paaiškinimai, nei dokumentai ar jų kopijos, kurie leistų nustatyti, vertinti ir taikyti minėtus ANK straipsnius.

6.5. Institucija mano, kad tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, pažeidimo pobūdį, dėl jų išsamiai pasisakė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas aktualią informaciją administracinio nusižengimo byloje pateikė jau po Skundžiamo nutarimo priėmimo, Institucija skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui savo nuožiūra, o šiame atsiliepime pateikė galiojantį teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, svarbias visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui.

7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad TRA1 2026 m. kovo 5 d. 18:26 val., Vilniaus rajono sav., magistralinio kelio „Vilnius – Lyda“ 19,950 km, važiavo kelių transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda.

10. ANK 463 straipsnyje numatyta, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnyje, ir toliau pasisako tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014,

2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

13. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio

24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

14. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas važiavo kelių transporto priemone mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio. Tačiau, kaip matyti iš Pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai vengdamas prievolės sumokėti jam privalomą mokestį, o per savo neapdairumą praleidęs įsigytos vinjetes galiojimo terminą. Taigi, Pareiškėjas buvo įsigijęs vinjetę, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir neužtikrino, kad važiuojant valstybinės reikšmės keliu ji vis dar būtų galiojanti. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už pastaruosius penkerius metus, matyti, kad Pareiškėjas administracine tvarka baustas 5 kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tokiais kaip nustatyto leistino greičio viršijimas, vairavimas automobilio neužsisegus įrengtais saugos diržais ar naudojimasis ranka mobilaus ryšio priemone ir kt. Pažymėtina, kad Skundžiamu nutarimu konstatuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnyje, Pareiškėjas padarė pirmą kartą. Skundo nagrinėjimo metu nustatytos kelios Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios nebuvo konstatuotos Skundžiamame nutarime: jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pastarąją aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu pateiktas asmens su negalia pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini) ir galiojantis iki (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas Pareiškėjo dalyvumo lygis – trisdešimt penki procentai. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio nusižengimo ir skundo nagrinėjimo metu jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta. Be kita ko, Pareiškėjas teigia, kad nesinaudoja elektroniniu paštu, kuriuo Institucija jam siuntė Protokolą su administraciniu nurodymu. Jeigu būtų jį gavęs, būtų iš karto sumokėjęs administraciniu nurodymu siūlomą 350 Eur dydžio baudą.

15. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, dvi Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir ankstesnio baustumo už analogiškus administracinius nusižengimus nebuvimą, aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą ir sumažinti juo paskirtos baudos dydį bent per pusę, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Baudos dydis mažintinas nuo 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų), t. y. sumos, kurią Institucija siūlė sumokėti Pareiškėjui Protokolu su administraciniu nurodymu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso

642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

TRA1 skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2026 m. birželio 10 d. nutarimo

Nr. VKTI-ANR_N-2818-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 26300641524) dalį, kuria TRA1 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda, sumažinant šią baudą iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų).

Pripažinti dvi TRA1 atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas