- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1749-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02789-2024-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „SEB“, SEB bankas, "Swedbank"
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB“ bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:
nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įstaigoje tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 , įrašo Nr. 123, dėl atsakovo kaltės;
nustatyti nepilnamečio vaiko ATS1 gyvenamąją vietą kartu su motina IES1 ;
priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnamečio vaiko ATS1 išlaikymui po 485 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną IES1 ;
santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka: ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini)., 93/6500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) automobilį FORD KUGA, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ; atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Toyota Avensis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovės atsakovui 15 661,21 Eur kompensaciją, kuri turės būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
nustatyti, jog prievolę pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui akcinei bendrovei (toliau - AB) SEB bankui ieškovė IES1 vykdys asmeniškai, o prieš kreditorių liks solidariai atsakingi abu sutuoktiniai, kaip ir numato kreditavimo sutartis;
nustatyti, jog prievolę pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Swedbank AB vykdys asmeniškai ieškovė IES1 , o prieš kreditorių abu sutuoktiniai liks solidariai atsakingi;
priteisti iš atsakovo ATS1 ieškovės IES1 naudai visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškovė patikslino reikalavimą dėl kompensacijos dydžio ir prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 14 872,48 Eur kompensaciją, kuri turės būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas šeimos išsaugojimui, rūpinosi vaiku, jį išlaikė. Atsakovas įžeidinėja, žemina, provokuoja tiek ieškovę, tiek nepilnametę dukrą. Kai nepilnametė dukra žino, jog atsakovas bus namuose, stengiasi kuo ilgiau likti mokykloje ir namo grįžta tik tada, kai grįžta mama. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kiti šeimos nariai namuose gali jaustis gerai tik tada, kai atsakovas būna išvykęs. Tokios sąlygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui normaliai vystytis bei augti saugioje aplinkoje, kenkia vaiko gerovei bei sveikatai. Ieškovės ir atsakovo santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Pažymi, jog vaiku visą laiką rūpinosi būtent ieškovė. Nepilnametės dukros poreikius per mėnesį sudaro: maistas apie 200 Eur, pietūs mokykloje apie 100 Eur, higienos priemonės apie 50 Eur, vaistai apie 40 Eur (serga autoimuniniu tiroiditu, akne, dermatitu), ortodontinis gydymas apie 50 Eur, gydomoji kosmetika apie 50 Eur, rūbai, batai apie 120 Eur, būreliai apie 20 Eur, korepetitoriai apie 40 Eur, sportas (tinklinis, bėgimas) apie 30 Eur, kanceliarinės priemonės (mokyklai ir dailės būreliui) apie 30 Eur, autobusų bilietai (gyvena (duomenys neskelbtini), o mokosi (duomenys neskelbtini)) apie 30 Eur, kišenpinigiai apie 90 Eur, atostogos apie 100 Eur, mokyklos ekskursijos apie 20 Eur. Iš viso apie 970 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas privalo išlaikyti taip pat savo nepilnametį vaiką, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai ATS1 po 485 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos. Kadangi ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku, todėl nėra būtinybės nustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos.
Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertė yra 34 754 Eur. Sutuoktiniai pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolingi AB SEB bankui 42 669,80 Eur, pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. 23-033514-AL kreditoriui Swedbank AB sutuoktiniai yra skolingi 9 463,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tėvai buvo padovanoję 10 000 Lt (2896,20 Eur), ieškovė laiko, jog iš atsakovui atitenkančios kompensacijos už butą atimtina 1 448,10 Eur suma kaip turtui panaudotų ieškovės asmeninių lėšų suma.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį.
Nurodė, kad jis yra ramaus būdo žmogus, niekada nėra pakėlęs balso prieš ieškovę, nenaudojęs jokio smurto - nei fizinio, nei psichologinio. Atsakovas visada tinkamai elgėsi su dukromis, nieko neįžeidinėjo, nežemino, neprovokavo. Atsakovas būna ilgose komandiruotėse užsienyje, grįžęs namuose pabūna apie 3-4 savaites laiko ir vėl išvyksta. Ieškovė nepateikė jokių rimtų atsakovo ATS1 kaltės dėl šeimos iširimo įrodymų ir argumentų. Atsakovas įsitikinęs, kad jam būnant ilgalaikėse komandiruotėse, sutuoktinė susirado kitą vyrą, dėl to ir nori skirtis. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovas neprieštarauja dėl ATS1 gyvenamosios vietos nustatymo su mama IES1 , jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas sutinka teikti dukters išlaikymui 327 Eur dydžio išlaikymą. Abejonių kelia ieškovės nurodytos išlaidos higienos priemonėms apie 50 Eur/mėn., rūbams, batams apie 120 Eur/mėn. (kiekvieną mėnesį tokių sumų neišleidžia), sportui (tinklinis, bėgimas) apie 30 Eur/mėn., atostogoms apie 100 Eur/mėn. (atostogos nebūna kiekvieną mėnesį).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su reikalavimu būstą priteisti ieškovei kaip asmeninę nuosavybę. Jis lygiai taip pat galėtų prašyti priteisti butą jam, o jis išmokėtų ieškovei jos siūlomą kompensaciją. Butas dalinimas po 1/2 dalį natūra, nustatytina naudojimosi juo tvarka. Butas yra 3 kambarių, taigi atsakovas galėtų naudotis vienu kambariu, likęs plotas atitektų naudotis ieškovei su dukra, liktų ir bendros patalpos – vonia, tualetas, koridorius, virtuvė. Dėl automobilių padalijimo ieškovės siūlomu būdu sutinka. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), taigi, jam reikalingas būstas arti darbovietės. Ieškinyje nurodyta nekilnojamojo turto – buto vertė yra neteisinga, tikroji buto rinkos vertė būtų apie 72 000–75 000 Eur.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, nurodė, kad atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, į tai, jog ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko ATS1 gyvenamosios vietos nustatymo su motina IES1 . Skyrius mano, kad nepilnamečiui vaikui ATS1 priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 485 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškiniu prašoma prievolę pagal Kredito sutartį palikti solidaria šalių prievole, bankas tokiam reikalavimui neprieštarauja. Pažymėjo, kad prievolės vykdymo tvarka galiotų tik šalių tarpusavio santykiuose ir banko neįpareigotų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:
Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 , įrašo Nr. 123, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
nutraukus santuoką ATS1 paliko jo prigimtinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o IES1 paliko santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“;
nustatė nepilnamečio vaiko ATS1 gyvenamąją vietą kartu su motina IES1 ;
priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko ATS1 išlaikymui po 400 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną IES1 .
Po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 asmens asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė šį turtą:
butą, adresu (duomenys neskelbtini)
93/6500 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)
automobilį Ford Kuga, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) .
Atsakovui ATS1 asmeninės nuosavybės teise priteisė Automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) .
priteisė atsakovui iš ieškovės 15 291,99 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį;
nustatė, jog prievolę pagal 2007 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui ieškovė IES1 vykdys asmeniškai, o prieš kreditorių IES1 ir ATS1 liks atsakingi solidariai;
nustatė, jog prievolę pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui akcinei bendrovei Swedbank vykdys asmeniškai ieškovė IES1 , o prieš kreditorių IES1 ir ATS1 liks atsakingi solidariai;
kitoje dalyje ieškinį atmetė;
priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą ir 34,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
priteisė iš atsakovo ieškovei 2 195,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 123. Santuokiniai turi nepilnametę dukrą ATS1 . Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, adresu (duomenys neskelbtini)., 93/6500 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilis FORD KUGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) .
Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ar kad atsakovas naudojo psichologinį smurtą. Vien tai, kad atsakovas, vykdydamas tėvo pareigą auklėti savo vaiką, išsako tam tikras pastabas dukrai dėl šios, jo kaip tėvo nuomone, nepriimtino elgesio, savaime negali būti vertinama psichologiniu smurtu. Sutuoktiniai teismo posėdžių metu kaltino vienas kitą neištikimybe, tačiau įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų šias aplinkybes, į bylą nepateikė. Teismas sprendė, kad tarp abiejų sutuoktinių trūksta tiek pagarbos vienas kitam, tiek noro bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų ar sprendimo būdų sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas po santuokos nutraukimo ieškovui paliko jo pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei, jai pareiškus pageidavimą dėl santuokinės pavardės pasilikimo, palikot santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl teismas išlaikymo po santuokos nutraukimo nepriteisė. Byloje nekilo ginčas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas nustatė nepilnamečio vaiko ATS1 gyvenamąją vietą kartu su motina IES1 . Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl teismas bendravimo tvarkos su vaiku nenustatė.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukros poreikius per mėnesį sudaro: maistas apie 200 Eur, pietūs mokykloje apie 100 Eur, higienos priemonės apie 50 Eur, vaistai apie 40 Eur (serga autoimuniniu tiroiditu, akne, dermatitu), ortodontinis gydymas apie 50 Eur, gydomoji kosmetika apie 50 Eur, rūbai, batai apie 120 Eur, būreliai apie 20 Eur, korepetitoriai apie 40 Eur, sportas (tinklinis, bėgimas) apie 30 Eur, kanceliarinės priemonės (mokyklai ir dailės būreliui) apie 30 Eur, autobusų bilietai (gyvena (duomenys neskelbtini), o mokosi (duomenys neskelbtini)) apie 30 Eur, kišenpinigiai apie 90 Eur, atostogos apie 100 Eur, mokyklos ekskursijos apie 20 Eur. Iš viso apie 970 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad ginčo šalių vaiko poreikius atitiktų 800 Eur suma per mėnesį, kurią lygiomis dalimis (po 400 Eur) tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra pajėgūs skirti.
Ieškovė butą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), prašė priteisti jai, o atsakovui išmokėti kompensaciją, atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko ir prašė butą padalinti lygiomis dalimis po 1/2 arba priteisti atsakovui jam išmokant ieškovei kompensaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad padalinti šalims priklausanti butą natūra nėra galimybės. Nors atsakovas nurodė, kad butas yra trijų kambarių, jis galėtų naudotis vienu kambariu, o likęs plotas atitektų naudotis ieškovei su dukra, taip pat liktų bendros patalpos, tačiau teismas sprendė, kad visi trys asmenys negalėtų gyventi bute dėl konfliktiškų santykių ir dalintis bendro naudojimo patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vien tai, kad atsakovui patogiau gyventi šalims priklausančiame bute, nes jį iš ten į darbą paima kolegos, taip pat, kad dėl darbo pobūdžio atsakovas dažnai būna išvykęs į komandiruotes, nėra priežastis priteisti butą atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesvarstė galimybės nuomotis būstą ir nesidomėjo būsto nuomos galimybe (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi ir kitą nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, ir nors minėtam turtui pagal pateiktas nuotraukas reikia remonto, o atsakovas nurodė, kad neturi tam lėšų, tačiau išmokėjus jam kompensaciją, tokia galimybė atsirastų. Ieškovė priešingai, kito nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, dėl konfliktų su atsakovu yra kartu su dukra išsikrausčiusi į nuomojamą butą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turės galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog bankas nesutiko suteikti jam paskolą, todėl jam reiktų ilgesnio laiko kompensacijai išmokėti. Teismas nusprendė butą, 93/6500 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokėti kompensaciją.
Ieškovė laikėsi pozicijos, jog buto, kuris dalintinas santuokos nutraukimo byloje vertė yra 73 992,22 Eur, t. y. kredito suma, kurią šalys buvo paėmusios minėto buto įsigijimui (šalys pagal 2007 m. gruodžio 12 d. pasirašytą kredito sutartį su SEB banku Nr.1750718014996-29, gavo iš banko 66 733,64 Eur kreditą būsto įgijimui ir 7 258,58 Eur būsto apdailai, iš viso 73 992,22 Eur). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buto vertė yra 74 618,20 Eur, nes tokia vertė nurodyta Hipotekos lakšte. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Hipotekos lakšte įkeičiamas daiktas įkainotas 68 060,70 Eur verte (235 000 Lt turto vertintojų), o atsakovo nurodoma vertė yra šalių prievolės dydis bankui. Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, kad šalių nekilnojamojo turto – buto vertė 73 992,22 Eur. Įrodymų, kad minėto kredito suma buvo panaudota ir žemės sklypo 93/6500 dalims įsigyti, į bylą nėra pateikta. Pagal Registrų centro išrašą minėtos žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 1 101,69 Eur. Ieškovė nurodė, kad automobilio Toyota Avensis, rinkos vertė – 2 219 Eur, o automobilio Ford Kuga – 6 440 Eur, atsakovas minėtų automobilių verčių neginčijo, todėl teismas rėmėsi ieškovės pateiktomis automobilių vertėmis. Taigi bendra šalims priklausančio turto vertė 83 752,91 Eur. Kredito likutis SEB bankui pagal abi kredito sutartis – 41 351,08 Eur, Swedbank – 7 379,84 Eur, iš viso 48 730,92 Eur. Iš bendro turto atėmus prievolių sumą, likusi dalytina turto dalis – 35 021,99 Eur. Dalijant turtą lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai atitektų turto už 17 511 Eur. Atsakovas nurodė, kad ieškovei priteistinas automobilis Ford Kuga yra žymiai didesnės vertės, nei atsakovui priteistinas automobilis Toyota Avensis, skirtumą sudaro 4 221 Eur, todėl atsakovui priteistinos kompensacijos suma didintina šia suma. Tačiau ieškovei atitenkančios transporto priemonės kredito likutis pagal paskolos automobiliui sutartį yra 7 379,84 Eur, t. y. didesnis nei teismui nurodyta ir neginčyta automobilio vertė, todėl papildomai išmokėti atsakovui kompensaciją dalyje dėl automobilių nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo sumažinti atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos sumą puse tos sumos, kurią jos tėvai buvo padovanoję jai 2008 metais, pervedus iš motinos sąskaitos 10 000 litų, kas atitinka 2 896,20 Eur, pusė šios sumos – 1 448,10 Eur. Ieškovė teigia, kad tai dovana, jos asmeninės lėšos. ATS1 teismo posėdžio neneigė žinojęs, kad tėvai yra pervedę ieškovei tam tikrą sumą pinigų, tačiau jis nereikalavo iš ieškovės, o ji jam ir neatsiskaitinėjo, kur išleido tuos pinigus. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad pavedimuose yra nurodyta paskirtis „sąskaitos papildymas“, kas niekaip neįrodo, jog tai buvo dovana, ir to negalima vertinti kaip ieškovės asmeninių lėšų. Teismas laikė, jog įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės mama lėšas pervedė kaip dovaną asmeniškai ieškovei, o ne lėšas davė sutuoktiniams bendrai, į bylą nėra pateikta. Ieškovės mama pavedimo paskirtyje konkrečiai nenurodė, kad lėšos yra dovana ieškovei, o nesant galimybės nustatyti, kokia buvo tikroji pinigų pervedimo ieškovei paskirtis (dovana, parama šeimai būsto pirkimui ir pan.), teismas sprendė, kad nėra pagrindo pinigų pervedimą kvalifikuoti kaip dovaną, todėl šia suma kompensacijos sumos nemažino.
Žemesnės instancijos teismas
Dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei tenkanti turto vertė natūra, atskaičius įsipareigojimus, yra 32 802,99 Eur, o atsakovui – 2 219 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 15 291,99 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo bei kompensacijos dydžio ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, jog nesutinka, kad minėtas nekilnojamasis turtas natūra yra priteistas ieškovei, o atsakovui priteista piniginė kompensacija. Atsakovo manymu ginčo butas po santuokos nutraukimo turėjo būti priteistas lygiomis dalimis kiekvienam. Šalių nuosavybės teise valdomas butas yra dalus objektas, kadangi šalys gali naudotis atskirais buto kambariais, nusistatyti naudojimosi juo tvarką. Nėra suprantama, kokių pagrindu teismas darė išvadą, kad šalių santykiai yra tiek konfliktiški, jog šalys negalėtų gyventi viename trijų kambarių bute ir bendrai naudotis (dalintis) bendromis patalpomis. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto padalijimo yra patenkinti tik vienos šalies interesai, kas reiškia, jog yra pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas.
Nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovei išmokėjus atsakovui priteistą kompensaciją, atsakovas galės suremontuoti šį būstą, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kompensacijos sumos užtektų suremontuoti šį būstą, tam kad jis taptų tinkamas gyvenimui. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau pirmos instancijos teismas ginčo buto vertę nustatė pagal kredito sumą, kuria šalys buvo paėmusios iš banko buto įsigijimui. Teismo dėstomi motyvai dėl turto padalinimo budo yra labai abstraktūs ir lakoniški, iš teismo sprendimo susidaro įspūdis, kad teismas nepagrįstai sukritikavo apelianto pateiktus į bylą įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovė IES1 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad atsakovas viso proceso metu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą ir dabar be jokių pateisinamų priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Turto padalijimas, kaip to siekia atsakovas, yra neįmanomas. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl konkrečios naudojimosi butu tvarkos pirmosios instancijos teisme (nebuvo pateiktas priešieškinis, neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių galimybę padalinti butą natūra, schemų, kokiu būdu turi būti padalintas turtas), todėl toks reikalavimas negali būti keliamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Bute yra du atskiri kambariai ir kambarys-svetainė su virtuve vienoje erdvėje, vienas san. mazgas - wc ir vonia kartu. Su ieškove dar gyvena nepilnametė dukra (11 klasės moksleivė) bei savaitgaliais ir atostogų metu pas mamą grįžta kita dukra (studentė). Padalinus butą pagal atsakovo pageidavimą pablogėtų nepilnametės dukros gyvenimo sąlygos, nes tektų gyventi su mama ir seserimi viename kambaryje. Jau skyrybų proceso metu tapo neįmanoma gyventi su atsakovu viename bute, nes jis piktybiškai garsiai žiūrėdavo televizorių ir telefoną, gamindavosi aštraus kvapo maistą, kai ieškovė su dukra nueidavo miegoti, specialiai darydavo netvarką san. mazge ir virtuvėje. Dar gyvenant kartu ieškovei ar dukromis prausiantis, atsakovas rėkdavo ir lauždavo duris, kad jam reikia tuoj pat į WC, nes kitu atveju pridarys ant grindų. Su virtuvės naudojimosi tvarka irgi būtų sudėtinga, nes ne vienus metus norint ieškovei gaminti valgyti, pirmiausia reikėdavo išvalyti prikepusią, aptaškytą kaitlentę, nusivalyti paliktus nešvarius stalviršius.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su argumentais, kad atsakovo turimas namas yra netinkamas gyventi. Name buvo nuolat gyvenama iki 2024 m. vasario mėn. (gyveno sūnėno šeima su mažu vaiku, kol įsigijo savo nekilnojamąjį turtą). Iš pridedamų fotonuotraukų matyti, kad virtuvėje yra net būtiniausia buitinė technika - šaldytuvas, skalbimo mašina, viryklė. Netvarka matoma atsakovo teismui pateiktose fotonuotraukose nėra priežastis laikyti namą netinkamu gyventi. Nors namo fasadui reikalingas remontas, bet tai neįrodo, kad jis nėra tinkamas gyventi. Atsakovas visiškai nepagrįstai ginčija nurodytą turto vertę, kadangi apytiksliai tokia suma turtą vertino pats atsakovas. Ieškovė yra gavusi paskolą, kurios pakanka sumokėti atsakovui kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurių šiuo atveju nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 123. Santuokiniai turi nepilnametę dukrą ATS1 (gim. (duomenys neskelbtini) Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro ir Regitros duomenų matyti, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), 93/6500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) automobilis Toyota Avensis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , automobilis FORD KUGA, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto padalinimo bei priteistos kompensacijos dydžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ginčo butą priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir atsakovui priteisė iš ieškovės 15 291,99 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Apeliantas apeliaciniu skundu siekia, kad butas būtų priteistas lygiomis dalimis kiekvienai iš šalių.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 529-916/2016; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008).
Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog padalinti šalims priklausanti butą natūra nėra galimybės. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl tolimesnis jų gyvenimas viename trijų kambarių bute nebūtų įmanomas. Atsakovas teigia, kad jam galėtų būti skirtas vienas iš bute esančių kambarių ir tai nepažeistų ieškovės interesų, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šalims vis tiek reikėtų naudotis bendra virtuve ir san. mazgu, kas neatitiktų ieškovės ir nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovė nurodo, jog ginčo bute gyvena ji pati, šalių nepilnametė dukra, savaitgaliai atvyksta kita dukra, kuri yra studentė, kas patvirtina, jog joms būtų sunku gyventi viename bute su atsakovu. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog prieštarauja turto padalinimui natūra, taigi nesant tarpusavio šalių sutarimo, nėra pagrindo turtą padalinti natūra. Nors apeliantas nurodo, kad jam neapsimoka nuomotis būsto, nes jis dažnai būna išvykęs, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad atsakovui patogiau gyventi šalims priklausančiame bute, nes jį iš ten į darbą paima kolegos, taip pat kad dėl darbo pobūdžio atsakovas dažnai būna išvykęs į komandiruotes, nėra priežastis priteisti butą atsakovui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra išreiškusi norą, kad butas būtų priteistas jai, ji turi galimybę sumokėti kompensaciją atsakovui, o atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog bankas nesutiko suteikti jam paskolą, todėl jam reiktų ilgesnio laiko kompensacijai išmokėti. Į bylą atsakovui nepateikus duomenų, jog jis gali sumokėti kompensaciją ieškovei, nebuvo pagrindo jam priteisti būstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo būsto nedalino natūra, o priteisė ieškovei ir įpareigojo ieškovę sumokėti kompensaciją atsakovui.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau pirmosios instancijos teismas ginčo buto vertę nustatė pagal kredito sumą, kuria šalys buvo paėmusios iš banko buto įsigijimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi šalių į bylą pateiktais įrodymais. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad buto vertė yra 73 992,22 Eur, t. y. kredito suma, kurią šalys buvo paėmusios minėto buto įsigijimui (šalys pagal 2007 m. gruodžio 12 d. pasirašytą kredito sutartį su SEB banku Nr. 1750718014996-29, gavo iš banko 66 733,64 Eur kreditą būsto įgijimui ir 7 258,58 Eur būsto apdailai, iš viso 73 992,22 Eur). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buto vertė yra 74 618,20 Eur, nes tokia vertė nurodyta Hipotekos lakšte. Taigi, kadangi abi šalys teigė, kad būsto vertė yra tokia, kokia yra nurodyta Hipotekos lakšte ar būsto kredito sutartyje, byloje nesant įrodymų apie kitokią turto vertę, teismas neturėjo pagrindo kitaip nustatyti turto vertės, nei tai padarė. Apeliantas nesutikimą su teismo nustatyta turto verte ėmė reikšti tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų, patvirtinančių kitokią būsto vertę į bylą nėra pateikta.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl turto padalinimo budo yra labai abstraktūs ir lakoniški, iš teismo sprendimo susidaro įspūdis, kad teismas nepagrįstai sukritikavo apelianto pateiktus į bylą įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo ATS1 apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 500 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo ATS1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , ieškovės IES1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.