- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-16
- Bylos Nr.
- e2-1009-727/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18365-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- P. C. R.
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- UAB „Finras“
- Kategorijos
- 1.3.2.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
vertėjams Ingridai Nasvytei (iš / į lietuvių – anglų kl.), Arvind Sosi Kumar (iš / į anglų – malajalių kl.),
atsakovei UAB ,,Finras“ ir trečiajam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės P. C. R. ieškinį atsakovei UAB ,,Finras“ ir atsakovės UAB ,,Finras“ priešieškinį ieškovei P. C. R. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Indijos pilietė P. C. R. (toliau – ir darbuotoja, ieškovė), atstovaujama advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus, 2025 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – DGK, Komisija), kuriame nurodė, jog 2024 m. birželio 2 d. sudarė darbo sutartį su atsakove UAB „Finras“ virėjo darbo funkcijai, darbo sutartyje buvo numatytas 1206 Eur, neatskaičius mokesčių, mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutartis įsigaliojo 2024 m. lapkričio 26 d., kai ji pradėjo dirbti. Atsakovė mokėjo darbo užmokestį nereguliariai ir ne visada siūlė darbą, nors darbo sutartis nebuvo nutraukta ir šiuo metu yra galiojanti. Ieškovė 2025 m. balandžio 16 d. iš savo atstovo gavo Migracijos departamento 2025 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 25S41353 panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes su ja nėra sudaryta darbo sutartis. Ieškovė tik iš Migracijos departamento 2025 m. vasario 10 d. sprendimo sužinojo, kad apie su ja sudarytą 2024 m. birželio 2 d. darbo sutartį atsakovė nėra pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Todėl prašė darbo ginčų komisijos pripažinti darbo santykių su atsakove faktą, įpareigoti atsakovę pranešti apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei išieškoti priklausantį darbo užmokestį.
DGK 2025 m. birželio 3 d. sprendimu tenkino jos prašymą iš dalies: 1) pripažino, kad ieškovę P. C. R. siejo darbo santykiai su UAB „Finras“ nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. sausio 16 d.; 2) pripažino, kad jos draudžiamosios pajamos darbo santykių su UAB „Finras“ laikotarpiu sudarė: už 2024 m. lapkričio mėn. - 241,20 Eur, už 2024 m. gruodžio mėn. – 1206 Eur, už 2025 m. sausio mėn. – 765,72 Eur; 3) pripažino, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2025 m. liepos 3 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 str. 6 d.; 4) išieškojo ieškovės naudai iš UAB „Finras“ 241,20 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 20 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. lapkričio mėn., 1206 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešis eurus), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. gruodžio mėn., 765,72 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 72 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2025 m. sausio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 6790,30 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų 30 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. liepos 3 d.; 5) sprendimo dalį dėl ieškovės vieno vidutinio darbo užmokesčio – 1206 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šeši eurai), neatskaičius mokesčių, išieškojimo nurodė vykdyti skubiai.
Ieškovė, nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovei UAB ,,Finras“, prašydama pripažinti jos ir atsakovės UAB ,,Finras“ 2024 m. birželio 2 d. pasirašytą darbo sutartį įsigaliojusia ieškovei pradėjus dirbti 2024 m. lapkričio 26 d., įpareigoti atsakovę UAB ,,Finras“ pranešti Sodrai apie darbo sutarties sudarymą, grąžinti ieškovę į darbą, išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį nuo darbo sutarties pradžios 2024 m. pabaigoje iki sprendimo šiame darbo ginče įsiteisėjimo; arba, nustačius, kad darbo sutartis buvo nutraukta, pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį kaip kompensaciją už laiku neišmokėtą darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo 2024 m. pabaigoje pradėto darbo iki sprendimo šiame darbo ginče įsiteisėjimo, grąžinti ieškovę į darbą arba priteisti kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 str. 4 d., taip pat kompensaciją už kasmetines atostogas DK 127 str. 2 d. ir 147 str. 2 d. pagrindu bei netesybas už darbdavio uždelstą sumokėti sumą, uždelstą sumą dauginant iš uždelstų mėnesių skaičiaus.
Ieškinį po minėto DGK sprendimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškė ir UAB ,,Finras“, juo prašydama pripažinti darbo sutartį neįsigaliojusia, motyvuodama tuo, kad darbuotoja, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, į darbą neatvyko ir dirbti nepradėjo.
Lietuvos Apeliacinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nutarta sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-26835-1162/2025 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-30573-996/2025, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-26835-1162/2025 prie civilinės bylos Nr. e2-30573-996/2025 ir perduodant ją nagrinėti Vilniaus misto apylinkės teismui.
Bylą nagrinėjanti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patikslino po bylų sujungimo šalių procesinę padėtį, nurodydama, kad ieškove byloje laikyti P. C. R., atsakove - UAB „Finras“, trečiuoju asmeniu – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. P. C. R. kreipimąsi į teismą laikyti ieškiniu, o UAB „Finras“ kreipimąsi į teismą laikyti priešieškiniu.
Taigi sujungtoje byloje nagrinėjimui priimti abiejų darbo teisinių santykių dalyvių savarankiški reikalavimai, registruoti teismuose po minėto DGK priimto sprendimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2026 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. VB-4-2026 ,,Dėl teisėjos I. K. žinioje esančių civilinių bylų perskyrimo nagrinėti kitiems teisėjams“ civilinė byla buvo perduota nagrinėti teisėjai Natalijai Daškovienei.
Į 2029 m. rugsėjo 29 d. organizuotą teismo posėdį UAB ,,Finras“ neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 str. 4 d. numatyta tvarka, taip pat siunčiant informaciją žinomais el. paštų adresais tiek pačiai bendrovei, tiek juridinių asmenų registre nurodytam jos vadovui. Toks informavimo būdas taikytas ankstesniam UAB ,,Finras“ atstovui advokatui R. R. 2026 m. rugsėjo 2 d. informavus, jog atstovavimo susitarimas su bendrove yra nutrauktas. Ieškovės, ji gi atsakovė pagal priešieškinį, atstovas prašo nagrinėjamoje byloje turimą priešieškinį palikti nenagrinėtą neatvykus ieškovės pagal priešieškinį UAB ,,Finras“ atstovui ir esant tinkamai įteiktai informacijai apie teismo posėdį.
Į posėdį neatvyko ir teismo kviesti liudytojai, kurie buvo informuoti apie posėdį turimais el. pašto adresais (kitų adresų nesant), trečiojo asmens pagal ieškinį atstovas, kuriam informacija apie posėdį taip pat suteikta tinkamai. Atvykusiems asmenims neprieštaraujant byla šiame posėdyje nagrinėta be neatvykusių minėtų asmenų.
Atsakovei pagal priešieškinį neprašant priimti sprendimą už akių, ieškovei pagal priešieškinį UAB ,,Finras” neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, priešieškinis paliktinas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Tokiu būdu byla nagrinėjama, joje pasisakytina ir vertintini tik ieškinio reikalavimai ir su juo susiję ieškovės bei atsakovės atsiliepimo į juos argumentai.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė ir ji pati bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškojo įsidarbinimo Lietuvoje galimų variantų, čia dirba keli pažįstami, studijuoja dukra. Pažįstamas A. R. K. (pažįstamo asmens draugas) pasiūlė darbą virėja Kaune ,,M. G.“ restorane. Ji sutiko. 2024 m. birželio 2 d. gavo pasirašytą darbo sutartį, susipažino, pasirašė, persiuntė atgal per Tailande esančią Lietuvos atstovybę, ten gavo ir leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. R. minėjo, kad bus apgyvendinta Kaune. Brolio sūnus nupirko jai lėktuvo bilietą. Kai atskrido į Lietuvą, Vilniuje ją pasitiko minėtas R.. Į Kauną ji važiavo autobusų, bilietą jai nupirko minėtas asmuo. Dirbti pradėjo 2024 m. lapkričio 26 d. ,,M. G.“ maitinimo taške. Savo vadovu ji laikė A. R. K., jis iš asmeninės sąskaitos 2025 m. sausio mėnesį pervedė jai už darbą 5000 Indijos rupijų. Lietuvoje ji sąskaitos neturėjo, į parduotuves nėjo, maistą duodavo darbdavys Daugiau pinigų už darbą ji negavo, nors dirbo nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, atidarydavo maitinimo įstaigą, gamino maistą, plovė indus, grindis, viską tvarkydavo, vakare uždarydavo ją. 2025 m. vasario mėnesį ji prašė pinigų už darbą, bet jai nesumokėjo, tuomet ji pasakė, jog čia daugiau nedirbs, išėjo ir daugiau nedirbo. Mėgino ieškotis kito darbo, bet nerado. 2026 m. sausio 23 d. padedant tarptautinei migracijos organizacijai (ji pirko kelionės namo bilietus ir tvarkė reikiamus popierius), nes negalėjo būti čia ilgiau esant panaikintam leidimui gyventi. O apie tai ji sužinojo ieškodamasi kito darbo. Tikslios datos nepamena. Po kortelės gyventi Lietuvoje atšaukimo mėgino legalizuotis, ieškojo darbo, nepavyko, gyveno iš pasiskolintų pinigų, neišlaidavo. Daugiau jokioje Europos šalyje nesilankė.
Ieškovės atstovas teismui paaiškino, jog siekia atstovaujamosios grąžinimo į darbą, nes tik taip bus įvykdytas socialinis teisingumas – ieškovė atgaus galimybę dirbti ir gauti leidimą gyventi Lietuvoje – kreiptųsi dėl panaikinto leidimo atnaujinimo administracine tvarka. Taip pat nurodė, jog faktiškai buvo įvykdyta prekyba žmonėmis ir ieškovės atžvilgiu faktiškai buvo taikytas priverstinis darbas vergovės sąlygomis, todėl prašė priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į reikiamas teisėsaugos institucijas tikslu pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešti teisėsaugai dėl nusikalstamos veikos. Teigė, jog patys nėra pasikreipę, nes bijojo atmestinio požiūrio ir tuo sąlygoto tokio prašymo nepriėmimo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Finras“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, atsiliepime į jį nurodydama, jog Darbo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2024 m. birželio 2 d., tačiau pagal DK 42 str. 3 d. darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Nagrinėjamu atveju ieškovė faktiškai į darbą neatvyko ir darbo dirbti nepradėjo. Atsakovė nesulaukė ieškovės prisistatymo, nebuvo suderintas darbo grafikas, nebuvo supažindinta su vidaus taisyklėmis ir kitais teisės aktais, todėl jos Darbo sutartis neįsigaliojo. Dėl to jokių pasekmių iš jos kylančių atsakovei neatsiranda. Ieškovė, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatvyko dirbti, o vietoje to dirbo kitose Europos Sąjungos valstybėse – Lenkijoje, Italijoje. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir Darbo sutartį su atsakove pasirašė tik tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje, bet faktiškai dirbti neketino. Darbo ginčų komisijai pateiktos nuotraukos negali būti laikomos patikimu įrodymu, nes jos galėjo būti padarytos pačios ieškovės ar kitų asmenų, lankantis darbo vietoje tik trumpam arba iš vis pakeičiant nuotraukos META duomenis. Ieškovė nuotraukas darė ne turėdama tikslą dirbti, bet naudoti jas ieškant geresnio darbo kitose valstybėse. Su ieškovės nurodytu asmeniu, atsakovės darbuotoju A. R. K. ją siejo privatus asmeninis ryšis, jis niekada nebuvo įgaliotas niekam mokėti už darbą, todėl ir mokėjimas yra jai yra privataus pobūdžio. DK 42 str. 4 d. aiškiai nustato, kad darbdavys leidžia pradėti dirbti tik supažindinęs darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarka darbovietėje bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Kadangi ieškovė neatvyko į darbo vietą, tokio supažindinimo nebuvo, todėl ir darbo santykiai realiai neprasidėjo. Atsakovės teigimu, ieškovė pas darbdavį pasirodė tik 2025 m. vasario 2 d., kai jos leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jau buvo panaikintas Migracijos departamento sprendimu, todėl darbdavys, laikydamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, neleido jai dirbti. Dėl šio, atsakovės teigimu, ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje trečiuoju asmeniu pagal ieškinį dalyvaujantis Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), susipažinęs su ieškiniu, atsiliepime į jį nurodė nesutinkąs su ieškiniu ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byla nagrinėjama ieškiniu užginčytų darbuotojos reikalavimų dalyje.
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 176, 178, 185 str. str.). Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. visos abejonės aiškinamos darbuotojų naudai.
Darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje C-684/16 41 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015 pažymėjo, kad darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą, juolab darbuotojui esant užsieniečiu, kuris dėl objektyvių priežasčių - kalbos nežinojimo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nežinojimo, baimės neprarasti turėtų lėšų įsidarbinimui, tam tikrų migracijos normatyvo sąlygotų subtilybių - negali dalyvauti lygiavertėse derybose su darbdaviu dėl darbo sutarties sąlygų konkretumo, aiškumo, atitikimo žodžiu sulygtoms sąlygoms ir pan.
DK 24 str. reglamentuoja, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
DK 42 str. reglamentuoja darbo sutarties sudarymą. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis); apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 d.); darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo, o jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės (3 d.); darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (4 d.).
Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir jam turi būti žinomi jo priimamų/nepriimtų sprendimų teisiniai padariniai, todėl jis turi įvertinti galimas to rizikas.
DK 147 str. 2 d. nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
DK 147 str. nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvyksiantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 str. nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021).
Dėl Darbo sutartis įsigaliojimo, dirbto laiko ir atsiskaitymo su darbuotoja.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ginčo šalys pasirašė Darbo sutartį 2024 m. birželio 2 d., joje, be kita ko, nurodydamos, kad darbuotoja dirbs UAB ,,Finras“ virėja (darbo vieta nenurodyta) ir gaus 1206 Eur per mėnesį atlyginimą jį mokant vieną kartą per mėnesį iki 15 d. (Darbo sutarties 1.2, 1.3 p.). Darbo sutarties 7 p. sutarta, jog ši Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti gavusi Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – LLGL).
Iš viešai prieinamų duomenų ( https://rekvizitai.vz.lt ) matyti, jog UAB ,,Finras“ pagrindinė veikla yra kavinės, klubai, barai, restoranai, maistas į namus. Iš esmės pati atsakovė šio savo veiklos pobūdžio neginčijo. Iš minėtų viešų duomenų nustatyta labai dažna šio juridinio asmens vadovų kaita.
Byloje nekilo ginčo dėl Darbo sutarties pasirašymo, tokiu būdu jos sudarymo faktas yra akivaizdus ir įrodytas. Ginčas kilo dėl jos įsigaliojimo momento, ieškovė įrodinėja, kad tokiu yra 2024 m. lapkričio 26 d., kuomet ji atvyko į darbą ir pradėjo darbą pagal Darbo sutartį Kaune esančioje maitinimo įstaigoje ,,Memo grilis“. Atsakovė gi prieštaravo Darbo sutarties įsigaliojimo momentui, teigdama, kad ieškovė į darbą neatvyko ir nedirbo. Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina.
Minėta, Darbo sutartyje jos įsigaliojimo momentas sietinas su ieškovės LLGL gavimu. Bylos medžiaga rodo, kad būtent UAB „Finras“ ieškovės vardu pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jai išdavimo darbo virėja UAB „Finras“ pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu). Ieškovei leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išrašytas 2024 m. spalio 18 d., įteiktas jai 2024 m. lapkričio 4 d. per išorės paslaugų teikėją Tailande. Pati atsakovė, kaip šio prašymo pateikėja, tikėtina, negalėjo apie tai nežinoti. UAB „Finras“ jokia forma nekonstatavo ieškovės neatvykimo į darbą momento ir Darbo sutarties neįsigaliojimo momento, nors negalėjo nesuprasti, kad, kaip darbdavys ir prašymo Migracijos departamentui pateikėjas, tai padaryti privalėjo.
Taip pat nustatyta, kad LLGL ieškovei panaikintas trečiojo asmens 2025 m. vasario 10 d. priimtu sprendimu Nr. 41353, nuo 2025 m. vasario 26 d. jis paskelbtas negaliojančiu. Ieškovė minėtą Migracijos departamento sprendimą gavo 2025 m. vasario 11 d., kartu su pranešimu anglų kalba apie minėto sprendimo priėmimą ir jo apskundimo tvarką. Ieškovė su šia informacija susipažino 2025 m. kovo 20 d., tikėtinai kartu su savo atstovu, nes būtent šią dieną ji sudarė atstovavimo sutartį su juo.
Atsakovės teigimu, ieškovė prisistatė pas darbdavį tik 2025 m. vasario 2 d., tačiau jai nebuvo leista dirbti, nes tą dieną atsakovė jau gavo Migracijos departamento sprendimą panaikinti ieškovei leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Vienok šitų aplinkybių niekuo neįrodo, tokie jos teiginiai deklaratyvūs, hipotetiški ir visiškai nepagrįsti, nes vasario 2 d. gauti vasario 10 d. priimtą Migracijos departamento sprendimą atsakovė niekaip negalėjo.
Minėta, atsakovė, sudariusi darbo sutartį su ieškove, ir žinodama, kad jos tarpininkavimo rašto pagrindu ieškovei turi būti / yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sudarantis pagrindą dirbti pas atsakovę, turėjo pareigą domėtis ir organizuoti ieškovės atvykimą į darbą, pvz., nurodyti laiką, kada ji yra laukiama darbe, fiksuoti neatvykimą ar ieškovės nebuvimą darbą, pagaliau konstatuoti Darbo sutarties neįsigaliojimo momentą. Tačiau atsakovė nepateikė jokios informacijos apie šios pareigos vykdymą – apie galimus telefoninius skambučius ieškovei, susirašinėjimą elektroniniu paštu ar per programėles ir pan. Atsakovė DGK buvo nurodžiusi, jog gavus pranešimą apie inicijuotą darbo bylos nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje atliko savo vidinį tyrimą, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nei Komisijai, nei teismui taip ir nepateikė.
Ieškovės pateiktos nuotraukos, darytos darbe 2024 m. gruodžio 4 d., 2024 m. gruodžio 31 d. bei 2025 m. sausio 18 d., patvirtina labiau tikėtinai aplinkybes, kad ieškovė dirbo pas atsakovę jos nurodytais ginčo mėnesiais nei nedirbo. Atsakovė šio fakto atsiliepime niekaip nekomentavo. Be to, yra pateikta lėktuvo bilietų rezervacija, kad ieškovė į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. lapkričio 24 d.
Todėl nurodytas atsakovės teiginys apie ieškovės atvykimą į darbą tik 2025 m. vasario 2 d., kuomet ji jau neturėjo LLGL, atmestinas kaip neįrodytas ir visiškai nepagrįstas, pripažintina, kad Darbo sutartis buvo įsigaliojusi, nes įvyko joje numatytas juridinis faktas - LLGL ieškovei išdavimas, ir kad ieškovė pradėjo darbą pas atsakovę jos nurodytu metu, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. (DK 42 str. 3 d.). Todėl buvo akivaizdus pagrindas atsakovei mokėti ieškovei Darbo sutartyje nurodytą atlyginimą – 1206 Eur į mėnesį, o tokių duomenų byloje nėra, nenustatyta jokių mokėjimo faktų, šio neginčijo ir pats darbdavys.
Ieškovė ir Komisijai, ir teismui aiškino, jog dirbo iki 2026 m. sausio 16 d., kuomet neapsikentusi pati išėjo. Ji patvirtino teismui, jog jokio prašymo būti atleistai nerašė, nes nežinojo, kad turi parašyti. Teismas kiek kritiškai vertina šiuos ieškovės teiginius, nes ji, nors ir užsienietė, negali nežinoti ir negali nesuprasti, kaip fiksuojami ir kaip nutraukiami darbo teisiniai santykiai, kad išreiškus norą nebedirbti privalu tai įforminti raštiškai.
Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovei priklausytų atlyginimas už jos faktiškai dirbtą laiką, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. sausio 16 d., ir toks jai priklausantis atlyginimas išieškotinas iš atsakovės, nes duomenų, kad jis buvo mokamas, nėra.
Ieškovės naudai išieškotina: 241,20 Eur (1206 Eur : 20 d. d. x 4 d. d.) darbo užmokestis už 2024 m. lapkričio mėn., 1206 Eur darbo užmokestis už 2024 m. gruodžio mėn., 603 Eur (1206 Eur : 22 d. d. x 11 d. d.) darbo užmokestis už 2025 m. sausio mėn. ir 162,72 Eur (20 d. d. : 12 mėn. x 1,7 mėn. x (1206 Eur : 21 vid. d. d. sk.)) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių (DK 32 str. 1 d., 127 str. 6 d.).
Nagrinėjamu atveju darbo santykiai tarp šalių yra nutrūkę. Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės pagal virš įvardintas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, atlikęs darbuotojos apklausą, mano, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pasiremti CPK 417 str. nuostata ir išieškoti darbuotojai DK 147 str. 2 d. pagrindu tenkančias netesybas. Pagal DK 147 str. 2 d. nustatytas 6 mėn. terminas tam jau yra suėjęs. Atsižvelgęs į ginčo kontekstą, ieškovės trumpą darbo laiką, kasacinio teismo praktiką, teismas ½ dalimi mažina tenkančias netesybas ir išieško ieškovės naudai 3618 Eur netesybų (7236 Eur (1206 Eur x 6) / 2).
Darbdavys taip pat privalo apie darbo santykių konstatavimą, darbo užmokesčio, kaip draudžiamųjų pajamų, išieškojimą informuoti VSDFV, todėl įpareigotinas tai padaryti. Ieškovei ir jos Lietuvoje esančiam atstovui išaiškintina, jog atsakovei po sprendimo įsiteisėjimo to nepadarius, tokią informaciją VSDFV įsiteisėjusio šio teismo sprendimo pagrindu gali pateikti jie patys.
Dėl darbo sutarties nutraukimo.
Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie Darbo sutarties su ieškove nutraukimą, darbdavys niekaip neišreiškė tokios savo valios, o darbuotoja, priešingai, pati teismui besąlygiškai patvirtino, jog neketino toliau dirbti ir į darbą daugiau nėjo, kas rodo jos valią nebetęsti darbo santykių su atsakove, nėra, teismo manymu, jokių teisinių prielaidų sutikti su ieškovės prašymu laikyti jos atleidimą neteisėtu ir to išdavoje taikyti jos atžvilgiu DK 218 str. numatytas teisines pasekmes.
Todėl su šiuo susijusių jos reikalavimų teismas netenkina, nes atsakovei neatlikus jokio veiksmo dėl Darbo sutarties nutraukimo, konstatuoti tokį veiksmą neteisėtu pagrindo nėra, juolab ir pati ieškovė tokio galimo neteisėtumo priežasčių ir aplinkybių nenurodė, o tokia įstatymo nuostata pasirėmė formaliai ir hipotetiškai. Vienintele procesine teisine vada tam jos atstovas nurodė ieškovės norą būti grąžintai į darbą, kad ji galėtų mėginti susigrąžinti LLGL. Ši aplinkybė, teismo manymu, nėra pakankama darbo sutarties nutraukimo neteisėtumui ir DK 218 str. numatytam pasekmių taikymui konstatuoti. Įžvelgtinas ir DK 24 str. nuostatos pažeidimas iš ieškovės pusės bei tam tikras galimas piktnaudžiavimas atsakovės ir byloje taikytino DK normatyvo atžvilgiu.
Tokiu būdu pripažintina, jog Darbo sutartis nutrūko 2025 m. sausio 16 d.
Dėl kitų ieškovės reikalavimų.
Esant konstatuotiems faktiškai nutrūkusiems darbo teisiniams santykiams ir pasibaigusiam, nebegaliojančiam ieškovės LLGL, ieškovės prašymas dėl informacijos pateikimo VSDFV tenkintinas iš dalies, teikiant atsakovui įpareigojimą pranešti VSDFV dėl ieškovės darbo Lietuvoje, įmonėje ,,Finras“ laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. sausio 16 d., ir jai išieškotų sumų, kaip draudžiamųjų pajamų, fakto.
Procesiniai klausimai.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų pagal aptartus reikalavimus.
Teismas faktiškai tenkino ieškinio reikalavimus, todėl ieškovei kompensuotinos jos patirtos advokato pagalbos išlaidos, o tokių pagal į bylą pateiktus dokumentus yra 800 Eur (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atsižvelgiant į šio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės teisinį rezultatą.
Su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Pareiga juos išskaityti tenka darbdaviui.
Sutinkamai su CPK 282 str., sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio ieškovės darbo užmokesčio – 1206 Eur, neatskaičius mokesčių, nukreipiamas skubiam vykdymui.
Ieškovų prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkintinas, nes teismas, išnagrinėjęs bylą, nerado tam jokių procesinių teisinių prielaidų – nenustatytas joks prievartos ieškovės atvykimo ir buvimo bei darbo Lietuvoje atžvilgiu faktas, ji savarankiškai gyveno Lietuvoje gana ilgą laiką ir po LLGL anuliavimo, nuo 2025 m. kovo 20 d. yra atstovaujama advokato padėjėjo, kuris gana aktyvus jos teisių gynime tiek civiline, tiek administracine tvarka, todėl pakankamai akivaizdu, jog ieškovei manant, kad yra sąlygos ikiteisminio tyrimo dėl prekybos žmonėmis ar priverstinio darbo pradėjimui, kreiptis į reikiamas teisėsaugos institucijas ji gali pati.
Iš atsakovės išieškotinas valstybei tenkantis mokėti žyminis mokestis, kuris suapvalinus yra 131,20 Eur ir nuo kurio mokėjimo darbdavys, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.) (5830,92 Eur x 0,03 x 0,75).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 296 str. 1 d. 5 p., 143 str., 417 str., 282 str., 307 str. nuostatomis
nusprendžia:
atsakovės UAB ,,Finras” byloje pareikštą priešieškinį, jos atstovui be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, atvykusiai ieškovei P. C. R. neprašant priimti sprendimą už akių, palikti nenagrinėtu.
Ieškovės P. C. R. ieškinį atsakovei UAB ,,Finras” tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovę Indijos pilietę P, C. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovę UAB „Finras“, j. a. k. 305137027, siejo darbo teisiniai santykiai nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. sausio 16 d. 2024 m. birželio 2 d. pasirašytos Darbo sutarties pagrindu.
Laikyti, jog Darbo sutartis nutrūko 2025 m. sausio 16 d.
Pripažinti, kad ieškovės Indijos pilietės P. C. R., a. k. (duomenys neskelbtini) draudžiamosios pajamos šiuo darbo santykių su atsakove UAB „Finras“, j. a. k. 305137027, laikotarpiu sudarė: 2024 m. lapkričio mėn. - 241,20 Eur, 2024 m. gruodžio mėn. – 1206 Eur, 2025 m. sausio mėn. – 765,72 Eur.
Įpareigoti atsakovę UAB „Finras“, j. a. k. 305137027, per 3 darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo informuoti VSDFV apie šių darbo santykių konstatavimą ir paskaičiuoto darbo užmokesčio, kaip draudžiamųjų pajamų, išieškojimą.
Išaiškinti ieškovei ir jos Lietuvoje esančiam atstovui, jog atsakovei to nepadarius, pateikti tokią informaciją VSDFV šio įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu gali jie patys.
Išieškoti ieškovės Indijos pilietės P. C. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Finras“, j. a. k. 305137027, 241,20 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 20 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. lapkričio mėn., 1206 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešis eurus), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. gruodžio mėn., 765,72 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 72 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2025 m. sausio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 3618 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų) netesybų už nesavalaikį atsiskaitymą, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.
Likusios ieškinio dalies ir ieškovės prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkinti.
Išieškoti iš atsakovės UAB „Finras“, j. a. k. 305137027, 131,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 20 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 2222).
Sprendimo dalį dėl ieškovės vieno vidutinio darbo užmokesčio – 1206 Eur, neatskaičius mokesčių, išieškojimo nukreipti skubiam vykdymui.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. DGKS-4148 darbo byloje Nr. APS-107-10525/2025 (pasirašytas komisijos pirmininko 2025 m. birželio 9 d.) laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.