Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2025 m. rugsėjo 18 d. (BK 284 straipsnio)

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2026 m. balandžio 8 d. (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2025 m. rugsėjo 18 d. (BK 284 straipsnis)

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).‏‏‎

Pažymėtina, kad įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius – t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-942/2015). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021). Remiantis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2014 pateiktu išaiškinimu, tokie veiksmai gali pasireikšti daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ir pan. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio numatytus reikalavimus, o būtent: kaltinamojo E. L., nukentėjusiosios A. J. parodymais, liudytojo E. K. parodymais, pareiškimu-protokolu apie nusikalstamą veiką, apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis E. L. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. L. dėl įvykio kaltę pripažino. Paaiškino, kad metė butelį, nukentėjusioji pradėjo rėkti ir paprašė, kad jis padėtų butelį ir negertų prie laiptinės. Jis pasakė „gerai, aš negersiu prie laiptinės ir viskas tvarkoje“. Tačiau pagal nukentėjusiosios parodymus, jis neleido pastarajai išvažiuoti iš kiemo, tačiau taip nebuvo. Nukentėjusioji pradėjo prasivardžiuoti, kad jis pasigailės, be to, daug kartų sakė, kad važiuotų ir nebūtų jokio konflikto. Jis nenorėjo mesti butelio, negalvojo, kad pataikys į galinį stiklą. <...> Be to, parodžius automobilio nuotraukas, patvirtinta, jog tai tas pats automobilis. Dėl padaryto įvykio gailisi (2 t., b. l. 155-156).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. L. pažeidė viešąją tvarką, 2025 m. rugsėjo 18 d. apie 15.58 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, gėrė alkoholį, dėl to A. J. jam davus pastabą, jis be jokios pateisinamos priežasties, matant kitiems asmenims, užėjo už jos automobilio ,,Volvo S80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo, trukdydamas A. J. išvažiuoti, bei po to nueidamas metė butelį į šį A. J. automobilį ir išdaužė galinį stiklą, bei sulaužė galinį viršutinį stop žibintą, taip padarydamas nukentėjusiajai A. J. 342,78 Eur turtinę žalą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. L. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2026 m. balandžio 8 d. (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Šio nusikaltimo objektyvusis požymis pavojinga veika gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, pavojingi padariniai – nežymiu sveikatos sutrikdymų ar fiziniu skausmu. Mušimas ar kitoks smurtavimas (fizinis smurtas) reiškia neteisėtą tyčinį poveikį žmogaus kūnui, kuris gali pasireikšti kaip vienkartinis ar daugkartinis fizinis, mechaninis, cheminis terminis ar kt. poveikis žmogaus kūnui: smogiant ranka, koja, smaugiant, stumiant, tempiant gulintį ir pan.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio smurto, būtina nustatyti, kad kilo pavojingi padariniai, t. y. nukentėjęs asmuo pajautė fizinį skausmą, kitas fizines kančias arba buvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo ar profesinio darbingumo. Nustatant pavojingus padarinius, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Pagal teismų praktiką svarbu, kad skausmo pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. L. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis E. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, 2026 m. balandžio 8 d. apie 16.50 val., kambaryje, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo močiutei L. S. į koją, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Tokias aplinkybes patvirtino kaltinamasis E. L. duodamas parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną atėjo girtas, atsigulė ant grindų pamiegoti ir kada motina jam pasakė, kad „išvarai arba kviesiu policiją“, Tada atsakė „gerai, išvarau“ ir jis pradėjo suktis ir kažkaip su ranka sudavė per močiutės koją. Močiutės jis negalėjo nuskriausti, kadangi jį užaugino. <…> Dėl šio įvykio aplinkybių nelabai atsimena, kadangi jis buvo girtas ir norėjo pamiegoti, nors keletą valandų. Negalvojo, kad jis taip galėtų pasielgti, gal kai vertėsi su delnu, tačiau tikrai negalėjo specialiai suduoti močiutei, pas kurią gyveno, kuri jį maitino. Jis su motina nedraugauja. Žino, kad jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis šio smūgio neprisimena, tačiau pripažįsta, močiutė tikrai nemeluos. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Šiuo metu alkoholio nevartoja. Močiutės atsiprašė, susitaikė (2 t., b. l. 155-156). Be kaltinamojo E. L. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. S. parodymai, liudytojų N. L. ir N. P. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tarp jų: įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 146-147); Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas (2 t., b. l. 3-5); BODY kamerų įrašai (1 t., b. l. 6-9) ir kitų objektų medicininių dokumentų apžiūra (1 t., b. l. 183-186) ir kt.

Remiantis pirmiau išdėstytu, pripažintina, kad E. L. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Teismas, skirdamas bausmę E. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė 2 baigtus nesunkų tyčinius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Taip pat teismas pažymi, jog skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, įvertintinas ir nusikalstama veika padarytas žalos dydis, į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys, padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog nusikalstamą veiką 2025 m. rugsėjo 18 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padarytai nusikalstamai veikai (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje išreiškė ketinimą atlyginti padarytą žalą, tačiau konkrečių veiksmų nesiėmė.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. L., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, Sodros duomenimis vykdė individualią veiklą iki 2024 m. spalio 29 d., d. (2 t., b. l. 66-68), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu taip pat dirba betonuotoju (2 t., b. l. 154). Be to, nori grįžti tarnauti Lietuvos kariuomenėje (2 t., b. l. 156).

Kaltinamasis praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 62-65), administracine tvarka per trejų metų laikotarpį baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, metinių deklaracijų nepateikimą, smulkiąsias vagystes, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 69-80). Byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam E. L. skirtina BK 284 straipsnio ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas. Nustatant, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje skirti – 60 parų arešto bausmę, už BK 140 straipsnio 2 dalyje – paskirti – 45 paras arešto bausmės. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudėjus, prie griežtesnės – 60 parų arešto – bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti kaltinamajam E. L. subendrintą 90 parų arešto bausmę. Bausmės dalis parinkta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės individualizavimo motyvus, kurių teismas nekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu – 60 parų arešto bausmės.

Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, svarsto ir galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Šiuo atveju, įvertinus tai, kad E. L. padarė nesunkius nusikaltimus, yra neteistas (teistumas išnykęs), teismas neturi informacijos, kad būtų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu vykdantis individualią veiklą, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai E. L. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą arešto bausmę atidėti artimą maksimaliam laikotarpiui, t. y. 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti šiuos įpareigojimus, t. y. dirbti, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio (BK 75 straipsnio 1, 4 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė A. J. pareiškė 3 470,05 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 2025 m. spalio 17 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 69-71).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad buvo padaryta žala, sudaužytas galinis stiklas 311,18 Eur, įskeltas priekinis stiklas 484,98 Eur, įtrukęs stogas, darbai ir medžiagos 1563,29 Eur, galinis viršutinis stabdžio žibintas sudaužytas 31,60 Eur, bei salone ir bagažinėje buvo šukės, valymo darbai 79 Eur. Iš viso 2 470,05 Eur. Pažymėtina, kad padaryta ir neturtinė žala, nes įvykio metu sėdėjo automobilyje. Kai stiklas dužo, labai išsigando. Tie vyrai į ją bauginančiai žiūrėjo, norėjo, jog ji bijotų. Patyrė didelį stresą, o kadangi tai yra jos darbovietė, todėl kas kart tik atvykus bijo išlipti iš automobilio, eiti į laiptinę ir palikti automobilį. Neturtinę žalą vertina 1 000 Eur dydžiu (1 t., b. l. 69).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. L. paaiškino, kad gali atlyginti už galinį stiklą. Jis buvo sakęs, jeigu yra čekiai – jis viską atlygins bei gali neturtinę žalą atlyginti apie 1 000 Eur. Tačiau pati nukentėjusioji pasakė „teismas nuspręs“. Gali kiekvieną mėnesį pervedinėti po kažkiek, tačiau 3 000 Eur tikrai didelė suma. Sutiktų su tokia suma, tačiau iš karto negali sumokėti tokios sumos, galėtu kas mėnesį pervesti po 100-150 Eur. Papildomai pažymi, kad gali sumokėti, jeigu nukentėjusioji parodys visas sąskaitas kiek iš tiesų mokėjo. Galinis žibintas, galinis stiklas ir valymas – dėl šito sutinka. Taip pat gali kompensuoti 1 000 Eur neturtinės žalos dydžio. Be to, kai nukentėjusioji atvažiuoja, jis būna kieme su draugais, jis specialiai neužeina į laiptinę, parūko, kad nukentėjusioji galėtų nebijodama užeiti. Jis niekada nebuvo su nukentėjusiąja susitikęs akis į akį (2 t., b. l. 156).

Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė A. J. paaiškino, kad palaiko savo pateiktą civilinį ieškinį. Jis daug kainavo šis įvykis. Turtinė žala 342 Eur. Pateikta suma 3 470 Eur apima viską kartu tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Neturinę žalą vertina 1 000 Eur (2 t., b. l. 165-167).

Teismas neturi pagrindo abejoti civilinės ieškovės pateiktais duomenimis. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu buvo padaryta žala, o taip pat žala nėra atlyginta. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas E. L. buvo pateiktas dėl į automobilio galinį stiklą mesto butelio – „metė butelį į šį A. J. automobilį ir išdaužė galinį stiklą, bei sulaužė galinį viršutinį stop žibintą, taip padarydamas nukentėjusiajai A. J. 342,78 Eur turtinę žalą“, ir tuo padarytos turtinės žalos. Kadangi teismas gali priteisti tik kaltinamojo įrodyta pavojinga veika padarytą žalą, kurias (pavojingą veiką ir pavojingus padarinius) jungia priežastinis ryšys, ieškovės pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas iš dalies ir A. J. iš E. L. priteisiama 342,78 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Teismas pažymi, kad E. L. elgesys įvykio metu buvo smurtinis (panaudotas psichinis smurtas), kadangi kaltinamasis viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, gėrė alkoholį, A. J. davus pastabą, kaltinamasis E. L. be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, užėjo už jos automobilio, trukdydamas pastarajai išvažiuoti, nueidamas metė butelį į automobilį ir išdaužė galinį stiklą, bei sulaužė galinį viršutinį „stop“ žibintą. Tai patvirtina ir byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Nukentėjusioji A. J. yra pateikusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį įvertino 1 000 Eur sumai. Ši civilinio ieškinio dalis grindžiama tuo, kad nukentėjusioji įvykio metu sėdėjo automobilyje. Kai stiklas dužo, labai išsigando. Tie vyrai į ją bauginančiai žiūrėjo, norėjo, jog ji bijotų. Patyrė didelį stresą, o kadangi tai yra jos darbovietė, todėl kas kart tik atvykus bijo išlipti iš automobilio, eiti į laiptinę ir palikti automobilį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Įvertinus civilinio ieškinio argumentus dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, matyti, kad pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais dėl patirtos baimės, nėra pagrindo. Taip pat sutinkama su nukentėjusiosios paaiškinimais dėl patirto šoko, neigiamų išgyvenimų, garbės ir orumo pažeidimo, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti visą prašomą 1 000 Eur neturtinės žalos sumą.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, gėrė alkoholį, A. J. davus pastabą, kaltinamasis E. L. be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, užėjo už jos automobilio, trukdydamas pastarajai išvažiuoti, nueidamas metė butelį į automobilį ir išdaužė galinį stiklą, bei sulaužė galinį viršutinį „stop“ žibintą, nukentėjusioji patyrė išgąstį, baimę, gėdą, pažeminimą, tačiau atsižvelgiant į šias ir visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžiama, nukentėjusiosios A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas pilnai ir iš kaltinamojo E. L. priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų klausimų

E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 117-118, 119-120) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas (CD laikmenos) su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, t. y. dėžė, kurioje yra trys vokai su tyrimo objektais (stiklo šukėmis, permatomos spalvos sudaužyto butelio dugnu, sudaužyto degtinės butelio dalimis), pagal 2026 m. gegužės 11 d. nutarimą perduoti saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus sunakintini kaip menkaverčiai daiktai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudėjus, prie griežtesnės – 60 parų arešto – bausmės, pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir skirti E. L. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Civilinės ieškovės A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir A. J. naudai priteisti iš E. L. 1 342,78 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 78 centų) turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (CD laikmenos), kuris prisegtas prie galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, t. y. dėžę, kurioje yra trys vokai su tyrimo objektais (stiklo šukėmis, permatomos spalvos sudaužyto butelio dugnu, sudaužyto degtinės butelio dalimis), pagal 2026 m. gegužės 11 d. nutarimą perduoti saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.