Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. R. (A. R.) (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“), jo gynėjui advokatui Ridui Žemkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, vykdė individualią veiklą, teistas 20 kartų (taip pat ir užsienyje), paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 28 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimo; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio 28 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2026 m. balandžio 7 d. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018, 17 punktas).

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019, 8 punktas).

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio numatytus reikalavimus, o būtent: kaltinamojo A. R. (2 t., b. l. 125-128), liudytojo V. S. (1 t., b. l. 115-117) parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai (1 t., b. l. 1-9, 10-13, 15-20, 26-34, 39-46), apžiūros protokolais (1 t., b. l. 89-98, 128-135; 2 t., b. l. 1-11, 34-41), kitų objektų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 99-113, 139-144; 2 t., b. l. 16-21, 45-50) ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis A. R. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Kaltinamasis A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies (2 t., b. l. 125-128). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pozicija keitėsi, kaltinamasis dėl padarytos tęstinės nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai (3 t., b. l. 2).

Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobto turto verte, nes ją patvirtina byloje pateikti dokumentai, jos neginčijo ir kaltinamasis.

Pažymėtina, kad kaltinamajam A. R. analizuojamu laikotarpiu įtarimai pareikšti dėl padarytų nusikalstamų veikų laikotarpiu 2026 m. vasario 20 d., iki 2026 m. kovo 11 d. per 9 kartus pagrobė po nedidelės vertės svetimą turtą.

Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo atveju padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2023 m. birželio 21 d. nutartyje yra išaiškinusi, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-51-719/2023, 10 punktas). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-51-719/2023, 11 punktas.

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021, 3. 3 punktas). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2023 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023, 16 punkte išaiškino nurodyta, kad pagal EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamąją nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys.

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog A. R. veiksmai dėl vagysčių, įvykdytų iš parduotuvių tinkamai kvalifikuoti bei vertinama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje. Tokios pozicijos teismas laikosi pirmiausia dėl to, jog, kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos – pačio kaltinamojo parodymų, A. R. šias vagystes įvykdė per trumpą laiką, vagysčių metu buvo grobiama lengvai parduodamos prekės, ką pažymėjo ir pats kaltinamasis. A. R. nurodė, kad jo veiksmus paskatino tai, kad tuo metu vartojo narkotines medžiagas, niekur nedirbo, o psichiką veikiančioms medžiagoms ir pragyvenimui reikėjo pinigų. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. R. veiksmai laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 20 d. iki 2026 m. kovo 11 d. tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, vertintini kaip tęstinė, nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. tinkamai kvalifikuota.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad sistemingai, veikdamas bendra tyčia, įgyvendindamas vieną sumanymą dėl to paties dalyko – pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 20 d. iki 2026 m. kovo 11 d. per 9 kartus pagrobė prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių, t. y.:

2026 m. vasario 20 d. apie 17.32 val., parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 44,99 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį romo „Plantation Barbados Grande Reserve“, ir išėjo pro kasas, nesumokėjęs už minėtą prekę;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 21 d. apie 10.42 val., parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 44,99 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį romo „Bumbu The Original Rum“, ir išėjo pro kasas, nesumokėjęs už minėtą prekę;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 22 d. apie 14.35 val., parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 42,99 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį viskio „Bulleit Bourbon“ ir 6 pakuotes saldainių „Merci Grosse 250 g“, kurių vnt. kaina – 7,29 Eur, ir išėjo pro kasas, nesumokėjęs už minėtas 86,73 Eur vertės prekes;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 22 d. apie 14.39 val., parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 38,99 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį romo „Kraken Black Spiced“, ir išėjo pro kasas, nesumokėjęs už minėtą prekę;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 25 d. apie 16.03 val., parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 28,99 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį viskio „Jack Daniel's“ ir išėjo pro kasas, nesumokėjęs už minėtą prekę

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 25 d. apie 16.17 val., parduotuvės „Šilas“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 28,99 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį viskio „Jack Daniel's“, 44,99 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį romo „Bumbu The Original Rum“ bei 3,99 Eur vertės batų gaiviklį „Silver Universal 100 ml“, ir išėjo pro kasas, nesumokėjęs už minėtas 77,97 Eur vertės prekes;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 28 d. apie 9.30 val., parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 18 pakuočių saldainių „Merci Grosse 250 g“, kurių vnt. kaina – 7,49 Eur, 5 pakuotes saldainių „Ferrero Collection 172 g“, kurių vnt. kaina – 9,89 Eur, minėtas prekes įsidėjo į su savimi turėtą maišą ir išėjo iš parduotuvės pro kasas, nesumokėjęs už minėtas 184,27 Eur vertės prekes;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. vasario 28 d. apie 12.40 val., parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 4 vnt. saldainių „Ferrero Rocher T24 300 g“, kurių vnt. kaina – 14,99 Eur, 10 pakuočių kavos „Lavazza espresso 250 g“, kurių vnt. kaina – 9,49 Eur, 6 pakuotes kavos „Lavazza Qualita Oro 250 g“, kurių vnt. kaina – 9,49 Eur, taip pat 32,99 Eur vertės 1 kg pakuotę kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Gran Aroma No. 3“, įsidėjo minėtas prekes į plastikinį parduotuvės pirkinių krepšį ir išėjo iš parduotuvės pro kasas, nesumokėjęs už minėtas 244,79 Eur vertės prekes;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2026 m. kovo 11 d. apie 10.40 val., parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė 3,29 Eur vertės pakuotę traškučių „Lays svogūnų skonio Mega pack“, 11 pakuočių kavos „Dallmayr Prodomo 500 g“, kurių vnt. kaina – 10,99 Eur, 2 pakuotes šokolado plytelių „Milka su karamelės ir pieno įdaru“, kurių vnt. kaina – 6,29 Eur, 3 pakuotes šokolado plytelių „Milka choco nutty wafer 270 g“, kurių 1 vnt. kaina – 6,29 Eur, įsidėjo minėtas prekes į plastikinį parduotuvės pirkinių krepšį ir išėjo iš parduotuvės, nesusimokėjęs už minėtas 155,63 Eur vertės prekes, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 322,66 Eur vertės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 584,69 Eur vertės turtą.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų verte. Byloje ginčo dėl to nebuvo. Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė 1 baigtą tęstinę nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris susideda iš atskirtų 9 epizodų), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų). Taip pat teismas pažymi, jog skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, įvertintinas ir nusikalstamos veikos padarytas žalos dydis, į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai, padaryta turtinė žala nėra atlyginta.

Pažymėtina, kad kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika susideda iš atskirų vagystės epizodų, padarytų atitinkamais kaltinime nurodytais laikotarpiais ir yra vertinamos kaip tęstinė veika, kurios epizodus jungia vieninga A. R. tyčia, ką pavirtina ir byloje surinkti duomenys. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes nuteistasis A. R. sistemingai vykdė vagystes iš prekybos vietų, turėdamas iš anksto susiformavusį ketinimą pagrobtą turtą (paprastai maisto produktus, alkoholinius gėrimus ir kitas lengvai realizuojamas prekes) realizuoti ir gautas lėšas panaudoti pragyvenimui, t. y. už parduotus vogtus produktus gautas lėšas jis naudodavo pragyvenimui – pirkdavo maistą, vartodavo narkotikus, dalį pagrobtų daiktų sunaudojo pats. Pažymėtina, kad nuteistasis atskiruose epizoduose nurodytas vagystes darė sistemingai ir intensyviai, labai artimu vienas kitam laikotarpiu, kasdien, kartais kelis kartus per dieną ar su vienos dienos pertraukomis. Kaltinamasis A. R. buvo pasirinkęs tokį pat veikimo būdą, grobė tokios pat rūšies svetimą turtą, kurį realizuodavo siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Susiformavusią tyčią nutraukdavo tik įtarimų pareiškimas, tačiau jis vis tiek, žinodamas, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis yra įtariamasis, darydavo naujas nusikalstamas veikas.

Teismas vertina, jog kaltinamojo A. R. atsakomybė lengvinanti aplinkybė tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. R. duodamas parodymus paaiškino, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nebuvo kito pragyvenimo šaltinio ir vogdavo, nes reikėjo pinigų tiek pragyvenimui, tiek narkotinėms medžiagoms. Be to, kaltinamasis nurodė, kad sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais ir ketina atlyginti padarytą žalą. Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą būdamas recidyvistu, kas, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis daugybę kartų yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 71-89), tame tarpe ir užsienyje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. R. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Kaltinamasis A. R. nusikalstamas veikas atlikdavo vienas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirbantis, paskutinį kartą dirbo iki 2023 m. rugsėjo 11 d. (2 t., b. l. 111). Be to, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vykdė individualią veiklą (3 t., b. l. 1-2). Byloje yra pateiktas Respublikinio priklausomybės ligų centro raštas, kuriame nurodoma, kad nuo 2026 m. balandžio 7 d. A. R. yra gydomas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Abstinencijos skyriuje, preliminari gydymo trukmė 14 dienų, tačiau gali būti koreguojama (2 t., b. l. 116). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 20 d. raštu kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl duomenų pateikimo (2 t., b. l. 153), gautame atsakyme nurodoma, kad A. R. gauna ambulatorines paslaugas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale palaikomajame gydyme opioidoniu vaistu metadonu. Pacientas į įstaigą atvyksta kasdien darbo dienomis, pacientas stacionariniam Abstinencijos gydymo skyriuje buvo gydomas 2026 m. balandžio 7 d. – 2026 m. balandžio 21 d. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (F11.2) (2 t., b. l. 156). Šias aplinkybes pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio patvirtino, kad gydėsi Gerosios Vilties g., esančioje ligoninėje (3 t., b. l. 2). Kaltinamasis administracine tvarka už paskutinius trejus metus daugiausiai baustas už smulkiąsias vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 90-110). Byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra.

Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, matyti, kad kaltinamasis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) daugybę kartų, iš kurių daugiausia už analogiškų ar panašaus pobūdžių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nusikaltimus žmogaus sveikatai, taip pat matyti, kad jis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkiąs vagystes. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis išvadų nedaro. Kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu padaręs vieną tęstinę nesunkią nusikalstamą veiką.

Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. R. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi; anksčiau skirtos bausmės nepadarė siekiamo poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamų pasekmių bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis ir jo kriminalinio elgesio nuostatos yra susiformavusios.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnes bausmes, ar bausmės vykdymą atidedant. Už nusikalstamą veiką (tęstinė veika padaryta nuo 2026 m. vasario 20 d. iki 2026 m. kovo 11 d.) numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.

Bausmės pradžią skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civiliniai ieškovai UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 322,66 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 118), 2026 m. kovo 10 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 119-121), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 184,27 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 145-146), 2026 m. balandžio 1 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 147), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 244,79 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 22-23), 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 24-26), UAB (duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 155,63 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 51-52), 2026 m. balandžio 1 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 53-55).

Teismo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis A. R. nurodė, kad su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka (3 t., b. l. 2).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodytų civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini), prašoma priteisti turtinė žala buvo padaryta būtent kaltinamojo A. R. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikaltimu, be to, kaltinamasis sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais (t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to), sprendžia, kad civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir iš A. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 322,66 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 184,27 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 244,79 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 155,63 Eur, turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nuspręsta kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 21 d. iki 2026 m. rugsėjo 21 d. (3 t., b. l. 22-25).

Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas (CD laikmenos) su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio antrojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (tęstinė veika padaryta nuo 2026 m. vasario 20 d. iki 2026 m. kovo 11 d.) numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2026 m. rugpjūčio 21 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš A. R. 322,66 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų šešiasdešimt šešių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 184,27 Eur (vieno šimto aštuonaisdešimt keturių eurų dvidešimt septynių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 244,79 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų septyniadešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 155,63 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penikių eurų šešiasdešimt trijų centų) turtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (CD laikmenos), kuris prisegtas prie galinio antrojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.