Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Efecta“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Efecta“ ieškinį atsakovui SKL1 (SKL1) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko SKL1 1 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. spalio 7 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 211 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Efecta“. Teismo įsakymas skolininkui SKL1 buvo įteiktas 2025 m. lapkričio 13 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 4 d.

Tauragės apylinkės teisme 2026 m. vasario 6 d. gautas skolininko SKL1 prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimai. Teismas 2026 m. vasario 9 d. nutartimi atnaujino skolininkui terminą prieštaravimams pateikti, priėmė skolininko SKL1 prieštaravimus ir pranešė kreditorei, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Tauragės apylinkės teisme 2026 m. kovo 9 d. gautas ieškovės UAB „Efecta“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepagrįstai ir plečiamai taikė teisės normas, reglamentuojančias individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, taip nepagrįstai apribodamas ieškovės teisę į teisminę gynybą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnio ir 220 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad šalių konkliudentiniai veiksmai ir atsakovo ieškovei išrašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai patvirtina šalių valią ir susitarimą ginčą, kuris nors ir kilęs šalims esant darbo teisiniuose santykiuose, spręsti vadovaujantis prievolinės, o ne darbo teisės nuostatomis. Ši situacija objektyviai nepasikeitė ir po to, kai atsakovo išrašyti vekseliai nebuvo perduoti vykdyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba neįrodytais. Todėl ginčas pagal ieškovės ieškinį nepatenka į darbo ginčų komisijos kompetenciją ir turėtų būti nagrinėjamas teisme. Aplinkybė, kad vekselis buvo išduotas darbo santykių laikotarpiu ar dėl jų metu atsiradusių aplinkybių, o vėliau vekseliui tapus skolos rašteliu, savaime nepaverčia ginčo darbo ginču. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas grindžiamas atsakovo išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kurie praleidus pareikalavimo įvykdyti terminą tapo skolos rašteliais.

Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį ir palikdamas jį nenagrinėtu, faktiškai užkirto ieškovei kelią realizuoti teisę į teisminę gynybą, nors ginčo pobūdis akivaizdžiai patenka į teismo, o ne į ikiteisminę darbo ginčų komisijos jurisdikciją.

Teismas nepagrįstai taikė CPK 439 straipsnio 6 dalį, laikydamas pareiškimą nepaduotu. Ieškovė, gavusi teismo nurodymą, pateikė ieškinį ginčo teisenos tvarka, todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad kreditorė nepasinaudojo teise pareikšti reikalavimą. Tokia teismo pozicija prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Atsakovas praneša, kad jis UAB „Efecta“ dirbo nuo 2025 m. balandžio 12 d. iki 2025 m. liepos 17 d. Jam dirbant Belgijoje, 2025 m. birželio 13 d. per poilsio dieną, vairuojant darbdavio automobilį, įvyko eismo įvykis – jo vairuojamas automobilis susitrenkė su priešais į kelio važiuojamąją dalį išvažiavusiu automobiliu. Jis mano, kad dėl eismo įvykio nebuvo jo kaltės. Eismo įvykio dokumentus tvarkė darbdavio atstovas. Jis jokios žalos ieškovei nepripažino ir jokio vekselio dėl automobilio sugadinimu padarytos 1 000 Eur žalos atlyginimo nepasirašė. Dirbant Belgijoje jis gyveno nuomojamame bute, bet jokių baldų jis nesulaužė, sienų nesugadino ir patalpoje nerūkė. Jis paprastojo vekselio dėl neva padarytos 500 Eur žalos nepasirašė. Teismui pateiktuose paprastuosiuose vekseliuose yra ne jo parašai, jie suklastoti, ir jis šių dokumentų nepasirašinėjo. Po jo atleidimo iš darbo darbdavys jam ir kitiems darbuotojams neišmokėjo darbo užmokesčio. Todėl jis kartu su dviem buvusiais darbuotojais kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl neišmokėjo darbo užmokesčio priteisimo. DGK nagrinėjamos bylos proceso metu šalys sudarė taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sumokėti darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį. Jis mano, kad ieškovė, siekdama jam atkeršyti už DGK iškeltą bylą, sukūrė paprastuosius vekselius ir inicijavo šią civilinę bylą.

Kadangi ieškovė skolą kildina iš darbo teisinių santykių, t. y. žalos padarytos galiojant darbo sutarčiai, todėl taikomos DK numatytos taisyklės. DK 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Taigi, ieškovės prašomą priteisti 1 500 Eur skolos sumą galima buvo rašytiniu nurodymu išskaičiuoti iš atsakovo darbo užmokesčio, o praleidusi išskaitos terminą (3 mėn.), ieškovė gali kreiptis į DGK. Pažymėjo, kad kai DGK buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ieškovė neteikė atsakovui reikalavimo dėl 1 500 Eur darbdaviui padarytų nuostolių sumos sumokėjimo. Tai patvirtina, kad 1 500 Eur skola neegzistuoja ir yra dirbtinai sukurta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Tauragės apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). CPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Teismas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, jog šioje byloje apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, t. y. nebuvo laikytasi įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Skundą iš esmės grindžia argumentais, jog teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė DK 216 straipsnio ir 220 straipsnio nuostatas, todėl ginčas pagal ieškovės ieškinį nepatenka į darbo ginčų komisijos kompetenciją ir turėtų būti nagrinėjamas teisme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp darbdavio ir darbuotojo, todėl aktualus DK išdėstytas reglamentavimas. DK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčai – tai darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nesutarimui kvalifikuoti kaip darbo ginčui būtinas ne tik subjektų, bet ir objekto, kaip jis apibrėžiamas DK 213 straipsnyje, egzistavimas. Taigi toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) bei susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).

DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas aukščiau nurodytas DK nuostatas, yra nurodęs, kad pirmiau aptartas reglamentavimas reiškia, jog tuo atveju, jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Taigi visi darbo ginčai, išskyrus įstatyme aiškiai įtvirtintas išimtis, turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje teismui iš esmės pareiškė reikalavimą priteisti darbuotojo veiksmais padarytą žalą – 1 000 Eur už auto įvykyje apgadintą automobilį bei 500 Eur už išnuomotų patalpų apgadinimą. Ieškovė reikalaujamas sumas kaip žalą įvardino ir ieškinio 7 punkte nurodydama, kad atsakovas pripažino savo kaltę ir sutiko atlyginti žalą, dėl to pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Iš ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad prašoma priteisti suma kyla iš darbo teisinių santykių, t. y. atsakovui atliekant darbines funkcijas, disponuojant jam darbo funkcijoms atlikti patikėtu automobiliu bei išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis. Pirmasis vekselis 500 Eur sumai buvo pasirašytas atsakovui dar esant darbiniuose santykiuose su ieškove, tuo tarpu antrasis vekselis 1 000 Eur sumai pasirašytas jau nutraukus darbo sutartį su atsakovu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčas yra kilęs darbo teisinių santykių srityje ir atitinka individualiam darbo ginčui keliamus reikalavimus tiek subjektų, tiek objekto aspektu. Reikalavimo pobūdis taip pat nepatenka į įstatyme numatytų darbo ginčų dėl teisės išimčių sąrašą, kai privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka netaikytina (pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas, visų pirma, turėtų būtų išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčų komisijoje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė, pareikšdama reikalavimą teisme, tokios tvarkos nesilaikė ir pagrįstai apeliantės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 500 Eur sumą atsisakė priimti, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai panaikino 2025 m. spalio 7 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3142-1179/2026 ir pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi skolininko prieštaravimai teismo buvo priimti, o ieškinį atsisakyta priimti nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Efecta“ atskirąjį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.