Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Reda Vizgaudienė, daugiabučių namų savininkų bendrija „Aguona“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas skolininkės skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKOII duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-10924-1180/2025 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė ieškinį ir, be kita ko, iš pareiškėjos PRS1 išieškotojai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Aguona“ priteisė 2 098,01 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Išieškotoja daugiabučių namų savininkų bendrija „Aguona“ 2026 m. sausio 2 d. pateikė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. e2-10924-1180/2025 dėl visų 2 098,01 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos. Antstolė m. sausio 6 d. skolininkei išsiuntė raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vykdymo išlaidas (93,96 EUR) sudaro – 89,99 EUR vykdomosios bylos administravimo išlaidos bei 3,57 EUR pašto išlaidos.

Antstolė 2026 m. vasario 3 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti iš pareiškėjos banko sąskaitos pinigines lėšas – 93,96 EUR vykdymo išlaidas.

Išieškotoja 2026 m. vasario 10 d. pateikė prašymą dėl išieškotų vykdymo išlaidų grąžinimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų reiškia tris reikalavimus: 1) panaikinti antstolės Redos Vizgaudienės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-74-38 vykdomojoje byloje Nr. 0074/26/00003, 2) įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai 93,96 EUR be pagrindo nuskaitytų lėšų, 3) atlyginti 2,02 EUR nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja teisinis pagrindas panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

CPK 651 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.

Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad antstolė tinkamai patikrino ir nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų galimų kliūčių pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-26-74-38 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Pasisakant dėl antrojo reikalavimo – 93,96 EUR vykdymo išlaidų grąžinimo – pirmiausiai pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tai jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Taigi, sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus, reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tai padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių.

CPK 610 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui, o vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (1 dalis); išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (2 dalis).

Vis dėlto, Sprendimų vykdymo instrukcijos 173 punktas įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išieškotojas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas ar nuo kurių jis buvo atleistas, išskyrus atlygį antstoliui. Šios išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.

Be to, Lietuvos antstolių rūmų konsultacijoje yra nurodyta, kad skolininkas neprivalo atlyginti išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų tada, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą be pagrindo, pavyzdžiui, kai asmeniui skirta bauda ar jo turėta skola už paslaugas jau yra sumokėta. Jei žmogus yra jau grąžinęs skolą ir vis dėlto dar gauna antstolio siūlymą ją sumokėti, jis turėtų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad su kreditoriumi yra atsiskaitęs iki vykdomojo dokumento pateikimo ir jokių papildomų išlaidų nepatirs (Lietuvos antstolių rūmai, nuoroda internete: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=533&page=5).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skolininkė ir išieškotoja, pastarosios teigimu, susitarė, kad pareiškėjai yra nustatomas terminas iki 2026 m. sausio 2 d. teismo sprendimui įvykdyti. Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėja 2026 m. sausio 2 d. išieškotojai dviem skirtingais mokėjimais pervedė visą teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10924-1180/2025 priteistą 2 098,01 EUR sumą, tačiau dalis sumos į išieškotojos banko sąskaitą pateko tik kitą darbo dieną, t. y. 2026 m. sausio 5 d.

CK 1.122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėja šalių susitarimu turėjo teisę iki 2026 m. sausio 2 d. 24.00 val. (t. y. momento tarp 2026 m. sausio 2 d. ir 2026 m. sausio 3 d.) įvykdyti teismo sprendimą gera valia, ką ji nagrinėjamu atveju ir atliko. Tačiau išieškotoja, nesulaukusi pačios nustatyto prievolės įgyvendinimo termino pabaigos, ir neišsiaiškinusi, ar skolininkė įvykdė prievolę, kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos užvedimo bei priverstinio išieškojimo iš skolininkės. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotoja antstolės pareikalavo išieškoti visą priteistą sumą (2 098,01 EUR), nors pati pripažino, kad dar 2026 m. sausio 2 d. gavo dalinį apmokėjimą 1 500 EUR sumai, todėl konstatuotina, kad išieškotoja nagrinėjamu atveju elgėsi neatsakingai, nesilaikė susitarimo ir nevykdė bendradarbiavimo pareigos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistavo pagrindas reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo iš skolininkės. Kaip minėta, vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti, o to nepadarę gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 173 punktą jeigu skolininkas įvykdė sprendimą iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, išieškotojas turi sumokėti visas vykdymo išlaidas, o šios išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.

Nagrinėjamu atveju išieškotoja pažeidė pareigą bendradarbiauti, neišsiaiškino, ar skolininkė laiku ir visa apimtimi įvykdė mokėjimus, nesilaikė šalių sutartų sprendimo įvykdymo terminų, nepagrįstai per anksti antstolei pateikė vykdyti vykdomąjį raštą ir nepateikė antstolei esminės informacijos apie skolininkės atsiskaitymą ir susitarimą su ja, todėl laiku (iki termino jai įvykdyti) geranoriškai įvykdžiusiai prievolę skolininkei neturėtų kilti neigiamos pasekmės. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad išieškotojai skolininkė neprivalo atlyginti šios sumokėtų vykdymo išlaidų (89,99 EUR). Taip pat konstatuotina, kad išieškotoja, o ne skolininkė, privalo antstolei atlyginti 3,57 EUR pašto išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimas įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai 93,96 EUR yra tenkinamas ir antstolei išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidas 93,96 EUR sumai privalo atlyginti išieškotoja daugiabučių namų savininkų bendrija „Aguona“.

Dėl trečiojo pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti antstolę atlyginti 2,02 EUR nuostolių – pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį bei negali būti šios bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai pradėjo vykdymą pagal išieškotojos prašymą, tačiau netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl skolininkės pareigos atlyginti vykdymo išlaidas, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina ir antstolė įpareigotina grąžinti pareiškėjai 93,96 EUR išieškotų vykdymo išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-6555-1086/2026, pakeisti:

Tenkinti iš dalies pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolės veiksmų ir įpareigoti antstolę Redą Vizgaudienę grąžinti pareiškėjai 93,96 EUR išieškotų vykdymo išlaidų.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Antstolei Redai Vizgaudienei išaiškinti, kad nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidas 93,96 EUR sumai privalo atlyginti išieškotoja daugiabučių namų savininkų bendrija „Aguona“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.