Vilniaus apygardos teismo nutartis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei ATS1 dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės ATS1 Visagino savivaldybės administracijos naudai nepagrįstai išmokėtą 12 257,14 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2026 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino. Atsakovė ATS1 padavė pareiškimą, kuriuo prašo peržiūrėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą už akių. Pareiškimą atsakovė grindžia tokiais esminiais argumentais: atsiliepimo atsakovė nepateikė dėl didelio atsakovės užimtumo bei dėl to, kad ieškinys įteiktas buvo ne pačiai atsakovei, o iš karto po ieškinio įteikimo nepavyko sudaryti sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. Tik 2026 m. vasario 20 d. atsakovės atstovai gavo sudarytą Teisinės pagalbos sutartį su advokatų kontora „ADVERSUS“, atstovaujama advokato AAT1. Atsakovę atstovaujantis advokatas AAT1 dėl ligos negalėjo laiku pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį. Nedarbingumo laikotarpiu, t. y. nuo 2026 m. vasario 23 d. iki 2026 m. vasario 27 d., advokatas per EPP sistemą teikė prašymą prijungti jį prie bylos, tačiau dėl sistemos techninių nesklandumų tai pavyko padaryti tik 2026 m. vasario 27 d. ryte. Gavus prieigą prie bylos paaiškėjo, kad 2026 m. vasario 27 d. byla jau buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas už akių. Dėl susiklosčiusių aplinkybių atsakovei buvo apribota teisė į gynybą ir galimybė pateikti teismui paaiškinimus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovė turi argumentų, paneigiančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą, kurie nebuvo pateikti teismui vien dėl minėtų objektyvių aplinkybių. Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, jos sutuoktiniui, 2026 m. vasario 10 d. Atsakovei nebuvo apribota teisė į gynybą, apie procesą ji žinojo ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dėl kažkokio užimtumo negalėjo laiku sudaryti teisinių paslaugų sutarties. Pareiškime nurodyta, kad tik 2026 m. vasario 20 d. atsakovės atstovai gavo sudarytą Sutartį dėl teisinės pagalbos. Tokiu būdu neaišku dėl kokių priežasčių nebuvo paprašyta pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, jei sutartis buvo sudaryta 2026 m. vasario 20 d., o advokatas neva buvo nedarbingas nuo 2026 m. vasario 23 d. iki 2026 m. vasario 27 d. Pažymi, kad atsakovė niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia, kad 2019 -2023 metų laikotarpiu eidama Visagino savivaldybės tarybos nario pareigas, pagal teisės aktų reikalavimus ir Reglamento nuostatas gavo išmokas už išlaidas, kurios buvo patirtos vykdant tarybos nario funkcijas. Trečiasis asmuo Visagino savivaldybės administracija atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.

Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino atsakovės ATS1 pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė iš atsakovės ATS1 57,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Pirmos instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiama tokiais motyvais:

Teismas konstatavo, kad nėra nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kad sprendimas už akių būtų panaikintas.

Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovės sutuoktiniui J.N. įteikti 2026 m. vasario 10 d. Duomenų kad atsakovės sutuoktinis turėjo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi nepateikta. Atsakovė atsiliepimo per keturiolika dienų nuo dokumentų įteikimo dienos nepateikė. Dėl to teismas konstatavo, kad buvo CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas teismui priimti sprendimą už akių. Iš atsakovės pareiškime išdėstytų argumentų aišku, kad atsiliepimo atsakovė nepateikė išimtinai dėl savo pačios veiksmų. Atsakovei nebuvo apribota teisė į gynybą, apie procesą ji žinojo ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dėl užimtumo negalėjo laiku sudaryti teisinių paslaugų sutarties.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas ieškiniu ir jo priedais pagrindė, kad atsakovė ATS1 praturtėjo savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovė neįvykdė pareigos pagrįsti, t. y. nepateikė įrodymų, kad išmokas panaudojo pagal paskirtį. Atsakovė iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą abejoti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad karantino laikotarpiu susitikimai su gyventojais vyko, tačiau mažesnėmis grupėmis ir dažniau, o toks susitikimų organizavimas lėmė ir didesnes išlaidas, įskaitant kuro bei kanceliarinių prekių išlaidas. Atsakovės prašymas kompensuoti ne benzinu varomo automobilio amortizacijos išlaidas, o kuro, sunaudoto naudojantis kitu - jai nepriklausančiu automobiliu, išlaidas niekuo nepagrįstas.

Teismas konstatavo, kad atsakovės pareiškimo argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog egzistuoja pagrindas panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atsakovė ATS1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartį, panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

Atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie 2026 m. vasario 27 d. teismo posėdžio laiką ir vietą. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalį teismas negali priimti sprendimo už akių, jeigu neatvykusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį. Taigi, teismas turėjo pareigą netenkinti ieškovo prašymo priimti sprendimą už akių.

Sprendime už akių trečiuoju asmeniu nurodyta Visagino savivaldybės administracija. Turimomis žiniomis sprendimą už akių priėmusio teisėjo sutuoktinė dirba Visagino savivaldybėje mero padėjėja personalo valdymo srityje. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali nagrinėti bylos, jeigu yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą teisėjas privalo nusišalinti, jeigu sutuoktinis yra suinteresuoti bylos baigtimi. Šias abejones sustiprina ir procesinės aplinkybės: atsakovės atstovas prie bylos EPP sistemoje buvo prijungtas tik po to, kai byla jau buvo išnagrinėta; pateikta medicininė pažyma nebuvo tinkamai įtraukta į bylą, nors teismas ją buvo gavęs, tačiau nutartyje nurodė priešingai.

Atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama gauti teisinę pagalbą ir 2026 m. vasario 20 d. sudarė sutartį su advokatu. Atsakovės atstovas susirgo paskutinėmis termino dienomis, o dėl EPP sistemos trikdžių negalėjo laiku pateikti procesinių dokumentų. Todėl terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo atsakovės ir jos atstovo nepriklausančių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad advokato nedarbingumas dėl ligos paskutinėmis aktualaus procesinio termino dienomis nelaikytinas subjektyvia aplinkybe ar nepakankamu rūpestingumu ir atidumu.

Atsakovė pareiškime iškėlė pagrįstas abejones dėl jos veiksmų teisinio vertinimo, kaltės ir atsakomybės, t. y. dėl galimybės savivaldybės tarybos nariui karantino laikotarpiu tiesiogiai susitikinėti su gyventojais, dėl Visagino savivaldybės administracijai buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių lėšų panaudojimą vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas, pateikimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendimo už akių peržiūrai pakanka tokių abejonių iškėlimo, net ir nepateikiant visų įrodymų.

Reikalavimas pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad karantino laikotarpiu susitikimai su gyventojais vyko, neturi aiškaus teisinio pagrindo, yra perteklinis ir neatitinka proporcingumo principo, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato tarybos nariui fiksuoti ir dokumentuoti kiekvieną kontaktą su rinkėjais. Net ir tuo atveju, jei toks reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, tai atsakovei turėtų būti skirta pakankamai laiko pakartotinai susitikti su rinkėjais ir surinkti iš jų paliudijimus dėl vykusių susitikimų. Dėl laiko stokos pateikiami kelių gyventojų paliudijimai dėl vykusių susitikimų su atsakove. Nusprendus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovė pateiks ženkliai daugiau paliudijimų apie įvykusius susitikimus su vietos gyventojais.

Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai – šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei teisės būti išklausytam principai. Atsakovė faktiškai neturėjo realios galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį ir savo atsikirtimų: apie teismo posėdį jai nebuvo tinkamai pranešta; jos atstovas dėl objektyvių priežasčių (ligos ir EPP sistemos trikdžių) negalėjo laiku pateikti procesinių dokumentų; prieiga prie bylos EPP sistemoje buvo suteikta tik po bylos išnagrinėjimo.

Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad:

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių, kadangi tam buvo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir pagrindai – atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2026 m. vasario 10 d. Atsakovė per 14 dienų terminą, t. y. iki vasario 24 d. atsiliepimo nepateikė, todėl teismui kilo pareiga per septynias dienas priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

Pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Šiuo atveju nei teisėjas nei jo sutuoktinė nėra suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų atsakovė nepateikė. Teisėjo sutuoktinė neatstovauja savivaldybės byloje ir neteikė jokių procesinių dokumentų, todėl abejonės teisėjo nešališkumu nepagrįstos ir atmestinos.

Atsakovės atstovas prašymą suteikti prieigą prie EPP pateikė tik 2026 m. vasario 27 d., nors teisinių paslaugų sutartį sudarė 2026 m. vasario 20 d., kai nebuvo pasibaigęs terminas atsiliepimui pateikti. Prašymą pateikė jau suėjus terminui atsiliepimui pateikti, tačiau neprašė jo pratęsti, be to, pateikė išrašą iš sutarties dėl teisinės pagalbos, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Pateikta medicininė pažyma nepateisina atstovo neveiklumo, o teismui teikiama statistinė apskaitos forma Nr. (duomenys neskelbtini) „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989. Todėl atstovas, nepagrindęs savo tinkamo atstovavimo atsakovei, taip pat pateikė ne tos formos medicininę pažymą.

Atskirajame skunde keliamos abejonės dėl atsakovės veiksmų teisinio vertinimo, kaltės ir atsakomybės, t. y. dėl galimybės savivaldybės tarybos nariui karantino laikotarpiu tiesiogiai susitikinėti su gyventojais ir pan, yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas už akių turėtų būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad atsakovė, neva, vežiojo į darbą AE Visagino miesto gyventojus, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, kadangi tai nesusiję su tarybos nario veikla. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta pareiga – nuolat bendrauti su rinkėjais – neapima ir negali apimti pareigos savivaldybės tarybos nariui vykdyti pavėžėjo ar taksi funkcijas. Tokia veikla nepatenka į savivaldybės tarybos nario pareigas ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu kompensuoti transporto išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios (procesinio dokumento nepateikusios) šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors šie CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendimo už akių peržiūros institutas nėra skirtas sudaryti šaliai galimybę pakartotinai ginčyti byloje jau išdėstytą poziciją ar inicijuoti pakartotinį bylos nagrinėjimą vien dėl nesutikimo su priimtu sprendimu. Pareiškėjas turi nurodyti tokius faktus ir pateikti tokius įrodymus, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja reali galimybė priimti kitokį sprendimą byloje. Vien deklaratyvus teiginys, kad sprendimas yra neteisingas arba kad byloje egzistuoja ginčas dėl teisės, savaime nesudaro pagrindo sprendimui už akių panaikinti.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakydamas panaikinti 2026 m. vasario 27 d. sprendimą už akių netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neįvertino, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai – šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei teisės būti išklausytam principai. Atsakovė faktiškai neturėjo realios galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį – apie teismo posėdį jai nebuvo tinkamai pranešta, jos atstovas dėl objektyvių priežasčių (ligos ir EPP sistemos trikdžių) negalėjo laiku pateikti procesinių dokumentų, prieiga prie bylos EPP sistemoje buvo suteikta tik po bylos išnagrinėjimo. Nurodo, kad pareiškimu iškeltos pagrįstas abejones dėl jos veiksmų teisinio vertinimo, kaltės ir atsakomybės, t. y. dėl galimybės savivaldybės tarybos nariui karantino laikotarpiu tiesiogiai susitikinėti su gyventojais, dėl Visagino savivaldybės administracijai buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių lėšų panaudojimą vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas, pateikimo. Pažymi, kad sprendimui už akių panaikinti pakanka nustatyti, jog pareiškime nurodyti argumentai ir įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, ir nėra procesinės pareigos įrodyti, kad sprendimas yra neteisingas.

Apeliantė nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, kad sprendimas už akių turėjo būti peržiūrėtas tiek CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto, tiek ir 2 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė panaikinti sprendimą už akių.

Atsakovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, kadangi atsakovė faktiškai neturėjo realios galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį ir savo atsikirtimų, kadangi apie teismo posėdį jai nebuvo tinkamai pranešta, o jos atstovas dėl ligos ir EPP sistemos trikdžių negalėjo laiku pateikti procesinių dokumentų, prieiga prie bylos EPP sistemoje jam buvo suteikta tik po bylos išnagrinėjimo.

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip septynioms dienoms; sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors teismo siųsti procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovei įteikti 2026 m. vasario 10 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kai procesiniai dokumentai įteikiami kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi). Procesiniai dokumentai įteikti 2026 m. vasario 10 d. atsakovės sutuoktiniui J.N. Duomenų, kad atsakovės sutuoktinis turėjo priešingą teisinį interesą bylos baigtimi, nepateikta. Todėl aplinkybė, kad procesiniai dokumentai buvo fiziškai įteikti ne pačiai atsakovei, nesudaro pagrindo pripažinti jų įteikimą netinkamu. Atsiliepimą į ieškinį atsakovė turėjo pateikti per keturiolika dienų nuo nurodytų dokumentų įteikimo dienos, t. y. iki 2026 m. vasario 24 d., 24.00 val., tačiau to nepadarė. Taigi, egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti.

Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji 2026 m. vasario 20 d. sudarė sutartį su advokatu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų išvadų. Pažymėtina, kad atsakovė apie bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą žinojo nuo 2026 m. vasario 10 d., todėl jai buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Teisinės pagalbos paieška ir atstovo pasitelkimas yra pačios šalies pasirinktas procesinio elgesio būdas ir savaime neatleidžia šalies nuo pareigos laikytis įstatyme ir/ar teismo nustatytų procesinių terminų. Kita vertus, aplinkybė, kad advokato ir atsakovės susitarimas dėl teisinės pagalbos buvo sudarytas likus vos kelioms dienoms iki termino pabaigos, negali būti vertinama kaip nuo atsakovės valios nepriklausanti aplinkybė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad iki 2026 m. vasario 20 d. ji objektyviai negalėjo pasirūpinti atstovavimu ar pati pateikti bent minimalius turinio reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į ieškinį, arba pateikti prašymą teismui pratęsti terminą, skirtą atsiliepimui pateikti. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovė apie bylą buvo informuota dar 2026 m. vasario 10 d., o atstovą (advokatą) pasirinko tik 2026 m. vasario 20 d. Todėl net ir pripažinus, kad atstovas paskutinėmis termino dienomis dėl ligos negalėjo atlikti tam tikrų veiksmų, tai savaime nepašalina atsakovės pareigos pasirūpinti, kad procesinis dokumentas būtų pateiktas laiku, juolab, kad jos profesionaliam atstovui neabejotinai yra žinomos procesinių terminų praleidimo teisinės pasekmės. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad taip ir neatskleidė, dėl kokių priežasčių nebuvo paprašyta pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, jei sutartis buvo sudaryta 2026 m. vasario 20 d., o advokatas buvo nedarbingas nuo 2026 m. vasario 23 d. iki 2026 m. vasario 27 d. Taigi, vertintina, kad atsakovė neįrodė, jog atsiliepimo nepateikimas per teismo nustatytą terminą buvo nulemtas objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių, aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas ne dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį, o dėl to, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį ar paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pareigos kviesti šalis į teismo posėdį ar iš anksto informuoti atsakovę apie tokio posėdžio laiką ir vietą bei ketinimą priimti sprendimą už akių.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo procesinės prielaidos priimti sprendimą už akių.

Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl teisėjo nešališkumo, kadangi, atsakovės teigimu, sprendimą už akių priėmusio teisėjo sutuoktinė dirba Visagino savivaldybėje mero padėjėja personalo valdymo srityje (sprendime už akių trečiuoju asmeniu nurodyta Visagino savivaldybės administracija).

Pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau vien tai, kad teisėjo sutuoktinė dirba savivaldybės administracijoje, savaime nereiškia, kad ji yra suinteresuota konkrečios civilinės bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad teisėjo sutuoktinė būtų susijusi su šios konkrečios bylos dalyku, turėtų asmeninį, turtinį ar kitokį interesą dėl bylos baigties, būtų dalyvavusi sprendžiant ginčą savivaldybės vardu arba kad bylos rezultatas galėtų turėti įtakos jos teisėms, pareigoms ar interesams, kad būtų priėmusi ar rengusi kokius nors su byla susijusius sprendimus, procesinius dokumentus. Todėl apeliantės argumentai dėl galimo teisėjo šališkumo atmestini.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, yra nurodęs, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, užtenka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 30 punktas). Abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik pasyviosios šalies kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).

Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023; 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025).

Taigi, sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje nėra iš naujo nagrinėjamas visas materialusis ginčas, o vertinama, ar atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys yra tokio pobūdžio, kad galėtų lemti kitokią išvadą dėl priimto sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendimo už akių peržiūrai gali būti pakankama pareiškime iškelti pagrįstas abejones dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau tai nereiškia, kad bet kokie abstraktūs nesutikimo su teismo išvadomis argumentai savaime sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių. Pažymėtina, kad keliamos abejonės turi būti pagrįstos konkrečiomis byloje reikšmingomis aplinkybėmis, o ne vien prielaidomis ar hipotetinėmis galimybėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės nepateikia tokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju atsakovė nepaneigė esminės aplinkybės, kuria grindžiamas ieškinys, kad jai buvo išmokėtos lėšos, kurių panaudojimo pagal jų tikslinę paskirtį ji nepagrindė, t. y. kad 2019-2023 metų laikotarpiu eidama Visagino savivaldybės tarybos nario pareigas, pagal teisės aktų reikalavimus ir Reglamento nuostatas gavo išmokas už išlaidas, kurios buvo patirtos vykdant tarybos nario funkcijas. Atsakovė atskirajame skunde remiasi aplinkybe, kad karantino metu teisės aktuose nebuvo nustatytas absoliutus draudimas savivaldybės tarybos nariams susitikti su gyventojais, tačiau vien ši aplinkybė, kad tokie susitikimai visgi nebuvo absoliučiai uždrausti, nepatvirtina, kad atsakovė faktiškai organizavo nurodytus susitikimus, vyko į juos automobiliu, kad konkrečios jos deklaruotos ir kompensuotos kuro išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir susijusios su jos, kaip tarybos narės, funkcijų vykdymu. Atsakovė nurodo, kad dėl karantino metu galiojusių asmenų susibūrimo ribojimų vietoje vieno didesnio susitikimo galėjo būti organizuojami keli mažesni susitikimai, todėl galėjo padidėti kuro ir kanceliarinių prekių išlaidos, tačiau atsakovė nepateikia konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad būtent taip buvo organizuojama jos veikla. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad karantino laikotarpiu susitikimai su gyventojais vyko, tačiau mažesnėmis grupėmis ir dažniau, o toks susitikimų organizavimas lėmė ir didesnes išlaidas, įskaitant kuro bei kanceliarinių prekių išlaidas. Nagrinėjamu atveju būtent faktinio išlaidų patyrimo ir jų ryšio su tarybos nario funkcijų vykdymu pagrindimas yra esminė aplinkybė. Be to, tai, kad atsakovė galėjo naudotis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, savaime nereiškia, kad jos deklaruotas kuras buvo faktiškai sunaudotas vykdant tarybos nario funkcijas. Taigi, atsakovė nepateikė objektyvių ir pakankamų duomenų ir/arba pagrįstų argumentų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus ar patvirtintų, kad ginčo lėšos buvo faktiškai panaudotos pagal paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės pareiškime nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai – šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei teisės būti išklausytam principai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei buvo apribota teisė būti išklausytai ar pažeistas rungimosi principas. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė turėjo realią galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus bei dalyvauti procese, tačiau šiomis galimybėmis tinkamai ir laiku nepasinaudojo. Kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negarantuoja proceso dalyviui teisės ignoruoti jam tenkančias procesines pareigas ir vėliau remtis savo paties pasyvumu kaip pagrindu naikinti priimtą procesinį sprendimą. Todėl apeliantės argumentai dėl proceso principų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalies sąlygų, t. y. atsakovė neįrodė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.