Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2982-779/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-06
Bylos Nr.: e2A-2982-779/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18612-2022-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
Ieškovas: IES1
Atsakovas: ATS1

Kategorijos

3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-2982-779/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18612-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. spalio 6 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės ATS1 patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, be kita ko, prašydamas:

nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės;

bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą padalinti tokiu būdu: (duomenys neskelbtini) dalis pastato (gyvenamojo namo), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinama tokiomis dalimis: (duomenys neskelbtini) tenka IES1 ir (duomenys neskelbtini) dalis tenka ATS1; (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinama tokiomis dalimis: (duomenys neskelbtini) dalis tenka IES1 ir (duomenys neskelbtini) dalis tenka ATS1;

namų apyvokos daiktus po santuokos nutraukimo padalinti tokiu būdu – po santuokos nutraukimo ATS1 priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: G. Klimto Paveikslo “Bučnys” reprodukcija – 27,30 Eur; sofa “Magrės baldai” – 1 099 Eur; Ikea batų komoda – 104,30 Eur; sieninė spinta (nišoje) – 489 Eur ; 2 burbuliniai koridoriaus šviestuvai – 518 Eur; pakabinama lentyna (tamsiajame skalbimo kambarėlyje) – 210 Eur; ,,Simens“ džiovyklė – 379 Eur; ,,Miele“ skalbyklė – 664,3 Eur; veidrodis vonios kambario – 42 Eur; vonios spintelė su praustuvu Mocca (ruda) – 59,29 Eur; vonios spintelė Mocca aukšta (ruda) – 91,14 Eur: vonios kambario rankšluosčių džiovintuvas – 152,60 Eur; Vonios kambario veidrodinė spintelė virš kriauklės su LED apšvietimu – 59,32 Eur; balta vonios spintelė (dušo patalpoje) – 78,22 Eur; “Hansgrohe” vonios kambario maišytuvas – 93,97 Eur; natūralaus ąžuolo medžio valgomojo stalas su 4 vnt. kėdžių – 500 Eur; tamsaus kambarėlio daiktų laikymo sistema (lentyna) – 315 Eur; sieninis laikrodis su romėniškais skaitmenimis – 21 Eur; virtuvės šviestuvas „Ikea” – 9,09 Eur; orkaitė allenzi „Olensi” – 195,30 Eur; virtuvės kriauklė „Fankie” – 27,29 Eur; kaitlentė Allenzi – 139,30 Eur; gartraukis „Allenzi” – 60,89 Eur; virtuvės „Hansgrohe” maišytuvas – 48,60 Eur; svetainės sieniniai šviestuvai Lamkur 3 vnt. – 101,85 Eur; lubinis svetainės šviestuvas – 114,97 Eur; miegamojo lova – 534,45 Eur; miegamojo lovos čiužinys – 240,92 Eur; patalynės komplektai „Ikea” 2 vnt. – 49,00 Eur; pagalvės 2 vnt. – 28 Eur; miegamojo komoda ,,Ikea“ – 139,30 Eur; miegamojo šviestuvai prie lovos 2 vnt. – 24,09 Eur; apvalusis miegamojo šviestuvas – 91 Eur; miegamojo spinta drabužiams – 420 Eur; miegamojo spintelės prie lovos 2 vnt. – 70 Eur; sieninė lempa koridoriuje (stačiakampė) – 49 Eur; virtuvės baldų komplektas – 1 925 Eur; 8 vnt. langų roletų – 224 Eur. Bendra daiktų rinkos vertė pagal šalių suderintas kainas yra 9 395,49 Eur;

priteisti IES1 naudai iš ATS1 4 697,75 Eur kompensaciją už kilnojamus namų apyvokos daiktus;

nustatyti, kad ištuokos teisinės pasekmės kilo nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ir neveda bendro ūkio kartu, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 19 d.;

priteisti IES1 naudai 3 070 Eur nuostolių atlyginimą iš ATS1.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad su atsakove susipažino ir bendrą gyvenimą pradėjo kurti dar (duomenys neskelbtini), kur nuomojo būstą, vėliau nusipirko kartu namą. Dėl atsakovės neatitikimo migracijos taisyklėms (duomenys neskelbtini) (neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio), šalys nutarė apsigyventi Lietuvoje, čia susituokė. Šalys įsigijo bendrą būstą, nes buvo parduotas bendras namas (duomenys neskelbtini), o lėšos pervestos į sutuoktinės sąskaitą. Po santuokos išryškėjo šalių nesutarimai, požiūris į šeimą. Ieškovas sužinojo apie atsakovės turimas pavojingas ligas. Sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomu. Šalys turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą (namą, žemės sklypą, transporto priemonę), ieškovas turi nedalintino asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (įgyto iki santuokos sudarymo). Iki santuokos ieškovas turėjo lėšų ir banke, ir grynaisiais; buvo paskolinęs pinigų kitiems asmenims.

Atsakovė ATS1 pareiškė patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, teismo prašydama:

nutraukti tarp ATS1 ir IES1 sudarytą santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės;

priteisti iš ieškovo atsakovei 2 000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš ieškovo atsakovei 1 070 Eur dydžio kompensaciją už parduotą mopedą/motorolerį, įgytą santuokos metu;

pripažinti (duomenys neskelbtini) dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės ATS1 nuosavybe;

tuo atveju, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe, dalijant šį santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant atsakovei ATS1 100 procentų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini) dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), natūra šį turtą priteisiant atsakovei, neišmokant ieškovui piniginės kompensacijos;

pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe šiuos kilnojamuosius daiktus: paveikslą „Bučinys“ – 40 Eur; sofą „Bravo“ „Magrės baldai“ –1 570 Eur, IKEA batų komodą (koridoriuje) –149 Eur; sieninę spintą koridoriuje – 297 Eur; du šviestuvus koridoriuje – 49,34 Eur; pakabinamą lentyną skalbimo kambarėlyje – 300 Eur; džiovyklą „Siemens“ – 540,99 Eur; veidrodį vonios kambaryje – 60 Eur; vonios spintelę su praustuvu „Mocca“ (ruda) – 84,70 Eur; vonios spintelę „Mocca“ aukštą (ruda) – 130,20 Eur; rankšluosčių džiovintuvas vonios kambaryje – 109 Eur x 2 vnt. = 218 Eur; veidrodinę spintelę virš kriauklės vonios kambaryje baltą – 84,75 Eur; vonios spintelę su praustuvu baltą – 111,75 Eur; maišytuvas praustuvui „Focus“ – 61,80 Eur; tamsaus kambarėlio lentyną – 100 Eur; sieninį laikrodį su romėniškais skaitmenimis – 30 Eur; šviestuvą virtuvėje IKEA – 12,99 Eur; orkaitę „Allenzi“ – 279 Eur; virtuvės kriauklę „Franke“ – 38,99 Eur; įmontuojamą dujinę kaitlentę „Allenzi“ –199 Eur; gartraukį „Allenzi“ – 86,99 Eur; maišytuvą virtuvėje – 69,43 Eur; tris sieninius šviestuvus „Lamkur“ svetainėje – 114 Eur; lubinį svetainės šviestuvą – 164,25 Eur; miegamojo lovą – 630,99 Eur; miegamojo lovos čiužinį – 284,44 Eur; du komplektus patalynės iš IKEA – 70 Eur; miegamojo komodą IKEA – 199 Eur; du miegamojo šviestuvus „Eye sport black“ – 19,48 Eur; lubinį šviestuvą miegamajame – 60 Eur; miegamojo spintą – 400 Eur; dvi spinteles prie miegamojo lovos – 100 Eur; sieninę lempą koridoriuje – 70 Eur; sieninę spintą koridoriuje (be veidrodžio) – 300 Eur; virtuvės baldų komplektą – 2 500 Eur; aštuonis „roletus“ ant langų – 240 Eur;

alternatyviai, jei teismas netenkintų atsakovės reikalavimo dėl kilnojamojo turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, šį kilnojamąjį turtą dalijant kaip bendrą jungtinę nuosavybę nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 100 proc. šio ginčo turto natūra, neišmokant ieškovui kompensacijos;

iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 3 962,41 Eur kompensaciją už ieškovo nepanaudotas lėšas, kurias atsakovė skyrė būsto įrengimui;

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad dalį kilnojamų daiktų ji atsivežė iš (duomenys neskelbtini); ieškovui priklauso medinis stalas, kilimas svetainėje, vienas televizorius, keptuvės, balkono tvorelės perdangos, skalbimo mašina, virtuvinis stalas su kėdėmis ir šaldytuvas. Lietuvoje įgyti turtui ir įrengti atsakovė naudojo asmenines lėšas už parduotą jos asmeninį namą (duomenys neskelbtini); būstas Lietuvoje buvo įrengtas taip pat iš atsakovės asmeninių lėšų (atliktas remontas, nupirkti daiktai). Ieškovas pasinaudojo atsakovės pasitikėjimu, klaidino ją, kad turtą galėtų įgyti savo vardu, taip tyčia siekė praturtėti atsakovės sąskaita.

Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais, nes atsakovė nepatvirtino turto pirkimo savo asmeninėn nuosavybėn rašytiniais įrodymais. Pinigų pavedimą ji atliko su žyma „šeimos išlaidoms“, taip kompensuodama ieškovo investicijas į atsakovės asmeninį turtą. Nurodė, jog visi kilnojamieji daiktai buvo įgyti ieškovo, atsakovė nereiškia valios juos turėti asmeniškai.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas savanoriškai išsikraustė su savo daiktais ir iki atsakovei pakeičiant spynas turtu nesinaudojo. Ieškovas Lietuvoje asmeninės nuosavybės teise turi butą, todėl turi kur gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. sprendimu nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. lapkričio 19 d.; priteisė ieškovui IES1 asmeninės nuosavybės teise: 1) kilnojamuosius daiktus: sofą „Bravo“ „Magrės baldai“ - 1 570 Eur; šviestuvą virtuvėje IKEA – 12,99 Eur; paveikslą „Bučinys“ - 40 Eur; tris sieninius šviestuvus „Lamkur“ – 114 Eur; lubinį šviestuvą miegamajame – 60 Eur; sieninę spintą koridoriuje – 297 Eur; pakabinamą lentyną skalbimo kambarėlyje – 300 Eur; džiovyklą „Siemens“ – 540,99 Eur; veidrodį vonios kambaryje – 60 Eur; vonios spintelę su praustuvu „Mocca“ (ruda) – 84,70 Eur; vonios spintelę „Mocca“ aukšta (ruda) – 130,20 Eur; rankšluosčių džiovintuvą vonios kambaryje – 109 Eur x 2 vnt. = 218 Eur; veidrodinę spintelę virš kriauklės vonios kambaryje balta – 84,75 Eur; vonios spintelę su praustuvu balta – 111,75 Eur; maišytuvą praustuvui „Focus“ – 61,80 Eur; tamsaus kambarėlio lentyną – 100 Eur; sieninį laikrodį su romėniškais skaitmenimis – 30 Eur; orkaitę „Allenzi“ – 279 Eur; virtuvės kriauklę „Franke“ – 38,99 Eur; įmontuojamą dujinę kaitlentę „Allenzi“ –199 Eur; gartraukį „Allenzi“ – 86,99 Eur; maišytuvą virtuvėje – 69,43 Eur; dvi spinteles prie miegamojo lovos – 100 Eur; aštuonis roletus ant langų – 240 Eur; viso bendra vertė 4829,59 Eur;

Teismas priteisė atsakovei ATS1 asmeninės nuosavybės teise: 1) nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė (pagal išvadą) 247 000 Eur; 2) kilnojamuosius daiktus: miegamojo lovą – 630,99 Eur; miegamojo lovos čiužinį – 284,44 Eur; du komplektus patalynės iš IKEA – 70 Eur; miegamojo komodą IKEA – 199 Eur; miegamojo spintą – 400 Eur; lubinį svetainės šviestuvą – 164,25 Eur; sieninę lempą koridoriuje – 70 Eur; sieninę spintą koridoriuje (be veidrodžio) – 300 Eur; virtuvės baldų komplektą – 2 500 Eur; du šviestuvus koridoriuje – 49,34 Eur; IKEA batų komodą (koridoriuje) - 149 Eur; du miegamojo šviestuvus „Eye sport black“ – 19,48 Eur; viso bendra vertė 4836,65 Eur.

Teismas nusprendė priteisti atsakovei ATS1 iš ieškovo IES1 884 Eur kompensaciją už parduotą bendrą turtą – motorolerį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 3 962,41 Eur kompensaciją už nepanaudotas lėšas būsto įrengimui.

Teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės reikalavimą priteisti jai 2 000 Eur neturtinę žalą atmetė kaip neturintį teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktų įrodymų visumą, t. y. ankstesnį atsakovės turto įsigijimą savo asmeninėn nuosavybėn, sumokėtų pinigų kilmę, atsakovės pažeidžiamumą (kalbos nemokėjimą, galiojančių procedūrų nežinojimą, negalėjimą būti Lietuvoje sandorio sudarymo metu), sandorio teksto nežinojimą, aiškių asmeninių ieškovo piniginių lėšų mokėjimų už ginčo butą ir sklypą nebuvimą, neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovė, mokėdama asmenines lėšas už butą, pirkimo metu turėjo valią pirkti butą bendros jungtinės nuosavybės pagrindu. Teismas sprendė, kad visa gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaina buvo sumokėta iš atsakovės asmeninių lėšų tiesiogiai pardavėjams ir jos pervestų asmeninių lėšų ieškovui. Teismas padarė išvadą, jog ginčo butas buvo įgytas už atsakovės asmenines lėšas, kas sudarė pagrindą jį pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe.

Teismas atsižvelgė į tai, kad abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingo amžiaus, jų patirtis leido jiems dirbti ir užsidirbti reikalingas jų poreikiams tenkinti sumas; jog po buto įsigijimo buto įrengimas užtruko ir buvo atliekamas santuokos metu, šalių nurodytus kilnojamuosius daiktus pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir juos padalijo. Jokių priežasčių, sąlygojančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, byloje nenustatė.

Teismas nustatė, jog atsakovė yra pervedusi savo asmenines lėšas ieškovui būsto įrengimui, todėl reikalavimą priteisti iš ieškovo kompensaciją už jam pervestas ir nepanaudotas 3 962,41 Eur lėšas tenkino.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo pateikta viešame registre įregistruota ieškovo būsto nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, ieškovo motyvą, jog jo butas buvo išnuomotas, todėl ieškovas negalėjo jame apsigyventi, atmetės kaip neįrodytą ir ieškovo reikalavimą dėl 3 070 Eur nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas (apeliantas) IES1 prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir jį išdėstyti taip: a) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, sutuoktiniams priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teises, t. y. (duomenys neskelbtini) dalį pastato (gyvenamojo namo), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (bendra nekilnojamojo turto vertė: 314 200 Eur) po santuokos nutraukimo padalinti tokiu būdu: priteisti ieškovui IES1 (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto (turto vertė: 107100 Eur); atsakovei ATS1 (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto (turto vertė: 207 100 Eur); b) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl neegzistuojančios transporto priemonės padalijimo; priteisti atsakovei iš ieškovo 884 Eur kompensaciją už parduotą bendrą turtą - motorolerį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); c) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 3 962,41 Eur kompensacijos atsakovei už nepanaudotas lėšas būsto įrengimui; d) priteisti ieškovui 3070 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Tiek nagrinėjant bylą pirmą kartą, tiek vykstant apeliaciniam bylos nagrinėjimui buvo patvirtina ir nebuvo ginčijama išvada, kad turtas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl yra dalintinas santuokos nutraukimo byloje, t. y. įtrauktinas į bendro sutuoktinių turto balansą. Skundžiamu sprendimu teismas visą sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytą nekilnojamąjį turtą priteisė atsakovei be kompensacijos ieškovui, pripažindamas šį turtą asmenine atsakovės nuosavybe. Tokia teismo išvada prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikai ir iki tol byloje priimtai apeliacinio teismo nutarčiai, 2024 m. lapkričio 7 d. teismo sprendime pateiktam įrodymų vertinimui, taip pat byloje pateiktiems oficialiesiems rašytiniams dokumentams, liudytojų paaiškinimas apie sandorio sudarymo aplinkybes.

Byloje nėra jokių duomenų, kad iki bylos dėl santuokos nutraukimo pradžios ATS1 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu būtų kokia nors forma išreiškusi norą įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodė, kad šalys po santuokos sudarymo siekė turtą įgyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Tai patvirtina sandorio sudarymo laikas - šalys nekilnojamąjį turtą įgijo po santuokos sudarymo; sandorio pagrindas - iš pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad turtas įgyjamas jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; turto pobūdis - įgytas turtas yra gyvenamosios paskirties.

Atsakovė dar iki bendro šalių turto įgijimo turėjo nemažai patirties sudarydama nekilnojamojo turto sandorius per tarpininkus (įgaliotus agentus), o savo sutuoktiniui veikti kaip jos atstovui įgaliojimo nebuvo išdavusi, todėl žinojo, kad po santuokos sudarymo turtas yra įgyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, įtraukiant šalių nekilnojamąjį turtą į bendro sutuoktinių turto balansą kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacine tvarka, ieškovo apeliacinį skundą 2025 m. kovo 3 d. nutartimi tenkino, apylinkės teismo sprendimą panaikino visiškai ir grąžino nagrinėti bylą iš naujo į pirmą instanciją dėl esminių materialinės teisės taikymo pažeidimų, nes nebuvo nustatyta jungtinės nuosavybės teise valdomo ir byloje dalintino nekilnojamojo turto vertė jungtinės nuosavybės pabaigos momentu, buvo nukrypta ieškovo nenaudai nuo lygių dalių principo, kas pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą.

Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas vertino, kad šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgytas turtas buvo įgytas išimtinai iš atsakovės lėšų ir nėra aiškių asmeninių ieškovo piniginių lėšų mokėjimų už ginčo butą ir sklypą. Toks teismo vertinimas dėl ieškovo indėlio nebuvimo tiesiogiai prieštarauja tiek suformuotai kasacinio teismo praktikai, tiek bylos medžiagai.

Bylos metu nustatyta, kad ne atsakovė, o ieškovas vykdė nekilnojamojo turto Lietuvoje paieškas, vedė derybas su turto pardavėju, derėjosi dėl nekilnojamojo turto kainos, taip pat organizavo notarinį nekilnojamojo turto sandorio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tokiu būdu savo darbu ir žiniomis prisidėdamas prie turto įgijimo. Po nekilnojamojo turto įsigijimo ieškovas organizavo jo remontą ir pritaikymą naudojimui šeimos poreikiams, derėjosi ir prižiūrėjo meistrus, sanitarinių technikų įrengimą ir apdailą, organizavo integruojamų baldų projektavimą ir montavimą.

Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė būtų reikšmingai prisidėjo prie bendrų buities šeimos poreikių tenkinimo. Byloje pateikti duomenys rodė, kad visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius mokėdavo ieškovas, o ne atsakovė (kuri prisidėdavo tik prie bendrų patalpų apšvietimo apmokėjimo epizodiškai), taip pat ieškovas apmokėjo buto nuomą, suteikė savo turtą atsakovės gyvenimui, pirkdavo maistą, remontavo šeimos poreikiams naudotą automobilį, kas leido atsakovei išlaikyti sukauptas lėšas jų neišleidžiant, realiai nepatiriant iš esmės jokių pragyvenimo išlaidų.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, ieškovas naudojo savo tiek banko sąskaitoje, tiek grynaisiais pinigais turėtas lėšas, ką patvirtino byloje pateikti su turto įrengimu susiję įrodymai, taip pat liudytojų M. G., J. V. paaiškinimai.

Dalis turto kainos buvo mokėta iš atsakovės sąskaitos, dalis iš ieškovo sąskaitos. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, kad iš viso atsakovė tiesiogiai pardavėjams V. S. ir V. S. bankiniais pavedimais sumokėjo 100 000 USD.

Ieškovas į turto sukūrimą tiesioginiais mokėjimais turto pardavėjui sumokėjo ne mažiau kaip 16 272 Eur vien banko pavedimais. Teismas šias aplinkybes ignoravo, motyvuodamas tuo, kad šios lėšos galėjo būti gautos iš atsakovės įvykdytų pavedimų ieškovui. Teismas, vertindamas ieškovo tiesiogiai pardavėjams atliktus mokėjimus turto kainos sumokėjimui, kaip atliktus iš atsakovės lėšų, darė tiesiogiai bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas, suabsoliutinamas atsakovės paaiškinimus, tačiau ignoruodamas patikimus rašytinius įrodymus. Byloje buvo pateiktas ieškovo Luminor banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas dar iki santuokos turėjo santaupų banke, kurių po turto įgijimo nebeturėjo.

Teismo išvada, kad ieškovas neturėjo jokių reikšmingų lėšų ir visi ieškovo atlikti mokėjimai buvo iš atsakovės lėšų, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Teismas nenustatė dalintino nekilnojamojo turto vertės jungtinės nuosavybės pabaigos momentu, nesudarė (neįtraukė nekilnojamojo turto) į bendro sutuoktinių turto balansą, šioje dalyje nesudarė kompensacinio balanso ir visą nekilnojamąjį turtą neteisėtai priteisė atsakovei, neleistinai plačiai nukrypdamas nuo lygių sutuoktinių dalių principo atsakovės naudai.

Nagrinėjamu atveju teismui laikant, kad visa nekilnojamojo turto, įgyto bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kaina buvo sumokėta išimtinai tik iš atsakovės lėšų, teismas nuo lygių sutuoktinių dalių principo galėjo nukrypti, tačiau ne daugiau nei atsakovės kompensacijos sumos dydis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo IES1 ir turto pardavėjų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį jungtinėn nuosavybėn buvo įgytas už 100 000 Eur. Šiuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto vertė yra lygi 314 200 Eur. Teismui vertinant, kad visa pirkimo kaina buvo sumokėta iš atsakovės asmeninių lėšų, teismas turėjo vertinti, kad atsakovė turi teisę į 100 000 Eur asmenines investicijas ir dalijant turtą nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo ne daugiau nei šios kompensacijos suma. Atitinkamai nustatęs, kad dalintina nekilnojamojo turto vertė, atėmus iš jos kompensaciją už asmeninę atsakovės investiciją yra lygi 214 200 Eur, įvertinęs, kad turtas buvo įgytas jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, jis turėjo būti dalijamas po lygiai. Teismas turėjo nustatyti, kad ieškovui priklauso turto už 107 100 Eur ir atsakovei priklauso turto už 107 100 Eur (+100 000 Eur asmeninė investicija).

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendimu paneigė sutuoktinių lygiateisiškumą, nukrypo nuo lygių dalių principo daugiau negu konkrečiu atveju buvo būtina ir galima, todėl priimtas teismo sprendimas keistinas.

Teismas byloje apskritai nenustatė dalintino nekilnojamojo turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos metu, o išvadas darė vadovaudamasis turto įgijimo kaina. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra reikalingas aktualus dalintino nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymas. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė aktualią informaciją dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos apeliacinio proceso metu. Remiantis teikiamu dokumentu, turto kaina yra 314 200 Eur. Nurodė, kad atsižvelgiant į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, turto vertės nustatymo įrodymo prijungimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsakovė negalėjo tų pačių lėšų ir panaudoti šeimos poreikiams tenkinti ir jas suinvestuoti į bendro turto sukūrimą kaip asmenines lėšas (dalyse - mokėjimai 5 000,00 Eur ir 11 038,00 Eur), todėl atsakovės kompensacijos suma mažintina ne tik ieškovo investuotų į bendrą turtą asmeninių lėšų suma, bet ir atsakovės pripažintų jungtine nuosavybe lėšų suma.

Atsiliepimas

Teismas neištyrė ir nesivadovavo kartu su atsiliepimu į priešieškinį pridėtų įrodymų - motorolerio/motociklo - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, kuri aiškiai rodė, kad šalių turima transporto priemonė yra verta ne 1100 Eur, o įgyta už 300 Eur, todėl po jos eksploatavimo tokio menkaverčio kilnojamojo turto kaina santuokos metu ne padidėjo, o sumažėjo. Prieš parduodant, transporto priemonė jau nebebuvo tinkama naudoti. Teismas, žinodamas, kad turtas yra parduotas ir pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, skundžiamu sprendimu ir toliau dalino neegzistuojantį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas trečiajam asmeniui priklausantį turto padalijimo klausimą, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens turtinės priklausomybės (teisių ir pareigų), todėl tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, nes transporto priemonė teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo šalių dispozicijoje.

Byloje ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti netiesioginius nuostolius už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė po pirmojo teismo sprendimo (dar jam įsiteisėjus) savavališkai ir pakartotinai pakeitė durų spyną, apribodama ieškovo teisę patekti į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas byloje po apeliacinio bylos išnagrinėjimo pateikė reikalavimą atlyginti nuostolius už laikotarpį nuo neteisėtų veiksmų pradžios (kai sudarė nuomos sutartį) iki tol, kol atlaisvino ir galėjo įsikelti į savo asmeninės nuosavybės teise turėtą būstą (kurį panaudos pagrindu buvo suteikęs trečiajam asmeniui). Teismas, nevertindamas aplinkybės, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė turtinius praradimus - tiesioginius nuostolius, lygius nuomos mokesčiui, atmetė šį ieškinio reikalavimą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad ieškovas turėjo kitą gyvenamosios paskirties turtą, kuriame galėjo gyventi, o kodėl šiuo turtu nesinaudojo nepaaiškino. Tokia teismo išvada tiesiogiai prieštarauja byloje tirtoms aplinkybėms – ieškovas, duodamas paaiškinimus, aiškiai nurodė, kad jo turimas asmeninis turtas nebuvo tinkamas gyventi, todėl jį užleido panaudos gavėjui, su sąlyga, kad jis atliks buto remontą. Teismas deklaratyviai atmetė ieškovo reikalavimą, nevertindamas, kad patirti turtiniai praradimai buvo būtini ir protingi, kol atsakovė jo atžvilgiu tęsė neteisėtus veiksmus, nors pati atsakovė iš esmės turte negyvena ir juo nesinaudoja, dažniausia būna išvykusi į užsienį.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 3 962,41 Eur lėšų už Lietuvoje įgyto turto įrengimą, kuriam atsakovė naudojo asmenines lėšas už parduotą jos asmeninį namą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nes grindžiama klaidingomis atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis sumomis, o ne banko sąskaitos išraše esančiomis sumomis. Dėl klaidingai nurodomos sumos (valiutos) buvo padarytos klaidingos išvados dėl ieškovui 2017 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu pervestos sumos bei vėliau panaudotos sumos. Teismo sprendime nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė pervedė ieškovui 14 000 Eur. Tokia teismo faktinė aplinkybė yra nurodoma neteisingai, nes iš byloje pateikto ieškovo Luminor banko sąskaitos išrašo matyti, kad tą dieną į ieškovo sąskaitą atsakovė pervedė 14 000 USD, kas konvertavus tapo 11 038 Eur suma. Kitaip tariant, ieškovui faktiškai pagal pirminius mokėjimo įrodymus (banko išrašą) buvo pervesta 2962 Eur mažesnė suma pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimą, nei nurodyta šioje sprendimo dalyje. Atsakovės reikalavimas buvo tenkinamas remiantis atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis sumomis, o ne realiais pirminiais dokumentais pagrįstomis sumomis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė ATS1 prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Apelianto pozicija dėl ankstesnių procesinių sprendimų reikšmės, pakartotinai nagrinėjant bylą, remiasi klaidingu panaikinto pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškinimu. Apeliantas siekia sudaryti įspūdį, jog šiais aktais ginčo nekilnojamojo turto teisinis režimas buvo išspręstas galutinai ir saisto pakartotinai bylą nagrinėjusį teismą. Toks aiškinimas neatitinka nei bylos eigos, nei paties apeliacinio teismo nutarties turinio: nutartimi tik konstatuota, jog tuo konkrečiu proceso momentu ginčo dėl turto priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei nebuvo, nes atsakovė ankstesnio sprendimo neapskundė, tačiau ši procesinė pastaba nėra tapati materialiajai išvadai, saistančiai bylą nagrinėjant iš naujo.

Kadangi 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas buvo panaikintas visa apimtimi, jame atliktas įrodymų vertinimas neteko bet kokios prejudicinės ar teismą saistančios galios. Priešingai nei teigia apeliantas, pakartotinai bylą nagrinėjęs teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą iš naujo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, papildomus šalių paaiškinimus bei naujai pareikštus reikalavimus ir padaryti savarankiškas išvadas - ką jis ir padarė.

Dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe apeliantas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teisme jau išsakytą ir teismo motyvuotai atmestą poziciją, nepateikdamas naujų faktinių aplinkybių. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui reikšminga aiški sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn - tokia valia nėra įrodinėjama vien konkrečia fraze notarinės sutarties tekste, ji nustatoma įvertinus visas turto įgijimo aplinkybes kartu: lėšų kilmę, sandorio sudarymo eigą, šalių tarpusavio pasitikėjimą ir galimybę suprasti sandorio turinį. Būtent tokį kompleksinį vertinimą teismas ir atliko, o ne apsiribojo, kaip bando teigti apeliantas, vien atsakovės paaiškinimų pažodiniu atkartojimu.

Visa turto įsigijimo kaina buvo padengta atsakovės asmeninėmis lėšomis. Sandorio sudarymo metu atsakovė nebuvo Lietuvoje, nemokėjo lietuvių kalbos, nebuvo susipažinusi su sutarties projektu ir apie sutarties pasirašymo faktą sužinojo tik grįžusi į Lietuvą - tai teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas, savavališkai pasirašęs sutartį vienas ir įregistravęs turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Aplinkybė, kad atsakovė anksčiau yra sudariusi nekilnojamojo turto sandorių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šios išvados nepaneigia, nes tie sandoriai buvo sudaryti kitokioje teisinėje aplinkoje, jai suprantama kalba ir su atstovų pagalba - aplinkybės, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo. Nurodė, jog įgaliojimo ieškovui nebuvimas nereiškia, kad atsakovė suprato ir priėmė sandorio sąlygas; tai tik parodo, kad ieškovas formaliai neveikė kaip jos atstovas, nors faktiškai visą sandorio organizavimą vykdė būtent jis, o atsakovė, juo pasitikėdama, atliko jo nurodytus mokėjimus.

Kadangi ginčo turtas sprendimu pagrįstai pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe ir išbrauktas iš dalytino turto balanso, jo aktualios rinkos vertės nustatymas apskritai neturi savarankiškos teisinės reikšmės, todėl neaktualus tampa ir apelianto prašymas pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį prijungti naują, konsultacinio pobūdžio vertinimo išvadą, kurios pateikimo būtinybė, be kita ko, atsirado ne vėliau, o galėjo ir turėjo būti realizuota dar pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas tapatina dvi skirtingas kategorijas - lėšų administravimą (techninį mokėjimų atlikimą) ir lėšų nuosavybę. Vien tai, kad dalis mokėjimų pardavėjams ar rangovams buvo atlikti iš ieškovo banko sąskaitos, savaime nepatvirtina, jog panaudotos būtent jo asmeninės lėšos, nes lemiamą reikšmę turi ne techninis pinigų judėjimas, o jų kilmė.

Nepagrįstas ir apelianto bandymas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl banko sąskaitos sutarties teisinio pobūdžio ir sąskaitos turėtojo prezumpcijos. Apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika sprendžia banko ir sąskaitos savininko tarpusavio santykius bei reikalavimo teisės bankui klausimus, tačiau nagrinėjamoje byloje joks ginčas dėl banko sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės ar reikalavimo teisės bankui apskritai nekyla. Byloje buvo sprendžiamas klausimas, iš kokių lėšų buvo įgytas ginčo turtas ir koks yra jo teisinis režimas sutuoktinių tarpusavio santykiuose, todėl bankų teisėje suformuoti išaiškinimai dėl sąskaitos turėtojo statuso mechaniškai negali būti perkeliami į šeimos teisės santykius.

Nepagrįstas ir argumentas dėl ieškovo dalyvavimo apmokant kasdienes šeimos išlaidas, nes šios išlaidos savo dydžiu neprilygsta atsakovės panaudotai sumai, perkant patį turtą, o buities išlaidų apmokėjimas yra savaime suprantama abiejų sutuoktinių pareiga, gyvenantiems bendrai ir naudojantis bendru būstu, o ne investicija į jo įsigijimą.

Šalies argumentai

Apelianto nurodomos iki santuokos turėtos santaupos ar tretiesiems asmenims skolintos ir vėliau susigrąžintos lėšos taip pat lieka neįrodytos konkrečiu ryšiu su ginčo turto įsigijimu - teorinė galimybė turėti pinigų nepakeičia pareigos įrodyti jų faktinį panaudojimą.

Liudytojų M. G. ir J. V. parodymai patvirtina tik tai, kad po turto įsigijimo buvo atlikti remonto darbai ir kad juos organizavo ieškovas, tačiau nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtent ieškovo asmeninės lėšos buvo panaudotos patį turtą ar jo įrengimą finansuojant.

Visa apelianto argumentacija dėl 1/3-2/3 proporcijos bei alternatyvių turto balanso lentelių, grindžiama prielaida, kurią paneigia pati sprendimo išvada - kad ginčo turtas apskritai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi teismas šią prezumpciją pripažino paneigta, o turtą - atsakovės asmenine nuosavybe, klausimas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo ar CK 3.98 straipsnio 2 dalies taikymo apskritai neaktualus.

Apelianto siūlomi aritmetiniai modeliai (orientacinė rinkos vertė, minus atsakovės investicija, padalyta lygiomis dalimis) yra ne teisės taikymas, o paties apelianto pageidaujamos baigties pagrindimas atbuline tvarka: pirmiausia suformuluojamas norimas rezultatas, o tik tada prie jo pritaikomi skaičiavimai. Toks metodas nėra numatytas nei CK, nei juo grindžiamas skundžiamas sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jį taikyti vietoj pirmosios instancijos teismo atlikto visapusiško įrodymų vertinimo.

Nesutikdamas su teismo sprendimu priteisti 3 962,41 Eur kompensaciją atsakovei, apeliantas šios sprendimo dalies nepagrindžia nei faktiškai, nei teisiškai. Vienintelis jo argumentas dėl valiutos (eurų vietoje JAV dolerių) vienoje sprendimo pastraipoje yra techninio pobūdžio netikslumas, neturintis įtakos bylos baigčiai, nes sprendimas paremtas ne šia detale, o visuma piniginių lėšų judėjimo įrodymų.

Apeliantas taip pat savavališkai sudeda tarpusavyje nesuderinamas išlaidų rūšis - bendras šeimos išlaidas, kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir mokėjimus už patį nekilnojamąjį turtą.

Apelianto argumentai, jog motoroleris buvo parduotas ir todėl negalėjo būti padalytas kaip neegzistuojantis turtas, atmestini. Vien formalus pirkimo - pardavimo sutarties pateikimas neįrodo sandorio realumo - byloje esanti informacija iš socialinio tinklo „Facebook" leidžia pagrįstai abejoti, ar transporto priemonė iš tiesų buvo perleista sąžiningam trečiajam asmeniui (duomenys rodo, kad pirkėja buvo ieškovo gyvenimo draugė), o ne siekiant ją pašalinti iš dalytino turto balanso. Be to, vien tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės techninė būklė ar joje užfiksuoti defektai, savaime nepaverčia sutartyje nurodytos kainos objektyvia rinkos verte - priešingai, tokie duomenys tik sustiprina pagrįstas abejones dėl deklaruojamo sandorio realumo ir jo sąlygų atitikties tikrajai turto vertei. Bet kuriuo atveju, net pripažinus pardavimo faktą, bendrosios jungtinės nuosavybės objektas savaime neišnyksta - jį pakeičia už jį gautos piniginės lėšos, kurių tolesnio likimo ieškovas nei paaiškino, nei pagrindė įrodymais.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuoroda taip pat nepagrįsta, nes teismas nesprendė dėl trečiojo asmens (tariamo pirkėjo) teisių ar sandorio galiojimo, o tik vertino, ar pateikti įrodymai pakankami pripažinti turtą realiai nebeegzistuojančiu tarp sutuoktinių - tam savarankiško reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nereikėjo.

Apelianto argumentai dėl nuomos išlaidų neįrodo būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir jo nurodomų nuostolių. Byloje nustatyta, kad ieškovas turėjo kitą jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kurį savo valia buvo perdavęs naudotis kitam asmeniui - taigi būtent jo paties sprendimai, o ne atsakovės veiksmai lėmė situaciją, dėl kurios atsakovas reikalauja nuostolių atlyginimo. Sprendimo 43 punkte tiesiogiai konstatuota, kad ieškovo nurodomas buto išnuomojimo faktas liko neįrodytas jokia registruota nuomos sutartimi, o šios išvados apeliantas apeliaciniame skunde neginčija ir naujų įrodymų nepateikia.

Dėl apelianto prašomų priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų apeliacinės instancijos teisme nurodo, jog apeliantas prašo priteisti iš viso 3 993,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 042 Eur išlaidos pagal atskirą sąskaitą už D. Ž. paslaugas (1 valanda pirminės konsultacijos ir 4 valandos už susipažinimą su teismų procesiniais sprendimais, įžvalgų pateikimą). Šios papildomos išlaidos, anot atsakovės, neatitinka CPK 98 straipsnyje įtvirtintų būtinumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijų, jos yra perteklinės ir nepagrįstos bylos nagrinėjimo poreikiais, todėl į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą neturėtų būti įtraukiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe ir turto padalijimo; dėl transporto priemonės dalijimo, dėl nepanaudotų atsakovės asmeninių lėšų grąžinimo bei nuostolių už atsakovės neteisėtus veiksmus priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik šio apeliacinio skundo ribose.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos aktualios nekilnojamojo turto vertės išrašą, taip pat rašytinius paaiškinimus į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, sprendžia, kad nekilnojamojo turto vertinimo išvada jau yra byloje, o naujos išvados teikimas su naujai nustatyta nekilnojamojo turto verte, dėl kurios nepasisakė pirmosios instancijos teismas, negali būti priimta apeliacinės instancijos teisme, nes tai prieštarauja apeliacijos paskirčiai. Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė papildomus argumentus į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įstatyme nenumatytas toks procesinis veiksmas kaip atsikirtimai į atsiliepimą, be to, įstatyme nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti yra pasibaigęs, todėl apelianto rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakoma priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas IES1 ir atsakovė ATS1 (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas IES1 asmeninės nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus: butas/patalpa-butas, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo su statiniais, adresas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-sandėliukas, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas/patalpa-butas, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalių santuokos metu ((duomenys neskelbtini)) buvo įgytas šis turtas: 1) (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonė – motociklas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini) m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris: (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamojo namo dalyje esantys kilnojamieji daiktai.

Iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 24 d. atsakovė pervedė ieškovui 25 000 USD, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai pinigai šeimai. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad tą pačią dieną ieškovas konvertavo gautą sumą į 21 244,09 Eur bei pervedė 5 000,00 Eur pardavėjui V. S., kaip depozitą už butą. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. pardavėjui V. S. pervedė 25 000,00 USD, rugpjūčio 3 d. pervedė du kartus po 25 000,00 USD bei rugpjūčio 4 d. pardavėjai V. S. pervedė 25 000,00 USD, mokėjimo paskirtyse nurodydama, jog tai asmeninės išlaidos. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 7 d. į ieškovo sąskaitą atsakovė pervedė dar 14 000,00 USD, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai pinigai šeimos išlaidoms. Ieškovas kitą dieną, t. y. rugpjūčio 8 d. konvertavo gautus pinigus į 11 757,78 Eur bei 11 038,00 Eur pervedė V. S.

Nustatyta, kad iš viso atsakovė tiesiogiai pardavėjams V. S. ir V. S. bankiniais pavedimais sumokėjo 100 000,00 USD, kas, atsižvelgiant į tuo metu Lietuvos banko skelbtą euro ir JAV dolerio kursą, sudarė apie 84 175 Eur.

16 038 Eur sumą (5 000,00 Eur + 11 038,00 Eur) pardavėjams tiesiogiai pervedė ieškovas.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog prieš įsigyjant bendrą turtą su ieškovu, atsakovė pardavė butą (duomenys neskelbtini) už 242 000,00 USD bei 2016 m. birželio 3 d. už 120 000,00 GBP įsigijo gyvenamąjį namą su dalimi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. liepos 3 d. pardavė už 140 000,00 GBR ir, atskaičius mokesčius, gavo 136 586,00 GBP sumą.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2017 m. kovo 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo vidutiniškai apie 300,00 GBR pajamų per savaitę. Iš ieškovo banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, jog ieškovas 2017 m. balandžio 1 d. turėjo 17 351,61 Eur lėšų. Nuo 2018 gegužės mėnesio ieškovas pradėjo gauti vidutiniškai apie 500,00 Eur su darbo santykiais susijusias pajamas. Į bylą pateikti ieškovo paskolos rašteliai patvirtina, kad 2014 m. birželio 5 d. ieškovas paskolino M. Ž. 2 400 GBP, 2017 m. sausio 23 d. padarytas įrašas, kad ieškovas pinigus gavo ir pretenzijų neturi; 2014 m. balandžio 2 d. ieškovas paskolino M. Ž. 2 400 GBP, 2016 m. gruodžio 12 d. padarytas įrašas, kad ieškovas pinigus gavo ir pretenzijų neturi; 2014 m. liepos 12 d. ieškovas paskolino M. Ž. 2 300 GBP, 2017 m. liepos 28 d. padarytas įrašas, jog ieškovas pinigus gavo ir pretenzijų neturi. Taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo su darbo santykiais susijusį darbo užmokestį.

Dėl bendrąja jungtinės nuosavybės teise įgyto turto teisinio režimo bei Šiaulių apygardos teismo nutarties

Apeliantas nurodo, jog tiek nagrinėjant bylą pirmą kartą, tiek vykstant apeliaciniam bylos nagrinėjimui buvo patvirtina, kad turtas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl yra dalintinas santuokos nutraukimo byloje. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visą sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytą nekilnojamąjį turtą priteisė atsakovei be kompensacijos ieškovui, pripažindamas šį turtą asmenine atsakovės nuosavybe. Anot apelianto, tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausio teismo praktikai ir iki tol byloje priimtai apeliacinio teismo nutarčiai.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams ir pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmą kartą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas buvo pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau atsižvelgiant į šalių indėlį sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, į ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis, teismo vertinimu, buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl visas nekilnojamasis turtas buvo priteistas atsakovei be kompensacijos ieškovui. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 3 d. išnagrinėjęs ieškovo IES1 apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad toks turto padalijimo būdas, kokį taikė pirmosios instancijos teismas (atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ginčo nekilnojamąjį turtą, nepriteisiant ieškovui kompensacijos), pažeidžia šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (atsižvelgiant ir į tai, kad turtas buvo įgytas prieš 8 m., o sprendžiant dėl jo padalijimo vadovautasi jo įsigijimo kaina), kartu ir CK nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinio režimo esmę, bendro turto padalijimo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas, neįvertino CK 3.98 straipsnyje numatyto turtinių teisių gynimo būdo, todėl teismo priimtas sprendimas dėl nurodyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo buvo panaikintas. Taigi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakartotinio nagrinėjimo poreikis turto dalyje buvo siejamas ne su būtinybe iš naujo nustatyti, ar ginčo nekilnojamasis turtas apskritai priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet su šio turto vertės, sutuoktiniams tenkančių dalių, asmeninių lėšų panaudojimo teisinių pasekmių ir turto padalijimo būdo tinkamu nustatymu.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2026 m. gegužės 15 d. ginčijamu sprendimu nusprendė priešingai, t. y. šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Tai reiškia, jog bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ankstesnio procesinio sprendimo panaikinimo pagrindus, jame nustatytą tolesnę bylos nagrinėjimo kryptį.

Kadangi pakartotinai bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėjo prie priešingos išvados, nei buvo nuspręsta ginčą nagrinėjant pirmą kartą – ginčo nekilnojamąjį turtą pripažino atsakovės asmenine nuosavybe, todėl nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka svarbu nustatyti, ar tokį skirtingą ginčo turto teisinio režimo vertinimą lėmė pakartotinio nagrinėjimo metu nustatytos naujos arba reikšmingai kitokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos ir įvertintos ankstesnio apeliacinio proceso metu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visa gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaina buvo sumokėta iš atsakovės asmeninių lėšų tiesiogiai pardavėjams ir jos pervestų asmeninių lėšų ieškovui, todėl padarė išvadą, jog ginčo butas buvo įgytas už atsakovės asmenines lėšas, kas, anot pirmosios instancijos teismo, sudaro pagrindą jį pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe. Teismas ieškovo motyvą, jog mokėjimą už ginčo butą jis iš dalies atliko savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, vertino kaip nepagrįstą byloje leistinais įrodymais.

Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pakartotinio bylos nagrinėjimo metu skirtingą ginčo turto teisinio režimo vertinimą atliko ne nustatytomis naujomis arba reikšmingai kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o tomis pačiomis, kurios buvo bylą nagrinėjant pirmą kartą, be to, neatsižvelgiant į ieškovo pateiktus duomenis apie iki santuokos sudarymo turėtas santaupas banke, gaunamą atlyginimą bei pajamas iš paskolinių teisinių santykių.

Minėta, bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, kuria šalių santuokoje įgytam turtui buvo nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Turtas buvo įgytas už 100 000,00 Eur sumą. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. turto pardavėjui V. S. iš savo asmeninės sąskaitos banke pervedė 25 000,00 USD, rugpjūčio 3 d. pervedė du kartus po 25 000,00 USD bei rugpjūčio 4 d. pardavėjai V. S. pervedė 25 000,00 USD. Taigi, iš viso atsakovė turto pardavėjams pervedė 100 000,00 USD sumą, kas sudarė apie 84 175,00 Eur. Be to, atsakovė 2017 m. liepos 24 d. pervedė ieškovui 25 000 USD sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai pinigai šeimai. Ieškovas tą pačią dieną konvertavo gautą sumą į 21 244,09 Eur bei pervedė 5 000,00 Eur pardavėjui V. S. kaip depozitą už butą. Taip pat atsakovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 14 000,00 USD, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai pinigai šeimos išlaidoms. Ieškovas rugpjūčio 8 d. konvertavo gautus pinigus į 11 757,78 Eur bei 11 038,00 Eur sumą pervedė pardavėjui V. S. Taigi, ieškovas už turtą pardavėjams sumokėjo 16 038 Eur sumą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visus pinigus už įgyjamą turtą turto pardavėjams sumokėjo atsakovė iš savo asmeninių lėšų, neįvertindamas nei atsakovės ieškovui pervedamų pinigų paskirties, nurodytos mokėjimo pavedimuose, nei aplinkybės, jog ieškovas turto įgijimo metu banko sąskaitoje turėjo reikšmingą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog visus pinigus už įgyjamą nekilnojamąjį turtą atsakovė sumokėjo iš asmeninių lėšų bei kad prie turto įsigijimo ieškovas neprisidėjo, kadangi, pirma, atsakovės ieškovui darytuose pavedimuose aiškiai nurodyta pervedamų lėšų paskirtis - šeimos poreikiams. Šios lėšos pervestos iš vieno sutuoktinio sąskaitos į kito sutuoktinio sąskaitą, esant bendrosios jungtinės nuosavybės režimui. Tai reiškia, jog nepaisant šalių skirtingai aiškinamų aplinkybių, kuriam tikslui buvo pervedami šie pinigai, atsakovė, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai pinigai šeimos poreikiams, negalėjo tikėtis, jog 39 000 USD ieškovui pervesta suma bus vertinama kaip asmeninės atsakovės lėšos ir kad perkamas turtas bus pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe. Antra, byloje buvo pateiktas ieškovo Luminor banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas dar iki santuokos sudarymo turėjo 17 351,81 Eur santaupų banke. Tai reiškia, jog neįmanoma atskirti ieškovo turto pirkėjams padarytų pavedimų šaltinio – ar pinigus ieškovas pervedė iš savo asmeninių lėšų, ar iš šeimos poreikiams atsakovės ieškovui pervestų pinigų, kadangi piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra nematerialus turtas. Trečia, byloje esantys ieškovo banko sąskaitos išrašai, suteiktų ir grąžintų paskolų faktas, darbo santykių faktas suponuoja išvadą, jog ieškovas disponavo grynųjų pinigų sumomis, todėl darytina išvada, jog 16 038 Eur sumą už turtą buvo sumokėta ieškovo lėšomis.

Nustačius, jog dalis pinigų sumos už įgyjamą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėtos ieškovo lėšomis, spręstina ar ieškovas kitaip yra prisidėjęs prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Byloje ieškovas pateikė UAB „Kesko Senukai“, UAB „Ermitažas“ mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, jog ieškovas pirko būstui įrengti reikalingą įrangą, daiktus, taip pat pateikė pirkimo-pardavimo sutartį bei PVM sąskaitas faktūras, jog pirko baldus, užuolaidas, lovą, čiužinį ir kitką būstui. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovas organizavo ir apmokėjo už vonios kambario remontą, plytelių pirkimą ir klijavimą, santechnikos montavimą, pakabinamų lubų įrengimą, apšvietimo instaliacijos įrengimą ir kt. (tai patvirtina ieškovo bei liudytojų M. G., J. V. paaiškinimai).

Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir bendro turto sukūrimo. Todėl tam, kad santuokoje įgytas turtas galėtų būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, būtina paneigti CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien pavedimuose atsakovės nurodytos mokėjimo paskirtys negali būti vienintelis ir pakankamas pagrindas nustatyti perkamo buto teisinį režimą. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė, mokėdama asmenines lėšas už butą, pirkimo metu turėjo valią pirkti butą bendros jungtinės nuosavybės pagrindu.

Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada prieštarauja CK 3.87 straipsnio 1 daliai ir teismų praktikai. Sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Tačiau sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2021).

Kaip teisingai akcentuoja apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, kad iki bylos dėl santuokos nutraukimo pradžios atsakovė ATS1 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu būtų kokia nors forma išreiškusi norą įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Nagrinėjamu atveju tą aplinkybę, jog įsigyjant turtą nebuvo aiškiai išreikšta sutuoktinio (atsakovės) valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, patvirtinta tai, jog tiek pirkimo-pardavimo sandoryje, tiek Nekilnojamojo turto registre nebuvo nurodyta ir išviešinta, jog nepaisant to, jog nekilnojamas turtas įgyjamas santuokos su ieškovu metu, jis įgyjamas išimtinai asmeninėn atsakovės nuosavybėn. Taigi jokiame nuosavybės įgijimo į turtą dokumente ir viešame registre nėra jokių žymų apie tai, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nėra jokia forma išreikštas ieškovo sutikimas dėl tokio turto teisinio statuso.

Be to, byloje nėra duomenų, jog nuo turto įgijimo iki nagrinėjamo teismo proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios atsakovė būtų kėlusi ir kvestionavusi turto priklausomybės abiem sutuoktiniams teisinį statusą, reiškusi ieškovui vienokias ar kitokias pretenzijas dėl turto, būtų ėmusi veiksmų teisiškai įforminti ir išviešinti savo galimai asmeninę nuosavybę į nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ginčo turtą asmenine atsakovės nuosavybe. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, jog šalių santuokoje įgytas turto režimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas ir vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007, 2026 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-823/2026).

Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas, kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įgyjant turtą, atsakovė sumokėjo 100 000 USD, o ieškovas sumokėjo 16 038 Eur sumą. Tai reiškia, jog didžiąją dalį lėšų už įgyjamą turtą sumokėjo atsakovė iš savo asmeninių lėšų. Tačiau byloje iš UAB “1Partner LT“ konsultacinės išvados dėl galimos turto kainos rinkoje nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 18 d. galima turto kaina rinkoje yra 247 000 Eur, t. y. per 7 metus nuo turto įsigijimo turto kaina padidėjo 147 000 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas rūpinosi, įrenginėjo ir pirko už savo lėšas įrangą bei daiktus butui. Nors tikslaus piniginio ekvivalento, kuris ieškovo buvo sumokėtas iš asmeninių lėšų, byloje nenurodyta, tačiau atsižvelgiant į nurodyto turto padidėjusią vertę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sutuoktiniams nustatant atitinkamai 1/3 (ieškovui) ir 2/3 (atsakovei) dalis nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą. Tokia proporcija nustatoma atsižvelgiant tiek į šalių indėlį į turtą, tiek ieškovo pastangas gerinti turtą, turto naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Dėl transporto priemonės

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovas patikslintu ieškiniu buvo suformulavęs prašymą transporto priemonę motorolerį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išbraukti iš dalintino turto, nes ji nebėra šalių dispozicijoje, sutartimi perleista trečiajam asmeniui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad turtas yra parduotas ir pateiktas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, skundžiamu sprendimu ir toliau dalino neegzistuojantį turtą bei pasisakė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų – transporto priemonės pirkėjo.

Nurodyti apelianto argumentai nepagrįsti, nes priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nedalijo transporto priemonės, o priteisė atsakovei 884 Eur kompensaciją už parduotą bendrą turtą, nes toks buvo pareikštas priešieškinio reikalavimas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo kompensaciją, neištyrė ir nesirėmė ieškovo kartu su atsiliepimu į priešieškinį pridėtų įrodymų - motorolerio/motociklo (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovas santuokos metu įgijo transporto priemonę už 300 Eur; taip pat neištyrė šios transporto priemonės 2025 m. gegužės 6 d. pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovas šį turtą pardavė D. P. už 70 Eur. Iš šios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad motoroleris buvo netinkamas naudoti, neužsiveda.

Todėl sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino transporto priemonės kainą, nepagrįstai rėmėsi atsakovės į bylą pateiktais viešosios įstaigos Emprekis vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenimis, pagal kuriuos motorolerio (duomenys neskelbtini), gamybos periodas (duomenys neskelbtini), kaina be PVM yra 1 768 Eur ir pusę šios sumos priteisė iš ieškovo atsakovei. Pažymėtina, jog atsakovė priešieškiniu neprašė pripažinti negaliojančia 2025 m. gegužės 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nesant savarankiško reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nesant duomenų, paneigiančių, jog transporto priemonė neužsivedė, buvo blogos būklės, kainavo daugiau, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, teismas neturėjo pagrindo remtis viešosios įstaigos Emprekis duomenimis, apie kitų, panašių transporto priemonių rinkos vertes, o turėjo remtis byloje esančia ir nepaneigta šios transporto priemonės verte – 70 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš ieškovo atsakovei 35 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto pardavimą (70:2).

Dėl nuostolių už atsakovės neteisėtus veiksmus nepriteisimo

Apeliantas nurodo, jog byloje buvo pareiškęs reikalavimus priteisti netiesioginius nuostolius už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė po pirmojo teismo sprendimo savavališkai pakeitė durų spyną, apribodama ieškovo teisę patekti į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė turtinius praradimus - tiesioginius nuostolius, lygius nuomos mokesčiui, ir atmetė šį ieškinio reikalavimą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad ieškovas turėjo kitą gyvenamosios paskirties turtą, kuriame galėjo gyventi.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimus, nurodė, kad ieškovas pats išsikraustė su savo daiktais iš ginčo būsto, o atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliantas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir jo nurodomų nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas turėjo kitą jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, jog ieškovas savo valia buvo perdavęs naudotis jam nuosavybės teise priklausantį butą kitam asmeniui žodinės panaudos sutarties pagrindais, patvirtina, jog toks sprendimas susijęs su ieškovo, bet ne atsakovės veiksmais ir kad ieškovo patirti nuostoliai šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtini. Kadangi ieškovas turėjo ir turi būstą (duomenys neskelbtini), kuriame galėjo apsigyventi, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo priverstas patirti papildomas išlaidas ir atitinkamai reikalauti šių išlaidų, kaip nuostolių, atlyginimo iš atsakovės. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 3 070 Eur nuostolių atlyginimo pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl 3 962,41 Eur lėšų priteisimo

Apeliantas nurodo, jog reikalavimą priteisti iš ieškovo 3 962,41 Eur lėšas atsakovė grindė tuo, kad Lietuvoje įgyti turtui ir jį įrengti, atsakovė naudojo asmenines lėšas. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė pervedė ieškovui 14 000 Eur sumą, tačiau ieškovas panaudojo tik 10 037,59 Eur, liko nepanaudota 3 962,41 Eur suma, kurios yra atsakovės asmeninės lėšos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo nurodomą sumą atsakovei, nors priteista suma yra klaidinga dėl neteisingai nurodytos valiutos bei teismo sprendimas priteisti šią sumą neteisingas, nes šalys po santuokos sudarymo iš bendrų lėšų vykdė turto įrengimą ir pritaikymą gyvenimui.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams, kadangi pirmosios instancijos teismas suklydo dėl sumos dydžio, neįvertinęs, jog atsakovės ieškovui į sąskaitą pervesti 14 000 USD (ne Eur), konvertavus į eurus yra 11 038 Eur suma, todėl priteistina suma turėjo būti mažesnė. Tačiau nepaisant šios klaidos, pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti atsakovei jos ieškovui pervestos, bet nepanaudotos pinigų sumos, kadangi atsakovė mokėjimus ieškovui į jo sąskaitą vykdė su prierašu, jog pervedami pinigai yra skirti šeimos poreikiams. Atsakovė ieškovui per du kartus pervedė 39 000 USD sumą ir mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė pervedamų lėšų paskirtį. Taigi atsakovė, darydama tokio pobūdžio mokėjimus savo sutuoktiniui, įvertino, jog šios lėšos yra skirtos bendriems šeimos poreikiams ir yra šeimos išlaidos.

Atsakovė nepateikė skaičiavimų, kokia pinigų suma iš jos pervestų pinigų sumų ieškovui šeimos poreikiams nebuvo panaudota šiems poreikiams, o buvo panaudota asmeniniams ieškovo poreikiams. Atsakovei nepateikus jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų nepanaudojęs atsakovės jam pervestų pinigų šeimos poreikiams, būsto įrengimui, teismui nebuvo pagrindo priteisti atsakovei ieškovo nepanaudotos sumos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, jų reikšmę, netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir šio turto padalijimo, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, pripažįstant šalių santuokoje įgytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteisiant šį turtą šalims atitinkamomis dalimis; taip pat pakeičiant teismo sprendimą dėl kompensacijos už transporto priemonę dydžio bei nepriteisinat atsakovei ieškovo nepanaudotas lėšas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį bei sprendė, kad šioje byloje teisinga taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo proporcingumo principo, atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu bei į tai, kad šalys naudojosi advokatų pagalba, kuriems mokėjo honorarus pagal susitarimą ir sutikimą, viena šalis mažesnes sumas, kita didesnis, todėl bylinėjimosi išlaidų neskirstė, o paliko abiem šalims be kompensacinio principo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo argumentacijai dėl bylinėjimosi išlaidų neskirstymo. Nesant apeliacinio skundo šioje dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, yra pagrindas proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisti ieškovui (apeliantui) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 1 802 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėjo atstovui advokatui L. A. M. 1149,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 1 042 Eur D. Ž. už konsultaciją apeliacijos klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės į apeliacinį skundą teiktiems argumentams dėl apelianto patirtų 1042 Eur dydžio išlaidų naujam atstovui D. Ž. už konsultaciją apeliacijos klausimu, jog šios papildomos išlaidos neatitinka CPK 98 straipsnyje įtvirtintų būtinumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijų, taikomų sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, kadangi byla ieškovo kelerius metus buvo vedama per atstovą advokatą L. A. M., kuris ir surašė apeliacinį skundą. Apeliantas nepaaiškino ir nepagrindė būtinybės papildomai samdyti kitą advokatą tam pačiam apeliaciniam skundui parengti, kai didžioji dalis antrojo atstovo darbo laiko buvo skirta ne naujam teisiniam bylos vertinimui, apeliacinio skundo rašymui ar šio skundo papildymui, o tiesiog susipažinimui su teismo sprendimu ir bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1042 Eur dydžio apelianto išlaidos naujam atstovui D. Ž. už konsultaciją apeliacijos klausimu yra perteklinės, todėl į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą neįtrauktinos. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, jog apeliantas iš viso patyrė 2951,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinį skundą 80 procentų (tris reikalavimus iš keturių), iš atsakovės apeliantui priteistina 2361,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovė 2026 m. spalio 1 d. pateikė prašymą priteisti jai iš apelianto 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog tik prašymo pateikimo dieną atsakovė atsiskaitė su advokate, todėl prašo priimti atsakovės prašymą, o teismui nusprendus, kad šio prašymo negalima išspręsti neatnaujinus bylos nagrinėjimo, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priteisti atsakovei jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (3 dalis).

Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau prieš tai cituota įstatymo norma (CPK 98 straipsnis) aiškiai apibrėžia tokio prašymo pateikimo laiką - iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byla teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta 2026 m. rugsėjo 29 d., 10:22 val., kuomet teisėjų kolegija priėmė nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Prašymas priimti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus teisme gautas 2026 m. spalio 1 d. ir užregistruotas 15:12 val. Taigi, šis atsakovės procesinis dokumentas su priedais pateiktas po dviejų dienų, kuomet apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šią civilinę bylą ir priėmė nutartį teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, juos pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti priimamas ir tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023; 2026 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-378/2026).

Tuo pačiu negali būti atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės CPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti procesą iš esmės jau išnagrinėtoje byloje vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis, kuris laiku nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kuris nenurodė jokių naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas CPK 256 straipsnyje jam suteiktą diskreciją, nenustatė poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, todėl atsakovės prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. sprendimą.

Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) dalį pastato (gyvenamojo namo), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį taip:

priteisti ieškovui IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šio nekilnojamojo turto; priteisti atsakovei ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šio nekilnojamojo turto.

Priteisti atsakovei ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) kompensaciją už parduotą bendrą turtą - motorolerį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 3 962,41 Eur dydžio kompensacijos atsakovei ATS1 priteisimo iš ieškovo IES1 už nepanaudotas lėšas būsto įrengimui ir šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovės ATS1 2361,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas BarkauskasInga StaknienėJūra Marija Strumskienė