Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

KAL1 vairavo motorinę kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu – 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2026 m. rugpjūčio 23 d. apie 23 val. 13 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore, 2026 m. rugpjūčio 23 d. apie 23 val. 13 min yra 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo įsigijęs naują automobilį, tą išsivarė ant kelio. Pas jį siauras kelias, nepagalvojęs ten paliko automobilį. Nuėjo į svečius, su kaimynu pasėdėti, aptarti, atsigėrė alkoholio. Ne visą dieną alkoholį vartojo. Gal po valandos laiko, kilo kvaila mintis. Kadangi žinojo, kad ten siauras kelias, nepravažiuoja sunkvežimiai, t. y. nesulaukė ryto, užsimanė automobilį perstatyti. Būtų ėjęs miegoti, o sunkvežimiai važinėja jau nuo ryto, žadina. Buvo brendžio trauktinės išgėręs, išgėrė apie 300 gramų, nedaugiau. Kvaila mintis, norėjau geriau padaryti. Reikėjo apsisukti, kur sustabdė, kitame kiemo gale buvo daugiau vietos, būtų nuo kelio nuvaręs. Nežino kaip toje vietoje policijos pareigūnai atsirado, sakė, kad patruliavo. Daugiau tą dieną jokių pažeidimų nepadarė. Pavažiavo 10 metrų ir pareigūnai patikrinimui sustabdė. Vairuotojo pažymėjimą (teisę vairuoti) turi. Transporto priemonė priklauso jam. Nemaloni situacija, gailisi dėl savo elgesio, įstatymas griežtas, jį pažeidė. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo nuomone laidavimą įsivaizduoja, kad žmogus prižiūrėtų, kad tokių nesąmonių nedarytų, gerą įtaką jam darytų. Gyvena kartu su tėvais. Mama daro jam teigiamą įtaką, mamai apie pažeidimą pasisakė pats. Ji sakė kad yra kvailys, kam tą mašiną varė. Žino kad blogai padarė Negali kaip į darbą patekti, dirba slenkančiu grafiku, važinėja į darbą automobiliu, nebus patogu patekti į darbovietę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas.

Be kaltinamojo KAL1 prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

LDT1 teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Laidavimą supranta kaip pagalbą, įtakos, kad ateityje jis daugiau nesėstų išgėręs už automobilio vairo, kalbėsis, prižiūrės sūnų. Sūnus savarankiškai pats neimdavo nei jos, nei tėčio automobilio. Sūnus geras vaikas, jos klauso, padeda. Turi dar sūnų, kurį KAL1 paveža iš mokyklos. Turi vaikams autoritetą, gyvena su vaikais. KAL1 pas kaimyną užėjo, apie įvykį jai pasipasakojo pats, po įvykio. Buvo šoke. Sakė, kad mašina blogai stovėjo, norėjo perstatyti. Sūnus nedarys jokių pažeidimų, pasimokė, labai pergyveno.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 23 d., 23:17 val., policijos pareigūnų ekipažas V6041, pranešė, kad 2026 m. rugpjūčio 23 d. apie 23:13 val., dirbant radio šaukiniu „V6041” vykstant į iškvietimą, pakeliui adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pamatęs jų skiriamais ženklais žymėtą tarnybinį automobilį staigiai sustojo, tuo sukeldamas įtarimą. Priėjus ir prisistačius buvo paprašyta pateikti reikiamus dokumentus, bendravimo metu asmens kalba buvo nerišli, kaip vėliau nustatyta, automobilį būdamas neblaivus vairavo KAL1 gimęs (duomenys neskelbtini), jam pirmu patikrinimu 23.13 val. nustatyta 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antru pūtimu 23.34 val. 3.31 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 18).

2026 m. rugpjūčio 27 d. BODY kamerų vaizdo ir garso įrašų protokole nurodyta, kad apžiūros objektas: 2026 m. rugpjūčio 23 d. BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai, pavadinimais: 1. „export-81pp1.mp4“. 2. „export-g47x7.mp4“. 3. „export-26idv.mp4“. 4. „export-1yxt5.mp4“. 1. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „export-81pp1.mp4“.Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 00:42 min. Vaizdo įrašo data: 2026 m. rugpjūčio 23 d. Vaizdo įrašo pradžia: 22:55:02 val. Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 22:55:34 val. 2. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „export-g47x7.mp4“.Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė : 15:10 min. Vaizdo įrašo data: 2026 m. rugpjūčio 23 d. Vaizdo įrašo pradžia: 23:09:50 val. Vaizdo ir garso įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnas sėdėdamas tarnybiniame automobilyje kalbasi su vyru, kaip vėliau paaiškėjo, tai KAL1. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda KAL1 pūsti. KAL1 bando įpusti, tačiau jam tai pavyksta padaryti iš ketvirto karto. Alkotesteris pirmojo tikrinimo metu parodo 2,35 promilės girtumo laipsnį. Pareigūnai informuoja KAL1, kad po 20 minučių jo girtumas bus tikrintas antrą kartą. Pareigūnai tarnybinio automobilio viduje laukia, kada bus galima tikrinti girtumą antrą kartą ir pildo dokumentus. Pareigūnas paprašo KAL1 praeiti tiesia linija koja už kojos, jis praeina, matyti, kad KAL1 linguoja į šonus. Taip pat pareigūnas paprašo KAL1 pasiekti su pirštu nosies galą, KAL1 padaro, ko jo prašo. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:24:51 val. 3. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „export-26idv.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 00:57 min. Vaizdo įrašo data: 2026 m. rugpjūčio 23 d. Vaizdo įrašo pradžia: 23:24:51 val. Vaizdo ir garso įrašas daromas tamsiu paros metu. Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą. tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:25:39 val. 4. Apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu: „export-1yxt5.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė: 00:57 min. Vaizdo įrašo data: 2026 m. rugpjūčio 23 d. Vaizdo įrašo pradžia: 23:24:51 val. Vaizdo ir garso įrašas daromas tamsiu paros metu. Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą. tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 23:25:39 val. (b. l. 19–22).

Iš 2026 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį surašė vyresnysis tyrėjas Robertas Ivaškevičius, matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 23 d. apie 23:13 val., dirbant radio šaukiniu „V6041“ vykstant į iškvietimą, pakeliui adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pamatęs mūsų skiriamais ženklais žymėtą tarnybinį automobilį staigiai sustojo, tuo sukeldamas įtarimą. Priėjus ir prisistačius buvo paprašyta pateikti reikiamus dokumentus, bendravimo metu asmens kalba buvo nerišli, kaip vėliau nustatyta automobilį būdamas neblaivus vairavo KAL1, gimęs (duomenys neskelbtini)., jam alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 7510 ARTB- 0096, patikros numeris 2488077 pirmu patikrinimu 23.13 val. nustatyta 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antru pūtimu 23.34 val. 3.31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Remiantis aukščiau išdėstytu pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 9–10).

Iš 2026 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad ji yra adresu (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies kuri yra žvyro dangos pagrindu, matomas sustabdytas automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint transporto priemonę matoma, kad apgadintos kairės pusės automobilio galinės durelės, automobilis išoriškai visas turi įbrėžimų ir sulankstymų, Minėto automobilio salono skyriuje alkoholio kiekio vartojimo pėdsakų nestebima, po apžiūros jis iš įvykio vietos paimtas ir priverstinai išgabentas į saugojimo aikštelę Avižieniai, Sudervės g. 2E (b. l. 11–17).

2026 m. rugpjūčio 23 d. 23.13 val., neblaivumo nustatymo akto duomenimis KAL1 buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nekoordinuoti judesiai. Be to, buvo įvertinta KAL1 bendra asmens būklė: gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). KAL1 nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0096, 2026 m. birželio 2 d. patikros sertifikatas Nr. 2488077, galiojantis nuo 2026 m. birželio 2 d. iki 2026 m. gruodžio 1 d., 2026 m. rugpjūčio 23 d., 23.13 val., pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, 2026 m. rugpjūčio 23 d., 23:34 val., antruoju tikrinimu buvo nustatytas 3,31 promilės neblaivumas. KAL1 su tikrinimo rezultatais sutiko, akte pasirašė (b. l. 23–24).

VĮ Regitra pranešime dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo duomenimis nurodyta, kad KAL1 pateikė keleivinio automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaraciją, kuri yra patvirtinta (b. l. 55–56).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „VOLVO S60“, kaina (su PVM) Lietuvoje – 2 769 (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt devyni) eurai (b. l. 29 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad KAL1 padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama KAL1 objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes KAL1 veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra nustatytos sąlygos: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-212-594/2024).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-212-594/2024).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo mamos LDT1 laidavimą. KAL1 kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, neteisėtais veiksmais žala niekam nepadaryta. Šių nustatytų aplinkybių visuma atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1,2 punktuose įtvirtintas sąlygas.

Teismas, pasisakydamas ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-224-1073/2023, Nr. 2K-121-719/2025 ir kt.). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, Nr. 2K-127-628/2021, Nr. 2K-212-594/2024, Nr. 2K-105-719/2026). Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 neteistas (b. l. 67–68), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad KAL1 iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka už KET pažeidimus baustas tris kartus, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, o ir ankstesni pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs ar pavojingi – transporto priemonės valdymas be privalomojo draudimo, sustojimas ir stovėjimas neleistinoje vietoje (b. l. 70–73), kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, kaip minėta, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriamai prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant KAL1 baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 75–76), kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Neigiamai KAL1 charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai KAL1 asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip KAL1 susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti KAL1 pasitikėjimą.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-88-976/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-212-594/2024).

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad LDT1 yra tinkama būti laiduotoja. LDT1 tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teikdama prašymą dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos sūnus yra labai geras žmogus, padedantis, visada įsiklausantis į jos patarimus ir klausiantis jos nuomonės, t. y. vertas teismo pasitikėjimo žmogus. Parodė, kad jos sūnui nėra būdingas toks lengvabūdiškas elgesys, jis niekada gyvenime nėra taip neatsakingai pasielgęs. LDT1 praeityje neteista, administracine tvarka 5 (penkerių) metų laikotarpyje bausta du kartus – 2022 m. ir 2024 m., paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi. Tiek kaltinamasis KAL1, tiek LDT1 parodė, kad jie gyvena kartu, palaiko labai artimus, gerus ryšius, dalijasi problemomis, vienas kitą palaiko, kaltinamasis apie įvykį iškart pranešė mamai, kuri dėl tokio sūnaus elgesio buvo šokiruota, jie kalbėjosi apie nagrinėjamą įvykį bei galėjusias kilti pasekmes, kaltinamasis jau suprato savo padarytą klaidą ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Taigi nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad LDT1 gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad KAL1 anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl LDT1 neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sūnaus elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja LDT1 prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti KAL1 elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad LDT1 suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, LDT1 rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie LDT1 asmenybę, tiek jos bei KAL1 parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad LDT1 turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką KAL1, tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos LDT1 laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, KAL1 asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos LDT1 asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas, valstybinio kaltintojo prašomam 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė KAL1. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį KAL1 elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus KAL1 ir LDT1 šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, KAL1 atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, paskyrimo nėra, t. y. tiek valstybinis kaltintojas, tiek gynyba klausimų dėl aktualios baudžiamojo poveikio paskyrimo nekėlė. Vis tik prokurorė KAL1 uždrausti vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, o kaltinamojo gynėjas prašė nustatyt minimalų – 1 (vienerių) metų laikotarpį. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam KAL1 pažymi, kad atsižvelgia ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę. Nustatyta, jog KAL1, kaip jau minėta, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo patikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatyta 2,35 promilių etilo alkoholio koncentracija (antrojo patikrinimo metu – 3,31 promilių etilo alkoholio koncentracija) (b. l. 23–24). Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais KAL1 sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, turtui, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių KAL1 veiksmų, bet tik dėl to, kad policijos pareigūnai laiku užkardė daromą veiką. Akcentuotina ir tai, kad trumpalaikis automobilio vairavimas, bandant perstatyti automobilį, nors ir pasižymi pačios veikos mažesniu pavojingumu, tačiau nesudaro pagrindo kaltinamojo veiksmus ir padarytą nusikaltimą vertinti, kaip visiškai eliminuojančias aplinkybes dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino švelnesnio nustatymo. Pakartotinai pabrėžtina, jog KAL1 nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai nemažai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Taigi teismo vertinimu, KAL1 savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl didesnis nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti KAL1 nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Tuo tarpu priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (kai asmuo vairuoja trumpą atstumą, kieme, kai nustatytas panašaus laipsnio apsvaigimas nuo alkoholio), kuomet baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas nustatomas ilgesniam nei minimalus terminui, o būtent: Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2022 (asmuo vairavo daugiabučio namo kieme, kuomet nustatytas 2,55 promilių girtumas, baudžiamojo poveikio priemonė paskirta 2 metams); Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-214-806/2022 (asmuo vairavo vakaro metu, daugiabučių namų kieme, kuomet nustatytas 1,79 promilių girtumas, baudžiamojo poveikio priemonė skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui); Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-908/2021 (asmuo vairavo daugiabučio namo kieme, kuomet nustatytas 2,61 promilių girtumas, baudžiamojo poveikio priemonė paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui); Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-873/2021 (asmuo vairavo nakties metu, kai eismas nėra judrus, norėdamas perstatyti transporto priemonę, kuomet nustatytas 1,69 promilių girtumas, baudžiamojo poveikio priemonė paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui); Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-574-929/2020 (asmuo vairavo ne intensyvaus eismo metu, trumpą atstumą, kuomet nustatytas 1,97 promilių girtumas, baudžiamojo poveikio priemonė paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui); Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-510-576/2020 (asmuo vairavo, norėdamas perstatyti transporto priemonę kieme, kuomet nustatytas 2,19 promilių girtumas (iškvėptame ore), baudžiamojo poveikio priemonė paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teismų suformuotą praktiką, teismas konstatuoja, jog KAL1, sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys – baustas už KET pažeidimus, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones laikotarpiui artimam minimaliam įstatymo numatytam, t. y. 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 59–62). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Pasisakydamas dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas pažymi, jog BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. KAL1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam KAL1 (b. l. 55, 56). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019). Turto konfiskavimas labiau siejasi su KAL1 padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme. Todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad transporto priemonė „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

Prokurore taip pat kaltinamajam prašė (siūlė) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK nustatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip matyti iš šios normos turinio, BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nustačius vieną iš dviejų alternatyvių sąlygų, turėjusių įtakos nusikalstamos veikos padarymui: 1) asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas abstinencijos būsenos arba 2) apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad nors Teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066 ir XIVP-3067 pažymėta, kad alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitos programos yra susijusios su edukacija apie priklausomybės ligų daromą žalą, siekiant, be kita ko, paskatinti asmenis gydytis nuo šių ligų, tačiau tokia aplinkybė, įvertinus BK 72⁵ straipsnio turinį, savaime nereiškia, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta tik nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) priklausomam asmeniui, jos paskyrimui nėra būtina nustatyti ir alkoholio vartojimo sistemingumą. Ir nors apsvaigimas nuo alkoholio yra vienas būtinųjų KAL1 padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau BK 72⁵ straipsnio nuostatos neapriboja galimybės skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kurio padarytos nusikalstamos veikos sudėtyje apsvaigimas nuo alkoholio įtvirtintas kaip būtinasis sudėties požymis. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas su anksčiau nurodytais įstatymų leidėjo tikslais, kurių siekta baudžiamajame įstatyme įtvirtinant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, su tikslu sumažinti nusikalstamų veikų, kurias padaro apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys, skaičių. Kita vertus, toks apribojimas nenustatytas ir baudžiamajame įstatyme.

Savo esme BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė yra orientuota į asmenų edukaciją apie psichiką veikiančių medžiagų poveikį ir jų vartojimo rizikas, ja siekiama keisti nusikalstamas veikas padariusių asmenų požiūrį į tokių medžiagų vartojimą ir jų elgesį koreguoti taip, kad būtų sumažinta apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje turėtų, be kita ko, padėti didinti asmeninę nusikalstamas veikas padariusių asmenų atsakomybę, formuoti atsakingesnį jų požiūrį į alkoholio vartojimą ir transporto priemonių vairavimą bei eismo saugumą, taip prisidedant prie vairavimo apsvaigus prevencijos. Kaip teisingai pažymi kasatorius, BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė yra prevencinė, o prevencinių programų tikslas – be kita ko, ir užkirsti kelią galimoms priklausomybės ligoms. Taigi, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrindo susiejimas išimtinai su jau egzistuojančia asmens priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nepagrįstai susiaurintų šios priemonės skyrimo galimybes, nukryptų nuo BK 72⁵ straipsnio lingvistinio aiškinimo ir paneigtų įstatymų leidėjo tikslus, kurių siekta papildant baudžiamąjį įstatymą šia baudžiamojo poveikio priemone.

Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad skiriant BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, baudžiamasis įstatymas nekelia būtinos sąlygos nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę nuo atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų.

Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, sprendžia ir jos tikslingumo klausimą, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ją padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis (pvz., ankstesnį asmens elgesį, teistumus ir baustumus administracine tvarka, jeigu yra byloje, ir sveikatos duomenis, ir pan.), galinčius atskleisti ir asmens alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo ypatumus. Nors teismas vertina ir duomenis, susijusius su asmens priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė yra tik viena iš vertinamų visumos ir savaime nelemia baudžiamojo poveikio priemonės (ne)paskyrimo. Bylos duomenų visumos pagrindu teismas nusprendžia, ar reikia koreguoti apsvaigusio nuo alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padėtų įgyvendinti tokius tikslus ir keistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį teigiama linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-594/2026).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad KAL1 vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilės girtumas), taigi, apsvaigimas neabejotinai lėmė tokį neatsakingą ir pavojingą jo elgesį ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors KAL1 neteistas, taip pat nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, tačiau yra baustas už kitus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Be to, nustatyta, jog KAL1 2022 m. pasirodė viešoje vietoje – Palangos ligoninėje, būdamas neblaivus, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, buvo agresyviai nusiteikęs, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę (b. l. 70–73). Nors toks pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog KAL1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra linkęs nesilaikyti teisės nuostatų ir pasirinkti teisei priešingą elgesio modelį. Taigi teismas sprendžia, kad kaltinamojo asmenybė ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės suponuoja išvadą, jog yra pagrindas koreguoti jo požiūrį į alkoholio vartojimą ir elgesį, būnant apsvaigusiam, todėl jam būtina edukacija, kurios gavimą, kaip minėta, užtikrina alkoholizmo prevencijos programa. Esant išdėstytam, kaltinamajam KAL1 skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kurią jis turi įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72⁵ straipsnis).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59–62, 63–66), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas KAL1 priklausančiai transporto priemonei automobiliui „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 77–80), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Taip pat pažymėtina, kad nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje, tačiau kompaktinės laikmenos nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei prie bylos nėra, todėl šis klausimas nesprendžiamas, o prašymas transporto priemonę pagal pakvitavimą grąžintą kaltinamajam, palikti jo žinioje iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos, yra išspręstas paliekant galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos LDT1 laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos LDT1 laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas KAL1 priklausančiai transporto priemonei automobiliui „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 ir laiduotojai LDT1, kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.