Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-537-1289/2026

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-24
Bylos Nr.: II-537-1289/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-15275-2026-9
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Ugnė Rėkutė
Pažeidėjas: TRA1
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.9.1Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti kvalifikuojamas pagal ANK 424 str. 4 d. (ANK 424 str. 4 d.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-537-1289/2026 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-15275-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.1.; 21.10.4 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d. Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17324-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. Nr. 10-ANR_N-17324-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) TRA1 (toliau – ir pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui atėmimu, už tai, kad jis 2026 m. birželio 26 d. apie 05 val. 35 min., Šalčininkų rajono savivaldybėje, Jašiūnų mstl., Rūdninkų – Sotites, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta. Tokiais savo veiksmais TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą dalyje ir sumažinti paskirtą 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą iki 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų; bei paskirtą 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad neginčija, jog 2026 m. birželio 26 d. vairavo transporto priemonę tuo metu, kai jam dar galiojo anksčiau paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neginčija administracinio nusižengimo kvalifikavimo. TRA1 pripažįsta, kad, nepaisant tuo metu susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, vairuoti transporto priemonės neturėjo teisės. Supranta, kad turėjo ieškoti kito teisėto sprendimo. Dėl priimto sprendimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai ir prisiima už jį atsakomybę, o tai ir Skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuo pat administracinio nusižengimo užfiksavimo pareiškėjas neginčijo, kad vairavo automobilį, nekliudė nustatyti bylos aplinkybių, nebandė pateikti tikrovės neatitinkančios įvykio versijos ir nebandė atsakomybės perkelti kitam asmeniui. Vis tik, pareiškėjo nuomone, jam skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę nebuvo išsamiai įvertintos visos individualios administracinio nusižengimo aplinkybės, jo važiavimo tikslas – mažametės dukters sveikatos ir priežiūros poreikiai, šeimos gyvenamoji vieta, realių susisiekimo alternatyvų nebuvimas, sutuoktinės negalėjimas vairuoti, jo darbo sąlygos, veiksmai vykdant ankstesnį teisės vairuoti atėmimą ir abiejų paskirtų priemonių bendra finansinė bei socialinė našta. Skundu neprašoma panaikinti administracinio nusižengimo fakto ar atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Prašoma individualizuoti paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, o ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę, esant pagrindui, paskirt švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Kartu šiame kontekste cituojamas teisinis reguliavimas bei teismų praktika, aktuali minėtos nuostatos taikymui.

Skunde pažymima, kad ankstesniu administraciniu sprendimu teisė vairuoti transporto priemones TRA1 buvo atimta laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 31 d. iki 2026 m. birželio 29 d. Nagrinėjamas nusižengimas padarytas – 2026 m. birželio 26 d., taigi likus trims dienoms iki ankstesnio teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos. Suprantama, kad ši aplinkybė nesuteikė pareiškėjui teisės vairuoti ir nepanaikina jo atsakomybės, vis dėlto ji yra reikšminga individualizuojant paskirtas priemones ir vertinant jo elgesio pobūdį. Teigiama, jog iki šio vienkartinio atvejo TRA1 laikėsi jam nustatyto apribojimo. Byloje nėra duomenų, kad per visą ankstesnio teisės vairuoti atėmimo laikotarpį būtų nuolat ar sistemingai vairavęs transporto priemones, pakartotinai buvęs sustabdytas arba sąmoningai demonstravęs, kad jam paskirto draudimo nepaiso. Akcentuojama, kad 2026 m. birželio 25 d., dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, TRA1 baigė privalomą papildomą vairuotojų mokymą, nevengė vykdyti jam nustatytų reikalavimų, atliko privalomus mokymus ir rengėsi teisę vairuoti susigrąžinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus ankstesniam teisės vairuoti atėmimo terminui, 2026 m. birželio 30 d. kreipėsi į AB „Regitra", pateikė reikalingus dokumentus, o AB „Regitra" priėmė sprendimą grąžinti jam teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones. Visa tai, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, kad jo elgesys nebuvo ilgalaikis ar sistemingas ankstesnio sprendimo ignoravimas. Buvo įvykdęs mokymų reikalavimą, o pasibaigus nustatytam terminui teisę vairuoti susigrąžino oficialia tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog pagrindinė ir tiesioginė priežastis, dėl kurios 2026 m. birželio 26 d. priėmė neteisingą sprendimą vairuot transporto priemonę, buvo būtinybė pasirūpint savo mažamete dukra, kadangi tą rytą dukra blogai jautėsi, todėl TRA1 nusprendė dukrą nuvežt pas jos senelius, kurie galėjo užtikrinti nuolatinę vaiko priežiūrą ir stebėt jos savijautą. Pažymima, kad vaiko nuvežimas pas senelius buvo savarankiškas ir tiesioginis važiavimo tikslas, t. y. kelionė nebuvo susijusi su pareiškėjo vykimu į darbą ir dukra nebuvo vežama pakeliui į darbovietę, nebuvo susijusi su pramoga, laisvalaikiu, apsipirkimu ar kitu nebūtinu asmeniniu poreikiu. TRA1 nurodo, jog supranta, kad rūpinimasis vaiku savaime nesuteikė jam teisės nepaisyt galiojusio teisės vairuot atėmimo, jis turėjo ieškot kitos teisėtos galimybės, tačiau tiesioginis jo elgesio motyvas yra reikšmingas vertinant kaltės turinį ir parenkant proporcingą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjo nuomone, jo elgesys negali būti visiškai prilyginamas situacijai, kai asmuo vairuoja vien dėl patogumo, laisvalaikio tikslais arba sąmoningai ir sistemingai nepaiso jam nustatyto draudimo. Pareiškėjo atveju tai buvo vienkartinis netinkamas sprendimas, priimtas sprendžiant mažamečio vaiko priežiūros klausimą. Šiame kontekste akcentuojama, kad pateikti medicinos dokumentai patvirtina, kad dukra periodiškai serga, jos būklę tenka stebėt, o dėl atskirų susirgimų būtinos pakartotinės gydytojų konsultacijos, gydymas ir suaugusio asmens priežiūra. Medicinos dokumentuose užfiksuota nuosekli vaiko sveikatos priežiūros istorija ir jie patvirtina šiai bylai svarbią aplinkybę – vaikas iš tiesų periodiškai serga, o jų šeimai reguliariai tenka organizuoti jos priežiūrą ir nuvykimą į gydymo įstaigas. O teisės vairuoti atėmimas labai apsunkina galimybę nuvežti vaiką pas šeimos gydytoją, į specialistų konsultacijas, tyrimus ar kitą gydymo įstaigą, pas senelius, nes jų šeimoje nėra kito teisę vairuoti turinčio iš tėvų,

Akcentuojama, kad pareiškėjas su šeima gyvena atokioje (duomenys neskelbtini) vietovėje, augina mažametę dukrą. TRA1 sutuoktinė neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl ji negali manęs pakeisti pareiškėjo. Automobilis jų šeimai nėra vien komforto ar patogumo priemonė.

Pažymima ir tai, kad TRA1 dirba (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti turi praktinę reikšmę ir darbo funkcijų vykdymui, darbdavio pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, per visą darbo laikotarpį nėra padaręs darbo drausmės pažeidimų, jam nebuvo skirta drausminių ar kitų nuobaudų. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo darbo diena paprastai prasideda 6.00 val., o gyvenamoji vieta nuo Vilniaus nutolusi maždaug 60 kilometrų, o ir darbdavys pažymėjo, kad praradus galimybę laiku atvykti į darbą, kyla reali rizika, jog pareiškėjas gali netekti darbo. Pareiškėjo šeima augina du nepilnamečius vaikus, todėl darbo ir reguliarių pajamų praradimas turėtų tiesioginį neigiamą poveikį ne tik jam, bet ir sutuoktinei bei vaikams. Nurodoma ir tai, kad teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu pareiškėjas pats nevairuoja, šiuo metu į darbą vyksta kooperuodamasis su savo tėvais, seserimi ir kitais šeimos nariais. Kiekvieną kelionę tenka iš anksto derinti prie kelių skirtingų asmenų darbo grafikų, šeiminių pareigų, planų ir galimybių, o tai nėra savarankiškas, pastovus ar garantuotas susisiekimo būdas. Kadangi artimieji taip pas turi asmeninių ir šeimyninių įsipareigojimų, turi keisti savo įprastus planus ir patirti papildomas kuro bei transporto priemonių eksploatavimo išlaidas. Todėl tai, kad šiuo metu tam tikromis dienomis padedant artimiesiems pareiškėjui pavyksta pasiekti darbą, nereiškia, kad egzistuoja tinkama transporto alternatyva. Priešingai, tai patvirtina, kad mano teisės vairuoti atėmimo pasekmes kasdien savo laiku, transportu ir lėšomis turi kompensuoti keli kiti šeimos nariai. Akcentuojama ir tai, jog į darbą nuvykti viešuoju transportu nėra galimybės. O būtent, nėra maršruto, kuriuo iš savo gyvenamosios vietos pareiškėjas galėtų viešuoju transportu reguliariai pasiekti darbovietę iki 6.00 val. Galimybės naudotis taksi ir pavėžėjimo paslaugomis taip pat nėra – vairuotojai iki namų neatvyksta, o net ir susitarus – kelionė į vieną pusę ir grįžimas atgal sukeltų ypač dideles išlaidas, kurių šeima negalėtų reguliariai patirti. Atsižvelgiant į sutuoktinės negalėjimu vairuoti, dviejų vaikų auginimą ir mažametės dukters sveikatos priežiūros poreikį, gyvenamąją vietą, darbo aplinkybes, atstumus, viešojo transporto nebuvimą, taksi ir pavėžėjimo paslaugų neprieinamumą, pažymima, jog automobilis yra pagrindinė priemonė darbovietei, gydymo įstaigoms ir kitiems būtiniems objektams pasiekti.

Pasisakydamas dėl prašomos sumažinti baudos dydžio, TRA1 pažymi, kad dėl raliai paskirtos administracinės atsakomybės finansinė našta neapsiriboja vien 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda. Pareiškėjo šeima papildomai patiria nuolatines kuro, transporto priemonių eksploatavimo ir susisiekimo organizavimo išlaidas. O be tiesioginių išlaidų, egzistuoja reali darbo vietos praradimo rizika, jeigu šeimos nariai nebegalės pareiškėjo nuvežti arba dėl transporto organizavimo jis negalės laiku atvykti į darbą. Pareiškėjo vertinimu, paskirta 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda turi būti vertinama ne izoliuotai, bet kartu su teisės vairuoti atėmimo sukeltomis papildomomis išlaidomis ir socialinėmis pasekmėmis. Todėl net ir sumažinta bauda pareiškėjui būtų reali ir reikšminga, išlaikytų nubaudimo ir prevencinį poveikį, tačiau kartu nesudarytų tokios neproporcingos bendros finansinės naštos pareiškėjo šeimai.

Institucijos atstovas atsiliepimu į skundą prašė Institucijos nutarimą paliktą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Institucijos atstovo vertinimu, įvertinus surinktą medžiagą ir bylos aplinkybes, pagrįstai nustatyti ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo požymiai ir, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėtai paskirta 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Kartu pažymėta, kad atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjui paskirta minimali bauda ir paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu TRA1 skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, jog aktualiausias yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, t. y. geriau skirti didesnę baudą, bet sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas TRA1 iš esmės neginčija nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu ir paskirta administracinio poveikio priemone. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus motyvus, teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde, t. y. administracinio nusižengimo byla nagrinėjama TRA1 administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

Taigi pirmiausiai skundu TRA1 nesutinka su Institucijos nutarimu paskirta administracine nuobauda – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda, kuri, anot pareiškėjo, netinkamai individualizuota, bei prašo sumažinti jam skirtą baudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Lemiamą įtaką baudos dydžiui turėjo būtent ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcija, kuri numato, kad šis nusižengimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Kaip matyti, pareiškėjui buvo skirta lygi sankcijos minimumui numatyta bauda. Taigi pareiškėjo prašymas sumažinti baudą yra susijęs su išimtiniu nuobaudos švelninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje, dėl ko teismas ir pasisakys, vertindamas abu TRA1 prašymus, t. y. tiek aptartą – sumažinti paskirtą baudą, tiek ir pasisakydamas dėl administracinio poveikio priemonės.

Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-22-648/2024).

Teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgia į tai, kad TRA1 padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Byloje nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), viso proceso metu nevengė atsakomybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtina akcentuoti ir tai, kad pareiškėjas negali būti prilyginamas asmenims, kurie apskritai nėra įgiję teisės vairuoti transporto priemones, o būtent, analizuojamu atveju nustatyta, jog TRA1 teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už ankstesnio nusižengimo padarymą, ir atėmimo terminas galiojo iki 2026 m. birželio 29 d., t. y. nusižengimas padarytas 2026 m. birželio 26 d. – iš esmės likus galioti tik trims dienoms iki administracinio poveikio priemonės taikymo pabaigos, kai pareiškėjas jau buvo išklausęs ir papildomus vairuotojų mokymus (b. l. 50), ir šio sprendimo priėmimo metu TRA1 teisė vairuoti jau yra grąžinta (b. l. 54). Nors tai jokiu būdu nešalina pareiškėjo atsakomybės, bet teismo vertinimu yra svarbi aplinkybė individualizavimo procese, juolab, kad kitų duomenų apie pareiškėjo neteisėtą elgesį per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, byloje nėra.

Sutiktina, kas pabrėžiama ir Institucijos atsiliepime, jog TRA1 5 (penkerių) metų laikotarpyje ne kartą yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau iš esmės visos paskirtos piniginės nuobaudos yra sumokėtos, taip pat jis nėra baustas už itin šiurkščius ar analogiškus nagrinėjamam KET pažeidimus (b. l. 67–82). Be to, pabrėžtina, kad sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje surinktų duomenų visumą būtina vertinti kompleksiškai, kad selektyvus, neišsamus duomenų vertinimas neužkirstų kelio įžvelgti mažesnį administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą, kadangi įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais jį charakterizuojančiais duomenimis, duomenimis apie jo ir sutuoktinio darbinę padėtį, elgesį po pažeidimo padarymo, įvertinęs skunde išdėstytus savo elgesio vertinimo aspektus, turi pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslų galima pasiekti pritaikius TRA1 ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinus iš jo atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą. Tokį apygardos teismo įsitikinimą suformuoja tai, kad pareiškėjas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, valdė ne dėl sąmoningo sprendimo elgtis teisei priešingai, o atsidūręs netikėtoje situacijoje dėl mažamečio vaiko būklės, ką suponuoja ir prie skundo pateikti vaiko medicininiai duomenys (b. l. 15–36). Pareiškėjas dirba, darbdavio charakterizuojama labai teigiamai (b. l. 41–42), teisė vairuoti transporto priemones TRA1 būtina ne tik tiesioginių pareigų atlikimui, bet ir nuvykimui iki darbovietės, akivaizdu, kad pareiškėjo šeima gyvena atokioje vietovėje, su kuria susisiekimas viešuoju transportu praktiškai neįmanomas (b. l. 40, 43–44, 51–53). Taigi teisė vairuoti transporto priemones yra pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl šios teisės netekimas 6 (šešiems) mėnesiams pareiškėjui ir jo artimiesiems sukeltų itin neigiamas pasekmes. Visos šios aplinkybės nepateisina TRA1 poelgio, tačiau teismo vertinimu, leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Tokių aplinkybių kompleksinis vertinimas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, vertinamas pareiškėjo naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės. Nors TRA1 padarytas pažeidimas yra vienas iš šiukštesnių KET pažeidimų, tačiau nėra pats pavojingiausias ir, kaip jau minėta, vertinant su asmenims, kurie niekada nėra įgiję teisės vairuoti ir neturi teorinių bei praktinių įgūdžių, todėl nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumas neleidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir pažeidėjai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam laikui.

Paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Vis tik, teismas neturi pagrindo manyti, jog TRA1 pinigine nuobauda yra nubaustas per griežtai. Kaip jau minėta (šio procesinio sprendimo 6 punkte), pareiškėjas yra nubaustas minimalia sankcijoje numatyta bauda, be to, ir pats teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad aktualiausias ir svarbiausias yra administracinio poveikio priemonės terminas, todėl įvertinus visas šias aplinkybes bei nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mažinti TRA1 paskirtą baudą nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad ANK numato galimybę išdėstyti baudos mokėjimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas tokio prašymo nereiškė, tačiau manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymomis, turto deklaracijomis, pažymomis apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.).

Taigi atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pareiškėjo asmenybę, jo elgesį viso proceso metu, tokio elgesio vertinimą, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti TRA1 sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl Skundžiamas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17324-2026. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, TRA1 už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio. Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17324-2026 dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ugnė Rėkutė