Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ugnė Rėkutė, sekretoriaujant Astai Kielytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam TRA1, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17604-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, Institucijos nutarimu TRA1 nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš esmės ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tik sumažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą ir išdėstyti paskirtos piniginės nuobaudos mokėjimą dalimis, todėl teismas šiais klausimais ir pasisako, t. y. byla nagrinėtina skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pasisakant dėl analizuojamoje situacijoje konkrečios administracinio poveikio priemonės akcentuotina, jog ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi specialiosios teisės atėmimo terminas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra nustatomas įstatyme numatytose ribose. Būtent tokia yra bendra specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklė.

Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-15-788/2024).

Taigi teigtina, kad administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikoma anksčiau paminėta ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio poveikio priemonei paskirti. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų TRA1 už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, jog TRA1 paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose galėtų ir turėtų būti vertinamas kaip neproporcinga ir neteisinga teisinio poveikio priemonė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo mažesnį nei įprastai nusižengimo ar asmens, padariusio teisės pažeidimą, pavojingumą.

Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad TRA1 nustatytas neblaivumas buvo artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Be to, pats teisės pažeidėjas aiškino, jog, sėsdamas už vairo, jis jautėsi gerai, negalvojo, kad yra pavartojęs alkoholio tiek, kad kiltų atsakomybė. Vis tik aplinkybės, kad TRA1, sėsdamas prie automobilio vairo, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, o jam nustatytas neblaivumas buvo artimesnis minimaliai ribai, kai asmeniui nebegalima vairuoti transporto priemonių, ženkliai nešvelnina jo atsakomybės. Priešingai, dalis paminėtų aplinkybių rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesugeba tinkamai įvertinti savo fizinės būklės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra visiškai akivaizdu, jog TRA1 neblaivumas, kai jis pradėjo vairuoti transporto priemonę, buvo didesnis nei jį sustabdžius. Iš paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis alkoholį vartojo, būdamas Trakų mieste, po sunegalavus vaikui dar pasivaikščiojo, vis tik, tikrinant TRA1 neblaivumą, jam buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, o antrojo neblaivumo patikrinimo metu – 0,43 promilių neblaivumas. Aptartos aplinkybės rodo, kad tuo metu, kai TRA1 sėdo už automobilio vairo, jo neblaivumas buvo didesnis nei jo patikrinimo metu ir automobilį, būdamas neblaivus, jis, keldamas pavojų sau bei aplinkai, valdė važiuodamas netgi su savo šeima. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad alkoholio vartojimas, kai asmuo žino, jog jis vėliau turės ar galimai turės vairuoti automobilį, rodo nepakankamai atsakingą tokio asmens požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą.

Taip pat aplinkybės, kad TRA1, valdydamas automobilį neblaivus, nesukėlė neigiamų pasekmių – nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, jog padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai kėlė grėsmę jam pačiam bei aplinkai, t. y. buvo pavojingi. Pastebėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., jam kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė pagal atitinkamas teisės normas. Todėl teigti, jog teisės pažeidėjo teisinę padėtį lengvina tai, kad jis nepadarė pavojingesnio teisės pažeidimo, nors tokia tikimybė buvo, nėra pagrindo ir yra nelogiška. Čia įvertintina ir tai, kad, kaip jau minėta, kartu su neblaiviu teisės pažeidėju automobilyje važiavo ir jo šeimos nariai, kuriems dėl neteisėtų veiksmų taip pat kilo pavojus.

Faktas, kad TRA1 nuo pat nusižengimo padarymo savo kaltės neneigė, nebandė išvengti teisinės atsakomybės, netrukdė išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybių, buvo pagrindas nustatyti pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Į šią aplinkybę skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta. Dar kartą atsižvelgti į nurodytą aplinkybę ir TRA1 nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus patvirtina, kad TRA1 baustas ne tik už automobilio vairavimą neturint tam teisės, kai teisė vairuoti yra atimta, bet ir už analogiško nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad 2023 m. spalio 15 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 promilių neblaivumo laipsnis. Tokie duomenys patvirtina, kad TRA1 nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, jog dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Priešingai, šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti KET ir daryti analogiškus teisės pažeidimus. Akcentuotina, jog už abu minėtus nusižengimus, pareiškėjui buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimai minimaliems terminams, bet tai neleido TRA1 padaryti reikiamų išvadų, pasimokyti iš ankstesnių klaidų, o priešingai – pareiškėjas padarė analogišką nusižengimą. Todėl nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tokiam terminui, kad būtų pasiekti šios priemonės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.

Kita dalis pareiškėjo nurodomų aplinkybių, t. y. kad TRA1 teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl nuvykimo į darbą, vaiko vežiojimo į ugdymo įstaigą, yra įprastinės didesnei visuomenės daliai, jos nepaneigia Institucijos nutarimo pagrįstumo bei nesudaro pagrindo švelninti TRA1 paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės TRA1 kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Suprantama, kad specialiosios teisės neturėjimas apsunkins šeimos poreikių tenkinimą bei darbo funkcijas, o šiuo atveju ir netiesiogines, tačiau tai galimybės rūpintis šeima, vykdyti turimus įsipareigojimus ar dirbti nepanaikina. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti, TRA1 bus nepatogiau užtikrinti kasdienes veiklas, tačiau tai netaps neįmanoma. Juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Be to, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Šiuo atveju minimali nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti TRA1 teises.

Taigi TRA1 nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, šeima, nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad TRA1 paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, sumažinus TRA1 paskirtą minimalią administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Skunde taip pat prašoma išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Priimtas Institucijos nutarimas buvo apskųstas, todėl svarstant klausimą dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo turi būti vertinamas ir klausimas dėl nuobaudos išdėstymo, o pareiškėjos atstovo skundas šiuo atveju prilyginamas jos rašytiniam prašymui. Atsižvelgiant į skunde bei teismo posėdžio metu, nagrinėjant skundą, nurodytas aplinkybes susijusias su TRA1 sunkia finansine padėtimi, prašymas tenkintinas ir TRA1 paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis prašomam 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 675 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17604-2026 palikti nepakeistą. Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalį, paskirtos 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

TRA1 išaiškinti, kad: pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį. Įmokos turi būti mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas – 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant „bauda už“(būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK)). Sumokėjus baudą į Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams; jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, sprendimas skirti baudą pradedamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.