Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2652-864/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-08
Bylos Nr.
e2S-2652-864/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04723-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-2652-864/2026 Teisminio proceso Nr. e2S-2652-864/2026 Procesinio sprendimo kategorija:
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12627-971/2026 pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė arba NŽT), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2026 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (ieškovo) prašymą, laikantis teismo išaiškinimų; priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), užtikrinant, kad ginčo objektas išliktų nepakitęs iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Ieškovas nurodė, kad ginčo įsiterpęs sklypas pagal detalųjį planą yra numatytas sujungti su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)), todėl atsakovė šį planavimo sprendinį laiko pakankamu pagrindu nevertinti ieškovo prašymo. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad gali būti pradėta ir užbaigta procedūra, kurios metu ginčo sklypas bus sujungtas su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)), dėl ko net ir patenkinus ieškinį, tolimesnis ginčo sprendimas dėl sklypo ir teismo sprendimo įvykdymas taptų faktiškai neįmanomas arba itin apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų neįrodė. Ieškovas nėra pateikęs jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog šioje civilinėje byloje teismui nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tenkinus ieškinį kiltų reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes tokių priežasčių nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas yra suprojektuotas detaliuoju planu, pagal kurį šis sklypas numatytas sujungti su vienu besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu kitiems asmenims (ne ieškovui), darytina vienareikšmiška išvada, kad įgyvendinant (nepažeidžiant) detaliojo plano sprendinius, tik šio besiribojančio žemės sklypo savininkai turi teisinį pagrindą įsigyti žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, ieškovas, norėdamas įsigyti ginčo žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę inicijuoti detaliojo plano pakeitimą ir tik tuomet, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka būtų pakeistas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), pagal kurio sprendinius būtų numatyta ginčo žemės sklypą sujungti ir su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas turėtų teisinį pagrindą įsigyti įsiterpusio žemės sklypo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas iš dalies, t. y. iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje teismas uždraudė atsakovei inicijuoti ir (ar) vykdyti procedūrą, kuria ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sujungiamas su kitu žemės sklypu. Likusioje dalyje prašymas atmestas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, todėl pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

Vertindamas kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-132-196/2017). Civilinio proceso įstatymas nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti sudaroma galimybė užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2266/2011).

Teismas nustatė, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tame tarpe - inicijuoti ir (ar) vykdyti procedūrą, kuria ginčo sklypas būtų sujungiamas su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)), užtikrinant, kad ginčo objektas išliktų nepakitęs. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodo, jog ginčo sklypas pagal detalųjį planą yra numatytas sujungti su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)). Todėl atsakovė šį planavimo sprendinį laiko pakankamu pagrindu nevertinti ieškovo prašymo. Tai leidžia manyti, kad gali būti pradėta ir užbaigta procedūra, kurios metu ginčo sklypas bus sujungtas su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)), dėl ko net ir patenkinus ieškinį, tolimesnis ginčo sprendimas dėl sklypo ir teismo sprendimo įvykdymas taptų faktiškai neįmanomas arba itin apsunkintas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškovo argumentus ir kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo įsigijimo, ginčo sklypas pagal detalųjį planą yra numatytas sujungti su kitu sklypu, todėl vertino, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos siekiant išsaugoti esamą faktinę padėtį (status quo) iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kaip tai akcentuojama ir teismų praktikoje. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas siekia įsigyti, todėl esamos faktinės padėties išsaugojimas bylos nagrinėjimo metu yra esminė sąlyga tam, kad būsimas teismo sprendimas neprarastų savo prasmės ir nebūtų vien deklaratyvus.

Taip pat teismas vertino, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei vykdyti procedūrą, kuria ginčo sklypas būtų sujungiamas su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)) – yra tiesiogiai susijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais ir neperžengia jų ribų. Ši priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui. Pažymėjo, kad ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama, todėl taikyti ieškovo prašomas laikinąsias priemones visa apimtimi ir uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindo, todėl prašymą šioje dalyje atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių argumentus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo išvadą, jog ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, jos nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Taigi teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimas atsakovei inicijuoti ir (ar) vykdyti ginčo sklypo sujungimo su kitu sklypu procedūrą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 145) straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir apeliantė arba NŽT) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta netinkamai taikant CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, yra nepagrįsta ir naikintina. Apeliantės vertinimu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja abi sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nepagrįstai tenkino tokį ieškovo prašymą. Savo poziciją grindžia argumentais:

Pažymi, kad norint įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą, kuris yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, toks sklypas ne tik turi atitikti teisės aktuose numatytus įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus, bet jis pagal teritorijų planavimo procedūras turi būti suprojektuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, tam tikslui, jog būtu parduotas ir prijungtas prie kito (privataus) besiribojančio žemės sklypo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymo) 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Teritorijų planavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalusis planas - urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. To paties straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, kad teritorijos naudojimo reglamentas - vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Teritorijų planavimo dokumento sprendiniu laikomas grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis).

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo Žemės sklypas yra suprojektuotas Detaliuoju planu, pagal kurį šis sklypas numatytas sujungti tik su vienu besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu kitiems asmenims (ne ieškovui), darytina vienareikšmiška išvada, kad įgyvendinant (nepažeidžiant) Detaliojo plano sprendinius, tik šio besiribojančio žemės sklypo savininkai turi teisinį pagrindą įsigyti Žemės sklypą. NŽT vertinimu, ieškovas, norėdamas įsigyti ginčo Žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę inicijuoti Detaliojo plano pakeitimą ir tik tuomet, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka būtų pakeistas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas (Detalusis planas), pagal kurio sprendinius būtų numatyta ginčo Žemės sklypą sujungti ir su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas turėtų teisinį pagrindą įsigyti įsiterpusio Žemės sklypo dalį.

Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nėra pateikęs jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog šioje civilinėje byloje teismui nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tenkinus ieškinį kiltų reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes tokių priežasčių nagrinėjamu atveju nėra. Primena, kad ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentuoja tik tuo, kad ginčo Žemės sklypas, vadovaujantis Detaliuoju planu, yra numatytas sujungti su kitu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), todėl, jo nuomone, „<...> gali būti pradėta ir užbaigta procedūra, kurios metu ginčo sklypas bus sujungtas su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)). Dėl ko net ir patenkinus ieškinį, tolimesnis ginčo sprendimas, dėl sklypo ir teismo sprendimo, įvykdymas taptų faktiškai neįmanomas arba itin apsunkintas“.

NŽT vertinimu, tokie ieškovo nurodyti argumentai tikrai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, gali pasunkėti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas į nagrinėjamą bylą nėra pateikęs jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie NŽT jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar, kad yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui. Vien tai, kad ginčo Žemės sklypas Detaliuoju planu yra numatytas sujungti su kitu, ne ieškovui priklausančiu žemės sklypu, NŽT įsitikinimu, tikrai negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tuo labiau, kad Detalusis planas yra patvirtintas 2008 m. sausio 31 d., o ieškovas nepateikia jokių duomenų apie planuojamą (vykdomą) šio teritorijų planavimo dokumento įgyvendinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo netenkinti NŽT atskirojo skundo, o Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Savo nuomonę grindžia argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Atskirajame skunde atsakovė didžiąja dalimi iš esmės ginčija ieškinio argumentus ir siekia, kad apeliacinės instancijos teismas iš anksto pasisakytų dėl materialinio ginčo pagrįstumo. Tokia pozicija neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo ir nesprendžia ginčo iš esmės. Šioje proceso stadijoje pakanka preliminaraus (prima facie) ieškinio pagrįstumo įvertinimo, t. y. nustatymo, kad pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas būtent tai ir nustatė - kad ieškovo reikalavimai grindžiami tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek materialiosios teisės normomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų akivaizdaus nepagrįstumo. Ši išvada visiškai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovės nesutikimas su ieškovo teisine pozicija pats savaime nesudaro pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovės argumentas, kad byloje neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįstas ir prieštarauja pačios bylos medžiagai. Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad ginčo valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius yra numatytas sujungti su kitu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Būtent šia aplinkybe atsakovas grindė savo atsisakymą pradėti ginčo sklypo pardavimo procedūrą. Todėl egzistuoja visiškai reali ir objektyvi rizika, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovė inicijuos ar užbaigs procedūras, dėl kurių ginčo objekto teisinė ir faktinė būklė pasikeis. Tokiu atveju net ir priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą jo įvykdymas taptų itin apsunkintas arba apskritai neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika dėl būtinybės išsaugoti status quo iki galutinio ginčo išsprendimo. Būtent šiuo tikslu skundžiama nutartimi atsakovui buvo laikinai uždrausta inicijuoti ar vykdyti procedūras, kuriomis ginčo žemės sklypas būtų sujungtas su kitu žemės sklypu. Taigi pirmosios instancijos teismas neperžengė diskrecijos ribų, o priešingai - įgyvendino kasacinio teismo suformuotus kriterijus dėl status quo išsaugojimo.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad taikytos priemonės neproporcingai riboja jos teises. Teismo taikyta priemonė yra itin siaura ir konkreti. Atsakovei nėra uždrausta vykdyti jos funkcijų, priimti sprendimus kitose bylose ar realizuoti jai teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Nutartimi tik laikinai apribota galimybė atlikti konkrečius veiksmus dėl konkretaus ginčo objekto iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės laikytinos proporcingomis, jeigu jų netaikymas galėtų sukelti didesnę žalą negu jų taikymas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ginčo sklypas galėtų būti sujungtas su kitu sklypu ir tokiu būdu būtų pakeistas pats ginčo objektas. Tuo tarpu jų taikymas atsakovei sukelia tik laikiną ir minimalią procesinę pareigą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų iki bylos išsprendimo. Todėl priemonių taikymas visiškai atitinka proporcingumo principą.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinė teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik galimybę pareikšti ieškinį, bet ir pareigą užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų leista pakeisti ginčo objekto teisinę būklę, ieškovo teisė į veiksmingą teismo procesą taptų formali ir iliuzinė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė užtikrinti šalių procesinę pusiausvyrą ir lygiateisiškumą, išsaugodamas ginčo objektą nepakitusį iki galutinio bylos išsprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų kontekste.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12629-971/2026, kurioje ieškovas kreipėsi į teismą dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė ieškovui parduoti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gretimybėje esantį įsiterpusį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), motyvuodama tuo, kad šis Žemės sklypas yra suprojektuotas detaliuoju planu, patvirtintu 2008 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jo gretimybių detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau - Detalusis planas), pagal kurio sprendinius numatyta, jog jis turi būti sujungtas su kitu besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu, (duomenys neskelbtini), kurio savininkas nėra ieškovas. Ieškovas nesutinka su tokia NŽT pozicija bei teigia, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio nuostatomis jis turi teisę įsigyti įsiterpusio Žemės sklypo dalį, nes yra su šiuo Žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Taip pat ieškovas nurodo, kad teisė įsigyti jam Žemės sklypo dalį yra įtvirtinta ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Pasak ieškovo, Taisyklių 75 punkte yra pažymėta, kad įsiterpęs žemės plotas, atitinkantis Žemės įstatyme nurodytą įsiterpusio ploto sampratą ir neviršijantis nustatyto ploto, parduodamas be aukciono besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams, todėl jam turi būti suteikta teisė įsigyti dalį ginčo Žemės sklypo.

Nurodytų atsakovui pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui jis prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tame tarpe - inicijuoti ir (ar) vykdyti procedūrą, kuria ginčo sklypas būtų sujungiamas su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)), užtikrinant, kad ginčo objektas išliktų nepakitęs iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas iš dalies, t. y. iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje teismas uždraudė atsakovei inicijuoti ir (ar) vykdyti procedūrą, kuria ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sujungiamas su kitu žemės sklypu. Likusioje dalyje prašymas atmestas). Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos komuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos: tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, todėl galimai yra pagrįstas. Pripažindamas esant antrajai sąlygai, teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo įsigijimo, ginčo sklypas pagal detalųjį planą yra numatytas sujungti su kitu sklypu, todėl vertino, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos siekiant išsaugoti esamą faktinę padėtį (status quo) iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kaip tai akcentuojama ir teismų praktikoje.

Dėl šios teismo nutarties NŽT pareiškė atskirąjį skundą.

Dėl pirmos instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

Kaip minėta, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsąjumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020), t. y. šioje stadijoje negali būti suformuluojamas teismo kategoriškas atsakymas dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovių nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2026 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo NŽT atsisakė ieškovui parduoti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gretimybėje esantį įsiterpusį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (ieškovo) prašymą.

Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo prima facie ieškinio pagrįstumą, kadangi nagrinėjamu atveju ginčo Žemės sklypas yra suprojektuotas Detaliuoju planu, pagal kurį šis sklypas numatytas sujungti tik su vienu besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu kitiems asmenims (ne ieškovui). NŽT vertinimu, ieškovas, norėdamas įsigyti ginčo Žemės sklypą ar jo dalį, turi teisę inicijuoti Detaliojo plano pakeitimą ir tik tuomet, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka būtų pakeistas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas (Detalusis planas), pagal kurio sprendinius būtų numatyta ginčo Žemės sklypą sujungti ir su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas turėtų teisinį pagrindą įsigyti įsiterpusio Žemės sklypo dalį.

Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas vertina tik ieškinio preliminarų pagrįstumą, t. y. ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar šie argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teikia įrodymus bei teisinius motyvus šioms aplinkybėms pagrįsti. Taigi ieškovas pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą, ieškinys atitinka formalius CPK nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tai ar ieškovo išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai bus pakankami ir ar sudarys pagrindą ieškinio patenkinimui, t. y. ar pasitvirtins ieškinio materialinis pagrįstumas, ar bus pagrįstais pripažinti NŽT atsiliepimo į ieškinį argumentai ir motyvai, bus sprendžiama bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas, kad ieškovas pasirinko leistiną ir įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, pateikė faktines aplinkybes bei, ieškovo įsitikinimu, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, jog jis turi teisę į Žemės sklypo įsigijimą, yra pagrįstas ir pakankamas ginčo klausimui tinkamai išspręsti.

Apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos, motyvuodamas, kad jokios realiai egzistuojančios grėsmės nėra, nes ieškinys de jure negalėtų būti tenkinamas. NŽT teigimu, ginčo Žemės sklypas yra suprojektuotas Detaliuoju planu, pagal kurį šis sklypas numatytas sujungti tik su vienu besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu kitiems asmenims (ne ieškovui), ir kad įgyvendinant (nepažeidžiant) Detaliojo plano sprendinius, tik šio besiribojančio žemės sklypo savininkai turi teisinį pagrindą įsigyti Žemės sklypą.

Kaip minėta, pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl prima facie nepagrįstumo nėra. Nagrinėjamu atveju prašo išsaugoti esamą padėtį (status quo), kad bylos nagrinėjimo metu nebūtų sukurta nauja faktinė ar teisinė situacija, galinti apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų nagrinėjamu atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ieškinys būtų tenkintas, ir taip pat – į padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos, o ieškinys – atmestas.

Ieškovas materialiniais ginčo reikalavimais prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2026 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės prašė uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tame tarpe - inicijuoti ir (ar) vykdyti procedūrą, kuria ginčo sklypas būtų sujungiamas su kitu sklypu ((duomenys neskelbtini)), užtikrinant, kad ginčo objektas išliktų nepakitęs iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tad akivaizdu, kad tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apeliantė inicijuos ir (ar) vykdys procedūrą, kuria ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pagal Detaliojo plano sprendinius sujungiamas su kitu žemės sklypu, ieškovas praras net teorinę galimybę įgyvendinti savo siekiamą tikslą. Todėl nagrinėjamu atveju aktualus esamos padėties, kol atsakovės funkcijos dar nėra realizuotos, Detalaus plano sprendiniai nėra įvykdyti, išsaugojimas (užfiksavimas) iki teismas išspręs kilusį ginčą.

Pažymėtina, jog tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui įvertinus visas bylos aplinkybes dėl ieškovo teisių (ne)pažeidimo, bus galima spręsti dėl atsakovės Detalaus plano sprendinių vykdymo pagrįstumo. Priešingu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantei inicijavus procedūras, ieškovas nebetektų teisės įvertinti ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtintas šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu toks sprendimas negalėtų būti realiai įvykdomas.

Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Dėl procesinės baigties

Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė