Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M&M Trade Lt“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje EuroSec OŰ.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2026-07-20 priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „M&M Trade Lt“ (toliau – ieškovas) ieškinys atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – atsakovas, GRA), kuriuo prašoma panaikinti atsakovo sprendimą atmesti UAB ,,M&M Trade Lt“ pasiūlymą atviro konkurso „Ekipuotės prekės ir diržai lauko uniformos“ 2-ai pirkimo daliai ,,Žibintuvėlis kariškas“ (pirkimo Nr. 5669276) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2026-05-18 perkančioji organizacija priėmė sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą 2-ai viešojo pirkimo daliai. 2026-05-28 ieškovas pateikė pretenziją. 2026-06-04 perkančioji organizacija priėmė sprendimą netenkinti tiekėjo pretenzijos. Ieškovas su sprendimu atmesti jo pasiūlymą 2-ai pirkimo daliai nesutinka, nes jis nepagrįstas, neteisėtas, nemotyvuotas ir neproporcingas. Nurodo tokius nesutikimo su sprendimu argumentus:

Ieškovo vėlavimas pateikti finansines ataskaitas už 2024 m. buvo formalus, pažeidimas nepadarė jokios žalos valstybei ar tretiesiems asmenims, o pažeidimas buvo ištaisytas dar iki galutinio perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo. Perkančioji organizacija neatsižvelgė į objektyvias vėlavimo priežastis, tokias kaip esminė vidaus struktūros pertvarka, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės pasikeitimas, ankstesnių apskaitos dokumentų trūkumai ir didelės apimties projektai, kurie objektyviai padidino finansų skyriaus darbo krūvį ir užtęsė finansinių ataskaitų tvirtinimo procedūras.

Perkančioji organizacija ignoravo tiekėjo įdiegtas patikimumo atkūrimo (self-cleaning) priemones, kurios įrodo sąžiningas pastangas užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje, ir šiuo atveju taikė neproporcingą pašalinimo priemonę, kuri prieštarauja tiek „apsivalymo“ instituto tikslams, tiek ekonominio racionalumo bei viešojo intereso principams. Tiekėjas ne tik ištaisė pažeidimą, pateikdamas finansines ataskaitas, bet ir ėmėsi konkrečių, dokumentais pagrįstų veiksmų, kad tokia situacija nepasikartotų. Buvo patvirtintas vidinis veiksmų ir atskaitomybių planas, įdiegtas finansinių ataskaitų rengimo terminų kalendorius su automatizuotais priminimais, paskirtas atsakingas finansų kontrolės pareigūnas, įtvirtintas dvigubos kontrolės mechanizmas ir vadovybės lygmens periodinė atitikties kontrolė, patvirtinta vidaus atitikties (compliance) politika. Perkančiosios organizacijos argumentas, kad „self-cleaning“ priemonės vertinamos tik kitame pirkime, yra klaidingas.

Perkančioji organizacija priėmė sprendimą pašalinti ieškovą iš viešojo pirkimo dalies, nes jis Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (EBVPD) pateikė atsakymą „Ne“ į klausimą apie finansinės atskaitomybės pažeidimus. Ieškovo teigimu, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tyčią suklaidinti perkančiąją organizaciją, todėl EBVPD pildymas atsakant „Ne“ į klausimą apie rimtus profesinius pažeidimus buvo atliktas sąžiningai, nesant jokių oficialių sankcijų. Nepriklausomo apskaitos paslaugų teikėjo (UAB „Meso group“) 2026-03-02 patvirtinimas apie apskaitos dokumentų trūkumus yra esminis įrodymas, paneigiantis bet kokią tyčinio vilkinimo ar nesąžiningo elgesio prielaidą.

Atsakovo sprendime visiškai nėra pateikta argumentų, kodėl ieškovo laikinas, techninis vėlavimas pateikti finansines ataskaitas, kuris buvo operatyviai ištaisytas, objektyviai neleidžia perkančiajai organizacijai pasitikėti tiekėju sudarant naują sutartį. Perkančioji organizacija veikė formaliai ir automatiškai, taikydama kraštutinę pašalinimo priemonę be jokios individualios analizės. Sprendimas pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo prieštarauja ekonominio racionalumo ir viešojo intereso užtikrinimo principams, nes be objektyvaus pagrindo eliminuojamas konkurencingas ir pajėgus tiekėjas. Pašalinant tiekėją dėl formalios, jau ištaisytos organizacinės klaidos, viešajame pirkime dirbtinai mažinama konkurencija, o perkančioji organizacija rizikuoja gauti mažiau ekonomiškai naudingą pasiūlymą, taip tiesiogiai pažeidžiant racionalaus valstybės lėšų naudojimo tikslą. Atsakovas visiškai ignoravo ilgametę ir sėkmingą tarpusavio bendradarbiavimo praktiką, taip paneigdamas per visą laikotarpį susikurtą dalykinį pasitikėjimą. Perkančioji organizacija pati yra pripažinusi ieškovo tinkamumą ir patikimumą vykdant analogiškas sutartis dėl karinių žibintuvėlių tiekimo, kurios buvo įvykdytos laiku ir tinkamai. Perkančiosios organizacijos elgesys yra nenuoseklus, nes faktai apie tiekėjo finansinių ataskaitų teikimo būdą perkančiajai organizacijai buvo žinomi arba prieinami, tačiau tik viešojo pirkimo metu buvo pasirinkta juos interpretuoti neigiamai. Toks nenuoseklumas sukuria teisinį netikrumą ir pažeidžia tiekėjo teisę žinoti aiškias taisykles.

Dublike ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad nenustatytas subjektyvusis melagingos informacijos elementas. EBVPD C skilties C11 klausimas suformuluotas per vertinamąją „rimto profesinio pažeidimo“ kategoriją, o prie jo pateiktoje pastaboje nurodyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo vėlavimas „gali būti laikomas“ tokiu pažeidimu. Tokia formuluotė kelia abejonių dėl aplinkybių vertinimo ir neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad sąžiningam tiekėjui privalėjo būti žinoma, kad toks pažeidimas, kai nėra kompetentingos institucijos paskirtos sankcijos, bus neabejotinai vertinamas kaip rimtas pažeidimas, sudarantis pagrindą tiekėjo pašalinimui iš pirkimo. Ieškovo atsakymas „Ne“ atspindėjo ne siekį nuslėpti ar iškraipyti aplinkybes, o sąžiningą, nors ir ne būtinai teisingą, teisinį vertinimą. Ieškovo pasiūlyme pateiktos informacijos vertinimas kaip melagingos Avalynės pirkime buvo priimtas 2026-02-13, t. y. jau po pasiūlymo pateikimo šiame pirkime ir tik tada, kai buvo iškeltas pažeidimo, kaip pašalinimo iš viešojo pirkimo, klausimas. Tai, kad ieškovas neskundė teismui Avalynės pirkime priimto atsakovo sprendimo, savaime nereiškia, kad jis sutinka su aplinkybių vertinimu ir pripažįsta, kad pateikė melagingą informaciją. Kiekvienas pirkimas yra savarankiškas, tad Avalynės pirkime priimtas sprendimas ir jo (ne)apskundimas neturi reikšmės faktinių bylos aplinkybių atžvilgiu. Ieškovo nuomone, tokio formalaus, vienkartinio, žalos nesukėlusio ir jau ištaisyto pažeidimo atveju griežčiausia viešuosiuose pirkimuose taikoma poveikio priemonė, t. y. tiekėjo pašalinimas, neatitinka proporcingumo reikalavimo.

Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų pašalinimo pagrindai, reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai“ 10 p. yra nuoroda, kuri nukreipia į Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, kuriame nurodyta, jog nustatytas faktas, kad tiekėjas iki nustatyto termino nėra pateikęs aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, kai tai privaloma pagal teisės aktus, yra pakankamas pagrindas perkančiajai organizacijai spręsti, ar dėl tokio tiekėjo pažeidimo ji abejoja šio tiekėjo sąžiningumu, bei atitinkamai ji turi teisę priimti sprendimą jį pašalinti iš pirkimo procedūros. Ieškovas už 2024 metus finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo vėliausiai pateikti iki 2025-05-31, tačiau to nepadarė, todėl padarė teisės aktų pažeidimą.

Atsakovo 2026-05-18 sprendimas pirkime atmesti ieškovo pasiūlymą, įvertinus ieškovo už 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo pažeidimą, su padarytu šiuo pažeidimu ieškovo teikiamą su pasiūlymu EBVPD klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją, jog toks pažeidimas nėra padarytas, bei įvertinus kitas susijusias aplinkybes, laikytinas kaip atitinkantis proporcingumo principą. Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovo su 2026-01-12 pasiūlymu EBVPD nurodytos klaidingos informacijos nurodymas atsakovui sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovo nerūpestingumą.

Ieškovo apsivalymo priemonės pradėtos diegti pirkimo procedūrų vykdymo metu, po tiekėjų galutinio pasiūlymų pateikimo termino, atsakovui vykdant tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Atsakovas 2026-05-18 rašte „Dėl priimtų sprendimų“ įvertino ieškovo pažeidimo pobūdį, jo ištaisymo aplinkybes ir laiką bei pateikė su tuo susijusius motyvus, kurie pakankami bei sudarantys pagrindą atsakovui daryti išvadą, jog ieškovo pateikta informacija nėra pakankama, kad būtų vertinama, jog ieškovas pateikė pakankamų savęs apsivalymo priemonių, paneigiančių abejones dėl jo patikimumo.

Ieškovas kaip profesionalus ir nuolatinis viešųjų pirkimų dalyvis, žinojo (turėjo žinoti), kad finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti teikiami teisės aktų nustatyta tvarka, o tokio pažeidimo padarymas (kai jį padarė pats ieškovas) ir nenurodymas to EBVPD vertintinas kaip melagingos informacijos pateikimas. Ieškovo neveikimas teisės aktų nustatyta tvarka turi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymių, kas kartu patvirtina rimto ir reikšmingo pažeidimo aplinkybę.

Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad EBVPD IV dalyje „Baigiamieji pareiškimai“ nuostata aiškiai nurodo, kad EBVPD didelių faktų iškreipimo neigiami padariniai tenka ieškovui. Tokių faktų iškreipimas nevertintinas kaip sąžiningas (leistinas) ieškovo suklydimas, o priskirtinas melagingos informacijos pateikimui. Pabrėžė, kad rimtam profesiniam pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad Registrų centrui privalomi finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti arba pateikti nesilaikant privalomų teisės aktų reikalavimų. Ieškovo su paaiškinimu pateiktų dokumentų dalis (2024-11-11 direktoriaus įsakymas dėl organizacinės struktūros pakeitimo; 2025-07-14 direktoriaus įsakymas dėl finansų funkcijos organizavimo ir kt.) yra priimti iki ieškovo pasiūlymo pateikimo ir rimto profesinio pažeidimo paaiškėjimo dienos, bei atsakovas nenustatė, jog tai objektyviai trukdė ieškovui EBVPD nurodyti teisingą informaciją apie rimtą profesinį pažeidimą. Ieškovo įmonės Vidaus veiksmų ir atskaitomybių plano tvarkos patvirtintos tik 2026-02-05 vykstant šio viešojo pirkimo pasiūlymų vertinimo stadijai. Ieškovo nurodyta informacija apie 2024 – 2025 metais įgyvendintus projektus neturi įtakos ieškovo pareigai teikti finansines ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neužkirto kelio rimtam profesiniam pažeidimui bei neužtikrino ieškovo pareigos nurodyti EBVPD teisingus duomenis. Atsakovas turėjo pakankamą pagrindą laikyti, kad ieškovo 2026-04-30 rašte nurodyta informacija nėra pakankama, kad būtų vertinama, jog ieškovas pateikė pakankamų savęs apsivalymo priemonių, paneigiančių abejones dėl jo patikimumo. Pažymėjo, kad jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas yra nustatytas konkretaus pirkimo dokumentuose, jis (kaip ir bet kuri kita pirkimo sąlyga) tampa privalomu tame pirkime ir perkančioji organizacija privalo juo vadovautis. Todėl nustačius pašalinimo pagrindą atsakovas turėjo teisę ieškovo pasiūlymą atmesti. Atkreipė dėmesį, kad Pirkimų sąlygų 4 priede ,,Tiekėjų pašalinimo pagrindai ir reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai” 10 punkte nustatytas reikalavimas nėra savitikslis, juo siekiama įsitikinti, ar dalyvis patikimas, rūpestingas ir atsakingas. Atsakovo sprendimas, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 13.1.2 p., įvertinus visų aplinkybių visumą, pašalinti ieškovą iš pirkimo vertintinas kaip atitinkantis proporcingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Atsakovas 2025-12-02 CVP IS paskelbė Ekipuotės prekių ir diržų lauko uniformos atvirą konkursą (pirkimo Nr. 5669276). Pirkimas skaidomas į keturias pirkimo dalis: 1-a pirkimo dalis - ,,Virvutė elastinė su kabinimo elementais“; 2-a pirkimo dalis - ,,Žibintuvėlis kariškas“; 3-ia pirkimo dalis - ,,Atšvaitas“; 4-a pirkimo dalis - ,,Diržas lauko uniformos kelnių“. Pasiūlymų pateikimo terminas 2026-01-13 10 val.

Ieškovas pateikė 2026-01-12 pasiūlymą pirkimo 2-ai daliai.

2026-04-22 viešojo pirkimo „Ekipuotės prekės ir diržai lauko uniformos“ komisija, įvertinusi ieškovo pasiūlymą 2-oje pirkimo dalyje, nustatė: 1) kad UAB „M&M Trade Lt“ turi skolą VMI; 2) kad į Nepatikimų tiekėjų sąrašą UAB „M&M Trade Lt“ neįtrauktas; 3) kad EBVPD C skiltyje C11 punkte ,,Rimti profesiniai pažeidimai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 str. 4 d. 7 p., VPĮ 46 str. 6 d. 3 p“ (a) papunktyje ,,yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai; Nuo 2022-08-12 pildydamas EBVPD tiekėjas yra informuotas ir supranta, kad finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimu taip pat gali būti laikomi atvejai, kai tiekėjas nepateikia privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui ar juos pateikia nesilaikydamas privalomų teisės aktų reikalavimų. Išsamiau: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/ finansiniu-ataskaitų-nepateikimas)“ - tiekėjas atsakė ,,Ne“; 4) kad ieškovas nuo 2026-02-13 yra įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. UAB „M&M Trade Lt“ į šį sąrašą įtraukė GRA Avalynės pirkime (CVP IS 5244298), nes turėdamas pašalinimo pagrindą EBVPD C skiltyje C11 punkte pateikė melagingą informaciją; 5) kad UAB „M&M Trade Lt“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 m. VĮ Registrų centrui pateikė 2026-02-04. Siekiant patikrinti, ar UAB ,,M&M Trade Lt” yra sumokėjęs privalomus mokesčius, ar nėra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimų, ar teisinga informacija pateikta tiekėjo su pasiūlymu pateiktoje EBVPD, taip pat išsiaiškinti tiekėjo ,,apsivalymo“ priemones, kurių tiekėjas ėmėsi, atsakovas paprašė ieškovo per 3 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos pranešimo CVP IS priemonėmis pateikimo dienos: 1) pateikti aktualią VMI Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymą; 2) pateikti informaciją apie sąlygas, nustatytas VPĮ 46 str. 10 d., ir paaiškinti VPĮ 46 str. 4 d. 7 p. (pirkimo sąlygų 4 priedas „Tiekėjų pašalinimo pagrindai ir reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai“) nustatytą tiekėjo pašalinimo pagrindą ir EBVPD yra pateikęs melagingą informaciją; 3) paaiškinti ir pateikti įrodymus, kad tiekėjas nėra padaręs rimto profesinio pažeidimo, dėl kurio perkančioji organizacija abejotų tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai (pašalinimo pagrindas nustatytas VPĮ 46 str. 4 d. 7 p. pagrindu), t. y. įmonės parengti ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti 2024 m. finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti nesilaikant nustatytų terminų, t. y. tik 2026-02-04.

2026-04-30 ieškovas pateikė pažymą, kad neturi skolų valstybės/savivaldybių biudžetams, ieškovas paaiškino, kad per klaidą nebuvo pateikęs finansinės atskaitomybės, nors ji buvo parengta ir patvirtinta, nes 2024–2025 m. bendrovėje buvo vykdoma esminė organizacinės struktūros pertvarka, apimanti funkcijų perskirstymą, finansų kontrolės stiprinimą bei atsakomybės sričių aiškų atribojimą, tiekėjas vykdė sisteminį valdymo ir finansų funkcijų reorganizavimą, pasikeitė išorinės apskaitos paslaugų teikėjas, darbo sutartis su už buhalteriją atsakinga darbuotoja buvo nutraukta. Pažymėjo, kad EBVPD pildymo metu ieškovas sąžiningai vertino, jog C skilties C11 punkte „Rimti profesiniai pažeidimai“ pagal VPĮ prašomą nurodyti informaciją apie kompetentingų institucijų skirtas baudas ir oficialiai konstatuotus pažeidimus. Kadangi bendrovei nebuvo skirta jokia bauda ar kita sankcija, taip pat nebuvo priimtas nutarimas ar kitas dokumentas, kuriuo būtų konstatuotas padarytas pažeidimas, šioje skiltyje buvo pažymėtas atsakymas „Ne“.

2026-05-18 atsakovas priėmė sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, pateiktą 2-ai pirkimo daliai, nes nustatyta, kad tiekėjas turi VPĮ 46 str. 4 d. 7 p. (pirkimo sąlygų 4 priedas „Tiekėjų pašalinimo pagrindai ir reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai“) įtvirtintą tiekėjo pašalinimo pagrindą (tiekėjas yra padaręs finansinį nusižengimą, apie tai nenurodė EBVPD, ir yra įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą) ir tiekėjas nepateikė pakankamų savęs apsivalymo priemonių, paneigiančių abejones dėl jo patikimumo.

Ieškovas 2026-05-28 pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti 2026-05-18 sprendimą atmesti jo pasiūlymą 2-ai pirkimo daliai. Pretenziją ieškovas grindė tuo, kad pildydamas EBVPD neturėjo tyčios suklaidinti GRA, finansinės ataskaitos pateiktos, buvo netinkamai įvertinti duomenys apie ieškovo taikytas „apsivalymo“ priemones, sprendimas atmesti pasiūlymą pažeidžia proporcingumo, ekonominio racionalumo, viešojo intereso užtikrinimo, procesinio nuoseklumo principus, perkančioji organizacija viršijo jai suteiktą diskreciją ir ignoravo ilgametę sėkmingą bendradarbiavimo praktiką su ieškovu.

Atsakovas 2026-06-04 ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą atmetė.

2026-06-04 sprendimu laimėjusiu 2-oje pirkimo dalyje pripažintas trečiojo asmens EuroSec OŰ pasiūlymas. Pirkimo sutarties sudarymas atidėtas 10 dienų.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo pašalinimo iš pirkimo pagrindų ir tiekėjo pateiktų patikimumo atkūrimo/apsivalymo priemonių vertinimo.

Dėl ieškovo pašalinimo pagrindų ir jo patikimumo atkūrimo

Atviro konkurso „Ekipuotės prekės ir diržai lauko uniformos“ sąlygų 13.1.2 p. numatyta, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra atmetamas, jeigu yra bent vienas VPĮ 46 straipsnyje (pirkimo sąlygų 4 priedas „Tiekėjų pašalinimo pagrindai ir reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai“) nustatytas tiekėjo pašalinimo pagrindas arba perkančiosios organizacijos prašymu nepateikė ar nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie pašalinimo pagrindų nebuvimą CVP IS priemonėmis. Reikalavimai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo bei jų nebuvimą patvirtinančių dokumentų nurodyti pirkimo sąlygų 3.1 p. Pirkimo sąlygose įtvirtinta, kad perkančioji organizacija tikrins tiekėjo ir ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas siekdamas pagrįsti atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, pašalinimo pagrindų, kurie nurodyti pirkimo sąlygų 4 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai, reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai“ nebuvimą. Tiekėjas ir subtiekėjai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas pagrįsdamas atitikimą pirkimo sąlygose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams, kartu su pasiūlymu turi pateikti užpildytą pirkimo sąlygų 5 priedą „Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas“ (toliau – EBVPD) pagal VPĮ 50 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis pirkimo sąlygų 3.1.4 p., perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų, išskyrus VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus (tačiau atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas). Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal VPĮ 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją (pirkimo sąlygų 3.1.5 p.).

Pirkimo sąlygų 4 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai, reikalaujami kvalifikacijos reikalavimai“ numatytas pašalinimo pagrindas – tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Iš Lietuvoje įsteigtų subjektų įrodančių dokumentų nereikalaujama. Užtenka pateikto EBVPD (lentelės „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 10 p.). Taip pat nurodyta, kad priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šiame punkte nurodytu pašalinimo pagrindu, be kita ko, atsižvelgiama į nacionalinėje duomenų bazėje adresu: https://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php paskelbtą informaciją, taip pat į šiame informaciniame pranešime pateiktą informaciją: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/finansiniu-ataskaitu-nepateikimas-gali-tapti-kliutimi-dalyvauti-viesuosiuose-pirkimuose/.

Nagrinėjamu atveju ieškovas su pasiūlymu pateikė EBVPD, kuriame nurodė neegzistuojant su nemokumu, interesų konfliktu ar profesiniais nusižengimais susijusių pašalinimo pagrindų. Ieškovas EBVPD III dalies C11 punkte, atsakydamas į klausimą, ar yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, pažymėjo atsakymą „Ne“.

Byloje nustatyta ir dėl to nekilo ginčas, kad EBVPD pildymo metu 2026-01-12, ieškovas nebuvo Juridinių asmenų registrui pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 metus. Ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2024 m. pateikti Registrų centrui 2026-02-04.

Taip pat nustatyta, kad kitame atsakovo vykdytame pirkime „Avalynės pirkimas“ 2026-02-13 buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu, nustačius, kad padarytas rimtas profesinis pažeidimas - finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, ir įtraukti ieškovą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 52 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 3 d., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., 58 str. 2 d.). Už metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 str. 12 d. 2 p., 12 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 ataskaitinius metus turėjo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti iki 2025-05-31, tačiau to nustatytu terminu nepadarė. Kaip matyti iš EBVPD turinio, jame yra aiškiai nurodyta, kad rimtu profesiniu pažeidimu laikomi finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimai, be to, paryškintu šriftu detalizuota, kad pildydamas EBVPD tiekėjas yra informuotas ir supranta, kad finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kai tiekėjas nepateikia privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui ar juos pateikia nesilaikydamas privalomų teisės aktų reikalavimų. Dar daugiau – tiek EBVPD, tiek pirkimo sąlygų 4 priedo lentelėje „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ pateikta nuoroda į Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje esančią informaciją apie aptariamą pašalinimo pagrindą, juridinio asmens atskaitomybės dokumentų reikšmę ir pan. Nustatyta, kad 2026-01-12 pasiūlymas ir 2026-01-12 EBVPD pasirašyti ieškovo direktoriaus M. M., kuris turėjo žinoti (negalėjo nežinoti), jog finansinės atskaitomybės dokumentai ne tik įstatymo nustatytu terminu, bet ir pasiūlymo pateikimo dieną Registrų centrui nepateikti. Nepaisant to, ši pašalinimo pagrindą sudaranti aplinkybė EBVPD nebuvo atskleista. Taigi ieškovo kaip profesionalaus tiekėjo interpretacijos dėl šio pašalinimo pagrindo turinio bei samprotavimai apie tai, kad jis neturėjo informuoti perkančiosios organizacijos apie tokio pobūdžio pažeidimą, atitinkamai pildydamas EBVPD, nes nebuvo už jį baustas ir tai esąs „nerimtas“ profesinis pažeidimas, neturi jokio teisinio pagrindo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad aptariamam pašalinimo pagrindui konstatuoti būtinas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų nustatytas pažeidimas ar paskirta sankcija, kadangi nei ginčo santykiams taikytinos VPĮ nuostatos, nei pirkimo sąlygos šio pašalinimo pagrindo nesieja nei su administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos paskyrimu, nei su žalos atsiradimu – pakanka, kad pats pažeidimo faktas būtų įrodytas tinkamomis priemonėmis, šiuo atveju, viešo juridinių asmenų registro duomenimis.

Pažymėtina, kad finansinių ataskaitų viešumas leidžia įvertinti tiekėjo finansinę būklę. Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 13 str. 7 d. įtvirtinta, kad iki finansinių ataskaitų parengimo į įmonės finansinę apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. Kaip matyti iš UAB Meso group, vykdančio ieškovo buhalterinę apskaitą, 2026-03-02 patvirtinimo, 2024 m. finansinių ataskaitų rengimo laikotarpiu trūko dalies apskaitos dokumentų, dokumentacija tvarkyta nepilnai ir netvarkingai. Šios byloje nurodomos aplinkybės vienareikšmiškai pagrindžia, kad ieškovas, kuris netvarkingai fiksavo ūkines operacijas, nevedė apskaitos taip, kad būtų sąlygos įstatymų nustatyta tvarka parengti metines finansines ataskaitas, ir tai truko daugiau nei vienerius metus, negali būti laikomas patikimu. Tiekėjas, kuris nuolat nevykdo reikšmingos įstatyminės pareigos ir tai nutyli, pagrįstai kelia abejonių dėl savo rūpestingumo ir sąžiningumo.

Taigi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad, visų pirma, ieškovas pasiūlymo pateikimo metu atitiko pirkime nustatytą pašalinimo pagrindą, nes buvo padaręs finansinės atskaitomybės teisės aktų pažeidimą (rimtą profesinį pažeidimą), ir antra, pateikė melagingą informaciją, nes EBVPD nenurodė šio objektyvaus fakto egzistavimo, trečia, ginčo pasiūlymo vertinimo metu ieškovas buvo įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (nuo 2026-02-13, sprendimo neskundė). Skundžiamame atsakovo sprendime atmesti ieškovo pasiūlymą nurodomos visos šios faktinės aplinkybės, todėl teismas pasisako ir dėl kitų (šalia tiesiogiai įvardinto VPĮ 46 str. 4 d. 7 p.) pašalinimo pagrindų.

VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį 46 straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas).

Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą; 2024-01-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 p.).

Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys. Byloje nustatyti objektyvūs faktai, kad nustatytu terminu (ir iki pasiūlymo pateikimo) ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti RC. Ieškovas teigia, kad jo atsakymas „Ne“ buvęs teisinio vertinimo, o ne fakto klausimas. Tačiau su tuo nesutiktina. Pastebėtina, kad EBVPD III dalies C11 punkto a papunktyje tiekėjo klausiama ne to, ar jis pats savo pažeidimą laiko rimtu, o to, ar jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir ar nuo jo padarymo praėjo mažiau kaip vieni metai; kaip jau buvo minėta, prie klausimo pateiktame paaiškinime tiesiogiai nurodyta, kad tokiu pažeidimu gali būti laikomas ir privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Registrų centrui ar jų pateikimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Įstatyme (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis) nustatyto termino praleidimas yra objektyvus, kalendoriškai patikrinamas faktas, kuriam nustatyti jokio teisinio aiškinimo nereikia. Tuo tarpu vertinimas, ar toks pažeidimas kelia abejonių tiekėjo sąžiningumu ir ar pašalinimas būtų proporcingas, pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį priskirtas perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui. Tiekėjo elgesys, nusprendžiant, kad jo pažeidimas „nerimtas“, ir dėl to jo neatskleidžiant, nesuderinamas su EBVPD, kaip oficialaus tiekėjo pareiškimo apie pašalinimo pagrindų nebuvimą (VPĮ 50 straipsnio 2 dalis), paskirtimi. Taigi objektyvusis melagingos informacijos elementas nustatytas.

Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus.

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas, teikdamas pasiūlymą, neatskleidė finansinės atskaitomybės nepateikimo registrui fakto. Taigi objektyvūs duomenys patvirtina, kad ieškovo pasiūlyme nurodyta informacija, susijusi su ieškovo atitiktimi Pirkimo sąlygų 3.1 punkte nustatytam reikalavimui dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo, neatitiko tikrovės. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovas yra patyręs tiekėjas, pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtinantys, kad jis nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl ieškovui neabejotinai buvo žinoma, jog rengiant pasiūlymą būtina atsižvelgti į tai, ko reikalauja perkančioji organizacija, ir pateikti visą prašomą informaciją tiksliai tam, kad pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus (VPĮ 2 straipsnio 45 dalis). Informacijos, neatitinkančios objektyvios tikrovės, nurodymas EBVPD, tą aiškiai suprantant (vadovui dėl turimų atsakomybių privalant suprasti), vertintinas kaip siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją.

Remdamasis Teisingumo Teismo praktika, kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; į informacijos vertinimo kaip melagingos reguliavimą įeina tiek aktyvūs tiekėjo veiksmai, kaip antai falsifikavimas, tiek neveikimas, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78 p., 79 p. ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021, 43 p., 2024-01-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 76 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyti tiekėjo veiksmai, neigiant akivaizdžius faktus, vertintini mažų mažiausiai kaip itin didelis nerūpestingumas, siekiant suklaidinti perkančiąją organizaciją. Bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus subjektas, prieš tvirtindamas EBVPD, kad nėra padaręs finansinės atskaitomybės teisės aktų pažeidimų, turėtų šią informaciją pasitikrinti. Dėl to teismas sprendžia, kad nustatytas ir subjektyvusis elementas. Paminėtina ir tai, kad net po to, kai atsakovas 2026-02-13 Avalynės pirkime analogišką deklaraciją pripažino melaginga, ieškovas ginčo pirkime savo iniciatyva EBVPD nepatikslino ir apie pažeidimą atsakovo neinformavo, o paaiškinimus teikė tik gavęs atsakovo 2026-04-22 paklausimą.

Minėta, kad ieškovas neginčijo atsakovo kitame pirkime (Avalynės pirkimas) priimto 2026-02-13 sprendimo įrašyti ieškovą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Pagal VPĮ 46 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų. Pirkimo dokumentuose nustatytas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas pašalinimo pagrindas (pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 7 eil.), pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį sprendžiant dėl pašalinimo gali būti atsižvelgiama į pagal VPĮ 52 straipsnį skelbiamą informaciją, be to, pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą tiekėjas šalinamas ir tada, kai dėl ankstesnėje procedūroje pateiktos melagingos informacijos jis per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūros. Atsakovas ginčijamo sprendimo negrindė vien įrašu Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše, jis savarankiškai įvertino šiame pirkime pateiktą EBVPD ir ieškovo paaiškinimus su papildomais dokumentais. Visgi ieškovas nuo 2026-02-13 įrašytas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, todėl atsakovas turėjo teisę į šią aplinkybę atsižvelgti kaip į papildomai patvirtinančią abejones ieškovo patikimumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo tiek VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje (pirkimo sąlygų 4 priedo lentelės „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 10 eil.) įtvirtinto pašalinimo pagrindo egzistavimą, tiek tai, kad ieškovas EBVPD pateikė tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją apie šio pagrindo nebuvimą.

Pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes.

VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo) atkūrimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 109 punktas).

VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos, reglamentuojančios vadinamąjį tiekėjo reabilitacijos, arba „apsivalymo“ (angl. self-cleaning), institutą, yra kildinamos iš Direktyvos 2014/24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019-06-19 sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas). Perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, kad perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą tam, kad, ji galėtų, be kita ko, ypatingą dėmesį skirti proporcingumo principui, taikydama neprivalomuosius pašalinimo pagrindus (2019-06-19 sprendimo Meca, C-41/18, 30 ir 32 punktai). Pagal šį principą reikalaujama, kad perkančioji organizacija pati išnagrinėtų ir įvertintų faktines aplinkybes (2019-10-03 sprendimo Compania Nationala de Administrare a Infrastructurii Rutiere SA, Nr. C 267/18, 27 punktas).

Kasacinis teismas, įvertinęs aptariamą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad galimybė pasinaudoti savo patikimumo atkūrimo institutu gali būti taikoma ne tame pačiame viešajame pirkime, kuriame tiekėjas pašalintas iš jo procedūrų, be kita ko, ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, o tik naujame (paskesniame) viešajame pirkime – tiekėjas, teikdamas jame pasiūlymą, kartu gali pateikti ir duomenis, įrodančius, jog ėmėsi efektyvių ir tinkamų priemonių, nurodytų VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte, taip sudarydamas prielaidas perkančiajai organizacijai įvertinti, ar tų priemonių pakanka tam, kad tiekėjas vėl būtų pripažintas patikimu ir taip išvengtų pašalinimo iš pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 110 punktas). Kitaip tariant, jeigu viešojo pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi, nusprendžia, kad tiekėjo pašalinimas yra proporcingas, ir priima sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, toks tiekėjas galėtų bandyti įrodyti savo patikimumo atkūrimą remdamasis VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi, tačiau ne tame pačiame, o tik kitame pirkime. Tokia pozicija koreliuoja ir su Teisingumo Teismo praktika, kad perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, jog perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą (Teisingumo Teismo 2019-06-19 sprendimas byloje Meca, C-41/18, 30 ir 32 punktai). Taigi ieškovo teiginiai (ieškinio 74 p.), kad šioje nutartyje kasacinis teismas įpareigojo perkančiąsias organizacijas vertinti „apsivalymo“ priemones tame pačiame pirkime, o tokio vertinimo ribojimą pripažino nesuderinamu su proporcingumo principu, neatitinka nutarties turinio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas EBVPD ir vėliau ginče apskritai neigė pašalinimo pagrindo buvimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, paprašytas atsakovo, 2026-04-30 pateikė paaiškinimus ir dokumentus, siekdamas pagrįsti savo reabilitaciją, kurie susiję su 2024–2025 m. vykdyta bendrovės organizacinės struktūros pertvarka (2024-11-11 direktoriaus įsakymas dėl organizacinės struktūros pakeitimo, 2025-07-14 direktoriaus įsakymas dėl finansų funkcijos organizavimo), buhalterinės apskaitos paslaugų teikėjo pasikeitimu (2023-07-05 pranešimas dėl verslo perleidimo), už apskaitą atsakingos darbuotojos atleidimu (2023-12-29 pranešimas), 2024–2025 m. vykdytais didelės apimties projektais, taip pat 2026-02-05 direktoriaus patvirtinta Vidaus veiksmų ir atskaitomybių plano tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija sprendė klausimą dėl ieškovo ,,apsivalymo“ priemonių pakankamumo, sprendė dėl tiekėjo pašalinimo proporcingumo. Nors pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką atsakovas tokios pareigos šiame pirkime neturėjo, jis 2026-04-22 raštu pats pasiūlė ieškovui pateikti informaciją apie VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nurodytas priemones, o 2026-05-18 sprendime ir 2026-06-04 atsakyme į pretenziją pasisakė dėl ieškovo pateiktų dokumentų turinio, jų priėmimo laiko ir ryšio su padarytu pažeidimu. Todėl ieškovo teiginiai, kad „apsivalymo“ priemonės buvo ignoruotos, o sprendimas priimtas formaliai ir automatiškai, neatitinka perkančiosios organizacijos sprendimų turinio.

Juridinių asmenų registro viešais duomenimis nustatyta, kad ieškovas finansinės atskaitomybės dokumentus Registrų centrui iš esmės nuolat teikė vėluodamas.

Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju finansinių ataskaitų nepateikimą laiku nulėmė esminė vidaus struktūros pertvarka, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės pasikeitimas, ankstesnių apskaitos dokumentų trūkumai ir didelės apimties projektai, kurie objektyviai padidino finansų skyriaus darbo krūvį ir užtęsė finansinių ataskaitų tvirtinimo procedūras. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo buhalterinių paslaugų teikėjas pasikeitė 2023-07-05, bendrovės vadovas 2024-11-11 patvirtino ieškovo vidaus organizacinę struktūrą, 2025-07-14 įsakymu ją pakeitė, tačiau nepaisant šių priemonių/įvykių teisės aktų reikalavimai toliau nebuvo vykdomi ir finansinės atskaitomybės dokumentai už 2024 m. ne tik laiku (2025-05-31), bet ir artimu bendrovės vidaus organizaciniams 2025 m. pakeitimams terminu Registrų centrui nepateikti. Pažymėtina, kad būtent bendrovės vadovas pagal ABĮ yra atsakingas už finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą ir pateikimą, nepriklausomai nuo šiai funkcijai užtikrinti paskirtų asmenų kiekio ir struktūros. Ieškovas pateikė 2026-02-05 Vidaus veiksmų ir atskaitomybių plano tvarką, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie faktinius šios tvarkos įgyvendinimo veiksmus, skaitmeninių planavimo ir/ar kontrolės priemonių įdiegimą, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog tiekėjo patikimumas ginčo srityje gali būti laikomas atkurtu.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas tiek pirkimo procedūrose, tiek teisme iš esmės neigia ir pažeidimo rimtumą, ir melagingos informacijos pateikimo faktą, o tokia pozicija sunkiai suderinama su patikimumo atkūrimo esme, nes VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytos priemonės (bendradarbiavimas išaiškinant pažeidimą, prevencinių priemonių įgyvendinimas) suponuoja, kad tiekėjas pažeidimą pripažįsta ir suvokia jo reikšmę.

Vien tai, jog tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė dokumentus, kurie, tiekėjo nuomone, jį reabilituoja, nereiškia, kad perkančioji organizacija negali tiekėjo pašalinti, jeigu pripažįsta, jog tiekėjo pateikti dokumentai nėra pakankami laikyti jį patikimu ir nešalinti iš pirkimo. Tačiau perkančioji organizacija, atsisakydama taikyti konkretaus tiekėjo atžvilgiu apsivalymo doktriną ir priimdama sprendimą dėl to pašalinti tiekėją iš pirkimo, tokį sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju atsakovas šią pareigą įvykdė ir įvertino ieškovo 2026-04-30 pateiktus papildomus dokumentus, o šiam vertinimui iš esmės pritarė teismas šio sprendimo 43 p.

Pažymėtina, kad teigiami tiekėjo elgsenos pakitimai turi būti esminiai ir žymūs, o ne deklaratyvūs ar fragmentiški. Tiekėjo pritaikytos ir nuolat taikomos priemonės turi būti tęstinio pobūdžio ir įtikinti perkančiąją organizaciją, kad bus pasiekti VPĮ įtvirtinti tikslai, kurių siekiama nustatant pašalinimo pagrindus. Faktinis tiekėjo „apsivalymas“ reiškia tai, kad jo pritaikytos priemonės turi sudaryti sąlygas realiai atkurti tiekėjo patikimumą ir ateityje užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Ginčo atveju atsakovas atliko ieškovo pateiktų reabilitacijos dokumentų vertinimą, t. y. perkančioji organizacija įvertino nurodytas ,,apsivalymo“ priemones, jų pakankamumą ir padarė išvadą, jog jos nesudaro galimybės ieškovo iš pirkimo nešalinti. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ėmėsi priemonių pažeidimui išaiškinti bei, siekdamas įrodyti savo patikimumą, prevencinių priemonių ateityje, kaip tai numatyta VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto b ir c papunkčiuose. Pateikti duomenys dėl priemonių, skirtų tolesnei pažeidimų prevencijai, nelaikytini pakankamais ir įtikinamais (VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 2 punktas), todėl vertintina, kad atsakovas pagrįstai pašalino ieškovą iš pirkimo.

Dėl sprendimo atitikimo proporcingumo ir kt. viešųjų pirkimų principams

Pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Kasacinis teismas, remdamasis Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, kad perkančioji organizacija negali automatiškai padaryti išvados dėl pašalinimo pagrindo taikymo – ji turi pati, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes ir proporcingumo principą, rūpestingai ir nešališkai įvertinti tiekėjo elgesį ir spręsti, ar padarytas pažeidimas yra pakankamai rimtas (esminis, reikšmingas), kad nutrūktų pasitikėjimo tiekėju santykis; ar tiekėjo elgesys mažareikšmis, ar sukėlęs realių ir pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktinius tame pirkime susiklosčiusios situacijos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-01-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 95, 98–100 punktai).

Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma – finansinių ataskaitų pateikimo vėlavimo trukmė (280 dienų, t. y. pažeidimas nebuvo nei trumpalaikis, nei „operatyviai ištaisytas“), pažeidimo pasikartojantis pobūdis, tai, kad pasiūlymo pateikimo dieną pažeidimas nebuvo pašalintas ir nuo pažeidimo nebuvo praėję vieneri metai, kad pažeidimas nuslėptas EBVPD dviejuose tos pačios perkančiosios organizacijos pirkimuose ir kad ieškovas deklaracijos nepatikslino net sužinojęs apie atsakovo poziciją, – leido atsakovui pagrįstai spręsti, jog ieškovo elgesys nėra mažareikšmis ir kelia realių abejonių jo patikimumu ir rūpestingumu. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad dėl pažeidimo nekilo žalos valstybei ar tretiesiems asmenims, šios išvados nekeičia, nes aptariami pašalinimo pagrindai siejami ne su žala, o su pasitikėjimo tiekėju praradimu. Todėl ieškovo pašalinimas pripažintinas proporcingu jo elgesiui.

Ieškovas teigia, kad jo pašalinimas pažeidžia ekonominio racionalumo ir viešojo intereso principus, nes trečiojo asmens pasiūlymo kaina 423 514,52 Eur (21,27 proc.) didesnė. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad racionalus lėšų panaudojimas nepateisina viešųjų pirkimų principų ir imperatyviųjų VPĮ reikalavimų pažeidimų ir negali būti suabsoliutinamas; neteisėtas šio tikslo suabsoliutinimas būtų konstatuojamas tuo atveju, jei perkančioji organizacija sudarytų sutartį su tiekėju tik dėl jo pasiūlytos mažiausios kainos, pažeisdama VPĮ nuostatas; spręsti dėl šio principo pažeidimo nevertinant, kodėl mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis nebuvo pripažintas laimėtoju, nėra pagrindo. VPĮ 46 straipsnio 5 dalis leidžia netaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytų pašalinimo pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, – didesnė kito dalyvio pasiūlymo kaina tokiu išimtiniu atveju nelaikytina. Viešasis interesas viešuosiuose pirkimuose apima ir tai, kad sutartys būtų sudaromos su patikimais, teisingą informaciją apie save teikiančiais tiekėjais, o visiems dalyviams pašalinimo pagrindai būtų taikomi vienodai.

Ieškovo nurodoma ilgametė sėkminga bendradarbiavimo su atsakovu praktika ir tinkamai įvykdytos ankstesnės sutartys įstatyme nustatyto pašalinimo pagrindo nepaneigia: pašalinimo pagrindų nebuvimas tikrinamas kiekviename pirkime pagal jo metu egzistuojančias aplinkybes, o ankstesnių sutarčių įvykdymas apibūdina tiekėjo pajėgumą, bet ne jo pareigos teikti teisingą informaciją ir laikytis finansinės atskaitomybės reikalavimų vykdymą. Atsižvelgimas į ankstesnį bendradarbiavimą kaip į pagrindą netaikyti pašalinimo pagrindo vienam tiekėjui pažeistų kitų dalyvių lygiateisiškumą. Nepagrįstas ir ieškovo argumentas dėl procesinio nuoseklumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ankstesniuose pirkimuose būtų žinojęs apie ieškovo vėlavimus teikti finansines ataskaitas ir juos toleravęs; aplinkybė, kad pažeidimas anksčiau nebuvo pastebėtas, nesukuria tiekėjui teisėto lūkesčio, jog įstatyme nustatytos pareigos nevykdymas ir ateityje neturės padarinių, juolab kad pareiga deklaruoti pažeidimą EBVPD tenka pačiam tiekėjui. Priešingai, atsakovo praktika nuosekli – tas pačias aplinkybes jis vienodai įvertino tiek Avalynės pirkime (2026-02-13), tiek šiame pirkime.

Teismas nepasisako dėl kitų neaptartų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo išnagrinėjimui.

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, nenustačius pagrindo pripažinti neteisėtu ieškovo ginčytus atsakovo veiksmus, atmetant ieškovo pasiūlymą, ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovo 2026-05-18 sprendimą netenkintini.

Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2026-07-20 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti atsakovo vykdomo atviro konkurso „Ekipuotės prekės ir diržai lauko uniformos“ (pirkimo Nr. 5669276) 2-osios pirkimo dalies („Žibintuvėlis kariškas“) procedūras, uždraudžiant Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos sudaryti 2-osios pirkimo dalies viešojo pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau yra sudaryta – sustabdyti jos vykdymą (arba jos dalies vykdymą) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje (CPK 150 straipsnis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas

Duomenų apie atsakovo byloje patirtas išlaidas nepateikta. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 8800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinės pagalbos išlaidų (už atsiliepimo, tripliko parengimą). Iki bylos išnagrinėjimo pateikti dalies išlaidų (6300 Eur) apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, likusiai daliai apmokėjimo terminas bylos išnagrinėjimo iš esmės dieną nebuvo suėjęs. Trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai byloje neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, trečiojo asmens naudai iš ieškovo priteistinos 8800 Eur bylinėjimosi išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepatirtos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-423⁸ straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti. Priteisti trečiajam asmeniui EuroSec OŰ, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) M&M Trade Lt“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026-07-20 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.