Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavaduotojas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis 2026-04-12 apie 14:58 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje link kelio Nr. 172 (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Lexus UX250H“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio neblaivumą. Šiais savo nusikalstamais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis KAL1 dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2026-04-11, vakare su draugais vartojo daug alkoholio pas save, nebaigtos statybos sklype, ten miegojo, todėl kitą dieną, t.y. 2026-04-12 apie 14 val., išvažiavo iš namų, vairavo savo darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Lexus UX250H. Prieš važiuodamas galvojo, kad yra blaivas, nejautė jokių neblaivumo požymių, todėl nusprendė važiuoti. Važiojant sustabdė policijos pareigūnai. Jie jam patikrino blaivumą, kur jis iš pirmo pūtimo įpūtė apie 1,7 promiles, o antru putimu 1,58 promiles, su alkotesterio parodymais sutiko. Jis savo kaltę pripažįsta, taip atsitiko pirmą kartą, todėl prašo leisti jam būti nenuteistam, nutraukiant šį ikiteisminį tyrimą laidavimu, laiduoti galės jo sugyventinė (duomenys neskelbtini), kuri jam yra autoritetas, labai geri santykiai. Jis pasiryžęs keisti gyvenimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis KAL1 davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje (b. l. 33, 40-42).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2026-04-12 apie 14:58 val., adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje kelio ženklas Nr.410 „Eismas ratu“ link kelio Nr. 172 Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai, KAL1 , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu buvo nustatytas 1,58 prom. girtumo laipsnis (b. l. 4-7).

Liudytoja Renata Gulbova apklausos metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – VPK), Kelių policijos valdybos 1-ojo poskyrio vyresniosios specialistės pareigose. Dirba slenkančiu darbo grafiku po 12 valandų – paprastai tris dienas dirba, tris dienas yra laisva. 2026-04-12 tarnybą pradėjo 06:30 val. ir baigė 18:30 val. Tarnybą vykdė kartu su Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu Danu Asanavičiumi. Patruliavo tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, radijo šaukiniu V1813. Tarnybos metu vykdė specialiąją priemonę – vairuotojų blaivumo kontrolę. Apie 2026-04-12 14:58 val., (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu Nr. 172 (duomenys neskelbtini), ties kelio ženklu Nr. 410 „Eismas ratu“, sustabdė automobilį „Lexus“, valstybinis (duomenys neskelbtini) . Transporto priemonę vairavo KAL1 . Pirmo patikrinimo metu, naudojant bekontaktį alkotesterį, iš vairuotojo burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Vairuotoją patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0010, patikros Nr. 2426301, nustatyta: pirmuoju pūtimu – 1,73 promilės, antruoju pūtimu – 1,58 promilės. Prieš atliekant neblaivumo patikrinimą, vairuotojas akivaizdžiai svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus, ar tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas nurodė, kad nevartojo, tačiau vėliau prisipažino, kad 2026-04-11 laikotarpiu nuo 19:00 val. iki 20:00 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Taip pat buvo surašytas daiktų ir vietos apžiūros protokolas bei neblaivumo nustatymo aktas. Transporto priemonė buvo išgabenta į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 26-28).

Liudytojas (duomenys neskelbtini) apklausos metu parodė, kad jis yra įtariamojo KAL1 sūnus, bei yra tos pačios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Apie 2026-04-12 įvykį nieko nežino, tik tiek kiek jam pats tėvas yra papasakojęs, todėl nieko papildomai pridėti negali. Jis atvyko su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2026-04-15 sudarytų įgaliojimu, kuriame jis yra įgaliotas atsiimti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Lexus UX250H, valst(duomenys neskelbtini) , kuris yra saugojamas automobilių aikštelėje adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 30-33).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2026-04-12 apie 14:58 val. dirbant kartu su vyr. specialiste R. Gulbova, vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje kelio ženklas Nr. 410 „Eismas ratu“, link kelio Nr. 172 (duomenys neskelbtini)buvo sustabdytas automobilis Lexus, valst(duomenys neskelbtini), kurį vairavo KAL1 . Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu iškvėptame ore aptiko alkoholio kvapą. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Alcotest 7510 Nr ARCK-0010, patikros Nr. 2426301, pirmu pūtimu nustatytas 1.73 prom., antru putimu 1,58 prom. girtumas. Prieš patikrinant vairuotojo neblaivumą, vairuotojas akivaizdžiai svirduliavo, nekoordinuoti judesiai. Vairuotojui buvo įteiktas šaukimas apklausai. Buvo užpildytas daiktų ir vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis išvežtas į automobilio stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Filmuota BODY (b. l. 9).

Iš byloje esančio 2026-04-12 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinimo metu KAL1 nustatyti neblaivumo požymiai: 1.1. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius); 1.4. nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija pėda po pėda gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. 3. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo vakar apie 20 val., atlikus tikrinimą prietaisu Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARCK-0010, patikros sertifikatas Nr. 2426301: 3.1 pirmuoju tikrinimu 14.59 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas 3.2 antruoju tikrinimu 15.25 val. nustatytas 1,58 promilių girtumas (b. l. 10).

Iš byloje esančio kvito matyti, kad alkotesteriu Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARCK-0010, patikros sertifikatas Nr. 2426301, KAL1 2026-04-12 14:59 val. nustatytas 1,73 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12).

Iš byloje esančio kvito matyti, kad alkotesteriu Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARCK-0010, patikros sertifikatas Nr. 2426301, KAL1 2026-04-12 15.26 val. nustatytas 1,58 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12).

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atliekama adresu (duomenys neskelbtini), sankryžoje kelio ženklas Nr. 410 „Eismas ratu“ link kelio Nr. 172 (duomenys neskelbtini). Matomas stovintis automobilis pilkos spalvos Lexus UX250H, valst(duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį išoriškai matomas priekinio dešinio durelių kėbulo įlenkimas, kitų kėbulo apgadinimų nesimato. Apžiūrint automobilio salono vidų, tyrimui reikšmingų objektų neaptikta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima (b. l. 13-19).

Iš byloje esančio VŠĮ Emprekis išrašo matyti, kad lengvojo automobilio Lexus UX250H, pasirinkti metai 2020, kaina su PVM 17494 Eur (b. l. 24).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ transporto priemonės išrašo matyti, kad automobilis LEXUS UX250H, valst(duomenys neskelbtini) , valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad KAL1 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2026-04-12 apie 14:58 val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje link kelio Nr. 172 (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Lexus UX250H“paties kaltinamojo KAL1 parodymus, liudytojų Renatos Gulbovos, (duomenys neskelbtini) parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad KAL1 kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje., valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo faktinė sutuoktinė (duomenys neskelbtini) parodė, kad KAL1 yra vertas pasitikėjimo, geras, sąžiningas, ramaus būdo žmogus. Jis atsakingas, supratingas ir darbštus. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Jis įsipareigoja laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jo padaryta veika yra atsitiktinė. Savo veiksmus jis vertina kritiškai ir skaudžiai išgyvena šią situaciją, padarė tinkamas išvadas ir daugiau nedalys naujų nusikalstamų veikų. Ji įsipareigoju daryti teigiamą įtaką savo vyro tolimesniam gyvenimui. Jų santykiai yra labai geri. KAL1 visada klauso jos patarimų, išklauso jos nuomonę, ją pasitiki ir drąsiai kreipiasi visais jam svarbiais klausimais, todėl ji realiai gali daryti teigiamą įtaką jo gyvenimui. Savo artimų asmenų, draugų rate yra teigiamai vertinama, yra sąžininga, atsakinga, darbšti, patikima, neteista, yra dora pilietė bei tikra, kad verta teismo pasitikėjimo. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o ją skirti jo laiduotoja.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius visas šias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės (duomenys neskelbtini) laidavimą. KAL1 kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad KAL1 už KET pažeidimus baustas (b. l. 51-530, baudos sumokėtos. Neigiamai KAL1 charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai KAL1 asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini)yra tinkama būti laiduotoja. (duomenys neskelbtini)teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos faktinis sutuoktinis dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. (duomenys neskelbtini)praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Kaip nurodė (duomenys neskelbtini)teisiamajame posėdyje, kartu jau gyvena daug metų, turi du vaikus, kaltinamasis su ja aptaria įvairias problemas, taip pat daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. (duomenys neskelbtini)gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad (duomenys neskelbtini)suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, (duomenys neskelbtini) rūpi KAL1 ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos (duomenys neskelbtini) laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė KAL1 . Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Įvertinus KAL1 ir (duomenys neskelbtini)finansinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, KAL1 atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam KAL1 atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,51 promilės girtumas, būdamas stipriai apsvaigęs vairavo transporto priemonę ne trumpą atstumą. Tokiais savo veiksmais KAL1 kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju KAL1 požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog KAL1 , sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026-04-13 bus proporcinga girtumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė KAL1 . Skirti trumpesnį terminą teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. KAL1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Lexus UX250H“ UX250H““ (b. l. 21). Automobilio vertė, remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“, su PVM yra 17 494 Eur (b. l. 24)., valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Lexus, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad automobilio vertė yra labai didelė, šeimai bus didelė finansinė našta sumokėti tokią sumą. Teismo vertinimu, taikant kaltinamajam visą transporto priemonės vertės ( 17 494 Eur) konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma būtų neproporcinga, pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą ir trukdytų įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiamus tikslus, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, įvertinęs proporcingumo principą ir teismų praktiką dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) taikymo, sprendžia, kad jam skirtinas dalies turto (automobilio) vertės išieškojimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, nustatant išieškotiną sumą – 9 000 Eur, toks sprendimas atitiks teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu KAL1 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta 2026-05-27 pažyma Nr. APD-2026-062302025-12-03, kurioje nurodyta, kad dėl KAL1 teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė – 266.67 Eur (du šimtai šešiasdešimt šeši Eur 67 ct) dydžio išlaidas. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam KAL1 advokatas Arūnas Alekna buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kadangi byla yra nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), t. y. valstybės garantuojama teisinė pagalba KAL1 buvo užtikrinta teismo, o ne kaltinamojo iniciatyva. Teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos. KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį (duomenys neskelbtini), asmens kodas .(duomenys neskelbtini) , atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2026-04-13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3, 5 dalimis konfiskuoti iš KAL1 dalį automobilio „Lexus UX250H“9 000 Eur., valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą –

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

KAL1 vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl KAL1 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 ir laiduotojai (duomenys neskelbtini), kad: laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.