- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-21
- Bylos Nr.
- eII-880-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00799-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. eII-880-1202/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00799-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.2; 21.10.4 (S)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10240-2026.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10240-2026 nustatyta, kad 2026 m. balandžio 14 d. 21.20 val., (duomenys neskelbtini), P. A. vairavo motociklą „Kawasaki“ v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Tuo P. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo P. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Pagrindiniai skundo argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones). Šio prašymo netenkinus maksimaliai sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).
Skunde pažymima, jog pažeidimas padarytas nepiktybiškai, be tiesioginės tyčios. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones turi teisėtai. Buvo sėkmingai išklausęs visus reikiamus mokymo kursus bei AB ,Regitra” išlaikęs teorijos ir praktikos egzaminus. Fiziškai nuvykus pažymėjimo jam pranešta, jog pažymėjimas negali būti išduotas dėl Valstybinėje mokesčių inspekcijoje esančių neapmokėtų baudų. Tačiau jam nebuvo aiškiai suprantama ir išaiškinta, jog pati teisė vairuoti (kategorijos įgijimo faktas) teisiškai neįsigalioja, kol nėra išduotas fizinis dokumentas (pažymėjimas). Sužinojęs apie šį nesusipratimą, kreipėsi į VMI ir visas turimas baudas apmokėjo. Tai įrodo jo sąžiningumą ir siekį eliminuoti bet kokius pažeidimus ir tai, jog veikė be piktos valios. Jei būtų žinojęs, jog jo išlaikyta A kategorija yra formaliai negaliojanti, prie transporto priemonės vairo nebūtų sėdęs.
Pažeidimas nebuvo pavojingas ir nesukėlė grėsmės kitiems. Faktiškai nieko nepažeidė. Jokio KET pažeidimo nepadarė, tiesiog buvo sustabdytas patikrinimui, tada ir paaiškėjo minėtos aplinkybės.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo iš esmės įvykdo materialiąsias sąlygas teisei gauti (pavyzdžiui, išklauso papildomus vairuotojų mokymus, išlaiko egzaminus), tačiau pažeidžia formaliąją tvarką (pvz., laiku nepateikia pažymos AB „Regitra" arba formaliai neatsiima pagaminto dokumento), tokie veiksmai vertintini kaip mažiau pavojingi, o nuobaudos griežtumas turi būti proporcingas realiam veikos pavojingumui.
Nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini). Savo darbo funkcijas vykdo naudodamasis automobiliu. Vairavimas yra būtinas jo tiesioginėms darbo pareigoms vykdyti, kadangi darbo reikalais dažnai tenka važiuoti į objektus visuose Lietuvos miestuose. Netekus teisės vairuoti ilgesniam laikui negalėtų tinkamai vykdyti darbo funkcijų. Pareiškėjas turi ir finansinių įsipareigojimų.
Institucija atsiliepimų nepateikė.
P. A. skundas netenkinamas.
P. A. skundas vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatvyko į teismo posėdį vykusį 2026 m. liepos 7 d. Teismui susiekus su P. A. šis pranešė, kad pageidauja, jog byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde neneigia kaltės padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 424 straipsnio 3 dalį. P. A. kaltę, be jo paaiškinimų, patvirtina vairuotojų registro įrašas, AB „Regitra“ įgalioto atstovo pranešimas dėl informacijos pateikimo, administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal šio straipsnio 7 dalį vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Žemesnės instancijos teismas
P. A. skunde prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), o šio prašymo netenkinus skundžiamos administracinio poveikio priemonės terminą sumažinti.
Skunde pareiškėjas motyvuodamas prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės pažymi aplinkybę, kad įvykdytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, kadangi jis vairuotojo pažymėjimui gauti su atitinkama kategorija įvykdė visas sąlygas, tačiau jam nebuvo paaiškintos aplinkybės, jog teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę turės tik nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Visgi teismas su šiomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKĮ) 22 straipsnio 31 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nesumokėjusiam visų jam paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kai nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs), vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ir nekeičiamas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Taisyklės) 17 punktas numato, jog pareiškėjui AB „Regitra“ padalinyje pateikus Taisyklių 10 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus Taisyklių 10.2 papunktyje nurodytą dokumentą, įgaliotasis darbuotojas užpildo prašymą ir patikrina ar pareiškėjas neturi nesumokėtų jam paskirtų baudų už padarytus KET pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415, 416, 417, 420, 421, 422, 423, 424, 425, 426, 427, 428, 431, 432, 433, 436, 450, 451, 452, 453, 454 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse ir 463 straipsnyje (kai nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs) (17.4.3 punktas).
Iš pareiškėjo administracinių nusižengimo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. A. administracinio nusižengimo bylose (ROIK) (duomenys neskelbtini), 2026 m. vasario 20 d. nutarimu paskirta bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį sumokėta – 2026 m. kovo 3 d., (ROIK) (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 29 d. nutarimu paskirta bauda pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį sumokėta - 2026 m. balandžio 17 d., (ROIK) (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 12 d. nutarimu paskirta bauda, pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį sumokėta – 2026 m. balandžio 17 d., (ROIK) (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirta bauda pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį sumokėta - 2026 m. balandžio 17 d. Taigi laikytina, jog pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 28 d. išlaikęs A kategorijos teisę vairuoti vairuotojo egzaminą ir kreipęsis dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, būdamas nesumokėjęs baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pagrįstai neišduotas vairuotojo pažymėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio AB „Regitra“ Egzaminų ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo Komandos vadovo J. B. pateikto rašytinio paaiškinimo matyti, jog P. A. teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones suteikta tik 2026 m. balandžio 20 d., t. y. sumokėjus paskirtas ankščiau minėtas administracines baudas. Be to, AB „Regitra“ atstovas pažymėjo, jog teisę vairuoti patvirtina išduotas vairuotojo pažymėjimas, o ne išlaikyto egzamino data. Teismas taip pat pažymi, jog SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar akcinės bendrovės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Pareiškėjo skunde nurodomas motyvas, jog jam nebuvo paaiškinta nuostata, kad teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones jis įgys ne tik apmokėjęs paskirtas baudas, tačiau ir kai jam faktiškai bus išduotas vairuotojo pažymėjimas nėra pagrįstas ir jo atsakomybės nešalina. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Dėl to teismų praktikoje yra preziumuojama, kad asmenys, įgiję teisę vairuoti transporto priemones, t. y. vairuotojai, žino minėtų teisės aktų reikalavimus, juose nustatytas taisykles bei draudimus. Taigi asmuo išsilaikęs vairuotojo teises atitinkamai kategorijai prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra atlikęs visas teisės aktų numatytas procedūras gauti vairuotojo pažymėjimą ir teisę teisėtai dalyvauti viešajame eisme. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pareiškėjo klaidingas įsitikinimas ir tvarkos bei taisyklių nežinojimas įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi, todėl šiuo atveju pareiškėjo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip mažiau pavojingų.
Teismas pažymi, kad P. A. anksčiau minėtas paskirtas administracines baudas iš dalies sumokėjo 2026 m. kovo 3 d., o likusią jų dalį – tik 2026 m. balandžio 17 d., t. y. jau po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo. Todėl pareiškėjo skunde nurodomi motyvai, jog jis nežinojo teisės vairuoti išdavimo ir įsigaliojimo tvarkos bei, sumokėjęs baudas, manė galintis vairuoti transporto priemones neturėdamas fizinio vairuotojo pažymėjimo, yra nepagrįsti, nes administracinio nusižengimo padarymo metu baudos dar nebuvo visiškai sumokėtos, todėl nebuvo susidariusios ir teisinės prielaidos gauti ir naudotis teise vairuoti transporto priemones. Be to, Pareiškėjas nebuvo gavęs galiojančio vairuotojo pažymėjimo su atitinkama kategorijos A žyma, todėl neturėjo jokio pagrindo manyti, kad turi teisę vairuoti A kategorijoms priskiriamas transporto priemones. Paskirtų administracinių baudų sumokėjimas nėra laikytinas vien formaliu reikalavimu, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas tvarką, pagal kurią vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik sumokėjus visas paskirtas baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus šią sąlygą sieja ne su bet kokių administracinių baudų sumokėjimu, o tik su baudų, paskirtų už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse aiškiai įvardytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sumokėjimu. Kaip matyti iš pareiškėjo administracinių nusižengimų išrašo didžioji dalis administraciniu baudų skirtų už Kelių eismo taisykles nebuvo mokamos iki atsiradusios būtinybės kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo padarytas nusižengimas neigiamų padarinių nesukėlė. Vien tai, kad vairuodamas A kategorijos transporto priemonę neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka išduoto vairuotojo pažymėjimo P. A. nesukėlė neigiamų padarinių, nepadarė kitų KET pažeidimų, savaime nereiškia, pažeidimas yra mažesnio pavojingumo. Priešingai, padarytas nusižengimas visiškai atitinka tokio pobūdžio nusižengimų pavojingumo apimtį. Taip pat, vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., teisės pažeidėjui ir būtų kilusios kitokios (griežtesnės) teisinės pasekmės. Taigi vien tai, kad aptariamu atveju reali žala asmenims ar turtui nebuvo padaryta, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, neteikia pagrindo P. A. padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažesnio pavojingumo. Pareiškėjas, nors teisės aktų nustatyta tvarka buvo išlaikęs visus būtinus egzaminus atitinkamos kategorijos transporto priemonės vairuotojo pažymėjimui gauti, administracinio nusižengimo padarymo dieną dar nebuvo pripažintas turinčiu teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę.
Pareiškėjo skunde nurodyta, jog Lietuvos teismų praktikoje panašaus pobūdžio nusižengimai yra vertinami kaip mažiau pavojingi, vis dėlto teismas pažymi, jog kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai.
Kaip minėta ankščiau, ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Todėl neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti mažesnį nei pareiškėjui paskirtas minimalus terminas, nagrinėjamu atveju galima tik vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistina, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017, 16 pastraipa); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).
Skunde pareiškėjas pažymėjo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) svarbą. Teisė vairuoti P. A. yra būtina vykdant darbinę veiklą – P. A. dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) ir savo darbo funkcijas vykdo naudodamasis automobiliu, nes tenka važiuoti į objektus visuose Lietuvos miestuose. Netekus teisės vairuoti ilgesniam laikui negalėtų tinkamai vykdyti darbo funkcijų. Pareiškėjas taip pat turi ir finansinių įsipareigojimų - kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur antstoliams ir po 300 Eur alimentus už sūnaus išlaikymą.
Vis dėlto, šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 pastraipa, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021, 15 pastraipa).Teismui nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui bus sunkiau nuvykti į skirtinguose Lietuvos vietose esančius objektus ir vykdyti darbines funkcijas, tačiau jo įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo, dėl kurių būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą.
Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis administracinių nusižengimų byloje 2AT-1-654/2025,15 pastraipa).
Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis P. A. ne kartą baustas administracine tvarka, administracinio nusižengimo dieną turėjo daug galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šiuo atveju nėra pagrindo charakterizuoti išimtinai teigiamai. Skundžiamame nutarime nėra nustatytos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Šios išvardintos aplinkybės sudarė pagrindą paskirti artimą minimaliam ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudos (350 Eur) dydį, bei minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, tačiau išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba terminą nustatyti trumpesnį, nei numatytas įstatyme, nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta.
Įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą P. A. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10240-2026 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
P. A. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10240-2026 nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.