Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-1013-1202/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-18
Bylos Nr.: II-1013-1202/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-16882-2026-6
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Justas Pažarskis
Pažeidėjas: D. S.
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas Nr. II-1013-1202/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16882-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 18 d. Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, sekretoriaujant Jurgitai Segen, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. S., gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13469-2026.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13469-2026 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g., 2026 m. kovo 26 d., 16 val. D. S. vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“ v. n. (duomenys neskelbtini) lenkė dviratininką. Tuo D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.8 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo D. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Pagrindiniai skundo argumentai

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba teismo nuožiūra skirti kuo trumpesnį terminą, jog būtų proporcingas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijai pareiškėjas buvo pateikęs prašymą, kuriame išdėstė reikšmingas aplinkybes, tačiau iš priimto sprendimo akivaizdu, jog jos nebuvo tinkamai įvertintos. Sprendime tik konstatuota, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą, iš esmės nepasisakant dėl D. S. nurodytų argumentų.

Taip pat, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino, jog įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Institucija netinkamai atsižvelgė į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Tokio pobūdžio nusižengimas, yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą.

Dėl nuovargio pareiškėjas per neatidumą nepastebėjo kelio ženklo, nurodančio dviračių gatvę. Savo kaltę D. S. pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tai buvo atsitiktinė klaida, o ne sąmoningas taisyklių nepaisymas, savo veiksmus vertina kritiškai. Nors formaliai D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau šio konkretaus pažeidimo pavojingumas buvo akivaizdžiai mažesnis nei tipinis tokio pobūdžio pažeidimas. Lenkimas atliktas esant geram matomumui, nedideliam greičiui, nesukeliant avarinės situacijos, nekeliant realaus pavojaus dviratininkui ar kitiems eismo dalyviams. Nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių. Dviračių gatvės specifika yra ta, kad ji fiziškai prilaikyta mišriam eismui, plotis leido saugiai apvažiuoti dviratį.

Specialioji teisė pareiškėjui reikalinga dėl šeimos poreikių – pareiškėjas ir jo žmona dirba (duomenys neskelbtini). Kasdienis susisiekimas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti yra itin komplikuotas ir faktiškai neįmanoma užtikrinti visų šeimos narių poreikių. Pareiškėjas yra pagrindinis šeimos vairuotojas - nuveža ir paimą žmoną į darbą, vienas iš vaikų lanko darželį, o kitu du mokosi jau mokykloje ir papildomai lanko šokių užsiėmimus. Vaikams lankantiems šokių užsiėmimus vyksta ir šokių varžybos, kurios vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose. Kartu su šeima gyvena ir žmonos tėtis, kuriuo reikia nuolatos rūpintis. Be to, pats pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), darbe jo atliekamos funkcijos tiesiogiai susijusios su nuolatiniu vykimu tarp skirtingų (duomenys neskelbtini) objektų, (duomenys neskelbtini) padalinių, administracijos biuro, tiekėjų bei projektuotojų. Šių funkcijų vykdymui darbdavys yra suteikęs automobilį. Praradus galimybę vairuoti, kiltų grėsmė prarasti ir darbą, o tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jo šeimai, išlaikant tris nepilnamečius vaikus.

Institucija atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kol nebuvo rekonstruota gatvė, jis visą laiką važinėdavo. Bet po rekonstrukcijos jis nei karto nevažiavo ir nežinojo, jog ten dviračių gatvė. Pasiėmė žmoną po darbo ir važiavo kartu namo. Važiuodamas palei upę pamatė, jog link žiedo yra kamščiai ir norėjo apvažiuoti automobilių spūstį. Nepastebėjo ženklo „dviračių gatvė“. Gavo vaizdo medžiagą ir pamatė, jog jam paskyrė baudą už tai, kad lenkė dviratį. Tada pasižiūrėjo, jog ten yra dviračių gatvė. Važiavo iš eigos ir nepastebėjo, jog ten yra pasikeitęs eismo reguliavimas. Ženklo nepastebėjo, priešpriešoje nieko nebuvo. Vienas pagrindinių įrankių jo darbe yra automobilis, nes jam reikia susiekti su užsakovais, važiuoti į objektus. Turi tris vaikus, jie lanko būrelius, vienas lanko darželį. Reikia paimti žmoną iš darbo. Žmonos tėvas gyvena su jais, jį reikia vežti į (duomenys neskelbtini) pas daktarus, nes jis yra po (duomenys neskelbtini). Jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, pas jį reikia važiuoti. Pagrindinis šeimos maitintojas yra jis. Proporcingas teisių atėmimo terminas yra mėnuo, paimtų atostogas, kažkaip derintu su darbu. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

D. S. skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

D. S. skunde sutiko padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. D. S. kaltę, be jo paaiškinimų, patvirtina administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini).

Kelių eismo taisyklių 140.8 punktas numato, kad lenkti draudžiama gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 6 dalį vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju D. S. skundžiamu Institucijos nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo paskirta (kaip jau buvo minėta, privalomai skirtina) administracinio poveikio priemonė, jos trukmę nustatant įstatyme numatytai minimaliai ribai.

Žemesnės instancijos teismas

D. S. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), o šio prašymo netenkinus skundžiamos administracinio poveikio priemonės terminą sumažinti proporcingai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad, jo vertinimu, protingas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas yra vienas mėnuo.

Skunde pareiškėjas motyvuodamas prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės pažymi aplinkybę, kad Institucija neatsižvelgė į galimybę jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Vis dėlto priešingai, nei teigia pareiškėjas, Institucija įvertino galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau nenustatė tam teisinio pagrindo, pažymėdama, jog prevenciniai nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų tik simbolines, t. y. iš esmės nenubaustų teisės pažeidėjo, jei teises pažeidėjai būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos, skiriant švelnesnes nuobaudas nei numatyta atitinkamoje sankcijoje. Teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas suteikia teismui ir Institucijai teisę bet ne pareigą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šia diskrecijos teise teismas ir Institucija gali naudotis tik itin retais ir išimtiniais atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-380/2018, 13 pastraipa).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistina, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017, 16 pastraipa); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog įvykdytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, kadangi lenkimas atliktas esant geram matomumui, nedideliam greičiui, nesukeliant avarinės situacijos, nekeliant realaus pavojaus dviratininkui ar kitiems eismo dalyviams, plotis leido saugiai apvažiuoti dviratį. Be to, nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių.

Vien tai, kad pareiškėjas lenkdamas važiuojantį dviratininką dviračių gatvėje nesukėlė neigiamų padarinių, nepadarė kitų KET pažeidimų, savaime nereiškia, pažeidimas yra mažesnio pavojingumo. Priešingai, padarytas nusižengimas visiškai atitinka tokio pobūdžio nusižengimų pavojingumo apimtį. Taip pat, vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., teisės pažeidėjui ir būtų kilusios kitokios (griežtesnės) teisinės pasekmės.

Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. lenkimo manevras neatitiko saugaus lenkimo reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, jog lenkimas dviračių gatvėje yra draudžiamas. Vaizdo įrašo laiku 04.42 min. matyti, jog pareiškėjas lenkimą atliko prieš pat pėsčiųjų perėją, nors priešpriešine eismo juosta artėjo automobilis pakankamai nedideliu atstumu. Taigi vien tai, kad aptariamu atveju reali žala asmenims ar turtui nebuvo padaryta, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, neteikia pagrindo D. S. padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažesnio pavojingumo.

Skunde D. S. teigė dėl nuovargio pareiškėjas per neatidumą nepastebėjo kelio ženklo. Vis dėlto tai, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir įvažiuodamas į P. V. gatvę nepastebėjo kelio ženklo Nr. 559 „Dviračių gatvė“, todėl nežinojo, jog lenkti dviratininko negalima, neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčine kaltės forma, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Būdamas transporto priemonės vairuotoju, jis privalėjo būti atidus ir atsargus, stebėti kelio ženklus, vadovautis jų reikšmėmis bei žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių, reglamentuojančių transporto priemonių lenkimą.

Skunde pareiškėjas pažymėjo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) svarbą. Teisė vairuoti D. S. yra būtina vykdant darbinę veiklą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, pažymima, jog atsižvelgiant į darbuotojo pareigų pobūdį, galimybė vairuoti transporto priemonę yra būtina ir neatsiejama tiesioginių darbo funkcijų vykdymo sąlyga, užtikrinanti tinkamą darbo organizavimą, operatyvų reagavimą bei sklandų statybos procesų koordinavimą. Šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo nelaikytina tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 pastraipa, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021, 15 pastraipa).Teismui nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui bus sunkiau nuvykti į skirtinguose Lietuvos vietose esančius objektus ir vykdyti darbines funkcijas, tačiau šie nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo.

Taip pat, teisė vairuoti yra būtina pasirūpinti ir šeimos narių bei artimųjų gerove. D. S. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareiškėjui tenka ne tik pačiam vykti į darbo vietą (duomenys neskelbtini), tačiau ir vežti bei pasiimti žmoną iš darbo, vienas iš vaikų lanko darželį (duomenys neskelbtini) mieste, o kitu du mokosi jau mokykloje ir papildomai lanko šokių užsiėmimus, skundo prieduose nėra pateikiama informacija apie šokių būrelių ir mokyklos lankymo vietas. D. S. rūpinasi žmonos tėvu, kuris šiuo metu yra po (duomenys neskelbtini) ir nuolatinė asmens priežiūra yra būtina, taip pat reguliariai vyksta pas savo tėvą gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės už minėtą nusižengimą, neproporcingai nukentėtų D. S. šeimos interesai. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjui neturint teisės vairuoti transporto priemones nutarime paskirtą laiką, būtų neproporcingai apsunkinta ne tiek D. S. teisinė padėtis, o jo šeimos buitis (šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, reikalinga nuvežti vaikus į mokymo įstaigas ir kitus užsiėmimus, užtikrinti šeimos aprūpinimą ir patogumą).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, kas pagrįstai konstatuota kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl savo elgesio pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, kilusias pasekmes vertina kaip pakankamą nubaudimą, psichologiškai išgyvena, kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs vengti atsakomybės. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas teigti, jog nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjo gyvenime, nerodo jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus. Atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis matyti, jog D. S. praeityje yra baustas už KET pažeidimus, vis dėlto paskutinį kartą 2024 metais, o visas baudas ir skundžiamu nutarimu paskirtą baudą yra sumokėjęs, todėl yra pagrindas spręsti, jog D. S. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis ir nulemtas jo nepakankamo atidumo. Teismo vertinimu, visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisių vairuoti transporto priemones atėmimo, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas, lenkdamas dviratininką dviračių gatvėje prieš pat pėsčiųjų perėją, pasielgė itin neatsakingai ir lengvabūdiškai bei turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro administracinį nusižengimą, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Tačiau, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, pareiškėjo šeimos interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad D. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra neproporcinga ir per griežta, todėl gali būti mažinama.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. S. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesio terminui.

Teismo manymu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirtinas 1 mėnesio specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Neabejotina, kad paskirta bauda – 170 Eur, kartu taikant ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) – 1 mėnesiui, D. S. padarys reikšmingą įtaką, jis patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai turės teigiamą prevencinį poveikį. Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. S. skundą tenkinti. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13469-2026 dalį, kuria D. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis