- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- eAN2-341-1034/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00465-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. įgalioto atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. P. įgalioto atstovo advokato Tomo Šedbaro skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2026 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3764-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3764-2026 (toliau – ir 2026 m. vasario 26 d. nutarimas) R. P. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 27 d. 00.00 val., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės pareigūno reikalavimu (2024 m. gruodžio 13 d. raštas reg. Nr. A51-184009/24(1.1.50E-VŠT)) per penkias darbo dienas nepateikė asmens, kuris 2024 m. lapkričio 28 d. 14.58 val., (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone – „Toyota“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, t. y. nenurodė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. 2025 m. vasario 19 d. bei 2025 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodytu Juridinių asmenų registre, buvo išsiųsti pakartotiniai pranešimai dėl duomenų pateikimo (registracijos Nr. A51-29766/25 ir A51-185528/25). Tuo R. P. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį, ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo R. P. įgalioto atstovo advokato Tomo Šedbaro (toliau – ir pareiškėjo atstovas) skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3764-2026 paliktas galioti nepakeistas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo R. P. įgalioto atstovo advokato T. Šedbaro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. nutraukti.
Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pernelyg formaliai aiškino SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį ir nevertino pirminio teisės pažeidimo požymių egzistavimo kaip pagrindo reikalauti pateikti duomenis. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareigūno teisė reikalauti pateikti asmens duomenis nėra absoliuti, tokia teisė atsiranda tik tuomet, kai egzistuoja objektyvūs ir patikrinami duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad galėjo būti padarytas konkretus teisės pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonės savininkas ar juridinio asmens vadovas neturi pareigos pateikti duomenų apie transporto priemonę naudojusį asmenį. Vis tik nesutinkama su tuo, kad Institucija pareiškėjo pareikalavo pateikti duomenis remdamasi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 144 punkto pažeidimu, nors Institucijos surinkti duomenys objektyviai nepatvirtino pirminių tokio pažeidimo požymių. Institucija, reikalaudama pateikti duomenis apie transporto priemonę naudojusį asmenį, nenurodė, kad yra pradedama galimo administracinio nusižengimo tyrimas. Priešingai, Institucijos 2024 m. gruodžio 13 d. rašte kategoriškai nurodoma, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punktą. Pareiškėjo atstovo vertinimu, duomenys buvo reikalaujami ne siekiant nustatyti ir įvertinti, ar pažeidimas egzistuoja, tačiau siekiant identifikuoti asmenį, kuriam būtų taikoma administracinė atsakomybė už jau konstatuotą pažeidimą. Pareiškėjas, įvertinę susirinktus duomenis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Institucijos nurodomas pažeidimas, dėl kurio jo prašoma pateikti asmens, valdžiusio automobilį, duomenis, neegzistuoja.
Institucija reikalavo pateikti ne bendro pobūdžio informaciją, tačiau išsamius trečiojo asmens duomenis. Sprendžiant dėl pareigos pateikti tokius duomenis, negalėjo būti ignoruojami Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, c ir e punkte įtvirtinti teisėtumo, būtinybės ir proporcingumo principai. Pareiškėjo vertinimu, nesant objektyvių pirminio pažeidimo požymių, nebuvo pakankamo pagrindo reikalauti tokios apimties trečiojo asmens duomenų.
Pareiškėjo atstovo vertinimu, teisinėje valstybėje išvestinė atsakomybė už duomenų nepateikimą negali būti visiškai atsieta nuo pirminio teisės pažeidimo požymių egzistavimo, iš kurio kildinama pareigūno teisė reikalauti pateikti asmens duomenis. Prieš reikalaudama pateikti asmens duomenis, Institucija turi disponuoti bent minimaliais, objektyviais ir patikrinamais duomenimis, leidžiančiais pagrįstais manyti ir nustatyti, kad galėjo būti padarytas konkretus administracinis nusižengimas. Skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinta, ar Institucijos užfiksuotos aplinkybės sudarė pakankamą faktinį pagrindą konstatuoti bent pirminius Kelių eismo taisyklių 144 punkto pažeidimo požymius. Apylinkės teismas apsiribojo formalia išvada, kad vien pats duomenų nepateikimo faktas savaime sudaro pagrindą administracinei atsakomybei kilti. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies taikymas atsietai nuo realaus teisės pažeidimo egzistavimo kelia abejonių konstitucinių teisinės valstybės, tesės viršenybės, proporcingumo bei teisinio tikrumo principų požiūriu.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotos atstovės J. I. (toliau – Institucijos atstovė) atsiliepimu į pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą prašoma pareiškėjo įgalioto atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą. Institucijos atstovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė motyvus, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo atstovo skundas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo atstovo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo R. P. atstovo skundas atmestas, paliekant galioti Institucijos 2026 m. vasario 26 d. nutarimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo atstovas apeliaciniu skundu iš esmė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nurodoma, kad aptariamas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, todėl prašoma administracinio nusižengimo teiseną R. P. nutraukti. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad R. P. įmonei priklausančia transporto priemone nebuvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko jam nekilo pareiga pateikti Institucijos atstovui prašomų duomenų apie asmenį, kuris 2024 m. lapkričio 28 d. 14.58 val., (duomenys neskelbtini), naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone – „Toyota“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, t. y. siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatytas konkrečios SEAKĮ įtvirtintos pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. N-63-523/2010).
ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. P. Institucijos 2026 m. vasario 26 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad jis, 2024 m. gruodžio 27 d. 00.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, numatytų SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės pareigūno reikalavimu per penkias darbo dienas nepateikė asmens, kuris 2024 m. lapkričio 28 d. 14.58 val., (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone – „Toyota“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas R. P. nebūtų gavęs Institucijos 2024 m. gruodžio 13 d. pranešimo ir 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. lapkričio 18 d. pakartotinių pranešimų dėl duomenų apie asmenį, kuris 2024 m. lapkričio 28 d. 14.58 val., (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone. Priešingai, pareiškėjas R. P. Institucijai 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė atsakymą į 2024 m. gruodžio 13 d. pranešimą dėl duomenų pateikimo, kuriame pateikė savitą vertinimą, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nesant padaryto administracinio nusižengimo, jis neturi teisinio pagrindo teikti Institucijos prašomų duomenų apie asmenį, kuris nurodytu metu naudojosi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu. Taigi, prašomų duomenų nenurodė. Atitinkamai, R. P. neįvykdžius pareigos pateikti duomenis apie asmenis, galimai administracinio nusižengimo padarymo metu valdžiusius juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas nutarimas. Nors pareiškėjo atstovas kritiškai vertina šiuos R. P. atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad R. P. ANK 431 straipsnio 1 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės jokių abejonių nekelia ir jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepaneigia.
Pareiškėjo R. P. atstovo skunde iš esmės teigiama, kad nebuvo padarytas Kelių eismo taisyklių 114 punkte nurodytas pažeidimas, dėl to R. P., būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini), neturėjo pareigos Institucijai teikti prašomus duomenis. Apygardos teismas pažymi, kad klausimą, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, sprendžia tam įgaliota institucija pagal ANK normas, o ne automobilio savininkas ar valdytojas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. P. akivaizdžiai nevykdė pareigos, numatytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ANK 431 straipsnio 1 dalies subjektyviosios pusės požymio – kaltės – buvimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose (neveikime).
ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmeniui gali užtraukti baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2026 m. gegužės 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. P. pastarųjų penkerių metų laikotarpį ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskirtas administracines nuobaudas yra sumokėjęs. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo R. P. asmenybę ir jo elgesį, sprendžia, kad Institucijos 2026 m. vasario 26 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur dydžio bauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apygardos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. P. įgalioto atstovo advokato Tomo Šedbaro apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.