Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, TAR1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1, ir atsakovės ATS1 priešieškinį ieškovui IES1 ir atsakovams ATS2, ATS3 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

ATS1 2025 m. lapkričio 28 d. patikslintu priešieškiniu šioje byloje jau buvo pareiškusi reikalavimą pakeisti TAR1 nustatytą išlaikymą ir nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. priteisti po 850 Eur kas mėnesį iki pilnametystės bei tol, kol TAR1 mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Šis reikalavimas buvo priimtas ir nagrinėjamas.

TAR1 (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės, ATS1 nebepalaiko reikalavimo dėl TAR1 išlaikymo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) TAR1 pati tęsia savo materialinės teisės gynimą nuo tos pačios bylos pasiektos proceso stadijos.

Reikalavimai laiko požiūriu nesidubliuoja. Iki pilnametystės TAR1 išlaikymas buvo nustatytas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymu – 273,73 Eur per mėnesį, o patikslintu priešieškiniu prašyta šią sumą padidinti iki 550 Eur ir nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – iki 850 Eur. Taigi 2026 m. rugpjūčio 12 d. dokumentu nebuvo suformuotas naujas, su byla nesusijęs ginčas, o TAR1 sulaukus pilnametystės atsirado savarankiška teisė į materialinę paramą, tačiau išliko glaudus reikalavimų faktinis ir įrodomasis ryšys.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje pats išaiškino, kad TAR1, manydama, jog pažeisti jos turtiniai interesai, turi teisę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, pateikdama atskirą CPK 111 straipsnio reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą. Apeliantė šiuo išaiškinimu sąžiningai vadovavosi ir 2026 m. rugpjūčio 12 d. pateikė būtent tokį dokumentą, kartu atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Teismas negalėjo, nepaaiškinęs ankstesnio ir vėlesnio procesinių sprendimų santykio, TAR1 sukurti netikėtą priešingą procesinę pasekmę. 2026 m. liepos 7 d. teismui jau buvo pateiktas ATS1 ir pilnametės TAR1 prašymas dėl šalies pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame TAR1 aiškiai pareiškė savarankišką valią gauti išlaikymą nuo pilnametystės. Todėl teismui buvo žinoma ir jos valia, ir reikalavimo tęstinumas, ir jo skubumas. 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties 8–10 punktuose teismas ne tik abstrakčiai paminėjo galimą teisių gynimo būdą, bet konkrečiai konstatavo, kad pilnametė TAR1, norėdama savarankiškai ginti galimai pažeistus turtinius interesus, turi teisę įstoti „į šį procesą“ trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, pateikdama CPK 111 straipsnį atitinkantį atskirą procesinį dokumentą.

Vien aplinkybė, kad materialinis reikalavimas kyla iš šeimos teisinių santykių, savaime neatsako į klausimą, ar CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pasekmė taikytina asmeniui, įstojančiam į jau vykstantį procesą teismo nurodyta forma.

Apeliantė taip pat pažymi, kad CPK 46 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas atskiruoju skundu skųsti nutartį atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu šiuo atveju neužkerta kelio nagrinėti šio skundo. Skundžiama nutartimi teismas nevertino ir neišsprendė TAR1 įtraukimo pagal CPK 46 straipsnį klausimo iš esmės, bet CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti jos savarankišką procesinį dokumentą dėl tariamai nesilaikytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Tokios nutarties apskundimo galimybę nustato CPK 137 straipsnio 5 dalis.

Šiuo atveju procesas dėl šeimos teisinių santykių jau vyksta, IES1 dalyvauja byloje, o jo pareiga išlaikyti TAR1, TAR1 poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis jau yra bylos įrodinėjimo dalykas. Dėl to teismas turėjo vertinti ne vien formalų pažymos apie mediaciją nebuvimą, bet ir tai, ar reikalavimas iš esmės tęsia jau vykstantį ginčą ir ar atskiros ikiteisminės procedūros reikalavimas dar atitinka mediacijos paskirtį.

Šioje civilinėje byloje jau vyksta teisminė mediacija tarp ieškovo IES1 ir atsakovės ATS1. Vadinasi, pats pagrindinis šeimos ginčas jau perduotas taikiam sprendimui teismo procese, o teismas ir šalys realiai naudojasi Mediacijos įstatyme bei CPK numatytu taikaus susitarimo mechanizmu.

Teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 46 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo redakcija įtvirtina privalomą neteisminę mediaciją sprendžiat šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti TAR1 procesinį dokumentą atsakovui IES1, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties apskundimo galimybės

Teismas sutinka su apeliante, kad CPK 46 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas atskiruoju skundu skųsti nutartį atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu šiuo atveju neužkerta kelio nagrinėti šio skundo. Skundžiama nutartimi teismas ne atsisakė įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, bet CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti apeliantės procesinį dokumentą, nes ji nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokios nutarties apskundimo galimybę nustato CPK 137 straipsnio 5 dalis.

Dėl atskirojo skundo pagrįstumo

CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) pakeitimai, kurie numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (20 straipsnio 1 punktas). Taigi, inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – privaloma mediacija.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad privalomoji mediacija taikoma tokiuose ginčuose: dėl santuokos nutraukimo ir kitų privalomų klausimų išsprendimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo/pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, santuokoje turimu turtu naudojimosi tvarkos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarkos nustatymo, tėvystės nustatymo ir kt. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1109-467/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-863-896/2021 ir kt.).

Pagal minėtą reglamentavimą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turi būti pateikti rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos (ar mediatoriaus pareiškimo apie mediacijos pabaigą) galiojimo laiko.

Šioje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1, ir atsakovės ATS1 priešieškinį ieškovui IES1 ir atsakovams ATS2, ATS3 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. TAR1, sulaukusi pilnametystės, kreipėsi į civilinę bylą nagrinėjantį teismą su prašymu priimti jos procesinį dokumentą ir įtraukti ją į prasidėjusį bylos procesą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. TAR1 prašo teismo priteisti jai iš atsakovo tėvo, materialinę paramą po 850 Eur mokamą kas mėnesį kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Apeliantė, teikdama savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo jai priteisimo, nepateikė pažymos dėl privalomos mediacijos sąlygų įgyvendinimo.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, su TAR1 procesiniu dokumentu nebuvo pateikta duomenų, kad ji, prieš kreipdamasi į teismą, būtų pasinaudojusi išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka – privalomąja mediacija, kuri imperatyviai yra įtvirtinta MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės pozicijai, kad privaloma mediacija pakanka pasinaudoti tik ieškovui IES1 ir ATS1, nes jau vyksta teisminė mediacija tarp ieškovo IES1 ir atsakovės ATS1, o TAR1 įstojo į jau vykstantį ginčą, kadangi privalomos mediacijos sąlygų įgyvendinimo būtina laikytis keliant kiekvieną ginčą, net jei jis kyla tarp tų pačių šalių ir yra panašaus pobūdžio.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir/ar atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį ieškovo ir atsakovo ginče. CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju TAR1 siekia įstoti į bylą kaip naujas byloje dalyvaujantis asmuo (trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus) ir reiškia savarankiškus reikalavimus, kylančius iš šeimos teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, kadangi TAR1 savarankiškas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo kilęs iš šeimos teisinių santykių, tokiam ginčui taikytina išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir tokį ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartis nepaneigia Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes privalomoji mediacija yra imperatyviai įtvirtinta MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir TAR1 inicijuojant ginčą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – privaloma mediacija.

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti TAR1 procesinį dokumentą atsakovui IES1, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias privalomąją išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.