- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-863-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15549-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- U. G.
- Atsakovas
- Ž. G.
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės U. G. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmės
1. Ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teisme pareiškė atsakovui ieškinį po atsakovo pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovas 2020 m. gruodžio 7 d. į bylą pateikė atsiliepimą į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės U. G. ieškinį atsakovui Ž. G. paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
3. Teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, konstatavo, kad byloje nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. ieškovė, kuri kreipėsi į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo. Išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos „Šeimos teisė“ 3.192(1) straipsnyje. T. y. šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija, arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies (atsakovo) sutikimas dėl mediacijos vykdymo, į civilinę bylą nepateikta.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė U. G., atstovaujama advokatės Vitos Neverauskaitės, prašo panaikinti 2021 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. 2020 m. spalio 2 d. ieškovė U. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė išduoti teismo įsakymą priteisti iš atsakovo Ž. G. 350 Eur išlaikymą. 2020 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-24196-717/2020 tenkino U. G. pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą. 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovas Ž. G. Kauno apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. eL2-24196-717/2020 pateikė prieštaravimus. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė U. G. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuris 2020 m. lapkričio 16 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas. CPK 431 straipsnis numato, kad dėl piniginių reikalavimų, taip pat ir dėl išlaikymo priteisimo, gali būti teikiamas kreditoriaus pareiškimas teismui prašant išduoti teismo įsakymą. CPK 431 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada pareiškimas nenagrinėjamas. Ieškovei U. G. pateikus 2020 m. spalio 2 d. pareiškimą Kauno apylinkės teismas pareiškimo nenagrinėjimo pagrindų nenustatė. 2020 m. spalio 5 d. teismas civilinėje byloje Nr. eL2-24196-717/2020 pagrįstai išdavė teismo įsakymą. Tolimesni Kauno apylinkės teismo veiksmai buvo atliekami taikant CPK XXIII skyriaus nuostatas. U. G. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškinio priėmimo klausymas buvo sprendžiamas vadovaujantis CPK 439 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taigi, Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovės U. G. ieškinio priėmimo klausymą, pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu ir 2020 m. lapkričio 16 d. U. G. ieškinį priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovės ieškinys, kuris buvo pateiktas ir priimtas po skolininko pareikštų prieštaravimų, paliktas nenagrinėtu, nustačius, jog ginčo šalys nepasinaudojo privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl paramos pilnamečiui išieškojimo iš skolininko Ž. G.. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. išdavė teismo įsakymą, civilinė byla Nr. eL2-24196-717/2020. 2020 m. lapkričio 10 d. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, kreditorei buvo nustatytas terminas ieškiniui pareikšti. 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovė pareiškė ieškinį, kurį priėmus, 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2020 m. spalio 5 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-24196-717/2020 panaikintas. Civilinėje byloje Nr. e2-1016-615/2021, užvestoje po ieškinio priėmimo, 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, teismui nustačius, jog ieškovė, kuri kreipėsi į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, t. y. ginčo šalys nepasinaudojo privalomąja mediacija.
9. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, nes ieškinio priėmimo metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu ir 2020 m. lapkričio 16 d. ieškinį priėmė po pareikštų prieštaravimų, teismo įsakymo priėmimo metu teismas nenustatė pagrindų, numatytų CPK 431 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pareiškimas nenagrinėjamas.
10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jokių išimčių minėtame įstatyme nėra numatyta, todėl spręstina, kad privalomoji mediacija taikoma visais atvejais, kai šeimos ginčai nagrinėjami ginčo teisena. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, o kartu ir civiliniame procese pagal galiojančią teisę Lietuvoje visos bylos nagrinėjamos tik dviejų teisenų pagalba – ginčo ir ypatingąja. Jeigu byla įstatymu nėra priskirta nagrinėti ypatingąja teisena, tai ji turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju kreditorė į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl paramos išieškojimo iš skolininko ne ypatingosios, bet ginčo teisenos tvarka, todėl minėtos įstatymo nuostatos dėl privalomosios mediacijos nagrinėjamu atveju taip pat taikytinos. Vien tai, kad kreditorė į teismą kreipėsi supaprastinta proceso tvarka, t. y. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra kilęs šeimos ginčas. Be to, tai, kad kreditorė naudojasi ne ieškinine teisena, bet supaprastinto proceso tvarka, t. y. į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo įstatymo leidėjo valią dėl privalomosios mediacijos taikymo aiškinti kitaip ir daryti įstatyme nenumatytas išimtis.
11. Taigi, kai teismui yra pareiškiamas prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo priteisiant išlaikymą (paramą) pilnamečiui vaikui, privalo būti taikoma mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostata dėl privalomosios mediacijos.
12. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl teismo įsakymo išdavimo pagal kreditorės U. G. pateiktą 2020 m. spalio 2 d. pareiškimą, turėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, jog šalys privalomąja mediacija nepasinaudojo po ieškinio priėmimo, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.