- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-1109-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00736-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S.: 1) 863 EUR sumą, kaip įsiskolinimą pilnametės dukros išlaikymui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) paramą pilnametei dukrai (ieškovei), mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 321 EUR kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-498-723/2010 buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės mamos - R. S. ir atsakovo A. S.. Minėtu sprendimu taip pat iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ieškovei iki jos pilnametystės.
3. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete ir kreipėsi į A. S. dėl tolimesnio dalinio išlaikymo, kadangi tuo metu dar mokėsi 12 klasėje ir siekė vidurinio išsilavinimo, todėl neturėjo galimybės turėti savarankiškų pajamų. A. S. nuo 2021 m. sausio 1 d. išlaikymo I. S. neteikia.
4. Ieškinio padavimo dienai, ieškovės skaičiavimais, atsakovas yra skolingas 863 EUR sumą savo pilnametės dukros I. S. išlaikymo išlaidų už periodą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo A. S. mėnesinį 321 EUR išlaikymą ieškovei iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., kadangi iki šios datos yra numatytas mokymasis pagal vidurinio išsilavinimo programą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovei I. S. 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumui pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad buvo pasinaudota privaloma mediacija šeimos ginčui išspręsti.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnį privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privaloma neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija, ieškovei buvo nustatytas terminas šiam ieškinio trūkumui pašalinti.
II. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį.
9. Apeliantė nurodo, kad ieškinį savo biologiniam tėvui ji pareiškė jau būdama pilnamete. Vien aplinkybė, kad teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 4 dalis) yra civilinio kodekso 3 knygoje, kuri įvardinta kaip „Šeimos teisė“, nesuponuoja, jog visos šioje knygoje esančios teisės normos sprendžia teisinius klausimus kylančius tarp šeimos narių. Šeimos kreditoriai ar skolininkai nėra šeimos nariai.
10. Apeliantės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, šeima laikomi asmenys, kurie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Tuo tarpu ieškovės tėvai - R. S. (dabar – K.) ir A. S. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu ir ieškovė, tuo metu dar nepilnametė, liko gyventi su motina.
11. Ieškinio teismui pateikimo dieną ieškovė I. S. ir A. S. beveik vienuolika metų negyveno kartu bei nevedė bendro ūkio, todėl jokiu būdu negali būti laikomi vienos šeimos nariais bei jų tarpusavio santykiams neturi būti taikomos Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatos. Mediacija santykyje dėl pilnamečio asmens išlaikymo užtrunka ilgą laiką, kai dalinis išlaikymas I. S. reikalingas nedelsiant, kadangi ji mokosi paskutinėje klasėje ir ruošiasi abitūros egzaminams, todėl neturi jokios galimybės savarankiškoms pajamoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
13. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nekonstatuoja (CPK 329 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės reiškiamas ieškinys kildinamas iš šeimos teisinių santykių, o tokių ginčų nagrinėjimui yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad ji (ieškovė) ir atsakovas negali būti laikomi vienos šeimos nariais, nes jos tėvai (atsakovas yra jos biologinis tėvas) išsituokė teismo sprendimu, kai ieškovė dar buvo nepilnametė, ieškovė liko gyventi su motina, t. y. su atsakovu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio jau ilgą laiką, todėl privalomos teisminės mediacijos taikymas šiuo atveju nereikalingas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir jos argumentus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovė I. S. 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo (ieškovės tėvo) A. S. ieškovės (pilnametės atsakovo dukters) naudai 863 EUR sumą, kaip įsiskolinimą pilnametės dukros išlaikymui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir atitinkamai 5 proc. procesinių palūkanų nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kasmėnesines periodines 321 EUR dydžio išlaikymo išmokas nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., išmoką pervedant į I. S. vardu atidarytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
16. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas šio kodekso nustatyta tvarka teismai nagrinėja civilines bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių. Tam tikras procedūrinio pobūdžio taisykles šios kategorijos bylose nustato ir CK, kurio 3.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad CK nepateikia sąvokos „šeima“ bendrosios definicijos, nes šeima yra veikiau sociologijos nei teisės kategorija. Be to, šeimos samprata istoriškai kinta. Tačiau šeimos samprata CK apibrėžiama nusakant „šeimos nario“ sampratą. Todėl teisiniu požiūriu šeima yra grupė fizinių asmenų (dviejų ar daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kraujo giminystės, įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ir auklėjimo teisinės formos pagrindu. Šeimos teisiniai santykiai susiklosto tarp sutuoktinių, vyro ir moters, bendrai gyvenančių įregistravus partnerystę (CK 3.229 straipsnis), tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų, įtėvių ir įvaikių, globėjų (rūpintojų) ir globotinių (rūpintinių).
18. Taigi, CK trečiosios knygos reglamentuojami santykiai atsiranda santuokos, giminystės, bendro gyvenimo nesudarius santuokos ir kitokiais įstatyme numatytais pagrindais. Visi minėti santykiai skirstomi į dvi grupes: turtinius ir asmeninius neturtinius. Turtiniai yra šeimos santykiai, susiję su šeimos narių tarpusavio išlaikymu, sutuoktinių santykiai dėl susituokus įgyto, taip pat kitokio turto, turtiniai vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai ir kiti santykiai, kurių objektas yra turtas ar turtinės teisės.
19. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui teikia ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai – pilnametei dukrai išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo - biologinio tėvo. Taigi, ieškovės reikalavimai atsakovui kildinami iš tėvų ir vaikų tarpusavio santykių ir neabejotinai yra priskiriami turtiniams šeimos santykiams, nagrinėjamiems ginčo teisenos tvarka.
20. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad atsakovas yra ieškovės biologinis tėvas, kuris, kaip nurodo pati ieškovė, iki jos (ieškovės) pilnametystės teikė jai išlaikymą. Ieškinys nagrinėjamoje byloje taip pat yra reiškiamas ne ieškovės kreditoriui, o biologiniam tėvui ir toks šalių santykis nepaneigiamai yra kildinamas iš šeimos teisinių santykių. Šios išvados niekaip nekeičia aplinkybė, kad atsakovas ir ieškovės motina bei pati ieškovė jau eilę metų kartu negyvena, kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kyla iš būtinybės vaikui gauti tokią materialinę paramą ir tėvų galimybės tokią paramą teikti ir nepriklauso nuo tėvų bei vaikų gyvenamosios vietos ar kitų apeliantės nurodytų aplinkybių. Taigi, ginčas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuotas kaip kylantis iš šeimos teisinių santykių.
21. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
22. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje. Taigi, privaloma mediacija yra taikoma visais atvejais, kai byla dėl šeimos teisinių santykių nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
23. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
24. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant ieškovės teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme stadija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą šiems įrodymams pateikti.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, kad nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
26. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo momento, ieškovei nustatytinas naujas 10 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei I. S. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.