Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1516-794/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-25
Bylos Nr.: e2S-1516-794/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01284-2026-5
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Atsakovas: ATS1, ATS1 priešieškinį
Ieškovas: IES1
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1516-794/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01284-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei atsakovės ATS1 priešieškinį ieškovui IES1 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei atsakovės ATS1 priešieškinį ieškovui IES1 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas 1) nustatyti šalių nepilnametės dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 3) priteisti iš atsakovės dukrai 500 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas šioje byloje nustatyti laikiną ieškovo ir atsakovės bendravimo su dukra tvarką: 1) ieškovas bendrauja su dukra du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį iš iki mokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba kitos dukros buvimo vietos Kauno mieste, arba jos gyvenamosios vietos Kauno rajone 17 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val. Bendravimas savaitgaliais vyksta 4-ių savaičių ciklu, kai pirmąjį ir antrąjį ciklo savaitgalį vaikas bendrauja su ieškovu, o trečiąjį ir ketvirtąjį savaitgalį vaikas bendrauja su atsakove. Po ketvirtojo ciklo savaitgalio ciklas kartojamas ta pačia tvarka (1-4) be pertraukų. Bendravimo savaitgaliais ciklo pradžia laikomas pirmas savaitgalis po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo; 2) pirmąją ir antrąją kiekvieno 4-ių savaičių ciklo savaitę, kai vaikas savaitgaliais bendrauja su ieškovu, ieškovas papildomai bendrauja su dukra trečiadieniais, pasiimdamas ją iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba kitos buvimo vietos Kauno mieste, arba jos gyvenamosios vietos Kauno rajone 17 val. ir grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 3) trečiąją ir ketvirtą kiekvieno 4-ių savaičių ciklo savaitę, kai savaitgalius dukra leidžia su atsakove, ieškovas papildomai bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais. Antradienį ieškovas pasiima dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba kitos buvimo vietos Kauno mieste, arba jos gyvenamosios vietos Kauno rajone 17 val. ir grąžina tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Ketvirtadienį tėvas pasiima dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba kitos buvimo vietos Kauno mieste, arba jos gyvenamosios vietos Kauno rajone 17 val. ir grąžina dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą kitą dieną ryte prieš prasidedant užsiėmimams, o vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigos tą dieną nelankant – į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 17 val.; 4) tais atvejais, kai dėl objektyvių išimtinių aplinkybių (sunki motinos/tėvo liga, komandiruotės, iš anksto suplanuotos atostogos ir pan.) būtų neįmanoma vykdyti bendravimo tvarkos, apie tai kitam tėvui yra pranešama nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės yra sužinomos. Tokiais atvejais prioritetas rūpintis vaiku tenka kitam tėvui, o jam dėl jau turimų planų tokios galimybės neturint – tėvas, su kuriuo tuo metu yra nustatyta bendravimo tvarka, privalo pasirūpinti tinkama vaiko priežiūra savo iniciatyva ir sąskaita. Ši sąlyga neeliminuoja kiekvieno tėvo teisės trumpalaikiais bendravimo periodais savarankiškai spręsti dėl dukters bendravimo galimybės su artimaisiais giminaičiais, jos nuvežimo ir parvežimo į ir iš gyvenamąją vietą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove; 2) priteisti dukros išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą 500 Eur išlaikymą, išlaikymui skirtą sumą kiekvieną mėnesį pervedant į atsakovės banko sąskaitą, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti ieškovo ir dukros bendravimo tvarką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su atsakove; 2) priteisti iš ieškovo dukros laikinam išlaikymui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pervedant į atsakovės sąskaitą bei nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki dukros pilnametystės tvarkys atsakovė; 3) nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką – tėvas bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį pasiimdamas iš ugdymo įstaigos 16 val., grąžindamas tą pačią dieną 20 val. į dukros gyvenamąją vietą; tėvas bendrauja su dukterimi pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tėvas šeštadienį pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Jei dėl tam tikrų aplinkybių tėvas vėluoja grąžinti dukrą, apie tai informuoja mamą SMS žinute; tėvas turi suteikti galimybę mamai du kartus per dieną pamatyti dukrą per video skambutį, kad galėtų įsitikinti, jog vaikas jaučiasi gerai ir ji yra su tėvu. Dukra naudoja laikrodį su GPS sistema, kad mama žinotų dukros būvimo vietą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog vaiko amžius yra labai mažas, todėl pritartų atsakovės atstovei dėl vaiko amžiaus motyvų. Iš esmės ieškovo prašymui neprieštarauja, tačiau prašo atsižvelgti į vaiko amžių, nes vaikas yra labai mažas, todėl siūlytina dėl vaiko bendravimo kas antrą savaitgalį, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Galimas vaiko paėmimas ketvirtadienį iš darželio ir grąžinimas sekmadienį, o kitą savaitę, kai ieškovas nebendrautų savaitgalį su dukra, galėtų pasiimti dukrą kažkurią iš darbo dienų, todėl būtent tokia tvarka turėtų būti nustatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Pirmosios instancijos teismas nutarė nustatyti nepilnametės M. B. laikinąja gyvenamąją vietą, iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, atsakovės ATS1 gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovo IES1 nepilnametei M. B. 500 Eur laikinąjį išlaikymą, iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas pervedant į atsakovės banko sąskaitą, nustatant, kad dukros išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys atsakovė. Taip pat teismas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną skyriumi gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) bendravimas savaitgaliais vyksta 4-ių savaičių ciklu. Po 4-ojo ciklo savaitgalio ciklas kartojamas ta pačia tvarka (1-4) be pertraukų. Bendravimo savaitgaliais ciklo pradžia laikomas pirmas savaitgalis po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo; 2) pirmąjį ir antrąjį ciklo savaitgalius vaikas bendrauja su ieškovu, ieškovas pasiima dukrą ketvirtadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba kitos dukros buvimo vietos Kauno mieste, arba jos gyvenamosios vietos Kauno rajone 17 val., užtikrina dukros dalyvavimą ugdymo procese penktadienį ir grąžina dukrą sekmadienį į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val.; 3) trečiąją ir ketvirtąją kiekvieno 4-ių savaičių ciklo savaitę, kai savaitgalius dukra leidžia su atsakove, ieškovas ketvirtadieniais pasiima dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba kitos buvimo vietos Kauno mieste, arba jos gyvenamosios vietos Kauno rajone 17 val. ir grąžina dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą penktadienį ryte prieš prasidedant užsiėmimams, o vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigos tą dieną nelankant – į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 17 val.; 4) tais atvejais, kai dėl objektyvių išimtinių aplinkybių (sunki motinos/tėvo liga, komandiruotės, iš anksto suplanuotos atostogos ir pan.) būtų neįmanoma vykdyti bendravimo tvarkos, apie tai kitam tėvui yra pranešama nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės yra sužinomos. Tokiais atvejais prioritetas rūpintis vaiku tenka kitam tėvui, o jam dėl jau turimų planų tokios galimybės neturint – tėvas, su kuriuo tuo metu yra nustatyta bendravimo tvarka, privalo pasirūpinti tinkama vaiko priežiūra savo iniciatyva ir sąskaita. Ši sąlyga neeliminuoja kiekvieno tėvo teisės trumpalaikiais bendravimo periodais savarankiškai spręsti dėl dukters bendravimo galimybės su artimaisiais giminaičiais, jos nuvežimo ir parvežimo į ir iš gyvenamąją vietą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą; 5) tomis dienomis, kai tėvas bendrauja su dukra, tėvas turi suteikti galimybę mamai du kartus per dieną pamatyti dukrą per tiesioginį video skambutį; 6) šalys gali raštu susitarti dėl kitokios bendravimo su dukra tvarkos, tačiau šalims nesusitarus, taikoma šia nutartimi nustatyta bendravimo tvarka.

Teismas nustatęs, jog šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su atsakove bei įvertinęs, kad yra svarbu laikinai sureguliuoti kilusią ginčo situaciją ir taip apsaugoti nepilnametės interesą gyventi stabilioje, jos poreikius atitinkančioje aplinkoje, sprendė, jog yra pagrindas dukros laikiną gyvenamąją vietą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti su atsakove.

Teismas sprendė, jog siekiant bylos nagrinėjimo metu užtikrinti nepilnametės būtinuosius poreikius, ieškovui turint finansinę galimybę, iš ieškovo šalių dukrai priteisiamas laikinas išlaikymas po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.

Teismas nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl atskirai gyvenančio ieškovo bendravimo su šalių dukra tvarkos. Teismas pažymėjo kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad turėtų būti nustatomas minimalus ieškovo bendravimas su dukra ir nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams – nėra duomenų apie atsakovo atliktus vaiko teisių pažeidimus, dukros nenorą bendrauti su tėvu, negalėjimą atsiskirti nuo motinos ir pan.

Teismo vertinimu, ieškovo siūloma jo bendravimo su dukra tvarka, dukrai su ieškovu praleidžiant du savaitgalius iš eilės, labiau atitinka mergaitės interesus, nei jos bendravimas su tėvu kas antrą savaitgalį, kadangi pas ieškovą kas dvi savaites dviejų savaičių laikotarpiui atvyksta gyventi šalių dukros sesuo ir brolis. Ieškovo bendravimas su šalių dukra du savaitgalius iš eilės sudarys šalių dukrai galimybę daugiau bendrauti ir su jos seserimi ir broliu. Mergaitei su ieškovu bendraujant kas antrą savaitgalį, ar bendraujant tik vieną savaitgalį per mėnesį, mergaitė galimybę bendrauti su seserimi ir broliu savaitgaliais turėtų tik kartą per mėnesį, o bendraujant su tėvu du savaitgalius iš eilės – su sese ir broliu matytųsi du savaitgalius per mėnesį.

Teismas sprendė, jog nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad mergaitės interesų neatitinka jos bendravimas su tėvu du savaitgalius iš eilės. Atsakovės pateikta auklėtojos žinutė, jog iki Naujų metų dukra rytais sunkiai išsiskirdavo, ašarodavo, o po Naujų metų ateina į darželį geros nuotaikos ir neverkia, nepagrindžia, jog su tėvu dukra turėtų praleisti mažiau laiko. Priešingai, minėta auklėtojos žinutė pagrindžia, kad dukrai praleisti daugiau laiko su tėvu naudinga, nes dukra su juo praleido laiką per Naujų metų šventę (gruodžio 29 d.–sausio 2 d.) ir grįžusi į darželį buvo laiminga.

Teismas sutiko su ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad šalių dukros interesus atitiktų retesnis jos buvimo vietos kaitaliojimas, t. y. grupuojant dienas, kuriomis šalių dukra praleidžia su vienu iš tėvų. Todėl nustatytina, jog skyriumi gyvenantis tėvas (ieškovas), savaitėmis, kurių du savaitgalius iš eilės bendrauja su dukra, ją pasiima po ugdymo ketvirtadienį, užtikrina jos dalyvavimą ugdymo procese penktadienį, ir grąžina į laikiną gyvenamąją vietą (pas atsakovę) sekmadienį vakare.

Teismas nustatė, kad savaitėmis, kurių savaitgaliais dukra laiką leidžia laikinojoje gyvenamojoje vietoje (pas atsakovę), ieškovas su dukra bendrauja ją pasiimdamas ketvirtadienį po ugdymo ir grąžina į darželį penktadienio rytą. Tokiu būdu užtikrinamas stabilumas, kai dukra su tėvu nuolat bendrauja ketvirtadieniais po ugdymo ir lieka nakvoti pas tėvą. Taip pat, tokiu atveju bus gaištama mažiau laiko kelionėms, tėvams lieka daugiau laiko bendrauti su vaiku, mažiau kaitaliojama vaiko buvimo vieta, užtikrinamas didesnis pastovumas.

Teismas pažymėjo, jog iki šalių išsiskyrimo, dukra gyveno ieškovo namuose, o tai sudaro pagrindą manyti, jog laikinos bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas, dukrai kelias dienas būnant su tėvu, liekant pas jį nakvoti, dukrai neatrodytų kaip buvimas jai naujoje, neįprastoje vietoje, kadangi dukra prie ieškovo namų pripratusi, turės galimybę laiką leisti su seserimi ir broliu.

Teismo vertinimu, įpareigojimo ieškovui užtikrinti dukros GPS laikrodžio dėvėjimą nustatymas nesukurtų papildomos apsaugos vaikui, o ieškovės norą žinoti dukros buvimo vietą užtikrintų nustatomi du video skambučiai per dieną.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė ATS1 atskiruoju skundu prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį, nustatyti bendravimo tvarką: - Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną trečiadienį pasiimdamas iš ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 20 val. į dukros gyvenamąją vietą; - Tėvas bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tėvas šeštadienį pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; - Jei dėl tam tikrų aplinkybių tėvas vėluoja grąžinti dukrą, apie tai informuoja mamą sms žinute; kitoje dalyje palikti teismo nutartį nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatydamas bendravimo tvarką, (i) iš esmės remiasi tuo, kad reikia užtikrinti sesių ir brolių bendravimą, tačiau nevertina pačios mergaitės interesų. Bendravimo tvarkos nustatymas pagal brolių ir sesių bendravimo tvarką turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, kurių byloje nėra, (ii) taip pat, šiuo atveju, turi būti teikiamas prioritetas nepilnametės mergaitės ryšio kūrimui ir palaikymui su biologiniu tėvu, bet ne bendravimui išimtinai su artimais giminaičiais.

Teismas prieštarauja pats sau, viena vertus nurodo, kad „Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam“. Kita vertus, nustato bendravimo tvarką pagal ieškovo ir jo vaikų iš kitos santuokos, t. y. dukros ir sūnaus bendravimo tvarką, nors tikslių duomenų apie pastarąją bendravimo tvarką nėra pateikta.

Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl turi būti abejojama motinos paaiškinimais, taip pat nepagrindė, kuo konkrečiai remiantis sprendė, jog vaikui „praleisti daugiau laiko su tėvu yra naudinga“.

Pirmiausia, Teismas neatsižvelgė į itin mažą vaiko amžių – mergaitei yra tik 2 metai ir 4 mėnesiai. Tokio amžiaus vaiko emocinis saugumas, stabilumas ir nuosekli kasdienė rutina yra esminiai jo raidos elementai. Šiame amžiuje vaikas yra itin stipriai prisirišęs prie mamos, sunkiau toleruoja ilgesnius atsiskyrimus ir jautriai reaguoja į pasikeitusią aplinką. Todėl bet koks ilgesnis ar intensyvesnis atsiskyrimas nuo motinos turi būti vertinamas ypač atsargiai, individualiai ir pagrindžiant, kodėl toks modelis iš tiesų atitinka vaiko interesus. Teismo sprendime tokio vertinimo nėra.

Be to, mergaitė lanko darželį, todėl jos savaitės režimas jau yra pakankamai intensyvus – penkias dienas per savaitę ji būna ugdymo įstaigoje, patiria emocinį ir socialinį krūvį, prisitaiko prie kolektyvo ir režimo (ką patvirtino ir teismas savo nutartyje). Savaitgaliai tokio amžiaus vaikui turi ypatingą reikšmę kaip poilsio, stabilumo ir artimo ryšio su pagrindiniu globėju laikas. Nustatant du savaitgalius iš eilės su ieškovu faktiškai reikšmingai sumažinamas motinos ir vaiko kokybiško laiko kiekis, neįvertinus, ar tai nepažeidžia vaiko emocinio balanso ir poreikio nuosekliai aplinkai.

Sprendime neanalizuota, ar tik dviejų savaitgalių iš eilės nustatymas yra būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui.

Teismas priimdamas nutartį nesprendė dėl bendravimo tvarkos intensyvumo pagal konkrečias vaiko amžiaus, raidos ir gyvenimo sąlygas, neįvertino proporcingumo bei nepagrįstai sumenkino motinos ir mažamečio vaiko ryšio reikšmę. Bendravimo tvarka šioje dalyje nustatyta neatsižvelgiant į realius tokio amžiaus vaiko poreikius stabilumui, saugumui ir nuosekliai aplinkai, todėl laikytina neatitinkančia geriausių vaiko interesų principo ir keistina.

Deklaruojamas tikslas – retesnis vaiko buvimo vietos kaitaliojimas – faktiškai nėra pasiekiamas pasirinktu modeliu. Priešingai, dviejų savaitgalių iš eilės modelis, kai vaikas paimamas jau ketvirtadienį ir grąžinamas sekmadienį, reiškia, kad 2 metų ir 4 mėnesių mergaitė dvi savaites iš eilės beveik pusę savaitės praleidžia kitoje aplinkoje. Tokiu būdu iš esmės formuojami du paraleliniai režimai, kas tokio amžiaus vaikui gali kelti papildomą emocinę įtampą ir nestabilumą.

Dabartinė nutartis tenkina tik tėvo asmeninius interesus ir jo poreikį derinti grafiką prie vaikų iš pirmosios santuokos. Mamos ir mergaitės ryšys tapo visiškai priklausomas nuo tėvo pirmosios šeimos gyvenimo ritmo.

Šiuo atveju atsakovės pasiūlyta tvarka kas antrą savaitgalį išsprendžia šią situaciją, t. y. abiem šalims ir vaikams tinkantis variantas, kai vieną savaitgalį ieškovas visą dėmesį ir laiką skiria šalių dukrai, kitą savaitgalį šalių dukra būna ir su ieškovu ir su jo vaikais iš pirmos santuokos.

Atsiliepimas

Ieškovas IES1 atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nustatyta laikinoji tvarka nėra intensyvesnė nei iki šalių išsiskyrimo egzistavęs faktinis bendravimas. Mergaitė yra įpratusi nakvoti tėvo namuose, ši aplinka jai nėra nauja ar nepažįstama. Todėl kalbėti apie staigų ar radikalų režimo pakeitimą nėra pagrindo. Be to, skunde akcentuojama tik laikotarpio pradžia (ketvirtadienis), tačiau nutylima, kad po dviejų tokių savaitgalių seka laikotarpis, kai vaikas savaitgalius leidžia su motina.

Vien tai, kad bendravimas vyksta du savaitgalius iš eilės, savaime nereiškia nei per didelio atskyrimo, nei vaiko interesų pažeidimo.

Kasacinė praktika nuosekliai pabrėžia, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, kai yra konkretūs duomenys apie galimą žalą vaiko interesams. Šioje byloje tokių duomenų nėra.

Nustatyta tvarka nėra orientuota į tėvo komfortą, nes ji orientuota į struktūruotą, prognozuojamą laiką su vaiku, mažinant perdavimų skaičių ir sudarant galimybę vaikui palaikyti ryšį su savo šeimomis.

Brolio ir seserų tarpusavio ryšys nėra išorinis ar antraeilis veiksnys, tai yra paties vaiko interesų dalis. Vaiko teisė palaikyti santykius su artimais šeimos nariais yra pripažįstama tiek nacionalinėje teisėje, tiek teismų praktikoje. Ryšys su broliu ir sese nėra „giminaičių patogumo klausimas“, o reikšminga vaiko emocinės raidos ir tapatumo formavimosi dalis. Teismas nenurodė, kad bendravimas organizuojamas „dėl brolių ir seserų“, ignoruojant mergaitės interesus. Priešingai – buvo vertinama, kad galimybė reguliariai matyti brolį ir seserį prisideda prie stabilios ir visapusiškos vaiko socialinės aplinkos formavimo. Tai yra papildomas, o ne vienintelis kriterijus.

Atsakovė nepateikė nei psichologo išvados, nei gydytojo pažymos, nei kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ilgesnis buvimas su tėvu sukelia vaikui emocinius ar raidos sutrikimus. Todėl teismas, vertindamas pateiktus faktus, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad nustatyta tvarka savaime nėra žalinga. Galiausiai pažymėtina, kad laikinoji tvarka gali būti koreguojama, jei paaiškėtų naujos aplinkybės ar būtų nustatytas neigiamas poveikis vaikui. Tačiau šiuo metu sprendimas grindžiamas turimais duomenimis, o ne prielaidomis apie galimą žalą ateityje.

Atsakovė itin akcentuoja vaiko amžių (2 metai ir 4 mėnesiai), tačiau vien mažas amžius savaime nesuponuoja, kad ilgesnis buvimas su tėvu yra žalingas ar neatitinkantis vaiko interesų. Pažymėtina, kad negalima vadovautis abstrakčia prezumpcija, jog mažametis vaikas turi būti maksimaliai ribojamas nuo kito iš tėvų. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios aplinkybės ir realūs duomenys apie galimą žalą.

Argumentas apie „intensyvų savaitės režimą darželyje“ taip pat nepagrindžia būtinybės riboti bendravimą su tėvu. Laikinoji tvarka nekeičia vaiko kasdienės rutinos darbo dienomis, nes mergaitė ir toliau lanko tą pačią ugdymo įstaigą, o savaitgaliai su tėvu nėra neįprasta ar nauja patirtis. Vaikas nuo gimimo buvo įpratęs prie abiejų tėvų dalyvavimo jo gyvenime, todėl buvimas su tėvu negali būti laikomas destabilizuojančiu veiksniu vien dėl to, kad tai vyksta dviem savaitgaliais iš eilės.

Tėvas aktyviai siekia reguliaraus, struktūruoto ir stabilaus bendravimo. Todėl teigti, kad sprendimas yra formalus ar neatitinkantis geriausių vaiko interesų, nėra pagrindo. Atsakovės argumentai abstrakčiomis prielaidomis apie galimą žalą, tačiau ne konkrečiais įrodymais apie realiai patiriamas neigiamas pasekmes.

Atsakovės siūlomas modelis, kai vieną savaitgalį tėvas visą laiką skirtų tik šalių dukrai, o kitą savaitgalį leistų su visais vaikais, grindžiamas suaugusiųjų požiūriu į patogumą, bet ne objektyviu vaiko interesų vertinimu. Šiuo atveju svarbu ne tai, ar pas tėvą namuose tuo metu yra jo pirmagimiai vaikai, o tai, ar jis geba užtikrinti saugią, dėmesingą ir rūpestingą aplinką dukrai. Byloje nėra jokių duomenų, kad tėvas, būdamas kartu su visais vaikais, nepajėgtų tinkamai pasirūpinti mergaitės poreikiais. Todėl laikytis pozicijos, kad vaiko interesas reiškia jos „atskyrimą“ nuo kitų tėvo vaikų, būtų nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia individualaus vertinimo būtinybę, maksimalų skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjime, jeigu tam nėra objektyvių kliūčių, bei vaiko teisę išlaikyti realų, o ne formalų ryšį su abiem tėvais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties dalis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant bendravimo tvarką su nepilnamete šalių dukra, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Vaikų šeima, visų pirma, yra jų tėvai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatas tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvais, taip pat sudaryti vienodas sąlygas vaikui bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. kasacinės instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka atitinka ankstesnėse šios nutarties pastraipose aprašytus principus ir teismų praktiką.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienos iš šalies prašoma nustatyti tvarka / būdu (bendravimo dažnumas, trukmė, vaiko grąžinimas ir pan.), bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

Be to, nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad tokia tvarka ir buvo nustatyta, užtikrinant abiejų tėvų bendravimą su vaiku ir galimybes palaikyti stabilius tėvų ir vaiko santykius bei ryšį.

Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka iš dalies nesutinka ir teigia, kad nustatytas modelis, pagal kurį nepilnametė su tėvu bendrauja du savaitgalius iš eilės, neatitinka geriausių vaiko interesų principo, neatsižvelgia į mažametės amžių, jos poreikį stabiliai ir nuosekliai aplinkai bei iš esmės yra orientuotas į ieškovo ir jo kitų vaikų bendravimo organizavimo ypatumus. Apeliantės vertinimu, vaiko interesus geriau atitiktų bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su dukra bendrautų kas antrą savaitgalį ir vieną kartą savaitės viduryje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas turi teisę ir pareigą aktyviai dalyvauti nepilnametės gyvenime, nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su vaiku, vaiko teisių pažeidimus, priklausomybes, smurtinį elgesį ar kitas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą riboti jo bendravimą su dukra. Taip pat nėra duomenų, kad nepilnametė nenorėtų bendrauti su tėvu ar kad bendravimas su juo darytų neigiamą poveikį jos emocinei būsenai ar raidai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad nepilnametei šiuo metu nėra trejų metų, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo modelis neatitinka vaiko interesų. Nors mažamečio vaiko amžius yra reikšminga aplinkybė sprendžiant bendravimo klausimus, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės ir faktiniai duomenys apie galimą nustatytos tvarkos neigiamą poveikį vaikui. Nagrinėjamoje byloje tokių objektyvių duomenų nepateikta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati apeliantė neginčija ieškovo teisės bendrauti su dukra savaitgaliais bei jai nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsakovės siūloma laikina bendravimo tvarka taip pat numato nepilnametės buvimą pas tėvą su nakvyne savaitgaliais. Taigi šalių ginčas iš esmės susijęs su bendravimo laiko paskirstymo modeliu. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko bendravimo laiką grupuoti dviem savaitgaliais iš eilės, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokią tvarką neatitinkančia vaiko interesų.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo tvarką prioritetą suteikė ieškovo patogumui ar jo santykiams su kitais vaikais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino ne tik galimybę nepilnametei palaikyti ryšį su broliu ir seserimi, bet ir siekė užtikrinti kuo mažesnį vaiko buvimo vietos kaitaliojimą, ilgesnius nepertraukiamo bendravimo laikotarpius su kiekvienu iš tėvų bei didesnį vaiko kasdienio režimo stabilumą. Todėl aplinkybė, kad nustatyta bendravimo tvarka kartu sudaro sąlygas dažniau bendrauti ir su nepilnametės broliu bei seserimi, savaime nereiškia, jog teismas vadovavosi ne vaiko, o kitų asmenų interesais.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka sukeltų vaikui emocinį nestabilumą ar neatitiktų jos poreikio saugiai ir nuosekliai aplinkai. Apeliantės argumentai šiuo aspektu grindžiami prielaidomis, tačiau ne objektyviais įrodymais. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms ar nustačius, kad jos nebeatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialines ir proceso teisės normas ir nenukrypo nuo šios kategorijos bylų teismų praktikos, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik laikinai sureguliuojama ginčo situacija.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, tad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų panaikinti ją nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas