Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymo, išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo K. P. priešieškinį ieškovei Ž. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

nepilnamečių vaikų R. P. ir D. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja 1 (vieną) darbo dieną per savaitę, atsakovui nepilnamečius vaikus pasiimant po ugdymo (būrelio) iš ugdymo įstaigos ir pristatant nepilnamečius vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Kurią savaitės darbo dieną atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais, atsakovas, likus 5 dienoms iki jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo darbo dienos, suderina su ieškove telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu;

atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio, pasiimant nepilnamečius vaikus po ugdymo proceso (būrelio) iš ugdymo įstaigos, iki sekmadienio, pristatant atsakovui nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą 18 val. Tais atvejais, kai atsakovas dėl darbo grafiko negali bendrauti su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamą savaitgalį, atsakovas, likus 5 (penkioms) dienoms iki jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo dienos, informuoja ieškovę telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, kurią (kuriomis) savaitgalio dienomis atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais bei suderina su ieškove nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą ir laiką. Ieškovė turi teisę pareikalauti atsakovo darbo grafiko, o atsakovas turi pareigą per 2 (dvi) dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos, pateikti ieškovei darbovietės patvirtintą darbo grafiką;

Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnamečiai vaikai bendrauja su atsakovu. Šiuo atveju atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos 9.00 val. ir pristato į juos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val.; kiekvieną Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nesilaikant eiliškumo, su nepilnamečiais vaikais bendrauja ieškovė. Tuo atveju, jei Motinos dienos sekmadienis sutampa su atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiku, atsakovas sekmadienį, 9.00 val. pristato nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą ir nepilnamečiai vaikai lieka su ieškove;

nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais poriniais metais mokinių rudens atostogų metu, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį) 18 val. Neporiniais metais mokinių rudens atostogas nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove;

nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais mokinių žiemos atostogų metu (vasario mėnesį), pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 8.00 val. ir pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (sekmadienį 18 val.; poriniais metais mokinių žiemos atostogas nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove);

nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu (nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 d.), nepertraukiamai 1 savaitę. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su nepilnamečiais vaikais, laiką, atsakovas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu suderina su ieškove ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios;

atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas vyksta atsakovo pasirinktinoje vietoje, išskyrus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, esančią su ieškove;

atsakovas bendravimo su nepilnamečiai vaikais metu privalo užtikrinti nepilnamečių vaikų dienotvarkės režimą, dalyvavimą būreliuose, apsilankymą pas specialistus (gydytojus), pasiruošimą ugdymo procesui (pamokų atlikimą) rūpinimąsi nepilnamečių vaikų visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais;

apie aplinkybes, dėl kurių numatytas atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti nepilnamečių vaikų liga, šalių liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės. Ieškovė turi teisę pareikalauti atsakovo pateikti duomenis, pagrindžiančius atsakovo negalėjimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais nustatytu laiku, o atsakovas turi pareigą per 2 (dvi) dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos, tokius duomenis ieškovei pateikti;

atsakovui su nepilnamečiais vaikais ketinant atostogauti užsienyje ieškovė perduoda nepilnamečių vaikų asmens dokumentus (pasą ar asmens tapatybės kortelę) atsakovui, kurie, kelionei pasibaigus, grąžinami ieškovei. Jeigu yra būtini sutikimai dėl išvykimo į užsienį, tai kiekvienas iš tėvų privalo tokius sutikimus duoti;

šalys dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimų bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: atsakovo: tel. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); ieškovės: tel. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo;

priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. P. po 500 Eur ir D. P. po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

priteisti iš atsakovo 18 106,02 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams;

priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 440 Eur. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų bankui Luminor bank pagal 2019 m. gegužės 9 d. sudarytą kredito sutartį Nr. K-0033-2019-12, pagal kurią kas mėnesį yra mokamos 215,33 Eur įmokos. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio jo darbo užmokestis sudarė apie 1 377 Eur per mėnesį. Atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 28 d. vykdo individualią veiklą, pas brolį V. P. jis dirbo anksčiau ir trumpai bei uždirbo apie 1 500 Eur. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas teikia pavėžėjimo paslaugas per Bolt platformą. Atsakovas Norvegijos Karalystėje turi individualią įmonę. Atsakovas savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąją namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo kitą nekilnojamą turtą – dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį vasario mėnesį pardavė galimai siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį. Atsakovo vardu yra registruotas automobilis MERCEDES BENZ, Norvegijoje jis įgijo automobilį, tačiau atsakovas į bylą šių duomenų nepateikė. Iš atsakovo Luminor banko sąskaitos matyti, jog atsakovas turi ir kitų banko sąskaitų, į kurias galimai taip pat gauna pajamas, tačiau jų išrašų nepateikė. Atsakovas turi banko sąskaitą atidarytą Norvegijos banke.

Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra nesąžininga ir nepagrįsta ir todėl, kad ieškovė siekia atsakovą išvaryti, pašalinti iš gyvenamojo namo prašydama nustatyti, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas vyksta atsakovo pasirinktinoje vietoje, išskyrus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, esančią su ieškove. Atsakovas nesutiko, kad vaikų išlaikymui būtina kiekvieną mėnesį išleisti po 1 000 Eur. Teigė, kad kiekvieno vaiko būtinus poreikius galima užtikrinti išleidžiant mažesnę sumą, po 435 Eur/mėn. suma (abiem vaikams – 870 Eur/mėn.). Vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai. Nors yra diagnozuotų vaikų sveikatos sutrikimų, bet jie nėra nuolat pasireiškiantys, astmos kontrolę, vaistus iš esmės kompensuoja valstybė. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovės turtinę padėtį esminiai gerina ta aplinkybė, kad ji pilnai naudojasi gyvenamuoju namu, nemokėdama net savo dalies komunalinių mokesčių, o atsakovą yra išvariusi ir imasi nesąžiningų veiksmų, kad jis negalėtų grįžti. Atsakovas Norvegijoje neturi automobilio, santaupų. Atsakovas prašė atsižvelgti, kad jis yra užtikrinęs vaikams gyvenamąjį būstą – pastatęs gyvenamąjį namą, kuriame gyvena vaikai, apmoka namo komunalinius mokesčius, kreditą bankui už žemės sklypo įgijimą ir namo statybą, apmoka už internetą, mobilųjį telefono ryšį, teikia paramą pinigais, natūra, darbais.

nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o šio reikalavimo netenkinimo atveju R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o D. P. – su ieškove;

nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su vaikais (nustatant abiejų vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu):

tuo laikotarpiu, kai mokykloje vyksta valstybės numatytas vaikų ugdymo procesas, pagal atsakovo, darbo grafiką prasidedant keturių iš eilės darbo dienų laikotarpiui, ieškovė pasiima abu vaikus bendrauti pirmąją (iš 4-rių) atsakovo darbo dieną iš vaikų ugdymo vietos po vaikų ugdymo proceso ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą ketvirtąją (iš tų pačių 4-rių) darbo dieną 20.30 val.;

tais laikotarpiais, kai mokykloje nevyksta vaikų ugdymo procesas (vasarą; per vaikų rudens, žiemos, pavasario mokyklines atostogas), ieškovė pasiima abu vaikus bendrauti išvakarėse prieš pirmąją atsakovo darbo dieną 19 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą ketvirtąją (iš tų pačių 4-rių) darbo dieną 20.30 val.;

ieškovė bendrauja su vaikais per Motinos dieną, taip pat Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną lyginiais metais ir antrąją šių švenčių dieną nelyginiais metais;

ieškovė ir atsakovas informuoja vienas kitą apie vaikų pasiėmimą, kitus būtinus vaikų reikalus SMS žinutėmis (K. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) arba žinutėmis Messenger programėlės pagalba. Jei bet kuris iš tėvų pakeičia savo kontaktų numerius, adresus, tai nedelsdamas privalo raštu (SMS žinute, el. paštu, žinute Messenger) pranešti pasikeitusius duomenis kitam iš tėvų;

tuo atveju, jeigu sūnaus R. P. gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu, o D. P. – su ieškove, nustatyti tokią bendravimo tvarką:

kai mokykloje vyksta valstybės numatytas vaikų ugdymo procesas, pagal atsakovo darbo grafiką prasidedant keturių iš eilės darbo dienų laikotarpiui, ieškovė pasiima bendravimui sūnų R. P. pirmąją (iš 4-rių) atsakovo darbo dienų iš vaikų ugdymo vietos po R. P. ugdymo proceso ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą kartu su D. P. arba atsakovas pasiima abu vaikus ketvirtąją (iš tų pačių 4-rių) atsakovo darbo dieną 20.30 val.;

kai mokykloje nevyksta vaikų ugdymo procesas (vasarą; per vaikų rudens, žiemos, pavasario mokyklines atostogas), ieškovė pasiima sūnų R. P. bendrauti išvakarėse prieš pirmąją atsakovo darbo dieną 19 val. ir grąžina jį kartu su D. P. į R. gyvenamąją vietą ketvirtąją (iš tų pačių 4-rių) atsakovo darbo dieną 20.30 val. arba atsakovas pasiima abu vaikus ketvirtąją (iš tų pačių 4-rių) atsakovo darbo dieną 20.30 val.;

atsakovas bendrauju su D. P. per visas atsakovo darbo grafike numatytas poilsio dienas (su atsakovu gyvenant R. P.). Ieškovė bendrauja su R. P. per visas atsakovo darbo grafike numatytas darbo dienas;

ieškovė bendrauja su R. P. ir D. P. per Motinos dieną, taip pat Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną lyginiais metais ir antrąją šių švenčių dieną nelyginiais metais;

atsakovas bendrauja su R. P. ir D. P. per Tėvo dieną, taip pat Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną nelyginiais metais ir antrąją šių švenčių dieną lyginiais metais;

ieškovė ir atsakovas informuoja vienas kitą apie vaikų pasiėmimą, kitus būtinus vaikų reikalus SMS žinutėmis (K. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) arba žinutėmis Messenger programėlės pagalba. Jei bet kuris iš tėvų pakeičia savo kontaktų numerius, adresus, tai nedelsdamas privalo raštu (SMS žinute, el. paštu, žinute Messenger) pranešti pasikeitusius duomenis kitam iš tėvų;

priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams R. P. ir D. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovą paskirti vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

jei su atsakovu būtų nustatyta tik vieno vaiko R. P. gyvenamoji vieta, iš ieškovės Ž. P. priteisti R. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki sūnaus R. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atsakovą paskiriant nepilnamečio R. P. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, o iš atsakovo D. P. išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki sūnaus D. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskirti vaiko D. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė su patikslintu priešieškiniu nesutiko.

Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktos išvados matyti, jog nepilnametis vaikas R. nurodė, kad jis pasirinktų gyventi su atsakovu tik dėl to, kad nori gyventi name, bet ne dėl to, kad nori gyventi su atsakovu. Nepilnametis D. yra išsakęs nuomonę, jog nenori gyventi su atsakovu dėl jo netinkamo elgesio. Sūnus D. turi alerginę astmą, kurią sukelia daugelis alergenų, įskaitant dulkių erkutes, jam yra itin svarbu aplinkui palaikyti švarą (valyti dulkes), nuolatos keisti patalynę ir atitinkamai parinkti patalynę, kuri kiek įmanoma mažiau keltų alergiją, atsakovas šio vaiko poreikio neatliepia ir nepaiso. Nėra jokio pagrindo ieškovės bendravimą su nepilnamečiais vaikais nustatyti išimtinai pagal atsakovo darbo grafiką, ieškovė taip pat yra dirbanti, jos darbo grafikas yra įprastas, sutampantis su vaikų ugdymo proceso dienomis, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio. Tai, kad atsakovas dirba slenkančiu grafiku nereiškia, kad bendravimas su vaikais turi būti derinamas išimtinai prie jo darbo grafiko, nes taip yra patogu atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams D. P. bei R. P. išlaikymą, mokamą po 315,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės;

atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą taip: atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja 1 (vieną) darbo dieną per savaitę, atsakovui nepilnamečius vaikus pasiimant po ugdymo (būrelio) iš ugdymo įstaigos ir pristatant nepilnamečius vaikus ateinančią darbo dieną (ryte) vaikus į ugdymo įstaigą. Apie tai, kurią savaitės darbo dieną atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais, atsakovas, likus ne mažiau nei 3 (trims) dienoms iki jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo dienos, informuoja ieškovę raštu - SMS žinute ar elektroniniu paštu;

pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą taip: atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas nepilnamečius vaikus penktadienį po ugdymo proceso (būrelio) iš ugdymo įstaigos ir pristatydamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Pirmu bendravimo savaitgaliu laikomas savaitgalis, einantis po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tais atvejais, kai atsakovas dėl darbo grafiko negali bendrauti su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamą savaitgalį, atsakovas, likus ne mažiau nei 3 (trims) dienoms iki jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo dienos, informuoja ieškovę raštu - SMS žinute ar elektroniniu paštu, kurią (kuriomis) savaitgalio dieną (dienomis) atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais, nurodydamas, nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą ir laiką;

Ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad vaiko tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo iki šalys gyveno kartu (iki 2023 m. birželio mėnesio). Ieškovė pripažino, kad atsakovas prie vaikų poreikių prisidėjo mokėdamas už elektrą (abiejų vaikų dalis sudarė 1 227,94 Eur), taip pat buvo skirta piniginių lėšų suma, sudaranti 800 Eur, todėl ieškovė darė išvadą, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. sudarė 4 572,06 Eur. Ieškovė neįrodė, kad vaikų išlaikymui buvo reikalinga kas mėnesį išleisti po 600 Eur kiekvienam vaikui. Laikytina, kad vaikų poreikiai 2021 m. sudarė 1 MMA (atskaičius mokesčius), kas sudarė 468,00 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovo dalis sudarytų 234,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Taip pat šiuo laikotarpiu buvo mokama išmoka vaikams, kurios dydis sudarė po 70 Eur. Atsakovas kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui turėjo skirti ne mažesnę kaip 199 Eur (234 Eur (1/2 dalis MMA, atskaičius mokesčius) - 35 Eur (1/2 išmokos dalis vaikui). Tokiu būdu atsakovas 2021 m. vaikų išlaikymui turėjo skirti ne mažesnę nei 4 776,00 Eur sumą (199,00 Eur * 2 vaikai * 12 mėnesių). Atsakovas šeimos poreikiams tenkinti nuo 2021 m. vasario mėnesio yra pervedęs į ieškovės sąskaitą 7 215,00 Eur. 2021 m. atsakovas gyveno kartu su sutuoktine, tačiau tam tikrais periodais ieškovės iniciatyva išvykdavo dirbti į Norvegiją. Atsakovas, būdamas Lietuvoje, taip pat patirdavo išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, tuo labiau, kad šalys šiuo laikotarpiu vedė bendrą ūkį. Atsakovas šeimos poreikiams tenkinti yra pervedęs į ieškovės sąskaitą 5 895 Eur. Atsakovas 2023 m. vaikų išlaikymui turėjo skirti ne mažesnę nei 6 576 Eur sumą.

Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovas vaikų išlaikymui ir jų poreikių patenkinimui turėjo skirti ne mažesnę nei 16 836,00 Eur sumą (2021 m. – 4 776 Eur; 2022 m. – 5 484 Eur; 2023 m. – 6 576 Eur). Per šį laikotarpį atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 14 061,50 Eur (2021 m. – 7 215 Eur; 2022 m. – 5 895 Eur; 2023 m. - 951,50 Eur). Taip pat per šį laikotarpį atsakovas apmokėjo namo, kuriame gyveno šeima elektros išlaidas, kurios ieškovės skaičiavimu vaikų dalis sudarė bendrą 3 916,98 Eur sumą (2021 m. – 1 227,94 Eur; 2022 m. - 1 660,30 Eur; 2023 m. 1 028,74 Eur). Taip pat šiuo laikotarpiu atsakovas mokėjimo už šeimai teikiamas telekomunikacijos paslaugas, įskaitant internetą, gyvenamojo būsto draudimą ir pan. Susumavus visas atsakovo skirtas sumas vaikų poreikių tenkinimui, laikytina, kad nebuvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas konstatuotų, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas taip pat prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, kurios yra skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas iš esmės sutinka su nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, tačiau siekia, kad būtų sutrumpintas išankstinis informavimo terminas jį sutrumpinant nuo 5 dienų iki 3 dienų, o darbo dienomis atsakovas siekia bendrauti su vaikais su nakvynėmis, šioje dalyje iš dalies pakeičiant priimtą teismo sprendimą. Atsakovas supranta, kad išankstinis informavimas yra būtinas šioje situacijoje, kadangi atsakovo darbo specifika pasireiškia dėl nepastovaus darbo grafiko režimo. Svarbu nustatyti, kad nustatytas išankstinio informavimo terminas, siekiant atsakovui informuoti ieškovę apie konkrečią bendravimo dieną su vaikais savaitės darbo dieną, turi būti nustatomas ne susitarimui, kaip yra numatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau ieškovės informavimui. Tarp šalių esant įtemptam bendravimui, pasiekti susitarimą ateityje gali būti neįmanoma įgyvendinti. Analogiškai turėtų būti koreguojama teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas, numatantis pasikeitimus dėl vaiko tėvo bendravimo savaitgaliais dėl atsakovo darbinio užimtumo. Tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis su nakvynėmis labiau atitiktų vaikų interesus, kadangi vaikai su tėvu galėtų ne tik bendrauti ir užsiimti pramogomis, tačiau tuo pačiu būtų atliekami ir namų darbai, o kitą dieną vaikai būtų atvežami į ugdymo įstaigą.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad įsiskolinimo laikotarpiu faktiškai reikalingas išlaikymo dydis vaikams būtų apsiribojęs tik būtinosiomis išlaidomis (maistas, apranga, higiena ir pan.). Vien aplinkybė, kad iki 2023 m. birželio mėnesio šalys gyveno kartu savaime nereiškia, jog atsakovas tinkamai ir pakankamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus. Ieškovės pateikti skaičiavimai aiškiai atskleidžia, kad atsakovas kiekvienais metais prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik iš dalies - daugiausia apmokėdamas elektros energijos sąskaitas bei atlikdamas pavienius pavedimus vaikams, kurie sudarė tik nedidelę dalį realiai reikalingo išlaikymo. Likusi vaikų poreikių dalis buvo atliepiama išimtinai ieškovės lėšomis. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog jo atlikti bankiniai pavedimai ieškovei turėtų būti vertinami kaip vaikų išlaikymas vien dėl to, kad šalys gyveno kartu. Šalių tarpusavio piniginiai santykiai buvo įvairaus pobūdžio - tiek atsakovas, tiek ieškovė atlikdavo vienas kitam pervedimus, nurodydami skirtingas paskirtis (paskolos, draudimas, statybos, elektra ir pan.). Tais atvejais, kai atsakovas iš tiesų skyrė lėšas vaikų poreikiams, jis pats tai aiškiai nurodė mokėjimo paskirtyje („maistui ir vaikams“, „išlaikymui“, „vaikų rūbams“). Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginį, kad gyvenant kartu mokėjimų paskirtis neturėjo reikšmės. Atsakovas nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo teiginius, jog jis pirko maistą, vežiodavo vaikus į ugdymo įstaigas ir kt. nepateikė. Byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas iš esmės vaikų gyvenime ilgą laiką nedalyvavo ir viskuo rūpinosi ieškovė. Teismas pripažino tam tikrą faktą - dėl išlaikymo įsiskolinimo egzistavimo faktą, priteisdamas konkrečią pinigų sumą, todėl procesinių palūkanų priteisimas nuo kreipimosi į teismą dienos neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovo reikalavimas pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos yra visiškai nepagrįstas ir nesuderinamas nei su vaikų, nei ieškovės teisėmis ir teisėtais interesais. Bylos duomenys patvirtina, o ir pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jo darbo grafikas paprastai būna išdėstytas po keturias dienas iš eilės ir yra pastovus. Atsakovas teisme duodamas paaiškinimus nurodė ir pripažino, kad jis gali gauti darbo grafiką prieš dvi savaites visam mėnesiui. Atsakovas neturi jokių kliūčių su ieškove bendravimo su vaikais laiką suderinti prieš 5 dienas, taip kaip nustatė teismas. Atsakovas teisme paaiškino - papildomai dirbti jis neprivalo ir pats sprendžia, ar nori tai daryti. Praktikoje būtent likus 3 dienoms vaikų užimtumas dažniausiai jau būna galutinai suplanuotas - mokyklinės veiklos, laisvalaikio planai ar kiti užsiėmimai. Tuo tarpu derinant prieš 5 dienas, egzistuoja gerokai didesnė galimybė vaikų užimtumą dar lanksčiai koreguoti, priderinant jį prie nustatyto bendravimo su atsakovu laiko. Pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovui yra nustatyta informavimo, o ne derinimo pareiga, t. y., atsakovas vienašališkai informuoja ieškovę, kurią ar kuriomis savaitgalio dienomis jis planuoja bendrauti su vaikais. Taigi, 3 dienų terminas yra akivaizdžiai per trumpas, nes ieškovė neturi galimybės realiai planuoti nei savo laiko, nei savo laiko su vaikais savaitgalį ar iš anksto numatyti savaitgalio veiklų. Atsakovui informavus tik prieš 3 dienas, ieškovė būtų priversta keisti jau suplanuotus planus, galimai patirti nuostolių, o vaikų savaitgalio režimas taptų neprognozuojamas ir nestabilus. 5 dienų terminas užtikrina, kad ieškovė apie atsakovo ketinimą bendrauti su vaikais sužinotų bent prieš 5 dienas, nors šis terminas ir taip yra trumpas, bet bent jau minimaliai sudaro galimybes ieškovei iš anksto suplanuoti tiek savo laiką, tiek savo bendravimo su vaikais laiką.

Atsakovas prašo, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta informavimo, o ne suderinimo būdu, t. y., kad jis galėtų tik pranešti apie planuojamą bendravimą, bet su ieškove derinti būtų neprivaloma. Tokie atsakovo argumentai iš esmės yra prieštaringi. Jei vaikų planai gali keistis ir jų užimtumas neleidžia tiksliai numatyti bendravimo, tai atsiradusi tik informavimo pareiga iš esmės neužtikrins, kad bendravimas su vaikais darbo dieną įvyks pagal atsakovo pageidavimus. Atsakovas iki šios dienos su vaikais nebendrauja pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, t. y., neišnaudoja visų jam sudarytų galimybių bendrauti su vaikais su nakvyne. Atsakovas turėdamas galimybę su vaikais praleisti ženkliai daugiau laiko su nakvyne, to nedaro ir su vaikais bendrauja taip kaip jam patinka. Atsakovas taip pat nebendrauja su vaikais darbo dieną. Atsakovas gyvena ženkliai toliau nuo ugdymo įstaigos, Vilniaus rajone, todėl vaikų pristatymas kitą rytą į ugdymo įstaigą neišvengiamai reikštų ankstesnį vaikams kėlimąsi, ilgesnį kelią ir bendrą vaikų dienos ritmo trikdymą. Prisitaikymas prie besikeičiančio režimo, turėjimas reikalingų daiktų, mokyklinių reikmenų bei namų darbų tęstinumo užtikrintumas yra gana sudėtinga užduotis ypač tokio amžiaus vaikams ir reikalaujanti gerų planavimo įgūdžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – susirašinėjimą su atsakovu. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kita bylos šalis turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo vertinimą. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys turi du nepilnamečius vaikus: R. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2025 m. gruodžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl vaiko tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl bendravimo tvarkos

Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 16-706/2016, 24 punktas).

Apeliantas nesutinka su nustatyta bendravimo su vaikais tvarka toje dalyje, kad jis paėmęs nepilnamečius vaikus po ugdymo (būrelio) iš ugdymo įstaigos, turi juos pristatyti tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. ir jis prašo šį bendravimo tvarkos punktą pakeisti, įpareigojant atsakovą pristatyti nepilnamečius vaikus ateinančią darbo dieną (ryte) vaikus į ugdymo įstaigą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas nebendrauja su nepilnamečiais vaikais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką – bendrauja daug rečiau ir mažiau. Ieškovė byloje nurodo, kad atsakovas neišnaudoja visų galimybių bendrauti su vaikais su nakvynėmis, pavyzdžiui vietoj penktadienio pasiima vaikus šeštadienį ir panašiai. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrindžia siekio bendrauti su vaikais su nakvynėmis ir darbo dieną. Kaip pagrįstai byloje nurodo ieškovė, vaikai gyvena kartu su ieškove šalia ugdymo įstaigos, jų kasdienis režimas yra stabilus, aiškus ir atitinkantis jų poreikius, atsakovas gyvena Vilniaus rajone, vaikų vežimas į mokyklą iš atsakovo namų reikštų vaikų režimo sutrikdymą – ankstesnį kėlimąsi, ilgesnį važiavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant nustatytai konkrečiai dienai, kada darbo dienomis atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais (atsakovo iniciatyva, dėl jo nurodomo slenkančio darbo grafiko), atsakovo bendravimas darbo dieną su vaikais su nakvyne šiuo metu neatitiktų vaikų poreikių, kadangi nebūtų užtikrintas pastovumas ir nuoseklumas. Nuolatos keičiantis savaitės dienai, kada vaikai nakvoja pas atsakovą, vaikams būtų keliamas stresas, vaikams reikėtų vežiotis su savimi kelioms dienoms reikalingus mokyklinius reikmenis. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais su nakvynėmis kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, todėl teismo vertinimu, šiuo metu, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, stabilų ir pastovų gyvenimo režimą, pagrindo papildomai nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais su nakvyne darbo dieną, nėra.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie tai, kurią savaitės darbo dieną atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais, atsakovas, likus 5 dienoms iki jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo darbo dienos, suderina su ieškove telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo šį terminą sumažinti iki 3 dienų, taip pat prašo vartojamą sąvoką „suderina“, keisti į „informuoja“. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad tais atvejais, kai atsakovas dėl darbo grafiko negali bendrauti su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamą savaitgalį, atsakovas, likus 5 dienoms iki jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo dienos, informuoja ieškovę telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, kurią (kuriomis) savaitgalio dieną (dienomis) atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais, bei suderina su ieškove nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą ir laiką, apeliantas apeliaciniu skundu taip pat prašo šį terminą sutrumpinti iki 3 dienų. Apeliantas šį savo reikalavimą grindžia nepastoviu darbo grafiku. Byloje (2025 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje) atsakovas nurodė, kad jis gali gauti darbo grafiką prieš dvi savaites visam mėnesiui, kas patvirtina, jog atsakovas iš anksto žino, kuriomis dienomis turės dirbti ir kurią dieną galės bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir turi galimybę apie savo ketinimus pranešti ieškovei.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nei vaikai, nei ieškovė neturi visiškai derintis prie atsakovo galimybių bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, o atsakovas turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo vaikai justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo, poreikius ir veiklas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas. Todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo laiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais ir/ar išplečiančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-1097/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nustatytas 5 dienų terminas jau ir taip yra pakankamai trumpas, pagrindo jį trumpinti dar labiau nėra, ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas su ieškovu patvirtina, kad atsakovas spontaniškai sugalvoja paimti vaikus, praneša apie savo ketinimus ieškovei tik prieš porą dienų, kas patvirtina, jog ieškovei yra sunku planuoti asmeninį gyvenimą ir vaikų laisvalaikį. Termino sutrumpinimas iki 3 dienų ypač apsunkintų ieškovės galimybes planuoti tiek savo, tiek vaikų laisvalaikį, išvykas ir panašiai, nei vaikai nei ieškovė iš anksto nežinotų, kada atsakovas ketina bendrauti su vaikais. Atsakovui byloje nenurodžius objektyvių aplinkybių, patvirtinančių būtinybę mažinti terminą, šis ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

Dėl atsakovo siekio keisti bendravimo tvarkoje vartojamą terminą „informuoti“ į „suderinti“ teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į atsakovo prašymą dėl jo nurodomo slenkančio ir nepastovaus darbo grafiko, byloje jau yra nustatyta ne konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis diena, o atsakovui sudaryta galimybė apie ją prieš 5 dienas pranešti ieškovei. Atsakovas yra įpareigojamas ne tik informuoti ieškovę apie savo ketinimus, tačiau ir suderinti juos su ieškove, kadangi kartais vaikų užimtumas yra suplanuojamas daugiau nei 5 dienomis į priekį, kas patvirtina būtinybę šalims tarpusavyje susiderinti dieną, kada atsakovas bendraus su nepilnamečiais vaikais, taip siekiant išvengti šalių tarpusavio nesutarimų.

Dėl išlaikymo dydžio

Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams D. P. bei R. P. išlaikymą, mokamą po 315 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečiui D. P., bei R. P. išlaikymą po 400 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad išlaikymo dydis nebuvo sumažintas valstybės mokamos išmokos suma. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pastebėtina, kad aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams, todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi, valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio. Tokio išmokos vaikams vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020).

Tokiu būdu šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus dėl jo patiriamų išlaidų kas mėnesį, atsakovo amžių, aplinkybę, kad atsakovas dirba statybos srityje, kurioje yra didelė darbuotojų paklausa, dėl ko atsakovas, manytina, gali objektyviai gauti didesnes pajamas nei jis nurodo (1 600 Eur), pagrįstai priteistino išlaikymo nemažino vaiko išmokų suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Apeliantas prašo šį reikalavimą atmesti, teigia, kad atsakovas mokėjimo už šeimai teikiamas telekomunikacijos paslaugas, įskaitant internetą, gyvenamojo būsto draudimą ir pan., susumavus visas atsakovo skirtas sumas vaikų poreikių tenkinimui, laikytina, kad nebuvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 209/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus darė išvadą, kad nors sutuoktiniai gyveno kartu, tačiau faktiškai bendro ūkio nevedė, nes atsakovas teigia, kad kreditą jis grąžino iš asmeninių lėšų, o ieškovė nevykdo pareigos dengti jos dalį. Atsakovas byloje nurodė, kad gyvenant kartu su ieškove nebuvo susitarimo, kokiomis konkrečiomis dalimis šalys dengs visas šeimos, tame tarpe ir vaikų išlaidas, todėl skola negali atsirasti, jog jis pervesdamas lėšas ieškovei nenurodydavo pavedimo paskirties, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šiuos atsakovo teiginius. Iš apelianto atliktų mokėjimo pavedimų ieškovei matyti, jog kiekvienas jo atliekamas pavedimas būdavo su skirtinga ir aiškia mokėjimo paskirtimi, nurodančia kam (kokiam tikslui) šie pinigai yra skirti. Iš atsakovo atliktų mokėjimo pavedimų yra aiškiai matyti, kurie pavedimai buvo mokami kaip išlaikymas vaikams (vaikų poreikiams tenkinti). Aplinkybė, kad atsakovas mokėjo namo komunalines paslaugas, kredito įmokas, nereiškia, kad jis teikė tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Į bylą pateikti ieškovės skaičiavimai, mokėjimo pavedimai patvirtina, kad apeliantas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėjo tik iš dalies - apmokėdamas elektros energijos sąskaitas bei atlikdamas pavienius pavedimus vaikams, kurie sudarė tik nedidelę dalį realiai reikalingo išlaikymo. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis teikė didesnį išlaikymą vaikams, nei yra paskaičiuota ieškovės, pagal atsakovo atliktus mokėjimo pavedimus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esant pateiktiems atsakovo mokėjimo pavedimams, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo atsakovo teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, dėl ko šioje dalyje tenkinti atsakovo apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 1 800 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.