Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nouva Capital“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nustatė, kad IES1 yra tinkamas ieškovas, remiantis tik tuo, jog sąskaitos faktūros, skirtos apmokėti išlaidas ekspertui ir advokatui, yra išrašytos ieškovui. Teismas, formaliai nustatęs sąskaitų faktūrų gavėją, neatsižvelgė į byloje esančią informaciją, kuri patvirtina, kad ieškovas buvo išrinktas atstovauti Gyvenamojo namo gyventojų interesus, t. y. jis neveikė išimtinai savo interesais, ir nurodomas išlaidas patyrė ne tik ieškovas, tačiau ir kiti Gyvenamojo namo gyventojai. Priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo teismas, ieškovas pareikštu ieškiniu reikalavo būtent Gyvenamojo namo savininkų, o ne vien tik savo asmeniškai patirtų išlaidų, atlyginimo. Tai reiškia, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl priteisimo sumų, į kurias ieškovas neturi teisės. Ieškovas turi procesinę teisę reikšti ieškinį nebent tik dėl savo išlaidų dalies (t. y. 1/15 dalies), bet ne dėl visų Gyvenamojo namo savininkų išlaidų už eksperto paslaugas atlyginimo.

Teisinis reguliavimas aiškiai nustato, kad išlaidų atlyginimo prievolė yra neatsiejamai susijusi su atstovavimo teisiniu santykiu ir kyla tarp atstovo bei atstovaujamojo. Apeliantė, nebūdama atstovavimo santykio šalimi, neturi pareigos kompensuoti išlaidų, kurios atsirado vykdant pavedimą kitų asmenų interesais. Norėdamas su pavedimo vykdymu susijusių išlaidų atlyginimo, ieškovas turėjo kreiptis į atstovaujamuosius, o šie – į apeliantę.

Pažymėtina, kad apeliantė negali būti įpareigota atlyginti išlaidas, susijusias su eksperto pasitelkimu, kadangi ieškovas kartu su kitais Gyvenamojo namo savininkais nesuteikė apeliantei galimybės dalyvauti sprendžiant dėl ekspertizės paskyrimo, siūlyti / nesutikti su eksperto kandidatūra, spręsti dėl priimtiniausių ekspertinių paslaugų įkainių ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė buvo supažindinta su ekspertiniu tyrimu jau ekspertinį tyrimą atlikus, nebebuvo prasmės jam prieštarauti, todėl tolimesnius trūkumus buvo šalinama pagal ataskaitos duomenis. Todėl, priešingai nei akcentuoja teismas skundžiamo sprendimo 37 punkte, aplinkybė, kad apeliantė, šalindama trūkumus, rėmėsi ataskaita, nepatvirtina eksperto pasitelkimo ir ataskaitos parengimo būtinybės.

Skundžiamame sprendime formaliai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos bylą laimėjusios šalies naudai, neatsižvelgiant į apeliantės pateiktus argumentus dėl dalies ieškovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Teismas visiškai neatsižvelgė į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumą, pavyzdžiui:

326,70 Eur su PVM už 2024 m. birželio 10 d. ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas: „prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimas (Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) ir su tuo susijusios teisinės konsultacijos“. Šie prašymai, kaip patvirtino teismo posėdyje ieškovo atstovė, nebuvo patenkinti.

290,40 Eur su PVM už 2024 m. liepos 11 d. ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas: „prašymo dėl dokumentų išreikalavimo parengimas ir su tuo susijusios teisinės konsultacijos.“ Šis prašymas 2024 m. liepos 3 d. vykusiame teismo posėdyje buvo netenkintas, kaip nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku.

217,80 Eur su PVM už 2024 m. lapkričio 14 d. ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas: „prašymo dėl informacijos suteikimo parengimas (VĮ Registrų centrui); prašymo dėl termino duomenims pateikti pratęsimo parengimas; iš VĮ Registrų centro gautų dokumentų analizė ir lydraščio dėl dokumentų pateikimo parengimas“. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti parengimas, be kita ko, išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga atskirai nėra atlyginamos.

Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad visas byloje reikalaujamas priteisti išlaidas, kurios patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (t. y. netinkamos kokybės daikto pardavimo, o vėliau ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, nesilaikant savo pačios prisiimtų įsipareigojimų dėl nustatytų defektų ištaisymo terminų), patyrė būtent ieškovas. Prašomas priteisti išlaidas už specialisto (eksperto) ir advokato suteiktas paslaugas patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros (pirkėjas – IES1) bei tų sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai.

Bylos medžiagoje esantys Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolai nepatvirtina, kad juose nurodyti dalies gyventojų susitarimai buvo įgyvendinti, t. y. nepatvirtina, kad ieškovas būtų atsiskaitęs pagal jam išrašytas sąskaitas – faktūras kitų asmenų piniginių lėšų pagrindu.

Net jeigu atstovavimo teisiniai santykiai minėtu gyventojų susirinkimo protokolu ir būtų buvę sukurti (vertinant hipotetiškai), tai vis tiek nepaneigia ieškovo teisės savarankiškai pareikšti ieškinį atsakovės atžvilgiu. Ieškovas, būdamas vienas iš Gyvenamojo namo butų savininkų, turėjo savarankišką materialųjį teisinį suinteresuotumą tiek Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų ištaisymu, tiek atitinkamai paslaugų iš eksperto ir vėliau advokatų profesinės bendrijos pirkimu, tiek šių nuostolių jam atlyginimu.

Bylos atveju, nors atsakovė ir taisė Gyvenamojo namo trūkumus, bet dėl netinkamos kokybės Gyvenamojo namo pardavimo ir savo pačios prisiimtų įsipareigojimų ištaisyti defektus savo pačios nurodytais terminais nesilaikymo, ieškovas dar patyrė ir žalos (nuostolių), kuri iki šiol nėra atlyginta. Todėl atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kaip papildomą (bendrąjį) teisių gynybos būdą, užtikrinsiantį pažeistų teisių atkūrimą.

Į ekspertą kreiptasi, atsižvelgiant į atsakovės vangų ir lėtą defektų šalinimą bei pačios atsakovės nurodytų defektų šalinimo terminų nesilaikymą, taip pat poreikį nustatyti visus Gyvenamojo namo defektus, kad būtų galima juos tiksliai nurodyti ir pareikalauti atsakovės juos visus ištaisyti, o atsakovei defektų neištaisant – kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tai, kad eksperto paslaugos, įskaitant ataskaitos surašymą, buvo absoliučiai būtinos, papildomai patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad ginčo šalys savarankiškai vis tik nesugebėjo užfiksuoti visų Gyvenamojo namo defektų.

Ieškovas atkreipia dėmesį, kad gyventojams kreipusis į advokatą ir komunikaciją su atsakove vedant per advokatą, galiausiai ir buvo pasiekta, kad ataskaitoje nurodyti defektai atsakovės būtų ištaisyti.

Antra, prašymas „Dėl dokumentų išreikalavimo“ byloje nebuvo patenkintas, tačiau bylinėjimosi išlaidos civilinėse bylose yra priteisiamos ne pagal tarpinius procesinius sprendimus, o pagal galutinį bylos rezultatą (t. y. civiliniame procese yra laikomasi principo „pralaimėjęs moka“).

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad prašymas VĮ Registrų centrui buvo teikiamas vykdant pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą pateikti į bylą Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų. 27. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 6 767,94 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 234 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

28. Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra privatus žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pastatytas Pastatas - Gyvenamasis namas, kurio bei jame esančių turtinių vienetų (butų ir kitų patalpų) statytoja ir pradinė savininkė buvo atsakovė.

29. 2019 m. spalio 25 d. surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. 1, statinio adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuoti Gyvenamojo namo defektai. Atsakovės atstovas apžiūroje nedalyvavo. 2020 m. gegužės 21 d. surašytas Statinio apžiūros aktas, statinio adresas (duomenys neskelbtini) apžiūroje dalyvavo atsakovės atstovė. 2020 m. gegužės 21 d. atsakovė pateikė Protokolo Nr. GB/20/05/21 ataskaitą, kuria pripažino beveik visus 2019 m. spalio 25 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. užfiksuotus Gyvenamojo namo defektus bei nurodė, kad kai kuriuos defektus jau ištaisė ir prisiėmė įsipareigojimus kitus defektus ištaisyti ateityje.

30. 2021 m. sausio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkime buvo priimtas sprendimas kreiptis į UAB „Statybos procesų valdymas“ tam, kad būtų atliktas ekspertinis Gyvenamojo namo statybos ir įrengimo tyrimas bei surašyta išvada dėl Gyvenamojo namo kokybės. Be to, gyventojai nutarė ieškovą IES1 skirti atsakingu asmeniu sutarčiai su UAB „Statybos procesų valdymas“ pasirašyti bei ekspertizės vykdymo metu atstovauti butų savininkus, teikti informaciją ir tarpininkauti tarp savininkų ir ekspertizės vykdytojo.

31. 2021 m. kovo 18 d. buvo surašyta ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 2021/03/18 ir jos priedai: A „Defektų bei pažaidų sąrašas“ , B „Defektų bei pažaidų detalizacija“ ir C „Defektų vietų planas“ (toliau – ir Ataskaita). 2021 m. kovo 23 d. surašyta ir atsakovei išsiųsta Pretenzija „Dėl ekspertinio tyrimo metu nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) defektų ir atitikimų projekto ir statybos reikalavimams“, kuria atsakovė buvo informuota apie tai, kad Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva buvo nuspręsta atlikti Gyvenamojo namo ekspertinį tyrimą ir šiuo tikslu su UAB „Statybos procesų valdymas“ buvo sudaryta Ekspertinio tyrimo paslaugų užsakymo sutartis. Šios sutarties pagrindu atliktas minėtas ekspertinis tyrimas ir surašyta Ataskaita, kurios kopija atsakovei buvo pateikta susipažinti kartu su pretenzija. Gyventojų atstovai taip pat nurodė, kad yra užfiksuoti iš viso 99 Gyvenamojo namo statybos defektai ir pažaidos.

32. 2021 m. balandžio 28 d. atsakovė raštu Nr. NC-041 „Dėl defektų šalinimo plano“ pateikė gyventojams defektų šalinimo planą, kuriame buvo nurodytos konkrečios datos, iki kurių yra planuojama pašalinti nustatytus Gyvenamojo namo defektus ir pažaidas, o taip pat atsakovė pateikė savo pastabas dėl kai kurių defektų ir pažaidų.

33. Vėlesniais šalių raštais, t. y. 2021 m. balandžio 29 d. raštu „Atsakymas į 2021 m. balandžio mėn. 28 d. gautą UAB „Nuova Capital“ raštą Nr. NC 041 Dėl defektų šalinimo plano“, 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. NC-057 „Atsakymas į 2021 m. balandžio 29 d. raštą“ ir 2021 m. gegužės 27 d. raštu „Atsakymas į 2021 m. gegužės mėn. 12 d. gautą UAB „Nuova Capital“ raštą Nr. NC 057 Dėl atsakymo į 2021 m. balandžio 29 d. raštą“ , buvo diskutuojama dėl kai kurių Ataskaitoje nurodytų defektų ir pažaidų. Galiausiai, šalys susitarė, kad atsakovė pašalins beveik visus Ataskaitoje nurodytus defektus ir pažaidas. Pagal atsakovės pateiktą defektų šalinimo planą visi Ataskaitoje užfiksuoti defektai ir pažaidos, dėl kurių šalys pasiekė susitarimą, turėjo būti ištaisyti iki 2021 m. vasaros pabaigos (paskutinis defektas turėjo būti ištaisytas 2021 m. rugpjūčio 15 d.).

34. 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakovei išsiųstas prašymas „Dėl naujo defektų ir pažaidų šalinimo grafiko pateikimo ir suderinimo (adresas (duomenys neskelbtini))“, kuriuo atsakovės buvo prašoma: „(i) iki 2021-10-04 (imtinai) pateikti Klientams suderinimui naują defektų ir pažaidų šalinimo planą (grafiką), nurodant galutines visų defektų ir pažaidų pašalinimo datas; (ii) gavus Klientų patvirtinimą, nedelsiant pradėti vykdyti defektų ir pažaidų šalinimo darbus ir visus juos įvykdyti iki galo.“ Kartu atsakovei pateikiant dokumentus: (i) atnaujintą defektų ir pažaidų sąrašą (t. y. su komentarais, kas iki šiol atlikta, o kas ne); (ii) naujų apžiūrų metu užfiksuotų naujų Gyvenamojo namo defektų sąrašą.

35. 2021 m. spalio 18 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad: dalį defektų ir pažaidų pašalino (ištaisė) nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. prašymo gavimo iki 2021 m. spalio 18 d. atsakymo pateikimo dienos; dalies defektų ir pažaidų (išvardintų atsakyme) pašalinimo (ištaisymo) imsis ateityje; dėl kitų defektų ir pažaidų atsakovė nemato savo kaltės, tačiau toliau tuos defektus ir pažaidas analizuoja.

36. 2021 m. gruodžio 8 d. atsakovei buvo pateiktas prašymas „Dėl galutinės pozicijos dėl defektų ir pažaidų pašalinimo suformulavimo ir galutinės defektų ir pažaidų pašalinimo datos nurodymo (objekto adresas (duomenys neskelbtini))“, kuriuo buvo prašoma: „(i) nurodyti Atsakyme nurodytų defektų ir pažaidų, kurių pašalinimo atsakovė ketina imtis ateityje, bendrą ir galutinę pašalinimo datą; (ii) nurodyti Atsakyme nurodytų defektų ir pažaidų, dėl kurių nematote savo kaltės, bet toliau tuos defektus ir pažaidas analizuoja, analizės rezultatus, t. y. nurodyti, kuriuos defektus ir pažaidas ketina pašalinti, o kurių – neketina. Atsisakymą pašalinti konkrečius defektus ir pažaidas atsakovės prašoma motyvuoti tam, kad būtų galima įvertinti atsisakymo (ne)pagrįstumą ir nuspręsti, kokių veiksmų toliau imtis.“. 2022 m. kovo 9 d. atsakovė raštu Nr. NC 025 „Dėl defektų šalinimo pagal ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 2021/03/18“, nurodė, kad beveik visi Gyvenamojo namo statybos darbų defektai ir pažaidos jau yra ištaisyti. Taip pat, kad artimiausiu metu bus ištaisyti ir tie defektai bei pažaidos, kurie ankstesniuose atsakovės raštuose buvo nurodyti, kaip atsakovės nepripažįstami.

37. 2022 m. gegužės 16 d. atsakovei pateikta Pretenzija „Dėl nuostolių (išlaidų) atlyginimo (objekto adresas (duomenys neskelbtini))“, kuria daugiabučio gyvenamojo namo savininkai reikalavo atlyginti išlaidas už eksperto ir advokato suteiktas paslaugas. 2022 m. liepos 28 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Pretenzijoje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkinamas nebus, kadangi minėtos paslaugos buvo suteiktos daugiabučio gyvenamojo namo savininkų savarankišku sprendimu, neinformuojant atsakovės, taip pat patirtos išlaidos nebuvo nei priverstinės, nei būtinos, nei protingos.

Dėl ieškovo ir atsakovo (ne)tinkamumo

38. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-403/2024).

39. Byloje nagrinėjamas ieškovo atsakovei pareikštas reikalavimas dėl žalos (nuostolių) priteisimo: ieškovas prašė priteisti iš atsakovės iš viso 6 767,94 Eur dydžio jo patirtas išlaidas, kurios susideda iš 4 517,34 Eur sumos, ieškovo sumokėtos specialistui (ekspertui), ir 2 250,60 Eur sumos, ieškovo sumokėtos advokatui.

40. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo naudai jo prašytas išlaidas eksperto ir advokato paslaugoms atlyginti, nepagrįstai priteisė sumą išimtinai ieškovui, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtas išlaidas patyrė ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo savininkai. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl kitų, į bylą neįtrauktų daugiabučio namo savininkų turtinių teisių, o skundžiamu sprendimu priteisė nuostolius reikalavimo teisės neturinčiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės vertinimu dėl žemiau išdėstytų motyvų.

41. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 14 d. vykusio Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kuriame priimti sprendimai įforminti protokolu Nr. 2021/1, buvo nuspręsta būtent ieškovą skirti atsakingu asmeniu sutarčiai su UAB „Statybos procesų valdymas“ pasirašyti bei ekspertizės vykdymo metu atstovauti butų savininkus ir kt. (protokolo 3 punktas); be to, nuspręsta, jog paslaugos sumą (t. y. 3.500,00 Eur + PVM) butų ir kitų patalpų savininkai dalina į 15 dalių bei įpareigoja ieškovą surinkti šiuos pinigus grynais arba pavedimu iš tų butų ir kitų patalpų savininkų (protokolo 2 punktas). Tai yra minėto susirinkimo protokole užfiksuotas Gyvenamojo namo patalpų savininkų sprendimas susijęs su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų tarpusavio santykiais, pasirinktu jų interesų gynimo būdu bei ieškovo, kaip įgalioto atstovo, sutarties dėl paslaugų teikimo pasirašymui išrinkimu. Taigi minėtas Gyvenamojo namo patalpų savininkų sprendimas patvirtina, kad ieškovas turėjo įgaliojimus veikti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų interesais užsakant ir apmokant ekspertinį vertinimą.

42. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad išlaidos, kurias prašo priteisti ieškovas iš atsakovės, patirtos ne išimtinai dėl ieškovo asmeninių, bet ir dėl kitų asmenų interesų gynimo. Tai yra tiek ekspertinis tyrimas, tiek išlaidos advokato teisinėms paslaugoms susijusios su Gyvenamojo namo defektų nustatymu ir tinkamu ištaisymu. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovas siekia išieškoti iš atsakovės išlaidas, kurios yra patirtos ne jo (ieškovo), o kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2021 m. sausio 14 d. Protokole įforminti Gyvenamojo namo patalpų savininkų sprendimai, tiek vėlesni sprendimai nepaneigia ir neriboja ieškovo teisės padengti išlaidas ekspertui ir advokatui savo asmeninėmis lėšomis. Nors tai padaręs, ieškovas minėto Gyvenamojo namo butų savininkų susitarimo pagrindu įgyja teisę reikalauti turėtų išlaidų kompensavimo iš Gyvenamojo namo butų savininkų, tačiau kartu tai nepaneigia ieškovo teisės tiesiogiai reikalauti tokių išlaidų atlyginimo iš atsakingo dėl tokių išlaidų susidarymo asmens, kuriuo ieškovas laiko atsakovę.

43. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktos sąskaitos faktūros (pirkėjas – IES1 ) bei tų sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai (mokėjimo nurodymai) (mokėtojas – IES1) leidžia daryti išvadą, kad visas ieškiniu reikalaujamas priteisti išlaidas faktiškai patyrė būtent ieškovas, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja būtent daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, o ne vien tik savo asmeniškai patirtų išlaidų atlyginimo, vertintini kaip nepagrįsti, nes jų nepatvirtina bylos duomenys. Vien 2021 m. sausio 14 d. protokolas pagal jo turinį negali būti pakankamu išlaidų apmokėjimo šaltinį patvirtinančiu įrodymu, nes į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad minėtu protokolu įformintas Gyvenamojo namo butų savininkų sprendimas dėl lėšų surinkimo buvo realiai įgyvendintas. Kaip jau aptarta anksčiau, byloje ieškovas neneigė ir neginčijo, kad jis, patirdamas byloje reikalaujamas priteisti iš atsakovės išlaidas, neveikė išimtinai tik savo interesais, tačiau tai nepaneigia fakto, kad išlaidas patyrė tik ieškovas, t. y. į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad išlaidos apmokėtos ieškovo lėšomis (iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos), byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, jog iš ieškovo sąskaitos apmokėtas išlaidas ieškovui būtų kompensavę kiti Gyvenamojo namo butų savininkai.

44. Nors ieškovo prašomos priteisti išlaidos pagal jų pobūdį, paskirtį ir pačių Gyvenamojo namo butų savininkų tarpusavio susitarimą priskirtinos visiems daugiabučio namo buto savininkams, tačiau, kaip kai minėta, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas būtų atsiskaitęs pagal jam išrašytas sąskaitas faktūras (už eksperto ir advokato paslaugas) ne savo, bet kitų asmenų piniginių lėšų pagrindu.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad tuo atveju, jei ieškovas apmokėjo išlaidas už ekspertinį vertinimą ir advokato paslaugas savo lėšomis, pirmiausia turėjo dėl šių išlaidų jam atlyginimo kreiptis į kitų butų savininkus ir tik tuomet galėjo būti pareikštas visų Gyvenamojo namo butų savininkų reikalavimas atsakovei dėl jų patirtų išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė nepagrįstai savo argumentus dėl ieškovo reikalavimo teisės neturėjimo grindžia atstovavimo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, nes pareikštas ieškinio reikalavimas yra kildinamas ne iš atstovavimo santykių, bet iš atsakovės civilinės atsakomybės. Tai yra ieškovas pareiškė ieškinį savo vardu, gindamas savo, kaip vieno iš Gyvenamojo namo buto savininkų, kuris apmokėjo veikiant bendrais Gyvenamojo namo butų savininkų interesais patirtas eksperto ir advokato paslaugų išlaidas, teises. Bylos įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ekspertinis vertinimas užsakytas, tiek advokato teisinės paslaugos pirktos suderinus su Gyvenamojo namo butų savininkais, t. y. su jų žinia ir pritarimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas pažeidžia kitų Gyvenamojo namo butų savininkų interesus ir juos buvo būtina įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

46. Pastebėtina, kad nors ieškovas turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo skirtingais pagrindais ir iš skirtingų subjektų, t. y. tiek iš kitų Gyvenamojo namo butų savininkų – atstovavimo santykių ir tarpusavio susitarimo pagrindu, tiek iš atsakovės – civilinės atsakomybės pagrindu, tačiau teisė pasirinkti, iš ko ir kokiu pagrindu reikalauti jo patirtų išlaidų atlyginimo, priklauso ieškovui. Nors ieškovas, įgyvendindamas šią teisę, negali gauti dvigubo išlaidų atlyginimo (t. y. tiek iš atsakovės, tiek iš Gyvenamojo namo butų savininkų), visgi šiuo atveju atsakovė nėra įgaliota ginti kitų Gyvenamojo namo butų savininkų interesų nuo galimo ieškovo piktnaudžiavimo (tų pačių sumų reikalavimo ir iš atsakovės, ir iš butų savininkų); be to, Gyvenamojo namo butų savininkų tarpusavio atsiskaitymas už jų naudai suteiktas paslaugas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas yra tinkamas ieškovas pareikšti reikalavimus atsakovei dėl jo patirtų išlaidų už ekspertinės išvados parengimą bei teiktą advokato teisinę pagalbą priteisimo.

47. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nurodyto pobūdžio išlaidų atlyginimo pažeidžia kitų butų savininkų teises ar interesus, ar daro jiems kokią nors įtaką. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką nenustatė kitų Gyvenamojo namo butų savininkų suinteresuotumo‏‏‎ nagrinėjama byla, konkrečių namo butų savininkų teisių pažeidimo dėl pareikšto ieškovo reikalavimo ir pagrindo įtraukti juos į bylą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.

48. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui Gyvenamajame name priklauso gyvenamojo patalpa (butas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turėjo ne tik kitų Gyvenamojo namo patalpų savininkų pavedimą, bet ir asmeninį suinteresuotumą imtis veiksmų, siekiant Gyvenamojo namo defektų pašalinimo (įskaitant teisę kreiptis į specialistus dėl defektų nustatymo ir į advokatą dėl teisinės pagalbos siekiant tų defektų ištaisymo). Taigi ieškovas, būdamas vienas iš Gyvenamojo namo butų savininkų, turėjo savarankišką materialųjį teisinį suinteresuotumą tiek Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų ištaisymu, tiek atitinkamai paslaugų iš eksperto ir vėliau advokatų profesinės bendrijos pirkimu, tiek šių nuostolių jam atlyginimu. Iš bylos duomenų nustačius, kad išlaidas realiai patyrė būtent ieškovas, byloje nesant duomenų, kad šias išlaidas (ar jų dalį) būtų realiai patyrę (ieškovui kompensavę) kiti asmenys, ieškovas laikytinas tinkamu ieškovu byloje dėl jo patirtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo.

49. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės netinkamumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo reikalavimas atsakovei suformuluotas dėl civilinės atsakomybės taikymo, t. y. ieškovas patirtus nuostolius sieja būtent su atsakovės neteisėtais veiksmais – netinkamos kokybės daikto pardavimu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, nesilaikant savo pačios prisiimtų įsipareigojimų dėl nustatytų defektų ištaisymo terminų (o ne su kitų gyvenamojo namo butų savininkų teisėmis ir pareigomis esant atstovavimo santykiams), todėl, įvertinus pareikšto reikalavimo pobūdį ir ginčo materialinį teisinį santykį, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo priteisti išlaidas už eksperto ir advokato suteiktas paslaugas (ne)pagrįstumo

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ji negali būti įpareigota atlyginti išlaidas, susijusias su eksperto pasitelkimu, kadangi ieškovas kartu su kitais daugiabučio gyvenamojo namo savininkais nesuteikė atsakovei galimybės dalyvauti sprendžiant dėl ekspertizės paskyrimo, siūlyti / nesutikti su eksperto kandidatūra, spręsti dėl priimtiniausių ekspertinių paslaugų įkainių ir pan.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai (tame tarpe – ir ieškovas) atsakovės apie užsakytą ekspertinį tyrimą neinformavo, su atsakove šio ekspertinio tyrimo nederino ir į jo atlikimą atsakovės atstovų nekvietė, o apie 2021 m. sausio 14 d. užsakytą ekspertinį tyrimą atsakovę informavo jau po tyrimo atlikimo - 2021 m. kovo 23 d. Atsakovė pažymėjo, kad atlikus ekspertinį tyrimą, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta tik po jo atlikimo, atsakovei nebuvo prasmės jam prieštarauti, todėl tolimesni trūkumai buvo šalinami pagal Ataskaitos duomenis. Tačiau tai, kad atsakovė, šalindama trūkumus, rėmėsi Ataskaita, atsakovės teigimu, nepatvirtina eksperto pasitelkimo ir Ataskaitos parengimo būtinybės. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė pripažino ir sutiko ištaisyti daugiabučio gyvenamojo namo trūkumus, ne kartą geranoriškai tarėsi su daugiabučio namo savininkais dėl jų ištaisymo grafiko, sudarė ir pateikė defektų šalinimo planą.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad jokio pagrįsto pagrindo ieškovui ir kitiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams užsakyti eksperto ir advokato paslaugas nebuvo.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė dar iki daugiabučio gyvenamojo namo savininkų kreipimosi į ekspertą buvo pripažinusi namo defektus, užfiksuotus 2020 m. gegužės 21 d. Akte, be to, atsakovė buvo nurodžiusi, jog atskiri defektai bus ištaisyti iki 2020 m. vasaros vidurio, tačiau savo pačios nurodytų terminų nesilaikė. Be to, 2021 m. sausio mėn. buvo pastebėti nauji (papildomi) gyvenamojo namo trūkumai (defektai) (nuotekomis užpilta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė; katilinėje esantys katilai užpilti vandeniu). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Gyvenamojo namo butų savininkai ir atsakovė savarankiškai nesugebėjo užfiksuoti visų Gyvenamojo namo defektų, nes eksperto surašytoje Ataskaitoje yra užfiksuoti ne tik 2020 m. gegužės 21 d. Akte nurodyti defektai, bet ir žymiai daugiau defektų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2021 m. sausio mėn. ekspertinio tyrimo būtinumą visiškai pagrindžia ieškovo nurodytos aplinkybės, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais, t. y. pačios atsakovės nurodytų defektų šalinimo terminų nesilaikymas, poreikis objektyviai nustatyti visus Gyvenamojo namo defektus, kad juos visus būtų galima tiksliai nurodyti atsakovei ir pareikalauti iš atsakovės juos ištaisyti, o nešališko eksperto užfiksuotų defektų neištaisant – kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodinėjo, jog ji pati būtų buvusi suinteresuota savarankiškai nustatyti, užfiksuoti visus Gyvenamojo namo defektus. Be to, sutiktina, kad vien atsakovės atlikta gyvenamojo namo apžiūra / namo kokybės vertinimas negalėtų būti pripažintas objektyviu, nes, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, atsakovė turėjo finansinį suinteresuotumą, kad defektų būtų užfiksuota kuo mažiau. Nustatytos aplinkybės ir nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad Gyvenamojo namo ekspertinis tyrimas, siekiant visapusiškai, objektyviai įvertinti gyvenamojo namo kokybę, išsiaiškinti visus egzistuojančius trūkumus ir juos nurodyti atsakovei, esamoje situacijoje buvo būtinas ir reikalingas veiksmas.

Nors atsakovė nurodė, kad ji negalėjo daryti įtakos eksperto kandidatūrai ir ekspertinio tyrimo kainai, tačiau atsakovė byloje neįrodinėjo, jog atliktos ekspertizės kaina nepagrįstai didelė, taip pat nekėlė abejonių dėl ekspertinį tyrimą atlikusio asmens (eksperto) kvalifikacijos ar galimo šališkumo, neginčijo eksperto surašytos Ataskaitos objektyvumo. Atsižvelgdamas į nurodytą bei įvertinęs tai, kad atsakovė savarankiško ekspertinio tyrimo neatliko / neužsakė, o šalindama defektus, vadovavosi Ataskaita, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl to, jog ekspertinis tyrimas atliktas nederinant su atsakove ir jos neinformavus, nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva atliktos ekspertizės objektyvumo ir būtinumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovės kartu su 2021 m. balandžio 28 d. Raštu pateiktą defektų šalinimo planą, visi Ataskaitoje užfiksuoti Gyvenamojo namo defektai ir pažaidos, dėl kurių šalys pasiekė susitarimą, turėjo būti ištaisyti iki 2021 m. vasaros pabaigos. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir iki pačios nurodytos datos buvo pašalinta tik dalis suderintų defektų ir pažaidų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų informavusi Gyvenamojo namo butų savininkus apie objektyvias priežastis, trukdančias pašalinti visus defektus nurodytu terminu ar informavusi apie termino defektų pašalinimui pratęsimą konkrečiam laikotarpiui. Atsižvelgdamas į nustatytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad būtent atsakovės prisiimtų įsipareigojimų dėl defektų ištaisymo per nurodytą terminą tinkamas nevykdymas sąlygojo Gyvenamojo namo buto savininkų sprendimą kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, kad jis padėtų užtikrinti tinkamą atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad tarp Gyvenamojo namo butų savininkų ir atsakovės buvo nesutarimas dėl efektyviai ir pačios atsakovės nustatytais terminais nepašalinamų defektų, dėl to, siekdami efektyvesnės ir rezultatyvesnės komunikacijos defektų šalinimo klausimais, Gyvenamojo namo butų savininkai pasitelkė advokatą, kurio suteiktas teisines paslaugas apmokėjo ieškovas.

Kaip jau aptarta aukščiau, byloje nėra ginčo ir bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės daiktą, kurio trūkumams (defektams) identifikuoti buvo pasitelktas ekspertas, pagal kurio parengtą Ataskaitą atsakovė taisė defektus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog eksperto, kuris pasitelktas siekiant nustatyti nekilnojamojo turto objekto defektus ir pažaidas bei jų mastą, darbo (įskaitant išvados parengimo) apmokėjimo išlaidos yra priskiriamos išlaidoms, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ir pagrįstai šias išlaidas kvalifikavo pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Nesutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, teisiškai kvalifikuodamas ieškovo prašomas priteisti išlaidas už eksperto paslaugas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-872-790/2022, nes, atsakovės teigimu, minėtoje nutartyje nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėtų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai, nei teismų praktika, suformuota kitose panašiose bylose, nesieja išlaidų kvalifikavimo pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir pareigos tokių išlaidų atlyginimui su privalomu šalių teisinio ginčo dėl trūkumų pašalinimo nagrinėjimu teisme. Priešingai, nurodyto pobūdžio išlaidos patiriamos siekiant įvertinti civilinę atsakomybę ir žalą dar iki kreipimosi į teismą ir šaliai, kurios civilinė atsakomybė buvo vertinta, sutinkant su tokiu vertinimu be kreipimosi į teismą, tai nepaneigia atsakingos už žalą (nuostolius) šalies pareigos tokias išlaidas atlyginti. Šaliai nesutinkant CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytų išlaidų atlyginti gera valia, išlaidas patyrusi šalis turi teisę kreiptis dėl šių išlaidų išieškojimo teismine tvarka. Pareigos atlyginti tokio pobūdžio išlaidas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, įstatymas nesieja su privalomu teisinio ginčo dėl defektų, kuriems nustatyti išlaidos patirtos, ištaisymo kilimu teisme.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškovo patirtas išlaidas už advokato paslaugas, kai tos teisinės paslaugos buvo reikalingos ir suteiktos asmeniui mėginant apginti savo teises ir teisėtus interesus ne teismine (ikiteismine) tvarka, priskyrė išlaidoms, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka ir kvalifikavo šias išlaidas pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su tokiu pirmosios instancijos atliktu minėtų išlaidų teisiniu vertinimu neturi pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai sieja šių išlaidų atlyginimo prievolę su privalomu šalių bylinėjimusi dėl kilusio ginčo, kuriam spręsti iki teismo buvo pasitelktas advokatas, teisme. Priešingai, tokios išlaidos pirmiausia skirtos padėti išspręsti kilusius nesutarimus neteismine tvarka ir išvengti bylinėjimosi teisme, tačiau tai, kad advokato suteiktos paslaugos, susijusios su ikiteisminių pretenzijų parengimu ir kt., padeda sureguliuoti konfliktą ir teisinis ginčas nepersikelia į teismą, nereiškia, kad tokių išlaidų patyrusi šalis netenka teisės reikalauti tokių išlaidų atlyginimo. Taip pat nesutiktina su atsakovės vertinimu, jog CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytoms išlaidoms yra priskirtinos tik tokios išlaidos, kurios yra patirtos pasitelkiant advokatą tais atvejais, kai ikiteismine tvarka yra mėginama tarp šalių išspręsti išskirtinai piniginio pobūdžio pretenzijas, nes toks aiškinimas pernelyg siauras ir neatitinka teismų formuojamos šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloj Nr. e2A-131-881/2026). Visgi aptartas paminėtos teisės normos aiškinimas nereiškia, kad šaliai, prašančiai atlyginti jos patirtas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas siekiant išspręsti ginčą ne teismo tvarka, tokios išlaidos neišvengiamai bus atlygintos. Išlaidų reikalaujančiai šaliai tenka pareiga įrodyti ne tik patirtų išlaidų faktą ir dydį, bet ir šalies, iš kurios reikalaujama šių išlaidų, neteisėtus veiksmus ir tokių veiksmų sąsajumą su patirtomis išlaidomis (priežastinį ryšį).

59. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pozicija, jog Gyvenamojo namo butų savininkams pareikalavus ištaisyti Gyvenamojo namo defektus ir atsakovei juos ištaisius be kreipimosi į teismą, ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių, prie kurių priskiriamos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos išlaidos, atlyginimo, yra nepagrįsta. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad pirkėjo pasirinktas vienas iš CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų negali būti derinamas kartu su nuostolių atlyginimo institutu.

Byloje nustatyta, kad nors atsakovė ir taisė Gyvenamojo namo trūkumus, bet dėl netinkamos kokybės Gyvenamojo namo pardavimo ir savo pačios prisiimtų įsipareigojimų ištaisyti defektus nurodytais terminais nesilaikymo, ieškovas patyrė žalos (nuostolių). Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę perduoti tinkamos kokybės nekilnojamojo turto objektą ir / ar būtų ištaisiusi defektus operatyvesniais terminais ir laikydamasi savo pačios prisiimtų įsipareigojimų dėl ištaisymo terminų, ir / ar bent pati būtų ėmusis iniciatyvos pilnai įvertinti realią Gyvenamojo namo statybos ir įrengimo kokybę ir jo būklę, nebūtų reikėję nei kviesti eksperto tam, kad būtų nustatyti Gyvenamojo namo defektai, nei vėliau kreiptis į advokatą, kad atsakovė prisiimtų ir galutinai įvykdytų savo įsipareigojimus, susijusius su Gyvenamojo namo defektų pašalinimu. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos eksperto darbui bei advokato teisinėms paslaugoms apmokėti yra tiesiogiai nulemtos atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovei kyla pareiga šias išlaidas atlyginti (CK 6.247 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde ieškovo ieškiniu reikalautų ir skundžiamu sprendimu iš atsakovės priteistų išlaidų eksperto ir advokato paslaugoms apmokėti dydžio neginčijo ir išlaidų dydžio nekvestionavo, todėl apeliacinės instancijos teismas išlaidų dydžio nevertina ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 6 767,94 Eur išlaidų remdamasis šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančiais dokumentais šias išlaidas patyrusiam asmeniui, t. y. ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo

62. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į dalies teisinės pagalbos išlaidų nepagrįstumą. Atsakovės teigimu, nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovės 326,70 Eur su PVM už 2024 m. birželio 10 d. ataskaitoje nurodytas teisines paslaugas - prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimas (Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) ir su tuo susijusios teisinės konsultacijos, nes šie prašymai nebuvo patenkinti. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovė, šie prašymai iš dalies buvo patenkinti, t. y. ieškovas pagal šiuos prašymus gavo Gyvenamojo namo techninį ir darbo projektą, kt. dokumentus; ieškovui institucijų nebuvo pateikti tik Gyvenamojo namo statybos darbų žurnalai (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodė ieškovui, jog jų nesaugo ir todėl neturi, o ieškovas šiuo klausimu turi kreiptis į statytoją, t. y. į atsakovę). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovui kreipusis į atsakovę, ji perduoti statybos darbų žurnalus atsisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad didesnė ieškovo prašymų dalis buvo patenkinta, kartu ieškovas informuotas apie negalimų pagal prašymus pateikti dokumentų (statybos žurnalų) valdytoją, todėl tai nesudaro pagrindo spręsti, jog nurodytos išlaidos nepagrįstos ir ieškovas neįgijo teisės į jų atlyginimą. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pagal teismų praktiką negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti parengimas, taip pat negali būti atskirai atlyginamos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga. Visgi šiuo atveju iš 2024 m. lapkričio 14 d. ataskaitoje nurodytų teisinių paslaugų matyti, kad 217,80 Eur su PVM suma, kurios pagrįstumą ginčija atsakovė, paskaičiuota bendrai už prašymą VĮ Registrų centrui, kuris buvo teikiamas vykdant pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą pateikti į bylą Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą, tuo tarpu prašymo dėl termino duomenims į bylą pateikti pratęsimo parengimas bei VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų analizė, nors ataskaitoje ir paminėtos atskirai, nėra išskirtos kaip atskiros teisinės paslaugos, už kurias skaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Visi 2024 m. lapkričio 14 d. ataskaitoje nurodyti veiksmai iš esmės yra priskirti prie lydraščio parengimo išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.17 punkte numatyto dydžio. Nors, kaip teisingai nurodė atsakovė, 2024 m. birželio 20 d. ieškovo Prašymas „Dėl dokumentų išreikalavimo“ byloje nebuvo patenkintas, tačiau, kaip nurodė ieškovas, šiuo prašymu ieškovas siekė išreikalauti / gauti papildomus dokumentus (įrodymus), patvirtinančius, jog Gyvenamasis namas pastatytas su visa eile defektų bei kurie galimai būtų sudarę pagrindą šalims derėtis ir išspręsti tarpusavio nesutarimus iš esmės, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog dėl šių išlaidų (290,40 Eur su PVM sumos) priteisimo spręstina ne pagal tarpinį procesinį pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šis prašymas atmestas, bet pagal galutinį bylos rezultatą, kuris yra ieškovo naudai, t. y. ieškinys patenkintas visiškai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui išlaidas, susijusias su aptarto prašymo parengimu. Įvertinęs atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su dalies pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

67. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą bei šalių argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pasisakydamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, tinkamai pasirėmė aktualia teismų praktika bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų faktų nustatymo ir/ ar teisės normų taikymo klaidų, nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, dėl ko skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 68. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti, tačiau teisėjų kolegijos neaptarti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). 69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). 70. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Ieškovas pateikė duomenis, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 178 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir prašė jas priteisti. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti ieškovo nurodomas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“, juridinio asmens kodas 152540575, ieškovui IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.