Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Mildai Bašinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. C., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

S. C., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovu ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) – interesus. S. C. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

S. C. teismo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad Bendrijos vadovu yra maždaug nuo (duomenys neskelbtini). Bendrija užsiėmė (duomenys neskelbtini). Skola pradėjo kauptis nuo 2022 m., nes patiriamos išlaidos buvo didesnės nei pelnas ir išėjo taip, kad po truputį skola kaupėsi ne vienerius metus, taip pat dalis lėšų buvo nukreipiamos į (duomenys neskelbtini). VMI inicijavo šitą bylą, nes buvo pažeista atsiskaitymo tvarka su VMI, dėl to buvo pradėtas operatyvinis patikrinimas 2024–2025 m., kuris buvo baigtas 2025 m. gruodį. Tuo metu Bendrija atsiskaitinėjo su tiekėjais. Jis buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kalbėjo su VMI atstove. Jam išaiškino, kokie pažeidimai yra padaryti. Jis planavo sudaryti susitarimą su VMI dėl skolos sumos išdėstymo ir padengimo per tam tikrą laikotarpį, tačiau jam buvo paaiškinta, kad atskaitymas nebus išdėstytas, nes Bendrija neturi nekilnojamojo turto. Bandė dar tartis su VMI, bet nepavyko. Ta skola „kabo“, jis bandys kažkaip atsiskaityti, bet kadangi jau buvo inicijuotas šis teismo procesas, jis nusprendė palaukti, kol viskas baigsis. Šiuo metu Bendrijai yra iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo Bendrija VMI buvo skolinga maždaug (duomenys neskelbtini) Eur ir dar VMI priskaičiavo delspinigių apie (duomenys neskelbtini) Eur. Savo veiksmus vertina neigiamai. VMI 2026 m. liepos 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo S. C., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, ir administracinės nuobaudos paskyrimo su priedais.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrijoje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrijos vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Nagrinėjamu atveju S. C., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo pažeidžiant kreditorės VMI teises nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. C. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini). To neginčijo ir pareiškėjas teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad S. C. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Iš byloje esančių įrodymų neginčytinai nustatyta, kad S. C. vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. – turėjo įsiskolinimų VMI (pridėtinės vertės mokestis ir nedidelė dalis pelno mokesčio). Tokia aplinkybė iš esmės nebuvo ginčijama ir bylą nagrinėjant teisme metu. Byloje nustatyta, kad VMI siuntė raginimus sumokėti mokesčius MB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, S. C. teismo posėdžio metu neneigė, kad nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d. galėjo susidaryti mokestinė nepriemoka VMI, kadangi Bendrijos išlaidos viršijo gaunamą pelną. Vadinasi, MB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pareigą atsiskaityti su VMI. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad žinojo, jog pirmenybė turi būti teikiama VMI, o ne kitiems kreditoriams. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke, Bendrija vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais – atliko mokėjimus kitoms bendrovėms – tiekėjams (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 29 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Eur, 2024 m. rugpjūčio 9 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Eur, 2024 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Eur ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad 2026 m. Bendrijai yra iškelta bankroto byla, kurią, jo teigimu, jau turėjo seniai inicijuoti, tačiau delsė. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, skolos nemokėjo. Pažymėtina, kad Bendrija privalo turėti likvidaus turto, kurį galima būtų laiku (operatyviai) panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.

Taigi MB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrijos kreditoriais, o ne VMI. S. C., prisiėmęs atsakomybę už bendrijos mokėjimų organizavimą ir vykdymą, neužtikrino, kad Bendrijoje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akivaizdu, kad tokie S. C. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kiek kartų turi būti pažeista atsiskaitymų eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, priešingai, pakanka ir vieno tokios tvarkos pažeidimo pripažįstant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Be to, administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, dėl kokios priežasties nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (pavyzdžiui, siekiant užtikrinti bendrijos veiklos tęstinumą ar kt.).

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

S. C., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, suvokė savo, kaip Bendrijos vadovo, pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir pačio S. C. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad Bendrijos vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog S. C. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, šio nutarimo 1. punkte nurodytomis aplinkybėmis.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. C. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

S. C. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti S. C. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra (duomenys neskelbtini), turi finansinių įsipareigojimų, paskirtų teismo. Pareiškėjas per paskutinius penkerius metus nemažai kartų baustas administracine tvarka, be kita ko ir už dokumentų bei ataskaitų nepateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir VMI (b. l. 51–73). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta S. C. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus – 1 400 Eur. Taikyti S. C. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Kita vertus, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes (mėnesio pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Eur, turi teismo paskirtų finansinių įsipareigojimų), teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 14 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

S. C. paskirtos 1 400 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 2222, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A-1062-1100/2026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.