- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-18
- Bylos Nr.
- e2A-1175-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02326-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos ,,Kalstos projektai“, MB ,,Kalstos projektai"
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Nelektra“
- Trečiasis asmuo
- "Conlista", UAB "VMR projektai", Klaipėdos apygardos teismas, Nacionalinė teismų administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Nelektra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7566-941/2025 pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Kalstos projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nelektra“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Conlista“, uždarajai akcinei bendrovei ,,VMR projektai“, Klaipėdos apygardos teismui, Nacionalinei teismų administracijai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Kalstos projektai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Nelektra“ 12 000 Eur skolą (sumokėtą avansą), 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir UAB „Conlista“ 2024 m. vasario 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti Klaipėdos apygardos teismo, adresu (duomenys neskelbtini), pastato paprastojo remonto darbus. Objekte reikėjo atlikti elektros instaliacijos darbus. Ieškovė kreipėsi į UAB „Nelektra“ vadovą K. G. dėl šių darbų atlikimo. Žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad atsakovė atliks elektros instaliacijos darbus, ir atsakovė pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų 12 000 Eur avansą. Ieškovė įvykdė susitarimą 2024 m. rugpjūčio 20 d. į atsakovės nurodytą sąskaitą pervesdama 12 000 Eur išankstinį mokėjimą (avansą) už darbus. Atsakovė jokių elektros instaliacijos darbų neatliko, net nepradėjo jų vykdyti, sumokėto avanso negrąžino. Atsakovė privalo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovei neatlikus darbų pagal susitarimą, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja atsakovės priešpriešiniai reikalavimai ieškovei sumokėti už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB ,,Nelektra“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė niekada nebuvo sudariusios jokios (taip pat ir žodinės) rangos sutarties dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo rangovės UAB „Conlista“ laimėtame viešajame pirkime „Klaipėdos apygardos teismo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbai“. Ieškovė buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „VMR projektai“ dėl statybos rangos darbų atlikimo Klaipėdos apygardos teismo pastate, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „VMR projektai“ subrangos pagrindais elektros instaliacijos darbų atlikimui pasamdė atsakovę UAB „Nelektra“. Po dviejų mėnesių, atsakovei tęsiant rangos darbus, UAB „VMR projektai“ atstovas informavo, kad rangovė UAB „VMR projektai“ bendrovei MB „Kalstos projektai“ perdavė dalį rangos darbų, tačiau MB „Kalstos projektai“ atliktų darbų be jokių priežasčių nepriima bei nevykdo atsiskaitymų su rangovais. UAB „VMR projektai“ taip pat atsakovei nurodė, kad ji toliau rangos darbų pagal susitarimą su MB „Kalstos projektai“ nevykdys ir negalės atlikti atsakovei jokių mokėjimų, nes ieškovė yra nesąžininga, nemoki ir nevykdo prievolių subrangovams. Tą pačią dieną UAB „VMR projektai“ nutraukė darbus pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė buvo investavusi ženklias lėšas į elektros instaliacijos medžiagų įsigijimą ir atlikusi darbų už 12 000 Eur sumą, atsakovės vadovas kreipėsi į rangovą UAB „Conlista“ ir ieškovę MB „Kalstos projektai“ informuodamas, kad dėl MB „Kalstos projektai“ įsipareigojimų nevykdymo, rangovas UAB „VMR projektai“ su ja neatsiskaitė, dėl susidariusios situacijos atsakovė patyrė nuostolių ir ji darbus nedelsiant nutrauks, jei su atsakove nebus atsiskaityta už atliktus darbus. Ieškovė MB „Kalstos projektai“, siekdama, kad atsakovė nenutrauktų darbų, pažadėjo, kad vykdant UAB „VMR projektai“ prievoles, perves atsakovei 12 000 Eur avansą ir su atsakove sudarys tiesioginę rangos sutartį. Ieškovė pervedė atsakovei 12 000 Eur sumą, todėl atsakovė toliau vykdė rangos darbus Klaipėdos apygardos teismo pastate. Tačiau, praėjus trims savaitėms po susitarimo sudaryti rangos sutartį, ieškovė jokios sutarties atsakovei taip ir nepateikė. Tolesnis medžiagų pirkimas ir darbų atlikimas, nesant garantijų dėl atsiskaitymo, buvo itin rizikingas, todėl atsakovė nutraukė darbus, vykdytus Klaipėdos apygardos teismo pastate. Tai, kad ieškovės ieškinio teiginiai, esą atsakovė neatliko jokių darbų Klaipėdos apygardos teisme, yra melagingi, patvirtina Klaipėdos apygardos teismo išduota 2025 m. balandžio 14 d. pažyma, kuria patvirtinamas atsakovės atliktų darbų Klaipėdos apygardos teisme faktas. Atkreipia dėmesį, kad jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovė bei tiesioginė atsakovės užsakovė UAB „VMR projektai“ nesulaukė. Be to, ieškovė atliko mokėjimą atsakovei už trečiąjį asmenį UAB „VMR projektai“, o ne vykdydama tiesioginius avansinius mokėjimus atsakovei, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę.
Trečiasis asmuo Klaipėdos apygardos teismas pateiktu atsiliepimu į ieškinį dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai su šalimis ir (arba) pagrindine rangove UAB „Conlista“.
Trečiasis asmuo UAB „VMR projektai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateiktose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad MB „Kalstos projektai“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal su UAB „VMR projektai“ sudarytą sutartį. Iki šiol neatsiskaitė už atliktus elektros instaliacijos darbus bei medžiagas. Įranga buvo įsigyta pagal specialų užsakymą, yra sertifikuota, tačiau už ją nebuvo sumokėta. Perdavimo–priėmimo aktai nebuvo pasirašyti. Visa pirkimo dokumentacija yra UAB „VMR projektai“ žinioje. Įmonėje formaliai į apskaitą įtrauktos medžiagos faktiškai yra sumontuotos objekte.
Trečiasis asmuo Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija arba NTA) pateiktu atsiliepimu į ieškinį dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Administracija organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą „Klaipėdos apygardos teismo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbai“, kurį laimėjo UAB „Conlista“. Administracija (užsakovas) ir UAB „Conlista“ (rangovas) 2024 m. vasario 14 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti Klaipėdos apygardos teismo pastato paprastojo remonto darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti rangovui sutarties kainą sutartyje numatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Darbų savybės, apimtis ir kita informacija apie darbus detalizuota Techninėje specifikacijoje. Vienas iš Techninės specifikacijos priedų yra Klaipėdos apygardos teismo techninio projekto elektrotechnikos dalis (E), kurioje numatyti elektrotechniniai darbai. Sutarties 2.6 papunktyje sutarties šalys susitarė, kad visi atsiskaitymai už faktiškai ir tinkamai atliktus ir pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą priimtus darbus su rangovu vyksta mokėjimo pavedimu, pinigus pervedant į rangovo sutartyje nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą per 20 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros (ar jai prilyginamo finansinio dokumento) pateikimo užsakovui dienos. Nors sutartyje buvo numatyta tiesioginio atsiskaitymo su rangovo pasitelktais subrangovais galimybė sudarant trišalę sutartį tarp užsakovo, rangovo ir jo subtiekėjo / subrangovo (sutarties 2.6 papunkčio 2-3 pastraipos), šia sutarties nuostata šalys nepasinaudojo. Rangovas apie subrangos sutartį Nr. 20240212, sudarytą su ieškove MB „Kaistos projektai“, Administracijos neinformavo. Visi mokėjimai už atliktus darbus buvo vykdomi tiesiogiai rangovui. Administracija su šioje subrangos grandinėje dalyvavusiais rangovais (ieškove, atsakove, trečiuoju asmeniu UAB „VMR projektai“ ar kt.) jokių tiesioginių teisinių santykių neturėjo. Atliktus darbus, susijusius su elektrotechnikos dalimi, Administracijai perdavė rangovas, o Administracija priėmė pagal šiuos rangovo pateiktus perdavimo – priėmimo aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas.
Trečiasis asmuo UAB ,,Conlista“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad UAB ,,Conlista“ ir ieškovė MB „Kalstos projektai“ 2024 m. vasario 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20240212, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal teisės aktuose, sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus atlikti Klaipėdos apygardos teismo pastato paprastojo remonto darbus, įskaitant darbus, susijusius su elektrotechnikos dalimi. Elektros instaliacijos darbus, nurodytus tarp Nacionalinės teismų administracijos ir UAB ,,Conlista“ sudarytuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose, atliko ieškovė. Šią aplinkybę, patvirtina teikiami atliktų darbų aktai už 2024 m. gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesius. Atitinkamai už elektros instaliacijos darbų atlikimą buvo mokama ieškovei. UAB „Conlista“ dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo buvo sudariusi sutartį tik su ieškove, su ja sudarė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, t. y. darbus priėmė iš ieškovės ir tik ieškovei vykdė mokėjimus už atliktus darbus pagal sutartį. Nėra ir nebuvo sudariusi jokių sutarčių su atsakove ir mokėjimų už atliktus darbus jai nevykdė. Negali patvirtinti, ar ieškovė buvo pasitelkusi atsakovę elektros instaliacijos darbams atlikti. Apie ieškovės ir atsakovės tarpusavio susitarimus UAB ,,Conlista“ nėra žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovės UAB ,,Nelektra“ 12 000 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 12 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 770 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei MB „Kalstos projektai“. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės UAB ,,Nelektra“ 2 345,36 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Conlista“; ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Nelektra“ 28 Eur pašto išlaidų valstybei.
Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:
Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Nelektra“ objekte - Klaipėdos apygardos teisme, dirbo pagal žodinį susitarimą su trečiuoju asmeniu UAB „VMR projektai“, apie kurį ieškovė MB „Kalstos projektai“ ir trečiasis asmuo UAB „Conlista“, labiausiai tikėtina, nežinojo. Atstovų paaiškinimais, atsakovės atstovą laikė UAB „VMR projektai“ darbuotoju.
Taip pat teismas nustatė, jog tarp ieškovės MB „Kalstos projektai“ ir trečiojo asmens UAB „VMR projektai“ rangos santykiai pasibaigė 2024 m. rugpjūčio mėnesį, trečiajam asmeniui nutraukus darbus objekte. UAB „VMR projektai“ sudarytas atliktų darbų aktas 53 611,14 Eur su PVM / 44 306,73 Eur be PVM sumai pasirašytas vienasmeniškai, už medžiagas ir darbus sumokėta avansiniais mokėjimais 34 000 Eur. Dėl atliktų darbų kokybės ir likusios apmokėti ar galimai dėl patirtos žalos permokėtos sumos, šioje byloje jokie reikalavimai nėra pareikšti, todėl nesprendžiami. Teismas atkreipė dėmesį, kad sąskaitos apmokėjimui sumos ir sumokėto avanso sumos skirtumas 10 306,73 Eur, t. y. mažesnis nei ginčo suma. Tai paneigia atsakovo teiginį, kad jam 12 000 Eur ginčo suma sumokėta už atliktus darbus, vykdant prievolę už trečiąjį asmenį.
Teismas nustatė ir tai, jog UAB „VMR projektai“ yra atsiskaičiusi su UAB „Nelektra“ už jos objekte atliktus darbus, pervesdama pinigus pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras ir alternatyviu būdu – leisdama naudotis jos samdomais darbininkais kituose objektuose.
Teismas nurodė, jog byloje nėra nei vieno UAB „Nelektra“ atliktų darbų akto. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jos atliktus darbus iki avanso sumokėjimo, kai objekte dirbo pagal žodinį susitarimą su UAB „VMR projektai“, ir kad buvo atlikta daugiau darbų nei tie, už kuriuos buvo sumokėta. Taigi, neįrodyta, kad trečiasis asmuo yra ar buvo skolingas atsakovei už objekte atliktus darbus.
Teismas sprendė, jog atsakovės argumentai, kad ieškovė sumokėdama atsakovei ginčo sumą vykdė prievolę už kitą asmenį, neįrodyti ir nepagrįsti.
Teismas nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės ginčo teisiniai santykiai susiklostė po to, kai UAB „VMR projektai“ pasitraukė iš objekto, t. y. po to, kai rangos sutartis buvo nutraukta, atitinkamai ir iš jos kildinama žodinė subrangos sutartis pasibaigusi.
Teismas nustatė, jog pats atsakovės atstovas, priešingai nei teigė teismo posėdyje, 2024 m. rugpjūčio 20 d. žinute, pateikdamas rekvizitus, ieškovei nurodė mokėjimo paskirtį – „avansas už elektros darbus Klaipėdos apygardos teismas“. Tą pačią dieną kaip avansą pervestas 12 000 Eur lėšas priėmė. Pretenzijų dėl mokėjimo paskirties – „avansas už darbus“ – nepareiškė.
Atsiliepimas
Be to, teismas nustatė, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jos atliktus darbus nei iki avanso sumokėjimo, nei po avanso sumokėjimo. Taip pat nepateikė jokių medžiagų pirkimą, kaip nurodo atsiliepime, patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad objekte elektros instaliacijos darbus iki UAB „VMR projektai“ nutraukė darbus, be atsakovės atstovo dirbo dar 4–5 jos samdomi (nuomojami) darbuotojai, už kurių darbą sumokėta 19 343,50 Eur. Atsakovei pagal jos pateiktas sąskaitas sumokėta 3 210 Eur, taigi iš viso 22 553,50 Eur. Tai paneigia atsakovės atstovo paaiškinimus apie jam turėjusią atitekti 35 000 Eur sumą.
Teismo vertinimu, tas faktas, kad objektas priduotas, nepatvirtina, kad atsakovė objekte būtų atlikusi jos nurodytus ir kitus elektros instaliacijos darbus, už kuriuos su ja nebuvo atsiskaityta.
Teismas pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo raštas, pasirašytas teismo atstovo kanclerio S. K., nėra pateiktas statybos priežiūrą vykdančio subjekto, atstovas neturi specialių žinių, jo surašytas raštas nėra atliktų darbų aktas ir darbų atlikimo faktą patvirtinantis įrodymas. Be to, Sodros duomenimis, UAB „Nelektra“ nuo 2024 m. spalio 1 d. nebuvo įdarbintų asmenų.
Teismas nurodė, kad atsakovės vadovas subrangos pagrindais pagal neišviešintą žodinį susitarimą su UAB „VMR projektai“ galėjo dirbti ir / ar dirbo objekte 2024 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų dirbęs (tęsęs darbus) po naujo susitarimo su ieškove sudarymo ir avanso gavimo. Priešingai, ieškovės 2024 m. rugsėjo 9 d. el. paštu atsakovei (jos atstovui) pateiktas reikalavimas grąžinti jai už elektros instaliacijos darbus avansu sumokėtą 12 000 Eur sumą, patvirtina, kad atsakovė nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d., kai gavo avansą, iki pretenzijos jokių darbų neatliko.
Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė (jos atstovas) į šią pretenziją nereagavo ir joje nurodytų aplinkybių neneigė.
Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad atliko kokius nors darbus, už kuriuos galėtų būti apmokama iš avansu sumokėtų lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Nelektra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai sumenkino 2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo kanclerio S. K. raštą, vien tuo pagrindu, jog jį pasirašęs asmuo nėra statybos techninę priežiūrą vykdantis subjektas ir neturi specialių žinių, nors pagal CPK 197 str. rašytiniai įrodymai yra visi dokumentai, turintys reikšmės bylai, o darbų atlikimo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik darbų priėmimo-perdavimo aktais, bet ir kitais rašytiniais bei faktiniais duomenimis.
Teismas nepagrįstai sutapatino rangos darbų įrodymą su formaliu atliktų darbų aktu, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad akto nebuvimas pats savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti, ypač kai egzistuoja kiti juos patvirtinantys įrodymai ir darbai faktiškai buvo naudojami.
Perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Aplinkybė, kad užsakovui kyla pareiga atsiskaityti už rangovo atliktus ir jo faktiškai pradėtus valdyti darbus (jų rezultatus) net ir nesant įstatymuose nustatyta tvarka pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto, įrodančio tinkamą darbų perdavimo procedūrą, atsispindi ir kasacinio teismo nutartyse.
Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė atsakovės darbų rezultatą pradėjo naudoti, t. y. darbai buvo priduoti, ir jais naudojasi galutinis naudos gavėjas.
Teismas nepagrįstai rėmėsi Sodros duomenimis apie darbuotojų nebuvimą po 2024 m. spalio 1 d., rangos darbai gali būti atliekami paties vadovo, individualiai, pasitelkiant subrangovus, kurie nėra tiesiogiai atspindimi Sodros duomenyse.
Teismas neįvertino darbų pobūdžio ir apimties bei nesiaiškino, ar jie realiai buvo atlikti ir naudojami galutinio naudos gavėjo, taip pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimą vertinti įrodymus visapusiškai, objektyviai ir jų visumos kontekste, dėl ko buvo padarytos nepagrįstos išvados, nepalankios atsakovei.
Teismas formaliai rėmėsi vien mokėjimo paskirties įrašu ir nevertino tikrosios šalių valios bei faktinių aplinkybių, nors lemiamą reikšmę turi ne formali mokėjimo formuluotė, o realus teisinis ir ekonominis sandorio turinys. Teismas neanalizavo, kad ieškovė tyčia nurodė mokėjimą kaip avansą, siekdama sudaryti situaciją, jog tarp šalių egzistuoja tiesioginiai rangos teisiniai santykiai ir taip sukurti dirbtinį pagrindą būsimam reikalavimui atsakovės atžvilgiu, nors faktiškai mokėjimas buvo atliktas už trečiąjį asmenį ir už jau atliktus dalį darbų.
Ieškovė pati elgėsi nesąžiningai, o ginčo mokėjimo paskirtis buvo naudojama ne realiam atsiskaitymui, bet procesiniams tikslams - sukurti tariamą reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu ir užbaigti objekte darbus, kad ieškovei nekiltų teisinių pasekmių neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino visumos esminių faktinių aplinkybių, neanalizavo šalių elgesio sąžiningumo, netinkamai kvalifikavo 12 000 Eur mokėjimą, nepagrįstai perkėlė visą neigiamų padarinių naštą atsakovei. Dėlto buvo neteisingai pripažinta ieškovės reikalavimo teisė, nors faktinės ir teisinės prielaidos tokiai teisei neegzistavo.
Atsakovė pabrėžia, kad po 12 000 Eur mokėjimo gavimo ji ne nutraukė darbų, o darbus vykdė nuosekliai dar visą mėnesį, investuodama papildomas lėšas ir prisiimdama tolesnę finansinę riziką. Tai patvirtina pateikiami rašytiniai įrodymai - elektros instaliacijos darbus atlikusio elektriko išrašytos sąskaitos faktūros 2024 m. rugsėjo 20, 23 d., t. y. praėjus maždaug mėnesiui po 12 000 Eur pervedimo. Šios sąskaitos aiškiai įrodo, kad darbai objekte buvo realiai vykdomi ir tęsiami, atsakovė ir toliau patyrė papildomas išlaidas po mokėjimo gavimo.
Aplinkybė, jog objektas buvo priduotas tik praėjus maždaug 6 mėnesiams po to, kai trečiasis asmuo nutraukė darbus, patvirtina, kad elektros instaliacijos darbai buvo vykdomi etapais, pasitelkiant skirtingus rangovus. Pats objekto pridavimo faktas neįrodo, kad visi elektros instaliacijos darbai buvo atlikti tik vėlesnių rangovų, ir nepaneigia atsakovės atliktų darbų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų apie atsakovės darbų atlikimą po trečiojo asmens pasitraukimo, nors nebuvo ištirta, ar po sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimo ieškovė samdė kitus rangovus elektros instaliacijos darbams, kokia apimtimi ir už kokį atlygį. Šių aplinkybių nenustatymas lėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neatliko darbų, nors byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą.
Atsiliepimas
Atsakovė, nurodydama ieškovei mokėtiną sumą, įvardijo konkrečią sumą - 12 000 Eur, o ne avansą būsimai veiklai.
Ieškovė pateikė suklastotą sms pranešimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino, kad atsakovė detaliai nurodė konkrečius faktiškai atliktus elektros instaliacijos darbus. Šie darbai sudaro esminę elektros instaliacijos dalį ir objektyviai negalėjo būti atlikti nepastebimai. Teismas nevertino, kad šie darbai buvo priimti faktiškai, nes objektas vėliau buvo priduotas.
Teismas neįvertino, kad atsakovė darbus nutraukė ne savo valia, o dėl ieškovės neveikimo ir atsisakymo aiškiai aptarti sutartines sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantės teiginiai, kad 12 000 Eur suma buvo „atsiskaitymas už jau atliktus darbus", paneigti įrodymais - po avanso gavimo nebuvo atlikta jokių darbų; nebuvo sudaryta nė vieno atliktų darbų akto; neįrodyta, kad ieškovė priėmė bet kokį darbų rezultatą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad elektrotechnikos darbus faktiškai atliko kiti ieškovės pasitelkti asmenys, trečiųjų asmenų (UAB „Conlista“, techninės priežiūros atstovų) paaiškinimai paneigia atsakovės dalyvavimą darbų vykdyme po 2024 m. rugpjūčio 20 d.
Apeliantė nepagrįstai tapatina savo ankstesnę veiklą pagal santykius su UAB „VMR projektai“ su vėlesniu, savarankišku susitarimu su ieškove.
Atsiliepimas
Atsakovės teiginys, jog 12 000 Eur sumokėta už UAB „VMR projektai“, yra paneigtas bylos įrodymais, pati UAB „VMR projektai“ patvirtino, kad nėra skolinga atsakovei, atsakovė jau buvo gavusi pilną apmokėjimą iš UAB „VMR projektai“ pagal pateiktas sąskaitas.
Nebuvo sudaryta nei trišalė sutartis, nei susitarimas dėl skolos perėmimo (CK 6.101 str.), nei pavedimas mokėti už trečiąjį asmenį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Conlista“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra; iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos, kaip esminius, atsikirtimų argumentus:
Atsakovė ginčijo teismo išvadas, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno byloje esančio įrodymo, kuris objektyviai pagrįstų, kad atsakovė atliko darbus, už kuriuos buvo sumokėtas avansas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturėjo pareigos „aiškintis“ kokius darbus atsakovė atliko. Pareigą įrodyti, kad darbai, už kuriuos buvo sumokėtas avansas, buvo atlikti, turėjo būtent atsakovė (CPK 178 str.). Taigi, atsakovė, įrodinėdama, kad darbai, už kuriuos buvo sumokėtas avansas, buvo atlikti, turėjo pateikti tai grindžiančius įrodymus.
Pati atsakovė sutartinių santykių metu patvirtino, jog ginčo mokėjimas buvo avansinis mokėjimas, o ne mokėjimas už jau atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad ieškovė MB „Kalstos projektai“, j. a. k. 304945511, įregistruota 2018 (duomenys neskelbtini), Kaune, direktorius A. S., veiklos sritys – statyba, prekyba.
Atsakovė UAB „Nelektra“, j. a. k. 305186387, įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., direktorius ir akcininkas K. G., veiklos sritys – apsaugos sistemų paslaugų veikla; elektros, vandentiekio ir kitos įrangos įrengimas; laidų ir instaliacijos įtaisų gamyba.
Trečiasis asmuo UAB „Conlista“, j. a. k. 302315841, įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniuje, direktorius A. B., veiklos sritys: atliekų tvarkymas; statyba.
Trečiasis asmuo UAB „VMR projektai“, j. a. k. 305666742, įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniuje, direktorius V. M. (V. M.), veiklos sritys – apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; prekyba; statinių, kitokių nei pastatai, statyba.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo UAB „Conlista“ laimėjo viešąjį pirkimą „Klaipėdos apygardos teismo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbai“, kurį organizavo ir vykdė perkančioji organizacija – Nacionalinė teismų administracija.
Tarp trečiųjų asmenų Nacionalinės teismų administracijos (užsakovas), atstovaujamos direktorės N. K., ir UAB „Conlista“ (rangovas), atstovaujamos direktoriaus A. S., 2024 m. vasario 14 d. sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Conlista“ (rangovas) įsipareigojo atlikti Klaipėdos apygardos teismo, adresu (duomenys neskelbtini), pastato paprastojo remonto darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui. Sutarties kaina – iki 299 000 Eur su PVM / 247 933,80 Eur be PVM. Darbų atlikimo terminas iki 2024 m. birželio 28 d., šalių susitarimu gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų. Darbai detalizuoti sutarties priede – techninėje specifikacijoje. Techninio projekto elektrotechninė dalis (E) – numatyti elektrotechniniai darbai 96 492,52 Eur su PVM (t. y. 32,27 proc. visų darbų). Taip pat sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų – kondicionierių įrengimo.
Darbai pagal pagrindinę sutartį atlikti, perduoti ir apmokėti: 1) 2024 m. kovo 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1 ir 2024 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita faktūra – 3 865,03 Eur sumai, t. sk. elektrotechninė dalis 189,49 Eur; apmokėta 2024 m. balandžio 22 d.; 2) 2024 m. birželio 28 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 3 ir 2024 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra – 34 970,73 Eur sumai, t. sk. elektrotechninė dalis 32 078,46 Eur; apmokėta 2024 m. liepos 15 d.; 3) 2024 m. liepos 31 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 4 – 58 105,00 Eur sumai, t. sk. elektrotechninė dalis 25 948,89 Eur; apmokėta 2024 m. rugpjūčio 30 d.; 4) 2024 m. rugpjūčio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 5 ir 2024 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra – 84 394,70 Eur sumai, t. sk. elektrotechninė dalis 11 497,04 Eur; apmokėta 2024 m. spalio 18 d.; 5) 2024 m. lapkričio 14 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 6 ir 2024 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra – 66 782,28 Eur sumai, t. sk. elektrotechninė dalis 26 090,41 Eur; apmokėta 2024 m. gruodžio 9 d., sumažinus dėl vėlavimo atlikti darbus priskaičiuotų 7 200 Eur delspinigių suma, 59 582,28 Eur.
UAB „Conlista“ rangos darbams pagal 2024 m. vasario 14 d. sutartį atlikti pasitelkė subrangovą – ieškovę MB „Kalstos projektai“. Tarp trečiojo asmens UAB „Conlista“ (užsakovas), atstovaujamos direktoriaus A. B., ir ieškovės MB „Kalstos projektai“ (rangovas), atstovaujamos direktoriaus A. S., 2024 m. vasario 12 d. sudaryta rangos sutartis, kuria ieškovė MB „Kalstos projektai“ įsipareigojo atlikti Klaipėdos apygardos teismo pastato paprastojo remonto darbus ir perduoti darbų rezultatą (subrangos sutartis). Darbai detalizuoti sutarties prieduose ir iš esmės atitinka techninėje specifikacijoje prie 2024 m. vasario 14 d. rangos sutarties nurodytus darbus. Darbų kaina 210 000 Eur (su PVM). Darbų atlikimo terminas iki 2024 m. liepos 1 d. 2025 m. sausio mėn. tarp šalių sudarytas atliktų darbų aktas 219 383,42 Eur sumai, t. sk. elektrotechninė dalis 84 937,83 Eur (t. y. 38,72 proc. visų darbų). Taip pat 2025 m. sausio mėnesį sudaryti 2 atliktų darbų aktai dėl papildomų darbų 13 029,97 Eur ir 9 807,46 Eur sumoms.
Ieškovė MB „Kalstos projektai“ elektrotechnikos rangos darbams pagal 2024 m. vasario 12 d. sutartį atlikti pasitelkė subrangovą – UAB „VMR projektai“. Tarp ieškovės MB „Kalstos projektai“ (užsakovas), atstovaujamos A. S., ir trečiojo asmens UAB „VMR projektai“ (rangovas), atstovaujamos V. M., 2024 m. birželio 11 d. sudaryta sutartis dėl statybos rangos darbų Klaipėdos apygardos teismo pastate. Sutarties darbų kaina – 74 174,62 Eur be PVM (89 741,29 Eur su PVM), darbų pradžia – 2024 m. birželio 11 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 12 d. Darbai detalizuoti sutarties priede – sąmatoje „elektros instaliacijos darbai, elektros montavimo medžiagos“ – ir iš esmės atitinka 2024 m. vasario 14 d. rangos ir 2024 m. vasario 12 d. subrangos sutarčių prieduose nurodytus elektrotechnikos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė MB „Kalstos projektai“ (užsakovas) per 3 kartus sumokėjo UAB „VMR projektai“ (rangovo) 34 000 Eur avansą medžiagoms ir už darbus: 2025 m. birželio 17 d. – 15 000 Eur avansas medžiagoms, 2025 m. liepos 12 d. – 9 000 Eur avansas už darbus, 2025 m. liepos 22 d. – 10 000 Eur avansas už darbus.
UAB „VMR projektai“ (rangovas) 2024 m. birželio 28 d. sudarė ir vienasmeniškai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 202406-04 – 53 611,14 Eur su PVM / 44 306,73 Eur be PVM sumai, t. sk. 25 617,79 Eur su PVM / 21 171,73 Eur už medžiagas. UAB „VMR projektai“ 2024 m. rugpjūčio 1 d. išrašė ieškovei MB „Kalstos projektai“ PVM sąskaitą faktūrą 53 611,14 Eur su PVM sumai, suma apmokėjimui be PVM– 44 306,73 Eur. Ieškovė MB „Kalstos projektai“ (užsakovas) dėl el. paštu pateiktose pretenzijose nurodytų įvairių darbų trūkumų ir medžiagų netinkamo panaudojimo atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir priimti sąskaitą faktūrą. UAB „VMR projektai“ 2024 m. rugpjūčio pradžioje sustabdė rangos darbus. Rangos sutartis nutraukta, pagal susirašinėjimo duomenis labiausiai tikėtina 2024 m. rugpjūčio 20 d., neatlikus visų sutartų darbų, o dalį darbų atlikus nekokybiškai.
UAB „VMR projektai“ elektrotechnikos rangos darbams pagal 2024 m. birželio 11 d. sutartį atlikti pasitelkė kitus asmenis / subrangovus, t. y. samdė (nuomojosi) 4-5 darbuotojus iš UAB „Auksinė aravana“, pagal žodinį susitarimą tarp UAB „VMR projektai“ ir atsakovės UAB „Nelektra“ dalį darbų objekte atliko atsakovės UAB „Nelektra“ vadovas K. G..
UAB „Nelektra“ 2024 m. liepos mėn. išrašė UAB „VMR projektai“ 3 sąskaitas faktūras už atliktus elektros montavimo darbus Klaipėdos teisme: 1) 2024 m. liepos 3 d. – 1 464,10 Eur su PVM / 1 210 Eur be PVM; 2) 2024 m. liepos 24 d. – 1 210 Eur su PVM / 1 000 Eur be PVM; 3) 2024 m. liepos 25 d. – 1 210 Eur su PVM / 1 000 Eur be PVM; bendra suma – 3 884,10 Eur su PVM / 3 210 Eur be PVM. Sąskaitose apmokėjimui nurodytos sumos be PVM (atvirkštinis apmokestinimas PVM 96 str. 1 d.). UAB „VMR projektai“ mokėjimo pavedimais pagal šias sąskaitas atsakovei UAB „Nelektra“ sumokėjo 3 210 Eur.
Atsakovės UAB „Nelektra“ vadovas K. G. 2024 m. rugpjūčio 20 d. 9.03 val. per „Messenger“ programėlę atsiuntė ieškovės MB „Kalstos projektai“ vadovui A. S. įmonės ir banko sąskaitos rekvizitus, nurodydamas mokėjimo paskirtį: „avansas už elektros darbus Klaipėdos apygardos teismas“.
Ieškovė MB „Kalstos projektai“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. 9.28 val. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 763 sumokėjo atsakovei UAB „Nelektra“ 12 000 Eur, mokėjimo paskirtis: „Avansas už darbus“.
Ieškovės MB „Kalstos projektai“ direktorius A. S. 2024 m. rugsėjo 9 d. el. paštu pareikalavo atsakovės UAB „Nelektra“ iki 2024 m. rugsėjo 13 d. grąžinti jai už elektros instaliacijos darbus avansu sumokėtą 12 000 Eur sumą. Reikalavime nurodyta, kad darbai nepradėti vykdyti. Atsakovė į raginimą nereagavo ir į šį laišką nieko neatsakė.
2025 m. sausio 31 d. sudarytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. 2025 m. vasario 17 d. sudarytas priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo UAB „Conlista“ (rangovas) perdavė Nacionalinei teismų administracijai (užsakovui) statybvietę, elektros projektą, elektros varžų matavimo ir apšvietimo matavimo protokolus, eksploatacinių savybių deklaracijas, išpildomąsias nuotraukas, kondicionierių projektą.
2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo rašte, pasirašyto teismo kanclerio S. K., nurodyta, kad UAB „Nelektra“ direktorius K. G. vykdė elektros montavimo darbus 2024 m. birželio–spalio mėnesiais, atliekant teismo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto I etapo darbus bei atliko šiuos darbus: dalies senų lubų ardymas, dalies skylių gręžimas, magistralinių kopėčių ir kanalų įrengimas, elektros kanalų įrengimas kabinetuose, dalies rozečių montavimas, skydų aukštuose montavimas, dalies šviestuvų montavimas, įvadinio skydo pajungimas ir kiti darbai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
Pagal CK 6.655 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti sumokėti jam avansą, kuris pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, 6.676 straipsnio 2 dalį įskaitomas į atliktų darbų kainą.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės MB „Kalstos projektai“ reikalavimą tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Nelektra“ 12 000 Eur skolą.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolos priteisimo nustatė, jog atsakovė neįrodė, kad atliko kokius nors darbus, už kuriuos galėtų būti apmokama iš avansu sumokėtų lėšų, t. y. UAB „VMR projektai“ yra atsiskaičiusi su UAB „Nelektra“ už jos objekte atliktus darbus, pervesdama pinigus pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras; byloje nėra nei vieno UAB „Nelektra“ atliktų darbų akto; atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jos atliktus darbus iki avanso sumokėjimo, kai objekte dirbo pagal žodinį susitarimą su UAB „VMR projektai“, ir po avanso sumokėjimo, taip pat nepateikė jokių medžiagų pirkimą patvirtinančių įrodymų; atsakovė į ieškovės 2024 m. rugpjūčio 20 d. pretenziją dėl avanso grąžinimo nereagavo ir joje nurodytų aplinkybių neneigė.
Su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsakovė nesutinka, apeliaciniame skunde teigianti, kad: 1) teismas nepagrįstai sumenkino 2025 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo kanclerio S. K. raštą; 2) teismas nepagrįstai sutapatino rangos darbų įrodymą su formaliu atliktų darbų aktu, nors akto nebuvimas pats savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti, ypač kai egzistuoja kiti juos patvirtinantys įrodymai ir darbai faktiškai buvo naudojami, t. y. vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais; 3) teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė atsakovės darbų rezultatą pradėjo naudoti, t. y. darbai buvo priduoti, ir jais naudojasi galutinis naudos gavėjas; 4) teismas neįvertino darbų pobūdžio ir apimties bei nesiaiškino, ar jie realiai buvo atlikti ir naudojami galutinio naudos gavėjo; 5) teismas formaliai rėmėsi vien mokėjimo paskirties įrašu (bankinio pavedimo tekstu) ir nevertino tikrosios šalių valios bei faktinių aplinkybių; 6) faktiškai mokėjimas buvo atliktas už trečiąjį asmenį ir už jau atliktą dalį darbų ir medžiagų įsigijimą, todėl negali būti kvalifikuojamas kaip avansas už būsimus darbus atsakovės naudai; 7) teismas nepagrįstai kvalifikavo 12 000 Eur mokėjimą kaip avansą už būsimus darbus, nors faktinės aplinkybės patvirtina, kad ši suma padengė jau patirtas atsakovės išlaidas - elektros instaliacijos medžiagų įsigijimą ir faktiškai atliktus darbus, kurių vertė viršijo 12 000 Eur; 8) atsakovė pabrėžia, kad po 12 000 Eur mokėjimo gavimo ji ne nutraukė darbų, o darbus vykdė nuosekliai dar visą mėnesį, investuodama papildomas lėšas ir prisiimdama tolesnę finansinę riziką (tai patvirtina - elektros instaliacijos darbus atlikusio elektriko išrašytos sąskaitos faktūros 2024-09-20 ir 2024-09-23, t. y. praėjus maždaug mėnesiui po 12 000 Eur pervedimo); 9) atsakovė darbus nutraukė tik tuomet, kai tapo akivaizdu, jog ieškovė nevykdo įsipareigojimų kitiems subrangovams, nepateikė žadėtos rangos sutarties ir nesuteikė jokių garantijų dėl tolimesnio atsiskaitymo.
Vertinant šalių ginčo aplinkybes, pirmiausia pažymėtina, kad elektros instaliacijos darbai ginčo objekte buvo vykdomi pagal kelias tarpusavyje susijusias rangos sutartis. UAB „Conlista“, kaip pagrindinė rangovė, 2024 m. vasario 12 d. buvo sudariusi subrangos sutartį su ieškove MB ,,Kalstos projektai“, o ši elektros instaliacijos darbus buvo perdavusi vykdyti UAB „VMR projektai“ pagal 2024 m. birželio 11 d. sutartį dėl statybos rangos darbų. Pastaroji bendrovė, vykdydama sutartį su ieškove, daliai darbų atlikti pasitelkė atsakovę UAB „Nelektra“, su kuria rašytinės sutarties nesudarė. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „VMR projektai“ 2024 m. rugpjūčio mėn. nutraukus darbus objekte, tarp ieškovės ir atsakovės kilo klausimas dėl tolesnio elektros instaliacijos darbų vykdymo, o 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pervedė atsakovei 12 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas už darbus“. Taigi, esminis nagrinėjamo ginčo klausimas yra tai, ar atsakovė turi teisinį pagrindą pasilikti iš ieškovės gautą 12 000 Eur sumą.
Ieškinyje ieškovė teigia, kad su atsakove žodžiu susitarė dėl elektros instaliacijos darbų objekte adresu (duomenys neskelbtini), todėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. į atsakovės nurodytą sąskaitą pervedė 12 000 Eur išankstinį mokėjimą (avansą) už darbus. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškove nebuvo sudariusios jokios (taip pat ir žodinės) rangos sutarties dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo ir ieškovė, siekdama, kad atsakovė nenutrauktų darbų, pažadėjo, kad vykdant UAB „VMR projektai“ prievoles, perves atsakovei 12 000 Eur avansą bei su atsakove sudarys tiesioginę rangos sutartį.
Taigi tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos darbų sutartis, nebuvo raštu apibrėžtas statybos darbų objektas, darbų pobūdis, kaina, nebuvo sudaromi abiejų šalių pasirašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ginčo mokėjimas buvo atliktas už trečiąjį asmenį UAB „VMR projektai“. Nors byloje nustatyta, kad iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovę ir UAB „VMR projektai“ siejo faktiniai rangos teisiniai santykiai ir atsakovė objekte buvo atlikusi elektros montavimo darbus, šių santykių egzistavimas savaime nepatvirtina, kad ieškovės atliktas 12 000 Eur mokėjimas buvo skirtas vykdant UAB „VMR projektai“ prievoles atsakovei. Priešingai, byloje nustatyta, kad UAB „Nelektra“ už iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliktus darbus UAB „VMR projektai“ buvo išrašiusi tris PVM sąskaitas faktūras (2024 m. liepos 3, 24 ir 25 dienomis), kurių bendra suma be PVM sudarė 3 210 Eur. UAB „VMR projektai“ pagal šias sąskaitas faktūras atsakovei sumokėjo 3 210 Eur. Taigi byloje esantys tiesioginiai atsakovės ir UAB „VMR projektai“ atsiskaitymo dokumentai patvirtina, kad atsakovė už atliktus darbus buvo gavusi atsiskaitymą iš UAB „VMR projektai“ dar iki 2024 m. rugpjūčio 20 d.
Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „VMR projektai“ būtų buvusi skolinga atsakovei 12 000 Eur ar kitą sumą. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi atsiskaityti su atsakove už UAB „VMR projektai“ prievoles, t. y. , iš byloje esančio ieškovės ir UAB „VMR projektai“ susirašinėjimo matyti, kad šalys nesitarė dėl UAB „VMR projektai“ prievolės atsakovei įvykdymo ar tokios prievolės perkėlimo ieškovei. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 12 000 Eur mokėjimas buvo atliktas jau po UAB „VMR projektai“ pasitraukimo iš objekto.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės vadovas per „Messenger“ programėlę atsiuntė ieškovės vadovui atsakovės rekvizitus ir nurodė mokėjimo paskirtį – „avansas už elektros darbus Klaipėdos apygardos teismas“. Ieškovė tą pačią dieną pervedė atsakovei 12 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Avansas už darbus“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginys, kad ieškovė tik formaliai nurodė mokėjimą kaip avansą, siekdama sukurti tariamą reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo paskirtį, kurioje nurodyta, jog mokamas avansas už elektros darbus objekte, atsakovės vadovas pasiūlė pats. Todėl atsakovės pozicija, kad ieškovė vienašališkai ir nesąžiningai suformavo mokėjimo paskirtį, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.
Reikšminga aplinkybe vertinant tikruosius šalių ketinimus teisėjų kolegija laiko tai, jog ieškovei 2024 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu pareikalavus atsakovės grąžinti 12 000 Eur, nurodant, kad ši suma buvo sumokėta avansu už elektros instaliacijos darbus, tačiau darbai nepradėti, atsakovė į šį reikalavimą neatsakė ir nepareiškė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra neteisingos, t. y. jog 12 000 Eur buvo sumokėti už jau atliktus darbus arba kad ši suma buvo skirta UAB „VMR projektai“ prievolei įvykdyti.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji neįrodė atlikusi darbus, už kuriuos galėtų būti apmokama iš ginčo sumos. Apeliantės teigimu, darbų atlikimo faktą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. raštas, faktinis darbų naudojimas, objekto pridavimas ir po 2024 m. rugpjūčio 20 d. patirtos išlaidos.
Pažymėtina, jog civiliniame kodekse nustatyta, kad atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad darbų perdavimo–priėmimo akto nebuvimas savaime nepaneigia fakto, jog rangos darbai galėjo būti faktiškai atlikti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė tam tikrus darbus objekte iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliko, bet esminis klausimas yra tai, ar atsakovė atliko darbus po to, kai jai buvo sumokėti 12 000 Eur, ir ar atliko darbų tokiai vertei, kas suteiktų atsakovei teisinį pagrindą pasilikti ginčo sumą.
Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. raštas patvirtina, kad atsakovės vadovas objekte atliko įvairius elektros montavimo ir kitus darbus 2024 m. birželio–spalio mėnesiais. Tačiau šis dokumentas neleidžia nustatyti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti po 2024 m. rugpjūčio 20 d., kokia buvo jų apimtis ir vertė bei pagal kokį susitarimą jie buvo atliekami. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas raštas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės teisę pasilikti būtent 12 000 Eur, gautus iš ieškovės kaip avansą.
Be to, apeliantė nurodo, kad po 2024 m. rugpjūčio 20 d. ji darbus tęsė dar apie mėnesį ir šią aplinkybę patvirtina 2024 m. rugsėjo 20 ir 23 d. elektros instaliacijos darbus atlikusio elektriko išrašytos sąskaitos faktūros. Tačiau net ir vertinant apeliantės argumentą dėl tokių sąskaitų egzistavimo, vien jų išrašymas savaime nepatvirtintų, kad po 2024 m. rugpjūčio 20 d. darbai buvo atliekami vykdant prievolę ieškovei.
Apeliacinis teismas pažymi, jog atsakovės nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie atliktus elektros montavimo darbus ir patirtas išlaidas nėra pakankamos konstatuoti, kad 12 000 Eur suma neturi būti grąžinta. Kaip minėta, darbų atlikimą ir perdavimą galima nustatyti ir kitais įrodymais, tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad darbai, už kuriuos buvo sumokėtas avansas, buvo atlikti. Priešingu atveju būtų pažeisti CK 1.5 str. nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes rangovas turi teisę į užmokestį tik už tinkamai atliktą ir perduotą užsakovui darbą.
Apeliantės argumentas, kad objekto pridavimas patvirtina jos atliktų darbų naudojimą, taip pat vertintinas kritiškai. Byloje nustatyta, kad galutinis darbų rezultatas buvo perduotas Nacionalinei teismų administracijai tik 2025 m. sausio–vasario mėnesiais, o iki tol objekte darbus vykdė skirtingi rangos santykių subjektai. Todėl vien tai, kad objekte naudojamasi elektros instaliacijos darbų rezultatu, neleidžia objektyviai nustatyti, kurią darbų dalį ir kada galimai atliko atsakovė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju objekto pridavimo faktas negali būti sutapatinamas su atsakovės atliktų darbų priėmimu.
Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė, kas atliko elektros instaliacijos darbus po UAB „VMR projektai“ pasitraukimo iš objekto, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovei teigiant, kad būtent ji po 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliko konkrečius darbus ir todėl turi teisę į 12 000 Eur, jai teko pareiga pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios suteiktų jai teisę pasilikti iš ieškovės gautus 12 000 Eur. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 1 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Trečiasis asmuo UAB ,,Conlista“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 511,22 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį ir sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB ,,Conlista“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Nelektra“ ieškovei MB „Kalstos projektai“ 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Nelektra“ trečiajam asmeniui UAB „Conlista“ 511,22 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.