Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Svajonė Žukaitienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Antstolė buvo pateikusi tik vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, kopijas (pvz. administracinių nusižengimų nutarimus ar kitus pirminius dokumentus), tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas grindžiamas ne faktiniais įrodymais, o vien tik deklaratyviais įrašais, nepateikiant tai pagrindžiančių dokumentų. Vien aplinkybė, kad vykdomosios bylos buvo pradėtos, savaime neįrodo, kad buvo atlikti realūs ir apmokestinti vykdymo veiksmai. Pareiškėjas per visą laikotarpį nebuvo gavęs jokių pranešimų apie vykdomus išieškojimo veiksmus nei per darbdavius, nei registruotu paštu, nei kitais įmanomais būdais. Nepateikus konkrečių įrodymų apie atliktus vykdymo veiksmus, nėra pagrindo laikyti vykdymo išlaidas pagrįstomis.

Antstolė Svajonė Žukaitienė 2026 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-26-76-17100 pareiškėjo skundo netenkino ir jį persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė:

Antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto ir trys vykdomosios bylos dėl administracinių baudų išieškojimo iš skolininko PRS1 . Vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu antstolės kontoroje atliekami nuo 2011 metų. Vykdomoje byloje Nr. 0076/11/00247 išieškomos tik 66,88 Eur vykdymo išlaidos, kadangi 28,96 Eur baudos išieškojimas nebevykdomas, pasibaigus administracinio teisės pažeidimo nutarimo vykdymo senaties terminui. Vykdomoje byloje Nr.0076/11/00390 išieškomos 200,47 Eur vykdymo išlaidos, kadangi 61,40 Eur mokestinė nepriemoka, skolininko buvo sumokėta tiesiogiai į išieškotojos sąskaitą. Vykdomoje byloje Nr. 0076/13/00788 išieškomos tik 103,44 Eur vykdymo išlaidos, kadangi 57,92 Eur baudos išieškojimas nebevykdomas, pasibaigus administracinio teisės pažeidimo nutarimo vykdymo senaties terminui. Vykdomoje byloje Nr. 0076/13/02310 išieškomos tik 98,42 Eur vykdymo išlaidos, kadangi 57,92 Eur baudos išieškojimas nebevykdomas, pasibaigus administracinio teisės pažeidimo nutarimo vykdymo senaties terminui.

Skolininkas PRS1 per įstatymo nustatytą terminą jam paskirtų baudų bei skolos nesumokėjo, todėl vykdomieji dokumentai priverstiniam vykdymui pateikti teisėtai ir pagrįstai. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad nutarimai dėl baudų išieškojimo pateikti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino. Nuo vykdomųjų bylų pradėjimo iki šios dienos nėra suėjės dviejų metų laikotarpis, per kurį nebūtų sistemingai atlikti vykdymo veiksmai. Bylų vykdymo laikotarpiu atliktos užklausos kredito įstaigoms, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“. Pastoviai atliekamos užklausos SODROS duomenų bazėje. Antstolės kontoroje yra naudojama programinė įranga SKOLIS.lt, skirta surinkti ir antstoliui pateikti informaciją apie asmens duomenų pokyčius, t. y. informaciją apie įsidarbinimo ar darbo sutarties nutraukimo faktus, nedraudiminius laikotarpius ir pan., informaciją iš Gyventojų registro, Nekilnojamo turto registro ir t.t., todėl skolininko turtinė padėtis yra tikrinama reguliariai kas dvi savaites.

Skundo argumentai, jog skolininkas PRS1 apie jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas sužinojo tik 2026 metų sausio mėnesį, yra nepagrįsti. Skolininkas PRS1 niekada antstolės neinformavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami vykdomuosiuose dokumentuose nurodytais adresais, kas laikoma tinkamu įteikimu pagal CPK 644 straipsnio 2 punktą.

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vykdomąją bylą dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, antstolis gali išieškotojo mokėtinas vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko. Antstolė, gavusi vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl administracinių baudų išieškojimo, neturi teisės jų nevykdyti, o pradėjusi vykdyti, neprivalo prisiimti patirtų vykdymo išlaidų naštos tuo atveju, kai išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

PRS1 prašo pagrįsti susidarius vykdymo išlaidas, pateikti įrodymus ir pan., tačiau dar atsakant į 2026 m. sausio 13 d. skolininko prašymą, jam buvo paaiškinta, kad tokius duomenis gali pasitikrinti internetiniame portale, o jei pageidauja gauti duomenis kitu būdu, nurodyta, kad tokios paslaugos mokamos. Skolininkas neišreiškė pageidavimo gauti mokamas paslaugas.

Antstolė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, pateikė teismui 2026 m. kovo 31 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-26-76-17986, vykdomosiose bylose Nr. 0076/11/00247, 0076/11/00390, 0076/13/00788 ir 0076/13/02310. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkte įtvirtinta, kad „Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Pateikė informaciją iš Antstolių informacinės sistemos (toliau - ir AIS), apie skolininko vykdomosiose bylose atliktus veiksmus, t. y. apie 110 atliktų užklausų bei informaciją, apie sprendimų vykdymo išlaidų indeksą, taikytą skolininko bylose.

Antstolė, šalindama teismo nustatytus pakartotinius trūkumus, pateikė teismui: 2026 m. balandžio 20 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-26-76-20544, vykdomojoje byloje Nr. 0076/11/00247; 2026 m. balandžio 20 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-26-76-20545, vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/02310; 2026 m. balandžio 20 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-26-76-20546, vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/00788; 2026 m. balandžio 20 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-26-76-20547, vykdomojoje byloje Nr. 0076/11/00390. Pažymėjo, jog bylose, kuriose administracinių baudų išieškojimas, suėjus senaties terminui, nutrauktas, atlygis antstoliui neskaičiuojamas, duomenys apie pritaikytą indeksaciją atsispindi Vykdymo išlaidų apskaičiavimuose.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl vykdomosios bylos vykdymo išlaidų dydžio

Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarką reglamentuoja CPK 609–611 straipsniai bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatyta aktuali nagrinėjamai bylai teisės norma, pagal kurią, jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Sprendimų vykdymo instrukciją, jos turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į visas aktualias CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, be kita ko, vadovaujantis antstolio veiklos reglamentavimui taikomu viešosios teisės principu „galima tik tai, kas tiesiogiai nustatyta“. Vykdymo išlaidų išieškojimas kitaip, negu nustatyta proceso įstatyme, reikštų neteisėtus antstolio veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-173/2008).

Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatyti du atvejai, kada vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui vykdomoji byla neužbaigiama ir vykdymo išlaidų išieškojimas iš skolininko vykdomas toliau: 1) jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.436 straipsnis) ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (167 punktas); 2) jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad pasibaigė šiam išieškojimui įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, vykdomoji byla neužbaigiama, iš skolininko išieškomos ir išieškotojui grąžinamos visos jo sumokėtos vykdymo išlaidos (172 punktas). Šis atvejų sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-469/2025).

Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0076/11/00247, Nr. 0076/13/02310, Nr. 0076/13/00788 ir Nr. 0076/11/00390, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kadangi jos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytas taisykles, pats apskaičiavimas atitinka tiek dokumento formai ir turiniui (įskaitant ir konkrečių išlaidų sumas) keliamus Sprendimų vykdymo instrukcijoje reikalavimus, ir yra aiškiai detalizuotos. Todėl detaliau dėl šių motyvų nepasisakytina, jiems pritariant, tačiau pasisakoma dėl atskirajame skunde išdėstytos apelianto pozicijos.

Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog vykdomosiose bylose buvo atliekami vykdymo veiksmai, taip pat iš esmės neprieštarauja antstolės teisei gauti teisės aktuose nustatytą atlyginimą ir būtinų vykdymo išlaidų atlyginimą. Todėl siekdamas paneigti antstolės pateiktą apskaičiavimą, pareiškėjas turėjo nurodyti konkrečias nepagrįstas išlaidų eilutes, perteklinius vykdymo veiksmus arba teisės aktuose nustatytų dydžių ir apskaičiavimo tvarkos pažeidimus. Šiuo atveju apeliantas tik nurodo vykdymo išlaidų neproporcingumą, tačiau nepateikia argumentų, kad jos neatitiktų Sprendimų vykdymo instrukcijose nurodytų dydžių, atlikti nereikalingi veiksmai ar pan., todėl vien bendro pobūdžio nesutikimas su galutine išlaidų suma nesudaro pagrindo jos mažinti ar panaikinti.

Apeliantas nurodo, kad vykdomosios bylos užbaigtos dėl senaties, tačiau pažymėtina, kad viena iš jų užbaigta pareiškėjui skolą tiesiogiai sumokėjus išieškotojui (vykdomoji byla Nr. 0076/11/00390), tačiau tai abiem atvejais nepanaikina pareigos padengti teisėtai susidariusias vykdymo išlaidas. Spendimų vykdymo instrukcijų 164 punkte įtvirtina, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, ko apeliantas ir neginčija, kad vykdomieji dokumentai buvo priimti vykdyti dar nepasibaigus jo pateikimo vykdyti terminui, todėl vėlesnis jų vykdymo užbaigimas dėl senaties savaime nepanaikina iki tol teisėtai susidariusių vykdymo išlaidų.

Vertinant pareiškėjo argumentą, kad jis ilgą laiką nebuvo informuotas apie vykdymo procesą, pažymėtina, jog procesinių dokumentų įteikimo teisėtumas nustatomas pagal tai, ar antstolis laikėsi konkretaus dokumento siuntimo metu galiojusios CPK nustatytos įteikimo tvarkos. Pagal CPK 604 straipsnį antstolio siunčiami procesiniai dokumentai paprastai laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kitose teisės normose nustatytus atvejus. CPK 644 straipsnyje skolininkui nustatyta pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, o kai nauja gyvenamoji vieta nežinoma, dokumentai gali būti siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Paminėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/02310 pranešimas apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, vykdomosios bylos užvedimą ir raginimas sumokėti baudą gera valia 2013 m. gruodžio 12 d. buvo įteikti apeliantui asmeniškai, jis šio fakto neginčija. CPK 644 straipsnio 4 punkte skolininkui taip pat nustatyta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Todėl, skolininkui neinformavus antstolės apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir pačiam elgiantis pasyviai, antstolės veiksmai, siunčiant procesinius dokumentus vykdomuosiuose dokumentuose nurodytais adresais, laikytini atitinkančiais CPK nustatytą procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo tvarką. Faktinį procesinių dokumentų negavimą lėmė paties apelianto pasyvus elgesys ir CPK nustatytų skolininko pareigų nevykdymas, o ne antstolės dokumentų įteikimo veiksmai.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad buvo išvykęs į užsienį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, nepateikė jokių įrodymų, kad informavo antstolę apie išvykimą, kad pateikė savo gyvenamosios vietos adresą užsienyje, ar kitus kontaktus, pvz. (duomenys neskelbtini), nei apie kitas ryšio priemones, kuriomis būtų galėjusi su juo susisiekti. Taip pat pažymėtina, kad vėlesnis pareiškėjo bendradarbiavimas nepanaikina teisėtai patirtų administravimo, pašto, registrų patikros, antstolio atlygio ir kitų vykdymo išlaidų. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017, 38 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius, kad vykdomieji dokumentai buvo priimti vykdyti pasibaigus jų pateikimo terminui, kad antstolis pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kad buvo atlikti pertekliniai vykdymo veiksmai arba kad konkrečios išlaidų sumos apskaičiuotos nesilaikant taikytinos Sprendimų vykdymo instrukcijos, atskirojo skundo argumentai dėl bendro vykdymo išlaidų neproporcingumo nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti. Palikti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.