Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-938-656/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-18
Bylos Nr.: e2A-938-656/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06285-2020-5
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
Atsakovas: Plastena
Ieškovas: Tilta
Trečiasis asmuo: If P, „If P&C Insurance AS”

Kategorijos

2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-938-656/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06285-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.19.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 18 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plastena” apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilta” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plastena” su trečiuoju asmeniu If P&C Insurance AS, dėl nuostolių priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 141,65 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 839,34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2018-04-17 tarp šalių buvo pasirašyta sutartis Nr. 946-18 (toliau – ir „Sutartis”), kuria atsakovė, kaip Pardavėjas, įsipareigojo parduoti prekes, o ieškovė, kaip Pirkėjas, sutiko pirkti užsakytas prekes ir už jas sumokėti numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1. punktas). Pagal Sutartį ieškovė periodiškai teikė atsakovei užsakymus dėl sukomplektuotų apsauginių stogelių su loveliu 6x1000mmx3000mm, plastikiniais juodais laikikliais pardavimo. Ieškovė sumontavo apsauginius stogelius ant atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) miestuose fasadų. Ieškovė su atsakove visiškai už juos atsiskaitė. Po 2020 m. kovo 12-13 dienomis kilusio vėjo dalis stogelių dangų nuplėšta, dalis rėmų sulaužyta arba nuplėšta nuo sienų. Ieškovės papildomos išlaidos už 28 vienetų nekokybiškų apsauginių stogelių išmontavimą ir bokštelio nuoma su atvežimu nekokybiškų stogelių demontavimo darbams atlikti sudaro 3 542,66 Eur su PVM. Dėl to bendri ieškovės UAB „Tilta“ nuostoliai priteistini už 28 vnt. iš atsakovės įsigytų netinkamų apsauginių stogelių sudaro viso 8 141,65 Eur su PVM (4 598,99 Eur + 3 542,66 Eur ). Atsakovė su ieškiniu nesutiko dėl to, kad ieškovė netinkamai sumontavo apsauginius stogelius, todėl jie buvo nuplėšti ir galiausiai sulūžo. Atsakovės teigimu, ieškovė, neįdėjusi į sieną papildomų tvirtinimo detalių (ankerių), stogelius tvirtino prie metalinio ventiliuojamo fasado karkaso. Be to, ieškovė stogelių tvirtinimui naudojo 4 mm skersmens varžtus, kai tuo tarpu stogelių montavimo instrukcijoje nurodyta stogelius tvirtinti 10x150 mm skersmens varžtais, ir ieškovės panaudoti stogelių tvirtinimui varžtai buvo per ploni. Taip pat atsakovė baigiamosiose kalbose rėmėsi aplinkybe, jog pagal ginčo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, įrengus fasadų apdailą, turėjo būti sumontuojami nauji lengvos konstrukcijos stogeliai virš įėjimų į laiptines ir viršutinių balkonų (stogeliai metalo konstrukcijos su polikarbonato danga, gamyklinis produktas), o ne plastikiniai, kokiais buvo ginčo Apsauginiai stogeliai.

Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei UAB „Tilta“ iš atsakovės UAB „Plastena“ 8 141,65 Eur žalos atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą (8141,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 989,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pripažino, kad Sutarties turinys patvirtina, kad joje nebuvo nurodyti ar kitaip šalių aptarti prekių kokybės reikalavimai, tiesiog Sutarties 2.5. punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, jog prekės atitiktų kiekį ir asortimentą, numatytą pirkėjo pateiktame prekių pirkimo užsakyme. Todėl teismas, vertindamas, ar užsakytų daiktų kokybė atitiko užsakytas, vadovavosi atsakovės 2018-04-12 atsiliepimu į ieškovės užklausą, kurioje ieškovė nurodė, kad yra statybinė įmonė atliekanti pastatų renovacijos darbus visoje Lietuvoje ir norėtų renovuojamų pastatų projektuose įsitraukti atsakovės gaminius, atsakovė pateikė komercinį pasiūlymą (toliau – ir Komercinis pasiūlymas), kuriame pasiūlė stogelį sukomplektuotą 1000x3000 mm (plastikinis rėmas, juodas) ruda danga. Komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad tai apsauginiai PC stogeliai, lengvai pritaikomi įvairaus tipo statiniams. Šio tipo stogeliai lengvi, grakštūs, neužstojantys šviesos. Stogeliai itin tvirti, atsparūs aplinkos poveikiui, erozijai. Stogeliai gali būti montuojami virš lauko durų, terasų, balkonų. Konstrukcija pagaminta taip, kad stogelius būtų galima jungti vieną su kitu. Tokiu būdu konstrukciją galima tęsti iki reikiamo ilgio. Stogelio danga pagaminta iš kanalinio polikarbonato. Naudojamos tik aukščiausios kokybės kanalinio polikarbonato dangos iš Italijos ir Izraelio gamintojų. Šios dangos pasižymi atsparumu krituliams, UV spinduliuotės poveikiui, yra lengvos ir ilgaamžės.

Teismas pripažino, kad atsakovę netinkamai įvykdžius savo pareigą parduoti ieškovei sutartos kokybės prekes (CK 6.333 straipsnio 4, 5 dalys). Objektuose sumontavus apsauginius stogelius, ieškovė jau 2020 m. kovo mėnesį iš Objektų administratorių sulaukė pretenzijų dėl sulūžusių, nukritusių, su iškritusia ar sulankstyta polikarbonato danga, kitaip pavojų keliančių apsauginių stogelių pakeitimo ir krintančiais stogeliais padarytos žalos pašalinimo (sudaužytų fasadinių plytelių pakeitimo).

Teismo ekspertas Artūras Sabeckis 2024-05-24 teismo ekspertizės akte Nr. 24-05/01nurodė, kad būtina demontuoti visus ieškovės įsigytus iš atsakovės apsauginius stogelius, t. y. visus 28 vienetus Apsauginių stogelių, kaip netinkamus, nesaugius gaminius daugiabučiams namams, nes apsauginiai stogeliai neatlaiko sniego, vėjo apkrovų, dėl to gali nukristi. Teismas vadovavosi eksperto A.Sabeckio atliktos ekspertizės išvadomis dėl apsauginių stogelių nuplyšimo priežasties, nes teismo ekspertas Darius Kalibatas į šį klausimą tiksliai atsakyti negalėjo, nes tam reikėjo atlikti laboratorinius bandymus su Apsauginiu stogeliu – dėl apkrovų atlaikymo, kurie nebuvo atlikti. Taip pat ekspertas D. Kalibatas nurodė, jog byloje nėra Apsauginių stogelių bandymų protokolų, tačiau jie atsakovės į bylą buvo pateikti prieš ekspertizės atlikimą. Teismas eksperto A. Sabeckio išvadas dėl jų pagrįstumo, išsamumo laikė patikimomis bei turinčiomis didesnę įrodomąją galią nei teismo eksperto D. Kalibato išvados.

UAB „Testlita“ 2023-01-24 bandymų protokole Nr. V-043/23 konstatuotos išvados taip pat patvirtino nepakankamą atsakovės parduotų ieškovei stogelių stiprumą, atsparumą, kas lemia, jog šie stogeliai neatlaiko apkrovų – vėjo, sniego, kt. ir dėl to lūžta, kas galėtų būti esminė priežastis, lemianti daugiabučiuose namuose sumontuotų stogelių nuplyšimą, nulūžimą ir kitokį jų netinkamumą. Teismo ekspertas A.Sabeckis 2024-05-21 teismo ekspertizės akto Nr. 24-05/01 išvadų 5.2.1. punkte patvirtino 2023-01-24 bandymų protokole Nr. V-043/23 nurodytas UAB „Testlita“ inžinieriaus EKS1 išvadas, konstatuodamas, kad pagal UAB „Plastena“ pateiktus apsauginių stogelių bandymų protokolų duomenis, žiūrėti Skd. 13 (protokolo Nr. CTL1905093141-OC) punktas 4.2. – deklaruojama, kad stogeliai be grįžtamųjų deformacijų turi atlaikyti iki 800 Pa (0,8 kPa) vėjo apkrovas. Protokoluose nėra nuorodų ar pastabų, kad polikarbonatinio stogelio pritvirtinimas prie pastato fasado, kaip nors įtakotų apsauginių stogelių konstrukcijų laikomąją galią.

Taigi 2024-05-24 teismo ekspertizės akto Nr. 24-05/01 bei UAB „Testlita“ bandymų protokolas patvirtina, kad atsakovės parduoti 28 vnt. apsauginių stogelių ieškovei yra netinkami namų renovacijai, nesaugūs, netvirti, neatlaiko sniego, vėjo apkrovų, todėl atsakovė yra atsakinga už atsiradusius nuostolius ir privalo juos atlyginti.

Teismo eksperto A.Sabeckio išvados, išdėstytos 2024-05-24 teismo ekspertizės akte Nr. 24-05/01, ir UAB „Testlita“ inžinieriaus EKS1 išvados, 2023-01-24 bandymų protokole Nr. V-043/23, neginčijamai patvirtina, kad ieškovės įsigyti iš atsakovės ir Objektuose sumontuoti ginčo apsauginiai stogeliai yra nekokybiški. Iš eksperto A.Sabeckio ir inžinieriaus EKS1 išvadose nurodyta, kad ginčo apsauginių stogelių trūkumai yra paslėpti, nes, jų netinkamumas paaiškėjo šiems sulūžus, tačiau jų sulūžimo priežastys – po eksperto A. Sabeckio išvados, nes atsakovė savo Komerciniame pasiūlyme deklaravo, kad apsauginiai stogeliai yra lengvai pritaikomi įvairaus tipo statiniams, yra lengvi, grakštūs, neužstojantys šviesos, itin tvirti, atsparūs aplinkos poveikiui, erozijai, gali būti montuojami virš lauko durų, terasų, balkonų. Tai reiškia, kad atsakovės deklaruota Apsauginių stogelių kokybė neatitinka tikrovės, aprašymo, kurį atsakovė pateikė su Komerciniu pasiūlymu ir ieškovė, juos įsigydama, negavo to, ko pagrįstai tikėjosi ir turėjo gauti iš pirkimo – pardavimo sutarties.

Atsakovės Komerciniame pasiūlyme deklaruotos apsauginių stogelių kokybės savybės, neatitinka savybių, deklaruotų eksploatacinių savybių deklaracijose, nes nepateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų, kad testavimo sertifikatą Nr. CTL1512143655-O, pagal kurį atsakovė išdavė eksploatacinių savybių deklaracijas, išdavusi institucija yra ES notifikuotoji įstaiga. Taigi, atsakovė apsauginių stogelių kokybę ir saugumą deklaravo atitikimu Reglamentui, kuris nustato kokybės ir saugumo reikalavimus visiškai kitiems produktams ir gaminiams. Tai reiškia, kad atsakovės į šią bylą pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos buvo tik deklaratyvios ir nepatvirtina atitikimo kokybei, kurios gali tikėtis apsauginių stogelių pirkėjas. Ieškovei buvo parduoti šalių sutartos kokybės neatitinkantys apsauginiai stogeliai, o tai įrodo, kad paminėti trūkumai egzistavo dar iki apsauginių stogelių perdavimo ieškovei, kas leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus – nekokybiškų apsauginių stogelių pardavimą ieškovei ir šiais neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius ieškovei bei priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovė taip pat tvirtino, kad ieškovė netinkamai sumontavo apsauginius stogelius, todėl jie buvo nuplėšti ir galiausiai sulūžo. Atsakovės teigimu, ieškovė, neįdėjusi į sieną papildomų tvirtinimo detalių (ankerių), stogelius tvirtino prie metalinio ventiliuojamo fasado karkaso. Be to, ieškovė stogelių tvirtinimui naudojo 4 mm skersmens varžtus, kai tuo tarpu stogelių montavimo instrukcijoje nurodyta stogelius tvirtinti 10x150 mm skersmens varžtais, ir ieškovės panaudoti stogelių tvirtinimui varžtai buvo per ploni. Taip pat atsakovė rėmėsi tuo, jog pagal ginčo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, įrengus fasadų apdailą, turėjo būti sumontuojami nauji lengvos konstrukcijos stogeliai virš įėjimų į laiptines ir viršutinių balkonų (stogeliai metalo konstrukcijos su polikarbonato danga, gamyklinis produktas), o ne plastikiniai, kokiais buvo ginčo apsauginiai stogeliai.

Šie ir kiti atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai, grindžiami netinkamu apsauginių stogelių montavimu, buvo paneigti teismo eksperto Artūro Sabeckio išvadomis, išdėstytomis 2024-05-24 teismo ekspertizės akte Nr. 24-05/01, kuriose nurodyta, kad esminė, lemiančioji Objektuose sumontuotų UAB „Plastena“ apsauginių stogelių sulūžimo – tai yra negrįžtamų deformacijų atsiradimo priežastis yra ta, kad stogelių konstrukcijos neatlaiko vėjo ir sniego apkrovų, veikiančių pastatus. UAB „Testlita“ 2023-01-24 bandymų protokole Nr. V-043/23 konstatuotos išvados taip pat patvirtino nepakankamą atsakovės parduotų ieškovei apsauginių stogelių stiprumą, atsparumą, kitokį jų netinkamumą, kas lemia, jog šie stogeliai neatlaiko apkrovų – vėjo, sniego, kt. ir dėl to lūžta, kas buvo esminė priežastis, lemianti ginčo Daugiabučiuose namuose sumontuotų Apsauginių stogelių nuplėšimą, nulūžimą ir kitokį jų netinkamumą.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus turėjo būti sumontuoti metalo konstrukcijos stogeliai, tačiau buvo sumontuoti plastikiniai, savaime nėra pagrindas laikyti esmine apsauginių stogelių sulūžimo priežastimi, nes atsakovės parduotų Apsauginių stogelių konstrukcijos neatlaiko vėjo ir sniego apkrovų, veikiančių daugiabučius gyvenamuosius pastatus, nors atsakovė savo komerciniame pasiūlyme deklaravo priešingas stogelių ilgaamžiškumo savybes, kad jos parduodama prekė yra tinkama įvairaus tipo statiniams, gali būti montuojama virš lauko durų ir balkonų, yra tvirta, atspari aplinkos poveikiui, krituliams ir pan. Metalo konstrukcijų stogelių sumontavimo/nesumontavimo ginčo Daugiabučiuose namuose faktas galėtų būti teisiškai aktualus tik teisiniuose santykiuose tarp ieškovės ir ginčo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) administratorių bei jų gyventojų, kitų subjektų, tačiau tai nešalina atsakovės, kaip pardavėjo, atsakomybės už netinkamos kokybės 28 vienetų Apsauginių stogelių pardavimą ieškovei.

Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad šioje byloje iš esmės sprendžiamas ne gaminio kokybės klausimas, o profesinės rangovo atsakomybės už savo veiklą klausimas, kad riziką už sprendimus statybose prisiima ne stogelių pardavėjas, pateikęs visus techninius stogelių dokumentus, o rangovas (ieškovė – nevykdžiusi pareigos juos įvertinti). Atsakovė nereikalavo iš ieškovės pateikti kokių nors duomenų apie jos modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų, neprašė perduoti atsakovei renovacijos projektų techninių brėžinių ar apkrovų skaičiavimų, be to šiuos aspektus dėl rangovo kaltės atsakovė iškėlė tik baigiamojoje kalboje, kas teismui suteikė teisę jų nevertinti (CPK 253 straipsnio 4 dalis).

Teismas nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai): atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė (atsakovės parduoti ieškovei 28 vienetai apsauginių stogelių yra nekokybiški, neatsparūs vėjui, o jų trūkumai yra paslėpti, nes paaiškėjo po 2020 m. kovo 12-13 d. kilusio vėjo, kai dalis jų sulūžo, o kiti taip pat gali bet kada nukristi, nulūžti ir pan., sužaloti žmones, turtą, todėl būtina juos visus demontuoti bei pakeisti kokybiškais), žala ir ieškovės nuostoliai, priežastinis atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (ieškovei teks pakeisti atsakovės parduotus apsauginius stogelius dėl to, kad jie nekokybiški).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad byloje iš esmės sprendžiamas ne plastikinio stogelio kokybės klausimas, o profesinės generalinio rangovo/pirkėjo atsakomybės už savo veiksmus klausimas. Tai byla apie tai, kas prisiima riziką už sprendimus statybose – ar atsakovė, kaip stogelių pardavėja, pateikusi visus techninius stogelių dokumentus, ar ieškovė, kaip generalinė rangovė/pirkėja, pažeidusi modernizavimo (atnaujinimo) projektų sprendinius, kai dėl nežinomų priežasčių vietoje projektuose numatytų metalinių su polikarbonatine danga stogelių nusprendė pirkti ir montuoti plastmasinių laikiklių su polikarbonatine danga stogelius. Tuo tarpu būdama verslininkė, turėjo įvertinti, ar ginčo stogeliai atitinka jos poreikius. Ieškovei turėjo būti aišku, kad plastmasiniai stogeliai gali būti netinkami montuoti jos modernizuojamuose (atnaujinamuose) objektuose, kadangi projektuose numatyta montuoti metalinius stogelius. Plastmasinių stogelių mechaninio atsparumo rodikliai neatitinka metalinių stogelių, todėl ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad modernizavimo projektuose numatytus metalinius stogelius pakeitus plastmasiniais stogeliai bus įgyvendinti projektuose numatyti sprendiniai. Akivaizdu, kad ieškovei įsigijus ir tinkamai sumontavus jos modernizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų projektuose numatytus metalinius stogelius su polikarbonatine danga žala nebūtų atsiradusi. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei žalą, kuri atsirado dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. Teisingumo principo esmė – iš neteisės negali atsirasti teisė. Vien ši akivaizdi aplinkybė parodo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisingumą, neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesivadovavo 2022 m. vasario 27 d. teismo eksperto Dariaus Kalibato teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad nustatyta, kad stogelių konstrukcija varžtais buvo pritvirtinta prie ventiliuojamo fasado karkaso bei vienoje vietoje nustatyta, kad stogelio konstrukcija pritvirtinta tiesiogiai prie fasado apdailos plokštės, pasirinktas tvirtinimo būdas varžtais į fasadinę plokštę yra netinkamas, neužtikrina pakankamo stogelio stabilumo ir negali būti tinkamai eksploatuojamas. pagal gyvenamųjų namų atnaujinimo projektus, stogeliai turėjo būti tvirtinami prie į sieną įstatytų ilgasriegių varžtų, montavimo darbai turi būti vykdomi pagal statinio projekte nurodytus sprendinius, techninius statybos dokumentus, apsauginių stogelių parinktas montavimo būdas neatitinka projektinių sprendinių; byloje nėra pateikti apsauginių stogelių bandymo protokolai, yra tik eksploatacinių savybių deklaracijos, kurios nurodo, kad stogeliai kaip produktas atitinka numatytas charakteristikas ir yra tinkami naudoti daugiabučių namų renovavimui. Tačiau tai nepatvirtina, kad parinktas montavimo būdas, montuojant stogelio konstrukciją į fasado karkasą, yra tinkamas naudoti renovavimui. Taip pat nėra duomenų ar stogeliai tinkami naudoti atlaikant gamtines sąlygas –vėją, sniegą ir kt.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2024 m. gegužės 24 d. teismo eksperto A. Sabeckio teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad:

UAB „Plastena“ apsauginių stogelių konstrukcijos yra netinkamos daugiabučių namų renovavimui, įvertinus – sniego, vėjo skaičiuojamąsias apkrovas bei poveikius. UAB „Plastena“ bandymų protokoluose nurodyta: - apsauginiai stogeliai nėra suprojektuoti taip, kad atlaikytų sniego apkrovas.

Esminė, lemiančioji Objektuose sumontuotų UAB „Plastena“ apsauginių stogelių sulūžimo – tai yra negrįžtamų deformacijų atsiradimo priežastis yra ta, kad stogelių konstrukcijos neatlaiko vėjo ir sniego apkrovų, veikiančių pastatus.

UAB „Plastena“ pateikti apsauginių stogelių bandymų protokolai nepatvirtina ginčo apsauginių stogelių tinkamumą daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimui, įvertinus gamtines sąlygas – vėją, sniegą ir kt.

Pagal UAB „Plastena“ pateiktus apsauginių stogelių bandymų protokolų duomenis (protokolo Nr. CTL1905093141-OC 4.2 punktas) deklaruojama, kad stogeliai be negrįžtamų deformacijų turi atlaikyti iki 800 Pa (0,8 kPa) vėjo apkrovas. Protokoluose nėra nuorodų ar pastabų, kad polikarbonatinio stogelio pritvirtinimas prie pastato fasado, kaip nors įtakotų apsauginių stogelių konstrukcijų laikomąją galią.

Deklaruojama, kad stogeliai turi atlaikyti iki 800 Pa (0,8 kPa) vėjo apkrovas. Vėjo skaičiuotinų apkrovų veikiančių pastatus, dydis sudaro ir nuo 1,2 kPa iki 1,72 kPa, t. y. neigiama vėjo apkrova Objektuose (duomenys neskelbtini) yra didesnė už 0,8 kPa deklaruojamą vėjo apkrovą bandymų protokole.

Pagal UAB „Plastena“ pateiktus bandymų protokolus apsauginiai stogeliai nėra suprojektuoti , kad atlaikytų sniego apkrovas.

Sniego apkrovų veikiančių pastatus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), dydis sudaro nuo 0,87 kPa iki 3,64 kPa.

UAB „Plastena“ nepateikė jokių skaičiavimų, kaip nurodyta bandymų protokole (protokolo Nr. CTL1905093141-OC 4,3 punkte), pagrindžiančių polikarbonatinių stogelių atsparumą sniego apkrovoms, kad patvirtintų, kokią maksimalią sniego apkrovą būtų atlaikęs (galėtų atlaikyti) tiriamas stogelis (atsižvelgiant, kad pagal sniego pasiskirstymo savybes apkrova tenka ne vienam kraštui).

mPirmosios instancijos teismas kritiškai neįvertino eksperto A. Sabeckio teiginio, kad protokoluose nėra nuorodų ar pastabų, kad polikarbonatinio stogelio pritvirtinimas prie pastato fasado, kaip nors įtakotų apsauginių stogelių konstrukcijų laikomąją galią, kai tuo tarpu byloje esantys stogelių montavimo instrukcija, bei 2021 m. liepos 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertizės išvada, 2022 m. vasario 27 d. teismo eksperto Dariaus Kalibato teismo ekspertizės išvada aiškiai nurodė, kaip turi būti montuojami ginčo stogeliai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias teisės normas.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Tilta” prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į jį, dublike, triplike, kituose šalių procesiniuose prašymuose), žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose, pastabose, taip pat teismo posėdžių metu atsakovė nekėlė, todėl nebuvo nagrinėjamas ieškovės, kaip generalinio rangovo/pirkėjo, profesinės atsakomybės už jos veiklą klausimai, atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nepasisakinėjo apie tai, neįrodinėjo, jog atsakovė reikalavo, bet ieškovė nepateikė atsakovei ir (ar) pirmosios instancijos teismui duomenų apie modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų, kad atsakovė reikalavo, tačiau atsakovei nebuvo perduoti renovacijos projektų techniniai brėžiniai ar apkrovų skaičiavimai, o ieškovei dėl šios priežasties (nes atsakovė jų tiesiog nekėlė) nebuvo sudaryta jokia galimybė gintis nuo kaltinimų tuo, kad ji esą pažeidė generalinio rangovo/pirkėjo profesines pareigas. Priešingai, bylos duomenimis, atsakovė niekada nereikalavo iš ieškovės pateikti kokius nors duomenis apie jos modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų, perduoti atsakovei renovacijos projektų techninių brėžinių ar apkrovų skaičiavimų. Šiuos ir kitus argumentus atsakovė pirmą kartą nurodė tik savo 2025 m. birželio 06 d. rašytinėje baigiamojoje kalboje, jos 3, 9 ir kituose punktuose, bei apeliacinio skundo 5 punkte.

Atsakovė savo apeliaciniame skunde toliau teigdama ir įrodinėdama, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką turi sudaryti ne jos parduotų apsauginių stogelių kokybės (ne)tinkamumo ir žalos atlyginimo už tai (ne)priteisimo klausimai, o ieškovės, kaip rangovo/pirkėjo, profesinės civilinės atsakomybės klausimai, iš esmės remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nebuvo išsiaiškintos ir ištirtos. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti atsakovės apeliacinio skundo motyvus apie tai, kad šioje civilinėje byloje iš esmės turi būti sprendžiamas ne Apsauginių stogelių kokybės klausimas, o ieškovės, kaip profesinės generalinio rangovo/pirkėjo, profesinės atsakomybės už savo veiksmus klausimas.

Be to, ieškovės nuomone, daugiabučio namo modernizavimo (atnaujinimo) generalinio rangovo/pirkėjo profesinės civilinės atsakomybės už daugiabučio namo modernizavimą (atnaujinimą) klausimai nešalina ir (ar) nemažina atsakovės, kaip nekokybiškų prekių – Apsauginių stogelių – pardavėjo, atsakomybės už jų pardavimą ieškovei, kaip pirkėjui.

Atsakovė savo 2018-04-12 Komerciniame pasiūlyme ieškovei patvirtino, kad jos parduodama prekė yra tinkama įvairaus tipo statiniams, tame tarpe ir daugiabučiams statiniams, gali būti montuojama virš lauko durų ir balkonų, yra tvirta, atspari aplinkos poveikiui, krituliams ir pan.

Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Ieškovė aiškiai įvardino atsakovei konkretų tikslą, kuriam ji siekė įsigyti Apsauginius stogelius, o atsakovė atsakė į šią užklausą ir atsakydama pateikė savo Komercinį pasiūlymą, kuriame patvirtino, kad atsakovė gali įgyvendinti šį ieškovės tikslą. Taip pat atsakovė visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką nenurodė, neįrodinėjo ir todėl nepagrindė, kad jos parduoti Apsauginiai stogeliai nėra skirti pastatams ir (ar) kad jie yra skirti tik konkrečios rūšies, tipo ar konkrečios paskirties pastatams, bet ne daugiabučiams gyvenamiesiems namams, kaip kad nutiko nagrinėjamu ginčo atveju.

Atsakovės apeliacinio skundo motyvai, kad byloje esančiuose daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektuose buvo numatyti ne plastmasiniai stogeliai su polikarbonato danga, o metalo konstrukcijos stogeliai su polikarbonato danga, nešalina atsakovės atsakomybės už ieškovei parduotų Apsauginių stogelių su polikarbonato danga netinkamą kokybę.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu buvo tirta ir vertinta, ar atsakovės parduoti ieškovei plastikiniai Apsauginiai stogeliai atitinka/neatitinka jų kokybei, kitam jų tinkamumui keliamus reikalavimus. Todėl aplinkybė, ar jie galėtų/negalėtų pakeisti „atstoti“ metalinius stogelius, yra perteklinė, išeinanti už šios bylos nagrinėjimo ribų, kurios nustatymas nekeistų šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytos esminės išvados, kad atsakovė pardavė ieškovei plastikinius Apsauginius stogelius ir jie buvo netinkamos kokybės, kas ir sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais apie tai, ar kitos rūšies apsauginiai stogeliai, konkrečiai metaliniai stogeliai, būtų/nebūtų tinkamos kokybės, tiktų/netiktų ieškovės renovuojamiems pastatams. Galiausiai atsakovė, byloje skiriant teismo ekspertizes (pradinę, pakartotinę ir papildomą), galėjo prašyti pirmosios instancijos teismą užduoti teismo ekspertams su tuo susijusius klausimus, prašyti papildomos teismo ekspertizės atlikimo, tačiau atsakovė tokia procesine teise nei karto nepasinaudojo, o kitu būdu patikrinti tokių jos keliamų versijų ir nėra, nes tai yra specialių žinių reikalaujantys statybinio techninio pobūdžio klausimai.

Taigi, metalo konstrukcijų turinčių stogelių sumontavimo/nesumontavimo ginčo Daugiabučiuose namuose faktas galėtų būti teisiškai aktualus tik teisiniuose santykiuose tarp ieškovės ir ginčo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) administratorių bei jų gyventojų, tačiau tai nešalina ir nemažina atsakovės, kaip pardavėjo, atsakomybės už netinkamos kokybės 28 vienetų Apsauginių stogelių pardavimą ieškovei.

2024-10-23 apklausos teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu teismo ekspertas A.Sabeckis patvirtino savo išvadas ir dar papildomai jas paaiškino, taip pat atsakė į visus pirmosios instancijos teismo bei šalių, jų atstovų užduotus klausimus. Remdamasis savo išvadomis, jis pirmosios instancijos teismui nurodė, kad įvertino, jog visuose nurodytuose daugiabučiuose namuose, esančiuose adresais: (duomenys neskelbtini), būtina demontuoti visus ieškovės įsigytus iš atsakovės apsauginius stogelius, t. y. visus 28 (dvidešimt aštuonis) vienetus Apsauginių stogelių, kaip netinkamus, nesaugius gaminius daugiabučiams namams, nes apsauginiai stogeliai neatlaiko sniego, vėjo apkrovų, dėl to gali nukristi ir bet kada sužaloti žmones, jų turtą ir pan.

UAB „Testlita“ sudarytame 2023-01-24 bandymų protokole Nr. V-043/23 konstatuotos išvados byloje taip pat šioje byloje patvirtina nepakankamą atsakovės parduotų ieškovei Apsauginių stogelių stiprumą, atsparumą, kas lemia, jog šie stogeliai neatlaiko kritulių ir apkrovų – vėjo, sniego, kt. ir dėl to lūžta, kas galėtų būti esminė priežastis, lemianti daugiabučiuose namuose sumontuotų stogelių nuplėšimą, nulūžimą ir kitokį jų netinkamumą, o atsakovė savo apeliaciniame skunde taip pat neginčija 2023-01-24 bandymų protokole Nr. V-043/23 nurodytų UAB „Testlita“ inžinieriaus EKS1 surašytų išvadų.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad eksperto A.Sabeckio išvados koreliuoja ir su kitais byloje esančiais įrodymais dėl apsauginių stogelių netinkamumo, t. y. su UAB „Testlita“ 2023-01-24 bandymų protokole Nr. V-043/23 konstatuotomis išvadomis, bei, priimdamas sprendimą, teisėtai ir pagrįstai rėmėsi 2024-05-24 teismo ekspertizės akte Nr. 24-05/01 išdėstytomis išvadomis, kaip tinkamu ir pakankamu įrodymu, kuris patvirtino, kad atsakovės parduoti 28 (dvidešimt aštuoni) vienetai Apsauginių stogelių ieškovei yra netinkami, nesaugūs, netvirti, už ką atsakovė yra atsakinga. Taigi, nėra pagrindo naikinti ir (ar) keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl aptartų atsakovės apeliacinio skundo motyvų. 2024-05-24 teismo ekspertizės akte Nr. 24-05/01 ištirta ir įvertinta tiek apsauginių stogelių eksploatacinių savybių deklaraciją, tiek Apsauginių stogelių bandymų protokolus ir savo išvadų 3.2.1. punkte konstatavo, kad (cituojame, kalba netaisyta):

„UAB „Plastena“ pateikti apsauginių stogelių bandymų protokolai nepatvirtina ginčo apsauginių stogelių tinkamumą daugiabučių namų renovavimui, įvertinus gamtines sąlygas – vėją, sniegą ir kt. Teismo ekspertas A.Sabeckis, remdamasis savo specialiosiomis techninėmis žiniomis, paneigė Apsauginių stogelių kokybiškumą, jų tvirtumą, kitokį tinkamumą.

Teismo eksperto A.Sabeckio ir inžinieriaus EKS1 išvados visumoje su kitais įrodymais patvirtino, kad esminė, lemiama priežastis, dėl kurios nulūžo ginčo Apsauginiai stogeliai, buvo ne netinkamas jų montavimas, taip pat ne tai, kad pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus turėjo būti sumontuoti metalo konstrukcijos stogeliai, o tai, kad atsakovės parduotų Apsauginių stogelių konstrukcijos neatlaiko vėjo ir sniego apkrovų, veikiančių daugiabučius gyvenamuosius pastatus.

Teismo ekspertas A.Sabeckis nenustatė, kad esminė, lemiančioji Objektuose sumontuotų UAB „Plastena“ apsauginių stogelių nuplėšimo, sulūžimo, kitokio jų netinkamumo naudoti priežastis būtų jų netinkamas montavimas, apie ką buvo neišsamiai, nepagrįstai, nepatikimai nurodyta teismo eksperto D. Kalibato sudarytame 2022-10-17 teismo ekspertizės akte, ir nustatė, kad Apsauginių stogelių konstrukcijos neatlaiko vėjo ir sniego apkrovų, veikiančių Daugiabučių namų pastatus. Kitaip tariant, teismo ekspertas Artūras Sabeckis nepatvirtino teismo eksperto Dariaus Kalibato 2022-10-17 išvadų, kurios buvo suformuluotos ir pateiktos į šią civilinę bylą neturint laboratorinių tyrimų išvadų, apie ką nurodė pats teismo ekspertas Darius Kalibatas, ir kurias jau turėjo teismo ekspertas A.Sabeckis, nevertinant byloje buvusių Apsauginių stogelių bandymo protokolų, kuriuos jau vertino teismo ekspertas Artūras Sabeckis, bei pan. Todėl, lyginant dviejų teismo ekspertų – D.Kalibato ir A.Sabeckio į bylą pateiktas išvadas, teismo eksperto A.Sabeckio išvados dėl jų pagrįstumo, išsamumo, patikimumo pirmosios instancijos teismui sprendimo priėmimo metu pagrįstai turėjo didesnę įrodomąją galią nei teismo eksperto D. Kalibato išvados. Dėl to pirmosios instancijos teismas 2025-11-04 teisėtai ir pagrįstai rėmėsi bei vadovavosi teismo eksperto A.Sabeckio išvadomis, o teismo eksperto D. Kalibato išvadas, kaip minėta, aiškiai atmetė.

Atsiliepimas

Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų ir objektyvių nesutikimo su teismo eksperto A.Sabeckio išvadomis, išdėstytomis 2024-05-24 teismo ekspertizės akte Nr. 24-05/01. Be to, proceso šalims kilusios abejonės dėl ekspertinio tyrimo eigos ir/ar rezultatų buvo šalinamos apklausiant tyrimą atlikusius ekspertus teismo posėdyje, kuriame ekspertai atsako į visus klausimus. Atsakovės atstovas 2024-10-23 teismo posėdyje, kuriame vyko konkrečiai teismo eksperto A.Sabeckio apklausa, galėjo užduoti ir uždavė visus atsakovei rūpimus klausimus. Be to, atsakovė, manydama, kad teismo eksperto A.Sabeckio išvados yra neišsamios ir/ar nepagrįstos, turėjo teisę motyvuotu prašymu kreiptis dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau tokių prašymų pirmosios instancijos teismui atsakovė neteikė ir, nors baigiamųjų kalbų metu ginčijo, tačiau apeliaciniame skunde nebeginčija teismo eksperto A.Sabeckio išvadų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinėje byloje, ieškovės teigimu, nagrinėtinas proceso teisės taikymo klausimas, ar galėjo pirmosios instancijos teismas bei apeliantė apeliaciniame skunde vertinti aplinkybę, kad ieškovė kaip generalinis rangovas pažeidė projekto sprendinius ir iš atsakovės nupirko netinkamus ir neatsparius apkrovoms polikarbonato stogelius su plastiniais rėmais, nors pagal projektinę dokumentaciją galėjo būti stogeliai su metaliniais rėmais. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės buvo siurprizinės ir atsirado tik baigiamosiose kalbose ir apeliaciniame skunde. Taip pat apeliacinėje byloje sprendžiamas priežastinio ryšio klausimas, dėl kokių priežasčių atsirado žala: ar dėl netinkamos stogelių kokybės (nepakankamo atsparumo), ar dėl netinkamo tvirtinimo prie fasado (tvirtinant prie fasado karkaso naudojant netinkamus varžtus).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Atsakovė teisminiuose ginčuose rėmėsi argumentais:

Byloje sprendžiamas ne gaminio kokybės klausimas, o profesinės rangovo atsakomybės už savo veiklą klausimas. Tai byla apie tai, kas prisiima riziką už sprendimus statybose – ar stogelių pardavėjas, pateikęs visus techninius stogelių dokumentus, ar rangovas, nevykdęs pareigos juos įvertinti. Ieškovė, kaip profesionalus statybų rangovas, turėjo pareigą detaliai įvertinti stogelių tinkamumą daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai. Tai apima ne tik produktų reklamą, bet ir jų techninių savybių analizę, montavimo sąlygų bei apkrovų atitikimą projektams.

Aplinkybė, kad ieškovas neišsiaiškino stogelių tinkamumo, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovo atsakomybės ir ieškinio nepagrįstumo. Tai profesinių ieškovės pareigų pažeidimas. Ieškovė nepateikė atsakovui jokių duomenų apie jo modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų perkamiems stogeliams. Renovacijos projektų techniniai brėžiniai ar apkrovų skaičiavimai atsakovei nebuvo perduoti.

Atsakovės teigimu, stogeliai atitinka deklaruotas technines savybes. Ieškovui teigiant, kad stogeliai netinkami jo vykdytai pastatų renovacijai nėra pagrindo to laikyti gaminio defektu. Tai yra netinkamo stogelių techninių savybių įvertinimo pasekmė, už kurią atsako ieškovas. Klaidingas ieškovo vertinimas nereiškia, kad stogeliai buvo nekokybiški. Jie buvo naudoti tinkamai neįvertinus jų techninių savybių. Atsakomybė už tai tenka ieškovui, o ne gamintojui ar pardavėjui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei realių nuostolių ryšio su atsakovės veiksmais, o įrodymai rodo būtent ieškovo montavimo klaidas ir neįgyvendintus projektinius sprendinius, atsakovės civilinė atsakomybė nekyla.

Ieškovė rašytinėje replikoje į atsakovės baigiamąją kalbą nurodė argumentus, kad bylos nagrinėjimo metu šalių procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į jį, dublike, triplike, kituose šalių procesiniuose prašymuose), taip pat teismo posėdžiuose nebuvo keliamas ir nagrinėjamas ieškovės, kaip rangovo, atsakomybės už jos veiklą klausimai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasisakinėjo apie tai, neįrodinėjo, jog atsakovė reikalavo, bet ieškovė nepateikė atsakovei ir (ar) teismui duomenų apie modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų, kad atsakovė reikalavo, tačiau atsakovei nebuvo perduoti renovacijos projektų techniniai brėžiniai ar apkrovų skaičiavimai, kaip kad nurodoma atsakovės rašytinės baigiamosios kalbos 3, 9 ir kituose punktuose. Atsakovė niekada nereikalavo iš ieškovės pateikti kokius nors duomenis apie jos modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų, perduoti atsakovei renovacijos projektų techninių brėžinių ar apkrovų skaičiavimų. Šiuos ir kitus argumentus ieškovė pirmą kartą sužinojo tik iš atsakovės rašytinės baigiamosios kalbos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė baigiamojoje kalboje prašė teismo vadovautis CPK 235 straipsnio 4 dalimi ir nurodytose dalyse atsakovės baigiamosios kalbos priimant teismo sprendimą nevertinti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės argumentams ir nurodė, kad atsakovė nereikalavo iš ieškovės pateikti kokių nors duomenų apie jos modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų, neprašė perduoti atsakovei renovacijos projektų techninių brėžinių ar apkrovų skaičiavimų, be to šiuos aspektus dėl rangovo kaltės atsakovė iškėlė tik baigiamojoje kalboje, kas teismui suteikė teisę jų nevertinti (CPK 253 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pačios ieškovės veiksmų parenkant stogelius nevertino.

Bylos nagrinėjimas užsitęsė nuo 2020 metų, teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad jau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-07-22 ekspertizės Nr. 11-1703 (21) išvadose buvo konstatuota, kad Pastatų atnaujinimas (duomenys neskelbtini) neatitiko 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas) 1 p. reikalavimo, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų viso statinio arba jo dalies griūties, o nustatyti kiekvieno konkretaus apsauginio stogelio suirimo priežastis detaliau, nei tai nurodyta tiriamojoje dalyje, pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima. Suirusių apsauginių stogelių tvirtinimas objektuose (duomenys neskelbtini) neatitiko Stogelio surinkimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų apie minėtos konstrukcijos tvirtinimą prie pastato. Yra pagrindas teigti, jog suirusių apsauginių stogelių montavimas neatitiko projektuose nustatyto reikalavimo - vadovautis gamintojo nurodymais. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra atliktų projektų dalinių (konstrukcijų dalis) ekspertizių, todėl atsakyti į klausimą apie apsauginių stogelių tinkamumą renovuojamiems pastatams negalima. Nėra pagrindo teigti, jog Stogelio surinkimo instrukcijoje numatyti apsauginių stogelių montavimo būdai yra netinkami. Bandymų protokoluose nurodyti gaminiai nebuvo suprojektuoti atlaikyti sniego apkrovas, o panaudotos/įrengtos konstrukcijos tinkamumas (tvirtumo ar mechaninio atsparumo požiūriu) pastatų renovacijai galėtų būti įvertintas atlikus patikrinamuosius skaičiavimus projektų dalinės (dalis konstrukcijų) ekspertizės apimtyje.

Be to, teismo eksperto A.Sabeckio 2024-06-25 statybinės ekspertizės akte (DOK – 69381), nurodyta, kad pagal ieškovės atliekamų renovacijos darbų projektą turėjo būti naudojami stogeliai metalo konstrukcijos su polikarbonato danga. Teismo ekspertui buvo pateikti pastatų modernizavimo atnaujinimo projektai, kurie buvo yra bylos medžiagos sudėtinė dalis. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad pagal atsakovės pateiktus apsauginių stogelių bandymų protokolus stogeliai be negrįžtamųjų deformacijų turi atlaikyti iki 800 Pa (0,8 kPa (kilopaskalio)). Protokoluose nėra nuorodų ar pastabų, kad polikarbonatinio stogelio pritirtinimas prie pastato fasado, kaip nors įtakotų apsauginių stogelių konstrukcijų laikomąją galią. Teismo ekspertas išvadoje nurodė, kad vėjo apskaičiuotinų apkrovų renovuotuose pastatuose dydis sudaro ir nuo 1,2 iki 1.72 Pa, t.y. neigiama vėjo apkrova objektuose yra du kartus didesnė už 0,8 kPa deklaruojamą vėjo apkrovą ieškovės nupirktų stogelių bandymo protokole. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad UAB “Plastena“ nepateikė jokių skaičiavimų kaip nurodyta bandymų protokole punktas 4.3., pagrindžiančių polikarbonatinių stogelių atsparumą sniego apkrovoms, kad patvirtintų, kokią maksimalią sniego apkrovą būtų atlaikęs (galėtų atlaikyti) tiriamas stogelis.

Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 str. 4 d.), įrodymai, kad apsauginių stogelių įrengimo projektiniai sprendiniai į bylą buvo pateikti ekspertams (ir į bylą) laikotarpiu jau nuo 2021 metų iki teisminių ginčių stadijos ir ginčo šalims buvo žinoma aplinkybė, kad atliekamų renovacijos darbų projektą turėjo būti naudojami stogeliai metalo konstrukcijos su polikarbonato danga, atsakovė pardavė stogelius su polikarbonato danga ir plastikiniais rėmais. Ieškovė turėjo galimybę įvertinti aplinkybes, ar buvo nupirkti projektinių sprendinių neatitinkantys stogeliai. Be to, nebuvo įvertintas vėjo apskaičiuotinų apkrovų renovuotuose pastatuose dydis, kuris faktiškai žymiai didesnis (daugiau kaip du karus) negu nurodytas atsakovės UAB “Plastena“ pateiktuose apsauginių stogelių bandymų protokoluose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nereikalavo iš ieškovės pateikti kokių nors duomenų apie jos modernizuojamiems pastatams keliamus techninius reikalavimus dėl apkrovų, neprašė perduoti atsakovei renovacijos projektų techninių brėžinių ar apkrovų skaičiavimų, be to šiuos aspektus dėl rangovo kaltės atsakovė iškėlė tik baigiamojoje kalboje, kas teismui suteikė teisę jų nevertinti (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Priešingai, šios aplinkybės dėl projektų sprendinių ir poreikio vertinti stogelių atsparumą vėjo ir sniego apkrovoms šalims ir teismui buvo žinomos viso bylos nagrinėjimo metu, todėl šalys ir teismas turėjo vertinti ir ieškovės veiksmus tuo aspektu, ar ji kaip profesionalė pasirinko tinkamų savybių prekes.

Dėl nupirktų stogelių parametrų atitikimo

Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2025 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015 53 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė rašytinės formos ginčo plastikinių stogelių su polikarbonato danga pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje neapibrėžė nurodytų stogelių kokybės. Prekių kokybę apibrėžė atsakovės pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose nurodyta, kad: stogelių laikikliai – plastikiniai; profiliai – aliuminiai; danga – kanalinis polikarbonatas; atsparus šalčiui ir vandeniui; Atsakovė patvirtino, kad stogeliai atitinka privalomus testavimo EN 13561:2015 reikalavimus: testavimo sertifikato Nr. CTL1512143655-O (eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 18-08-16/1, 18-09-03, 19-04-19). Atsakovei, kaip plastikinių stogelių su polikarbonato danga pardavėjai, užtikrinus, kad stogeliai atitinka pirmiau nurodytiems kokybės rodikliams, kilus šalių ginčui dėl parduotų prekių kokybės, turi būti vadovaujamasi būtent šiais rodikliais.

Akivaizdu, kad atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme objektų, kuriuose gali būti naudojami polikarbonatiniai stogeliai, apibūdinimas yra abstraktus. Nors atsakovės pateikta informacija, kad stogeliai gali būti pritaikomi įvairiems statiniams, tačiau tai nesuteikta garantijos, kad polikarbonatiniai stogeliai gali atstoti metalinius stogelius ir yra tinkami ieškovo modernizuotuose daugiaaukščiuose pastatuose. Atsakovė negarantavo ieškovei ginčo plastiko stogelių su polikarbonato danga atsparumo tam tikro dydžio vėjo apkrovoms. Ieškovei perduotų prekių eksploatacinių savybių deklaracijose nurodytos šios prekių eksploatacinės savybės: laikiklių medžiaga, spalva; dangos medžiaga, spalva, šviesos pralaidumas, storis, kanalų struktūra, atsparumas UV spinduliams, U-faktorius, temperatūrinis atsparumas, santykinė masė, min. lenkimo spindulys, šiluminio plėtimosi linijinis koeficientas; stogelio ilgis, plotis; informacija apie pakuotėje sudėtas prekių dalis; informacija apie prekės atsparumą šalčiui; informacija apie prekės atsparumą vandeniui; informacija apie prekės testavimo sertifikatą. Atsakovės perduotoms ieškovei prekėms taikomas standartas LST EN 13561:2015 „Išorinės žaliuzės ir markizės. Eksploataciniai ir saugos reikalavimai“ (Pakeitė LST EN 13561:2004+A1:2009. Buvusi antraštė: „Išorinės žaliuzės ir stoginės. Eksploataciniai ir saugos reikalavimai“). Šis standartas netaikomas prekių atsparumui vėjui. Ieškovei pateiktose prekių eksploatacinių savybių deklaracijose nurodyta, kad prekės atitinka privalomus testavimo EN 13651 reikalavimus: testavimo sertifikato Nr. CTL1512143655-O. Ieškovė, nepateikusi atsakovei tikslios informacijos apie būsimą plastikinių stogelių su polikarbonato danga naudojimą, būdama verslininkė, turėjo pati įvertinti, ar ginčo stogeliai atitinka jos poreikius

Byloje nustatyta, kad ieškovė neinformavo atsakovės, kokiam konkrečiam tikslui (daugiaaukščių namų renovavimui) polikarbonatiniai stogeliai bus naudojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, apsauginių stogelių naudojimas daugiaaukščių namų renovavimui, lėmė ieškovės pareigą itin atsakingai nustatyti ir įvertinti galimas stogelių apkrovas. Iš byloje esančio elektroniniu paštu vykusio šalių susirašinėjimo dėl polikarbonatinių stogelių pardavimo (ieškinio priedo Nr. 2) matyti, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie stogelių būsimą panaudojimą – daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui), nepateikė modernizavimo projektų sprendinių, susijusių su stogeliais, jų montavimu, bei neprašė parduoti būtent šiam tikslui tinkamus stogelius.

Pagal LR Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles.

Reikšminga aplinkybė, kad byloje esančiuose daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektuose numatyti ne plastmasiniai stogeliai su polikarbonato danga, o metalo konstrukcijos stogeliai su polikarbonato danga (gamyklinis produktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė pirko ir montavo stogelius plastiko konstrukcijos su polikarbonato danga, tokiu būdu pažeisdama modernizuojamų pastatų projektų sprendinius ir prisiimdama tokio neteisėto elgesio pasekmes.

Pagal atsakovės paruoštą stogelių montavimo instrukciją montuojant į pilnavidurių plytų sieną naudoti inkarinius išsiplečiančius varžtus 10x150 mm, o montuojant į skylėtų plytų blokelių, dujų silikato ar keramzitbetonio sieną papildomai naudoti cheminio tvirtinimo dervas. Šiuo atveju, tvirtinant stogelius į plytų mūro sieną, ieškovė privalėjo naudoti inkarinius išsiplečiančius varžtus 10x150 mm, jeigu plytos skylėtos ieškovė papildomai privalėjo naudoti cheminio tvirtinimo dervas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė stogelius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengė pažeisdama atsakovės pateiktas instrukcijas, o ieškovės nurodyti stogelių sugadinimai atsirado dėl pačios ieškovės netinkamai atliktų stogelių įrengimo darbų. Ieškinio 9 punkte ieškovė teigia, kad „Atlikti tvirtinimo būdai: Pirmas variantas – nuo pastato sienų per apšiltinimo sluoksnį buvo įrengiami plieniniai nelankstūs ilgasriegiai, kurie buvo įankeriuojami į mūrinę sieną ir prie tų ilgasriegių pritvirtintas stogelis. Antras variantas – prie ventiliuojamo metalinio karkaso pritvirtinamos papildomos metalinės konstrukcijos specialiai stogelių tvirtinimui.“ Ieškovės 2020 m. kovo 20 d. apžiūros akte užfiksuota, kad daugiabučiuose gyvenamuose namuose, adresais (duomenys neskelbtini), stogeliai įrengti ant apšiltintos sienos įrengiant papildomą metalinį karkasą, kuris sujungtas su ventiliuojamo fasado metaliniu karkasu. Ieškovės nurodytas antras stogelių montavimo būdas nėra numatytas daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektuose, kas reiškia, kad ieškovė stogelius įrengė ne pagal modernizavimo projektuose numatytus sprendinius. Ieškovė, neįdėjusi į sieną papildomų tvirtinimo detalių (ankerių), stogelius tvirtino prie metalinio ventiliuojamo fasado karkaso, kas prieštarauja stogelių montavo instrukcijai.

LR Statybos įstatymo 4 str. 1 d. Statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas (-a) ir pastatytas (-a) taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) 2024/3110 nustatytus esminius statinių reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės vykdytas pastatų atnaujinimas (duomenys neskelbtini) neatitiko Reglamento 1 p. reikalavimo, kad statiniai turi būti suprojektuoti ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų viso statinio arba jo dalies griūties. Suirusių apsauginių stogelių tvirtinimas objektuose (duomenys neskelbtini) neatitiko Stogelio tvirtinimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų apie minėtos konstrukcijos tvirtinimą prie pastato. Yra pagrindas teigti, jog suirusių apsauginių stogelių montavimas neatitiko projektuose nustatyto reikalavimo vadovautis gamintojo nurodymais.

Pirmosios instancijos teismas neargumentavo ir nesivadovavo 2022 m. vasario 27 d. teismo eksperto Dariaus Kalibato teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad:

Apžiūrėjus daugiabučių gyvenamųjų namų, nukritusių stogelių tvirtinimus nustatyta, kad stogelių konstrukcija varžtais buvo pritvirtinta prie ventiliuojamo fasado karkaso bei vienoje vietoje nustatyta, kad stogelio konstrukcija pritvirtinta tiesiogiai prie fasado apdailos plokštės. Pasirinktas tvirtinimo būdas varžtais į fasadinę plokštę yra netinkamas, neužtikrina pakankamo stogelio stabilumo ir negali būti tinkamai eksploatuojamas. Pasirinktas tvirtinimo būdas tvirtinant į fasado karkasą, prie kurio laikosi fasadinės plokštės, turi būti ekspertuotas, sertifikuotas nustatant ar esamas karkasas yra tinkamas ir gali atlaikyti apkrovas susidariusias nuo stogelio tvirtinimo. Neturint šių duomenų negalima pasakyti ar šis tvirtinimo būdas yra tinkamas stogelių tvirtinimui.

Apžiūros metu nustatyta, kad faktiškai stogelių tvirtinimui buvo panaudoti 6–7 cm ilgio varžtai, kurie prisukti į fasado karkasą arba tiesiogiai į apdailos plokštę. Stogelių montavimo instrukcijoje nėra nurodyti varžtų dydžiai, tačiau nurodyta, kad stogelio konstrukcija montuojama prie sienos su pleištiniais tvirtinimo inkarais. Dėl to galima teigti, kad nukritusių stogelių tvirtinimui nebuvo panaudoti stogelių montavimo instrukcijoje nurodyti tvirtinimo varžtai (pleištiniai inkarai).

Pagal stogelių montavimo instrukciją, stogeliai turėjo būti tvirtinami prie sienos, išgręžiant skyles ir sudedant pleištinius tvirtinimo inkarus bei prie jų prisukant stogelio konstrukciją. Apžiūrėjus objektus buvo nustatyta, kad faktiškai stogeliai privirtinti prie fasado karkaso konstrukcijos arba tiesiogiai į apdailos plokštę, dėl to galima teigti, kad tvirtinant stogelius nebuvo laikomasi stogelio montavimo instrukcijos reikalavimų.

Pagal gyvenamųjų namų atnaujinimo projektus, stogeliai turėjo būti tvirtinami prie į sieną įstatytų ilgasriegių. Faktiškai stogeliai privirtinti prie fasado karkaso konstrukcijos ir tiesiogiai į apdailos plokštę, dėl to galima teigti, kad stogeliai privirtinti nesilaikant projektuose nustatytų reikalavimų.

Pasirinktas tvirtinimo būdas varžtais į fasadinę plokštę yra netinkamas, neužtikrina pakankamo stogelio stabilumo ir negali būti tinkamai eksploatuojamas. Pasirinktas tvirtinimo būdas tvirtinant į fasado karkasą, prie kurio laikosi fasadinės plokštės, turi būti ekspertuotas, sertifikuotas nustatant ar esamas karkasas yra tinkamas ir gali atlaikyti apkrovas susidariusias nuo stogelio tvirtinimo. Neturint šių duomenų negalima pasakyti ar šis tvirtinimo būdas yra tinkamas stogelių tvirtinimui.

Norminiai statybos techniniai dokumentai nenagrinėja stogelių montavimo reikalavimų, tačiau montavimo darbai turi būti vykdomi pagal statinio projekte nurodytus sprendinius, techninius statybos dokumentus. Apsauginių stogelių parinktas montavimo būdas neatitinka projektinių sprendinių.

Tose vietose kur stogeliai buvo pritvirtinti į fasadinę plokštę (tikėtina, kad nukritimo priežastis yra netinkamas tvirtinimas. Tose vietose kur buvo tvirtinta į ventiliuojamo fasado karkasą nukritimo priežastimi gali būti arba dėl netinkamo tvirtinimo arba dėl nepakankamo stogelio stiprumo. Tiksliai priežasčiai nustatyti reikia atlikti laboratorinius bandymus su stogeliu – dėl apkrovų atlaikymo ir ekspertuotas, sertifikuotas karkasas nustatant ar jis yra tinkamas ir gali atlaikyti apkrovas susidariusias nuo stogelio tvirtinimo.

Kaip minėta, byloje nėra pateikti apsauginių stogelių bandymo protokolai, yra tik eksploatacinių savybių deklaracijos, kurios nurodo, kad stogeliai kaip produktas atitinka numatytas charakteristikas ir yra tinkami naudoti daugiabučių namų renovavimui. Tačiau tai nepatvirtina, kad parinktas montavimo būdas, montuojant stogelio konstrukciją į fasado karkasą, yra tinkamas naudoti renovavimui. Taip pat nėra duomenų ar stogeliai tinkami naudoti atlaikant gamtines sąlygas –vėją, sniegą ir kt.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2024 m. gegužės 24 d. teismo eksperto A.Sabeckio teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad:

Pagal UAB „Plastena“ pateiktus bandymų protokolus apsauginiai stogeliai nėra suprojektuoti, kad atlaikytų sniego apkrovas.

Sniego apkrovų veikiančių pastatus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), dydis sudaro nuo 0,87 kPa iki 3,64 kPa.

Nors pirmosios instancijos teismas citavo teismo ekspertų išvadas, kad ieškovės nupirkti stogelių parametrai neatitiko, reikalavimų, keliamų renovuojamiems pastatams, tačiau šios aplinkybės iš viso nevertino. Teismas nepagrįstai apsauginių stogelių neatsparumo apkrovoms faktą įvertino vien kaip stogelių defektą, už kurį atsakinga pardavėja (atsakovė).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo šalis sieja pirkimo-pardavimo santykiai, ieškovės reikalavimas yra nukreiptas ne tik į nekokybiškus stogelius, kaip parduotas prekes, o į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės stogelių, atlyginimą. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str.). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 str. 1 d. yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios ieškovės, kaip pirkėjo, didelio nerūpestingumo ruošiant renovacijos projektus, nes projektuose nebuvo nurodytos techninės apsauginių stogelių charakteristikos, siejant jas su atsparumu vėjui ir sniegui. Pati ieškovė kaip profesionalė ruošdama projektus ir pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo įvertinti parduotų stogelių atitikimą teisės aktų reikalavimui, kad statiniai turi būti projektuojami taip, kad apkrovos nesukeltų statinio (jo dalies) griūties. Šis neatsargus elgesys lėmė byloje kilusias pasekmes – nupirkti ir sumontuoti nepakankamai atsparūs stogeliai. Be to, pati ieškovė, kaip minėta, kai kuriais atvejai pasirinko nepakankamai atsparų stogelių tvirtinimo būdą. Šios išvados sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės ir atmesti ieškinį visiškai (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį. Ši išvada sudaro pagrindą panaikinti pirmosios teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsakovė pateikė 2023-05-09 prašymą dėl 4356 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Atsakovė už apeliacinio skundo padavimą taip pat sumokėjo 183 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai, atsakovei priteisiamos jos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės UAB „Tilta” ieškinį atmesti visiškai. Priteisti atsakovei UAB „Plastena”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės UAB „Tilta”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4356 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 183 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasInga Staknienė