Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. (toliau ir ‒ pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties, kuria netenkintas A. D. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyriausiosios tyrėjos Aušros Navienės 2026 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11901-2026 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Institucija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, turėdamas apie 30 metų vairavimo patirtį, artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos ir matydamas mirksintį žalią šviesoforo signalą, turėjo būti atidus, įvertinti eismo situaciją ir pasirinkti tokį važiavimo rėžimą, kuris leistų saugiai sustoti. Pareiškėjo teiginiai, kad byloje nebuvo nustatytas tikslus automobilio greitis, kelio dangos būklė, sukibimo koeficientas, stabdymo kelias, oro temperatūra, padangų būklė ir eismo intensyvumas, savaime nepatvirtina, kad jis neturėjo galimybės saugiai sustoti ir neleidžia taikyti KET 166 punkte numatytos išimties. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui pareiškėjas galėjo sustoti tik staigiai stabdydamas. Priešingai, pareiškėjas, matydamas mirksintį žalią signalą, turėjo iš anksto įvertinti situaciją ir atitinkamai sumažinti greitį arba sustoti. Todėl prašymas skirti transporto eismo ekspertizę, siekiant retrospektyviai nustatyti nurodytas aplinkybes, nėra pagrįstas objektyviu ekspertinių žinių poreikiu ir iš esmės skirtas pareiškėjo gynybinei versijai patikrinti. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka surinktų duomenų spręsti dėl padaryto pažeidimo, todėl ekspertizės skyrimas šiuo atveju būtų perteklinis ir netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą, o teisė į sąžiningą procesą pažeidžiama, nesant teismo motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Šiame kontekste pažymėtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nustatyta, kad atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nebekartoti (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-699/2015 ir kt.). Esamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimas atmesti A. D. skundą ir palikti Institucijos nutarimą Nr. 10-ANR_N-11901-2026 nepakeistą yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl KET 166 punkto taikymo, nes pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo metu negalėjo saugiai sustabdyti automobilio. Skunde nurodoma, kad nebuvo tinkamai ištirtos bylai svarbios aplinkybės, susijusios su vairavimo sąlygomis, todėl byloje turėtų būti skiriama ekspertizė. Taip pat keliamas klausimas dėl A. D. buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui. Apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

A. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2026 m. vasario 27 d., 19.03 val., Geležinio vilko – Gerosios vilties gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, tuo pažeisdamas KET 73.7 ir 165 punktų reikalavimus.

Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai tai reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 73.7 papunktis nurodo, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms. Vadovaujantis KET 165 punktu, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Apygardos teismas pastebi, kad KET 166 punktas sudaro galimybę pravažiuoti šviesoforą, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas šviesoforą pravažiavo, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Pareiškėjo skunde minima teismų praktika taip pat netaikoma nagrinėjamu atveju, nes skiriasi faktinės aplinkybės – skunde nurodomoje teismų praktikoje nagrinėjamos situacijos, kai šviesoforas pravažiuojamas degant geltonam šviesoforo signalui.

Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad pareiškėjas, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, važiuodamas gatvėje ir būdamas atsakingu ir atidžiu vairuotoju, turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos, reguliuojamos šviesoforu bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kas vairuotojus įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti. Pareiškėjas turėjo atsižvelgti į jo paties skunde nurodytas aplinkybes: žiemos metas, tamsus paros metas, šlapia ir slidi kelio danga, intensyvus eismas, ir pasirinkti atitinkamą vairavimo rėžimą ir greitį, kad turėtų galimybę sustoti, matydamas mirksintį žalios spalvos, o vėliau ir geltonos spalvos signalą.

Nagrinėjamu atveju Institucijos pateikti skaičiavimai yra pakankami, vertinant automobilio galimybę sustoti prieš šviesoforą, degant draudžiamam signalui, nes pareiškėjas šviesoforą pravažiavo, degant raudonos spalvos signalui. Kaip nurodyta anksčiau, pareiškėjas vairavimo metu pats turėjo atsižvelgti į jo prašomas nustatyti aplinkybes: automobilio greitį, atstumą nuo STOP linijos, stabdymo kelią. Taip pat pareiškėjo pateikiami argumentai dėl nenustatyto automobilio greičio yra nelogiški, nes Institucija pateikė skaičiavimus, remiantis maksimaliu leistinu greičiu, pareiškėjui važiuojant mažiau nei 60 km/h greičiu automobilio stabdymo laikas ir kelias būtų dar mažesnis. Pritartina Institucijos atstovo atsiliepime nurodytam argumentui, kad prašymas skirti transporto eismo ekspertizę, siekiant retrospektyviai nustatyti nurodytas aplinkybes, nėra pagrįstas objektyviu ekspertinių žinių poreikiu ir iš esmės skirtas pareiškėjo gynybinei versijai patikrinti.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad jam buvo priskirta neproporcinga administracinio poveikio priemonė. ANK 32 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kaip remtasi ir skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostatos, taikytinos skiriant administracines nuobaudas, taip pat taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019,2AT-39-648/2023 ir kt.).

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad A. D. per paskutinių penkerių metų laikotarpį administracine tvarka buvo baustas 6 kartus, didžioji dalis padarytų administracinių nusižengimų yra KET pažeidimai. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad A. D. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ankstesni administracinės atsakomybės taikymai pareiškėjui nepadarė teigiamos įtakos, nepakeitė jo elgesio ir nesulaikė nuo naujo teisės pažeidimo darymo.

Apygardos teismas pastebi, jog A. D. Institucijos nutarimu buvo paskirta šiek tiek didesnė, nei vidurkis, baudos bausmė ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriamos pasekmės yra adekvačios A. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, dėl kurių reikėtų paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos išvis neskirti.

Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, kad nėra pagrindo A. D. apeliacinį skundą tenkinti ir pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. lieps 28 d. priimtos nutarties nepagrįsta ir neteisėta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.