Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-07-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1457-656/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-12-31Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-07-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-09
Bylos Nr.
e2A-1457-656/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01774-2024-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
„FT Logistic“
Atsakovas
„Duntransa“
Trečiasis asmuo
„Freiras"
Kategorijos
  • 2.6.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1457-656/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01774-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26.; 3.3.1.19.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 9 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FT Logistic“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FT Logistic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Duntransa“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Freiras”. Teismas n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

I.Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62 ³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Ieškovė teismui nurodė, kad šalys 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu ir telefonu susitarė dėl dviejų tarptautinių krovinių vežimo pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovė pasitelkusi faktinį vežėją UAB „Freiras” įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus - sutartus krovinius pervežė ir atsakovui pateikė apmokėti sąskaitas: 2023 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FT2023-144 dėl 1818 Eur, nurodant apmokėti iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FT2023-160 dėl 1548,80 Eur, nurodant apmokėti iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. Iš viso ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3363,80 Eur atlyginimą už pervežimo paslaugas.

Nurodė, kad detaliau dėl pervežimo buvo susitarta bendraujant telefonu ir per susirašinėjimo programėlę „Viber“, pasitelkiant UAB „Freiras“. Tai, kad atsakovė iš savo pašto dėžutės ištrynė minėtus 2023-07-03 ir 2023-07-18 elektroninius laiškus (kaip kad neseniai ištrynė ir susirašinėjimus iš programėlės „Viber“), nepaneigia kitų faktinių aplinkybių – elektroniniai laiškai liko adresato pašto dėžutėje, o susirašinėjimai per programėlę „Viber“ buvo išsaugoti momentinėse ekrano kopijose. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir už atliktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Duntransa” prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovės nurodytu laiku nėra sudariusi jokios sutarties dėl krovinių pervežimo ir mano, jog UAB „Freiras“ be atsakovės leidimo išrašė ir suklastojo krovinio pervežimo užsakymą ir krovinio pervežimo važtaraščius. Dėl šių faktų atsakovė su pareiškimu dėl sukčiavimo kreipėsi į policiją. Ieškovės pateikti važtaraščiai yra neinformatyvūs, neužpildyti taip, kaip to reikalauja CMR konvencija, t. y. nenurodyta, koks konkrečiai krovinys gabenamas, kas yra siuntėjas, kas yra gavėjas, kokia konkreti krovinio iškrovimo vieta ir t. t. Savo elektroniniame pašte atsakovė nemato laiškų, kuriuos neva tai ieškovė rašė atsakovei 2023 m. liepos 3 d. ir liepos 18 d. ieškovės 2024 m. vasario 29 d. raginimą dėl skolos sumokėjimo atsakovė gavo, tačiau į jį nereagavo, nes suprato, jog atsiųsti dokumentai yra suklastoti ir apgaulės būdu siekiama išvilioti pinigus.

Atsakovė nurodė, kad pateikiamas tikrovės neatitinkantis susirašinėjimas per „Viber“ programėlę, kurioje nurodomas telefonas (duomenys neskelbtini). Šis numeris niekada nepriklausė bendrovei UAB „Duntransa“. Pateikiamos naujos sąskaitos: PVM sąskaita faktūra Nr. FE23-0814 ir PVM sąskaita faktūra Nr. FE23-0767, kurių nesimatė reiškiant ieškinį. Nepateiktas įrodymas, jog PVM sąskaita faktūra Nr. FE23-0814 yra pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Trečiasis asmuo UAB „Freiras“ prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad buvo faktinis vežėjas ir dėl ginčo pervežimų buvo susitarta per Viber programėlę. Pagal transporto valdymo sistemos LOCTRAKER išrašus matyti, kad pagal ginčo išrašus kroviniai pristatyti Numeris (duomenys neskelbtini) priklausė UAB „Dunoja“. Ginčo važtaraščius užpildė tuo metu UAB „Freiras“ dirbęs vairuotojas ekspeditorius LUD2 .

II. Teismo sprendimo esmė

Teismas nusprendė ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovės UAB „FT Logistic“ atsakovei UAB „Duntransa” 1900 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad sutartys dėl tarptautinių pervežimų, dėl kurių ginčas kilo šioje byloje, raštu su atsakove nebuvo sudarytos, ieškovės teigimu, susirašinėjimas elektroniniu paštu ir per programėlę „Viber” patvirtina, kad dėl tarptautinių pervežimų, kuriuos įvykdė trečiasis asmuo uždaroji UAB „Freiras”, susitarė ieškovė ir atsakovė.

Iš ieškovės pateikto Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) matyti, kad vežėjas uždaroji akcinė bendrovė “Freiras” 2023 m. liepos 6 d. įvykdė tarptautinį pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nei gavėjo, nei siuntėjo duomenys šiame CMR važtaraštyje nenurodyti. Krovinio iškrovimo vieta nurodyta Klaipėda ir telefono numeris (duomenys neskelbtini) , kad krovinys gautas yra parašas, tačiau asmens, kuriam įteiktas krovinys, jokie duomenys taip pat nenurodyti. Iš CMR važtaraščio, kurio surašymo data nurodyta 2024 m. liepos 20 d., matyti, kad tas pats vežėjas įvykdė tarptautinį pervežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Krovinio iškrovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) ir tas pats telefono numeris kaip ir liepos 6 d. CMR važtaraštyje. Krovinio gavėjo, asmens, priėmusio krovinį, duomenys taip pat nenurodyti. Abiejuose tarptautiniuose važtaraščiuose nurodytas tas pats vairuotojas, įvykdęs pervežimus, – LUD2 .

Liudytojas LUD2 parodė, kad dirbo UAB „Freiras“ tarptautinių pervežimų vairuotoju. Informaciją apie krovinį visada gaudavo iš įmonės vadybininko, kuris nurodydavo tiksliai iš kur, kokį krovinį paimtai ir kur jį pristatyti. Pervežimą patvirtinantį dokumentą – CMR važtaraštį pildydavo tiek siuntėjas, tiek jis - vežėjas, tiek gavėjas. Būdavo atvejų, kai jis visą važtaraštį užpildydavo pats, daugiausiai tais atvejais, kai būdavo pervežamas automobilis ir siuntėjo nebūdavo. Tačiau krovinio gavėjas visada turėdavo patvirtinti parašau, kad krovinį gavo. Jis nereikalaudavo dokumentų, neįrašydavo pavardžių asmenų, kuriam krovinį pristato. Jei gavėjui, būdavo aktualu, jis grafą apie gavėją užsipildydavo pats, išsamiai nurodydamas visus duomenis. Jis nesidomėdavo, kas siunčia krovinį, kas jį priima. Būdavo atvejų, kai vežamas automobilis be valstybinių numerių, išregistruotas, tuomet CMR važtaraštyje jis nurodydavo, kad gabenamas automobilis. Jo įsitikinimu, jis galėjo suklysti mėnesį ar dieną pakrovimo ar iškrovimo datoje, tačiau dėl metų tikrai negalėjo suklysti. Įvykdęs pervežimo užduotį, CMR važtaraštį nuskenuodavo ir išsiųsdavo vadybininkui, grįžęs iš reiso, CMR važtaraščių originalus su kitais reiso dokumentais atiduodavo įmonei.

Ieškovė pateikė teismui savo elektroninio pašto kopijas, iš kurių matyti, kad jam atsiųstos elektroninių laiškų, siųstų iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į paštą adresu (duomenys neskelbtini), kopijos. 2023 m. liepos 3 d. laiške nurodyta, kad siunčia užsakymą, pasikrovimas (duomenys neskelbtini), iškrovimas – (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 18 d. laiške nurodyta užsakymas, pakrovimas (duomenys neskelbtini), iškrovimas (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas AAT2 neigė siuntęs užsakymą iš savo elektroninio pašto ieškovei ar trečiajam asmeniui. Esant ginčui, iš elektroninių laiškų, gautų į trečiojo asmens elektroninį paštą, nėra galimybės nustatyti, kad būtent tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos tarptautinių pervežimų sutartys, kokios tų sutarčių sąlygos. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų per „Viber“ programą telefonu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), matyti, kad pokalbiai vyko 2023 m. birželio ir tų pačių metų lapkričio mėnesiais. Iš susirašinėjimo tekstų turinio nėra galimybės nustatyti, kad pokalbiai vyksta apie tarptautinius pervežimus, įvykdytus 2023 m. liepos 6 d. ir liepos 20 d. Antra, atsakovės atstovas neigia naudojęs tokį telefono numerį, ieškovė duomenų, kam priklauso šis telefono numeris, nepateikė.

Liudytojas LUD1 parodė, kad UAB „Duntransa” vadovas AAT2 – jo brolis. UAB „Duntransa” jis dirba vairuotoju nuo 2017 m. iki šiol, naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). UAB „Dunoja”, kurio savininkas yra jo tėvas LUD1, dirbo vairuotoju nuo 2024 m. sausio mėnesio tris mėnesius, tuo metu naudojosi telefonu (duomenys neskelbtini), šis numeris priklauso UAB „Dunoja“.

Teismas nurodė, kad įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė neabejotinus įrodymus, iš kurių galima būtų spręsti, kad šalys susitarė dėk ginčo pervežimo. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad krovinių, kurių pervežimą trečiasis asmuo įvykdė 2023 m. liepos 6 d. ir liepos 20 d., siuntėja yra atsakovė – CMR važtaraštyje atsakovė nenurodyta kaip siuntėja ir krovinių gavėja, kitų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikta. Nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą už krovinių vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, duomenų apie krovinių gavėją, nurodytą abiejuose CMR važtaraščiuose, todėl nepaneigta aplinkybė, kad krovinių gavėjas, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) , buvo ir šių krovinių siuntėjas, kuriam kyla pareiga atsiskaityti už pervežimą. Tiek liudytojas LUD1, tiek trečiasis asmuo savo atsiliepime nurodė, kad telefono numeris priklausė ne atsakovei, o įmonei „Dunoja“. Ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys tarptautiniais maršrutais, nepateikė įrodymų, kad pervežimai įvykdyti atsakovės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė UAB „FT Logistic“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.

Apeliacinio skundo argumentai:

atsakovas buvo sudaręs sutartį su ieškove dėl krovinių pervežimo laikotarpiu 2023 metų liepos 6 d ir liepos 20d., naudojant elektroninį paštą ir programėlę „Viber“;

liudytojas LUD2 patvirtino vežęs 2023m. liepos 6d. ir liepos 20d. atsakovo užsakytus krovinius;

2024-02-29 ieškovo siųstas raginimas atsakovui susimokėti tariamą skolą yra laikytinas įrodymu;

tas faktas, kad VMI informacinėje sistemoje atsakovas užregistravo vieną sąskaitą- faktūrą patvirtina buvus tarp ieškovo ir atsakovo susitarimui dėl krovinio pervežimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išvadas grindė tik dalimi selektyviai parinktų byloje esančiu įrodymu (pvz., CMR varžtaraščiais, LUD2 liudijimu), o likusių ieškovės pateiktų įrodymų (kaip pvz., pačios atsakovės VMI mokesčių administravimo informacinės sistemos i.MAS elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF patvirtintos (užregistruotos) Ieškovės 2023-07-11 PVM sąskaitos-faktūros Nr. FT2023-144 dėl 1818 Eur sumos ar policijos nurodyto fakto, kad gabentas automobilis Toyota buvo pristatytas, o gavėjas iš (duomenys neskelbtini) sutartį buvo sudaręs būtent su atsakove) visai nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Duntransa“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad į atsakovo elektroninį paštą ieškovas minėtu laikotarpiu jokių laiškų neišsiuntė, o per nurodytą „Viber“ programėlę negalėjo su atsakovu susirašinėti, nes tokio telefono numerio +370 684 30115 atsakovas tiesiog neturi. Tai patvirtinantys duomenys pateikti į civilinę bylą

Atsakovė, bendraudama su trečiuoju asmeniu UAB “Freiras“ dėl krovinių pervežimo, visada siųsdavo konkretų užsakymą, nurodydamas konkrečiai, koks krovinys gabenamas, kas yra siuntėjas, kas yra gavėjas, kokia konkreti iškrovimo vieta. Atsakovė yra pateikusi visus Krovinio pervežimo užsakymus - sutartis bei PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2022 metų pradžios iki 2023 metų kovo mėnesio, iš kurių matyti, kad užsakymai dėl krovinio pervežimo visada buvo siunčiami trečiajam asmeniui UAB „Freiras”, o sąskaitas- faktūras atsakovui atsiųsdavo ieškovė (UAB „FT Logistic“ ir UAB „Freiras” yra šeimos verslas, kuriam vadovauja motina ir sūnus).

Šalies argumentai

Dėl atsakovės manymu suklastotų CMR važtaraščių, 2024-05-13 atsakovė pareiškimu kreipėsi Iš atsakymo „Dėl pareiškimo tyrimo“ tapo aišku, jog liudytojas - trečiojo asmens vairuotojas LUD2 policijos pareigūnams patvirtino faktą, kad „apie CMR, kuriame nėra užpildyta vežamo automobilio duomenų, nežino ir patikino, kad tokių CMR nei vienas vairuotojas nepasirašytų“. Minėtas liudytojas LUD2 laikotarpiu nuo 2023-07-03 iki 2023-07-14 buvo nedarbingume ir gabenti jokių krovinių negalėjo. Minėtas liudytojas parodymus nuotoliniu būdu davė, tik pagrasinus jį atvesdinti su policijos pareigūnų pagalba. Nuotoliu šis liudytojas davė priesaiką ir rodė savo asmens dokumentą, kuriame matomas jo parašas buvo nepanašus į tą parašą, kuris yra ant teismui pateiktų CMR.

Įtarimą dėl suklastoto CMR važtaraščio kelia ir data, kuri yra užfiksuota minėtame dokumente, kur nurodyta data ant kelionės lapo 23 grafoje “2024-07-20“, kai, tuo tarpu, ieškinyje kalbama apie krovinio gabenimą 2023-07-20.

Viena ieškovės pateikta sąskaita buvo užregistruota automatiškai, neįsigilinus į jos turinį, nes iki ginčo dienos tarp šalių buvo susiklostę geri verslo santykiai, niekada iki tol ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo apgavę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įrodymų vertinimo: ar pakanka įrodymų pagrįsti išvadai, kad šalys sudarė krovinio vežimo sutartį ir atsakovės užsakymu pervežtas krovinys.

Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnis)

Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Tokiu atveju vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos. Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

CMR konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, tačiau važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui ir tokiais atvejais taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos.

CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte išvardyti privalomi važtaraščio duomenys. Prie jų priskiriami: siuntėjo pavadinimas ir adresas; vežėjo pavadinimas ir adresas; krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; gavėjo pavadinimas ir adresas; krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo klasė ir numeris; krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis (b-h papunkčiai).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, šalys turėjo galimybę ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija sudaryti vežimo sutartį, tačiau šalys turėjo susitarti dėl CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte išvardytų privalomų sąlygų. Ieškovės teigimu krovinių gabenimą patvirtina ieškovės pateikti CMR važtaraščiai taip pat „Viber“ programėlėje susirašinėjimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-12-1249/2026), kurioje buvo analizuojamos elektroninių įrodymų panaudojimo galimybės ir jų vertinimas civiliniame procese. Teismas pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai komunikacija vyksta elektroniniu paštu ar naudojantis įvairiomis susirašinėjimo bei socialinių tinklų programėlėmis, beveik visose Europos valstybėse elektroniniai įrodymai yra pripažįstami leistinais, jais remiamasi nagrinėjant civilinius bei komercinius ginčus. pateikus skaitmeninius įrodymus ne jų pirminiu, autentišku formatu, tiek kitai bylos šaliai, tiek teismui gali kilti abejonių dėl jų tikrumo. Pavyzdžiui, elektroninio pašto susirašinėjimo tekstą perkėlus į „Word“ dokumentą ar programėlės susirašinėjimą užfiksavus ekrano nuotraukomis, iškyla klausimas, ar toks įrodymas tikrai atspindi jo originalų turinį. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokie įrodymai automatiškai laikomi mažiau patikimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad elektroniniai duomenys gali būti saugomi ir pateikiami įvairiais formatais, tačiau kilus abejonių dėl jų autentiškumo, teismas turi teisę pareikalauti pateikti įrodymus pirminiu formatu. Pavyzdžiui, elektroniniai laiškai, sukurti naudojant „Microsoft Outlook“ programą, paprastai saugomi .msg formatu. Būtent toks formatas leidžia patikrinti elektroninio laiško metaduomenis, nustatyti jo autentiškumą ir įsitikinti, kad turinys nebuvo pakeistas. Teismas taip pat akcentavo, kad elektroninio laiško turinį perkėlus į „Word“ dokumentą ar konvertavus į PDF failą, toks dokumentas nebelaikomas originaliu, kadangi jis nebeatspindi pirminio elektroninio laiško formato. Jo autentiškumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, dokumento pobūdį bei priešingos šalies elgesį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti susirašinėjimai „Viber“ programėlėje neatitinka minėtų reikalavimų, nes vienai iš šalių visiškai neigiant susirašinėjimo faktą negalima patikrinti jų autentiškumo ir metaduomenų. Ieškovė neįrodė, kad šalys raštu susitarė dėl minėtų privalomųjų sąlygų.

Trečiojo asmens 2023-07-06 - 2023-07-15 ir 2023-07-16 - 2023-07-25 reiso ataskaitos bei šių reisų kelionės lapai, išimti iš transporto valdymo sistemos LOCTRAKER. Iš kelionės lapų matyti, kad vienas krovinys (vienas automobilis) buvo paimtas 2023-07-11, o kitas krovinys (vienas automobilis) - 2023-07-22, bei pristatyti atitinkamai 2023-07-13 ir 2023-07-24. Teismo vertinimu, šie įrodymai tiesiogiai nepatvirtina ginčo sutarčių dėl vežimo vykdymo sudarymo ir vykdymo, nes ataskaitose nėra duomenų apie konkrečius siuntėjus, gavėjus ar užsakovus, krovinį.

UAB „Freiras” ieškovei išrašė dvi sąskaitas: 2023-07-11 sąskaitą FE23-0767 1450 Eur sumai ir 2023-07-24 sąskaitą FT23-0814 1488,30 Eur sumai, kurios, neapmokėjus atsakovei, iki šiol taip pat nėra apmokėtos.

Nustatyta, kad atsakovė, bendraudamas su trečiuoju asmeniu UAB „Freiras“ dėl krovinių pervežimo, visada siųsdavo konkretų užsakymą, nurodydamas konkrečiai, koks krovinys gabenamas, kas yra siuntėjas, kas yra gavėjas, kokia konkreti iškrovimo vieta. Į civilinę bylą atsakovė yra pateikusi visus Krovinio pervežimo užsakymus- sutartis bei PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2022 metų pradžios iki 2023 metų kovo mėnesio, iš kurių matyti, kad užsakymai dėl krovinio pervežimo visada buvo siunčiami trečiajam asmeniui UAB „Freiras”, o sąskaitas- faktūras atsakovui atsiųsdavo ieškovė.

Reikšmingas faktas, jog pagal susiklosčiusią šalių praktiką ieškovė, siųsdama PVM sąskaitas faktūras atsakovei, visada jose nurodydavo konkretų atsakovo siųstą Krovinio pervežimo užsakymo- sutarties numerį, o ginčo atveju ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta duomenų apie atsakovo siųstus užsakymus, kas lemia išvadą, kad ieškovės PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina CMR važtaraščių patikimumo šioje civilinėje byloje.

Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog liudytojas LUD2 patvirtino vežęs 2023m. liepos 6d. ir liepos 20d. atsakovo užsakytus krovinius:

Iš Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato atsakymo „Dėl pareiškimo tyrimo“ tapo aišku, jog liudytojas - trečiojo asmens vairuotojas LUD2 policijos pareigūnams patvirtino faktą, kad „apie CMR, kuriame nėra užpildyta vežamo automobilio duomenų, nežino ir patikino, kad tokių CMR nei vienas vairuotojas nepasirašytų“;

Pagal SODROS duomenis liudytojas LUD2 laikotarpiu nuo 2023-07-03 iki 2023-07-14 buvo nedarbingume ir gabenti jokių krovinių negalėjo.

Nepaaiškintas prieštaravimas, kad CMR važtaraščio kelia ir data, kuri yra užfiksuota minėtame dokumente, kur nurodyta data ant kelionės lapo 23 grafoje “2024-07-20“, kai, tuo tarpu, ieškovas įrodinėja aplinkybes apie krovinio gabenimą 2023-07-20.

Ieškovė nepagrįstai teigia, jog 2024-02-29 ieškovo siųstas raginimas atsakovui susimokėti tariamą skolą yra laikytinas įrodymu.

Ieškovo 2024-02-29 raginimą dėl skolos sumokėjimo atsakovas gavo, tačiau į jį nereagavo dėl tos priežasties, kad suprato, jog atsiųsti dokumentai yra netikri arba ne jam turi būti adresuoti ir, tokiu būdu, nepagrįstai siekiama iš jo išvilioti pinigus.

Faktas, kad VMI informacinėje sistemoje atsakovė užregistravo vieną sąskaitą - faktūrą neginčijamai nepatvirtina buvus tarp šalių susitarimo dėl krovinio pervežimo. Kaip teisme nurodė atsakovė, sąskaita buvo užregistruota automatiškai, neįsigilinus į jos turinį, nes iki ginčo dienos tarp šalių buvo susiklostę geri verslo santykiai, niekada iki tol ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo apgavę.

Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė neabejotinus įrodymus, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovė susitarė su ieškove dėl krovinių pervežimų tarptautiniais maršrutais 2023m. liepos mėnesį maršrutu (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, patvirtinančių. Kad krovinių, kurių pervežimą trečiasis asmuo įvykdė 2023-07-06 ir 2023-07-20, siuntėja yra atsakovė - CMR važtaraštyje atsakovė nenurodyta kaip siuntėja ir krovinių gavėja, kitų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikta. Nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą už krovinių vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Ieškovė nesurinko ir nepateikė jokių duomenų apie krovinių gavėją, nurodytą abiejuose CMR važtaraščiuose. Taigi, ieškovė neįrodė, kad buvo susitarta dėl esminių CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte išvardintų privalomų esminių sąlygų, leidžiančių spręsti, kad buvo susitarimai dėl tarptautinio krovinių vežimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys tarptautiniais maršrutais, nepateikė įrodymų, kad pervežimai įvykdyti atsakovės naudai, todėl ieškinys atmestas.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinį skundą atmetus atsakovei iš ieškovės priteisiamos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 350 Eur atlyginimas advokatei už atsiliepimo surašymą (CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FT Logistic“ (kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Duntransa“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 350 Eur (trijų šimtų penkiadešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjas Andrius Ignotas