- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-31
- Bylos Nr.
- e2-126-446/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01774-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FT Logistic“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Duntransa“
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė, Egidijas Baltis
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FT Logistic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Duntransa“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Freiras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3363,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu ir telefonu susitarė dėl dviejų tarptautinių krovinių vežimo pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją iš (duomenys neskelbtini) (Švedija) į Klaipėdą; iš (duomenys neskelbtini) į Marijampolę. Ieškovė įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus - sutartus krovinius pervežė ir atsakovui pateikė apmokėti sąskaitas: 2023 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FT2023-144 dėl 1818 Eur, nurodant apmokėti iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FT2023-160 dėl 1548,80 Eur, nurodant apmokėti iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir už atliktas paslaugas su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė, ieškodamas taikaus situacijos sprendimo, registruotąja pašto siunta išsiuntė atsakovei 2024 m. vasario 29 d. raginimą dėl skolos sumokėjimo, kuriuo paragino geruoju sumokėti susidariusią 3363,80 Eur skolą, tačiau, nors ir raginimą dėl skolos sumokėjimo atsakovė gavo 2024 m. kovo 5 d., tačiau su ieškove atsiskaitė, yra skolinga 3363,80 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodytu laiku nėra sudariusi jokios sutarties dėl krovinių pervežimo ir mano, jog uždaroji akcinė bendrovė „Freiras“ be atsakovės leidimo išrašė ir suklastojo krovinio pervežimo užsakymą ir krovinio pervežimo važtaraščius. Dėl šių faktų atsakovė su pareiškimu dėl sukčiavimo kreipėsi į policiją per policijos elektroninių paslaugų sistemą. Ieškovės pateikti važtaraščiai yra neinformatyvūs, neužpildyti taip, kaip to reikalauja CMR konvencija, t. y. nenurodyta, koks konkrečiai krovinys gabenamas, kas yra siuntėjas, kas yra gavėjas, kokia konkreti krovinio iškrovimo vieta ir t. t. Savo elektroniniame pašte atsakovė nemato laiškų, kuriuos neva tai ieškovė rašė atsakovei 2023 m. liepos 3 d. ir liepos 18 d. Ieškovės 2024 m. vasario 29 d. raginimą dėl skolos sumokėjimo atsakovė gavo, tačiau į jį nereagavo, nes suprato, jog atsiųsti dokumentai yra suklastoti ir apgaulės būdu siekiama išvilioti pinigus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė 2023m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 18 d. elektroniniais laiškais pateikė užsakymus dėl tarptautinių krovinių vežimo, o detaliau buvo susitarta bendraujant telefonu ir per susirašinėjimo programėlę „Viber“, pasitelkiant uždarąją akcinę bendrovę „Freiras“. Tai, kad atsakovė, galimai, tyčia iš savo pašto dėžutės ištrynė minėtus 2023-07-03 ir 2023-07-18 elektroninius laiškus (kaip kad neseniai ištrynė ir susirašinėjimus iš programėlės „Viber“), nepaneigia kitų faktinių aplinkybių – elektroniniai laiškai liko adresato pašto dėžutėje, o susirašinėjimai per programėlę „Viber“ buvo išsaugoti momentinėse ekrano kopijose, kurios buvo persiųstos policijos pareigūnui, tiriančiam atsakovės 2024-05-13 pranešimą, pateiktą per ePolicija.lt (pranešimo Nr. 9924000079452) apie, neva, suklastotus užsakymus ir važtaraščius. Be to, atsakovės atstovės pateiktame atsiliepimo priede Nr. 3 taip pat užfiksuotas 2023-07-24 PVM sąskaitos-faktūros Nr. FT2023-160 gavimas. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 straipsnį, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, tačiau važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui ir tokiais atvejais taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos. Nors ieškovė atsakovės krovinių gabenimui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Freiras“, tačiau pagal CMR konvenciją ieškovė vis tiek šiuo atveju yra laikoma vežėja.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodė, kad pateikiamas tikrovės neatitinkantis susirašinėjimas per „Viber“ programėlę, kurioje nurodomas telefonas +370 684 30115. Šis numeris niekada nepriklausė bendrovei UAB „Duntransa“. Pateikiamos naujos sąskaitos: PVM sąskaita faktūra Nr. FE23-0814 ir PVM sąskaita faktūra Nr. FE23-0767, kurių nesimatė reiškiant ieškinį. Nepateiktas įrodymas, jog PVM sąskaita faktūra Nr. FE23-0814 yra pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos norminiai aktai. Reikalinga susipažinti su minėtų sąskaitų originalais, todėl ieškovė įpareigotina juos pateikti bei nurodyti, kada konkrečiai minėta PVM sąskaita faktūra buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, ar iki ieškinio pateikimo teismui ar jau susipažinus su atsakovo į bylą pateiktu 2024-05-14 atsiliepimu į ieškinį. Iškeliama nauja versija, jog užsakymu krovinio pervežimui, apie kurį kalbama ieškinyje, reikia laikyti ne elektroninius susirašinėjimus, kurių ieškovė nepateikia, o susirašinėjimus iš programėlės „Viber“, nors tokio susirašinėjimo nebuvo. Jeigu ieškovė gavo iš bendrovės UAB „Duntransa“ elektroninius laiškus, tai, tikėtina, jog tie laiškai turėtų būti išsaugoti, nes pagal susiklosčiusią praktiką, tokia informacija yra saugoma, kol neatsiskaityta už suteiktas paslaugas. Su UAB „Freiras“ jokių sutarčių nuo 2023 metų liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos atsakovė nėra sudariusi.
6. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Freiras“ nurodė, kad ji sutinka su ieškiniu. Ieškovė kreipėsi į UAB „Freiras“ dėl atsakovės 2023-07-03 ir 2023-07-18 elektroniniais laiškais pateiktų užsakymų dėl dviejų tarptautinių krovinių pervežimo. Bendraujant per susirašinėjimo programėlę „Viber“ buvo sutarta dėl kainų ir krovinių (automobilių) gabenimo. UAB „Freiras“, įvykdęs užsakymus, ieškovei išrašė dvi sąskaitas: 2023-07-11 sąskaitą Nr. FE23-0767 1450 Eur sumai ir 2023-07-24 sąskaitą Nr. FT23-0814 1488,30 Eur sumai, kurias ieškovė apmokėjo 2023-08-28. Krovinių gabenimą patvirtina CMR važtaraščiai, taip pat „Viber“ susirašinėjimai. Papildomai yra pateikiamos 2023-07-06 – 2023-07-15 ir 2023-07-16 – 2023-07-25 reiso ataskaitos bei šių reisų kelionės lapai, išimti iš transporto valdymo sistemos LOCTRAKER. Iš kelionės lapų matyti, kad vienas krovinys (vienas automobilis) buvo paimtas 2023-07-11, o kitas krovinys (vienas automobilis) – 2023-07-22, bei pristatyti atitinkamai 2023-07-13 ir 2023-07-24. CMR važtaraščius, pateiktus ieškovei, tuomet užpildė UAB „Freiras“, dirbęs vairuotojas-ekspeditorius V. V., kuris nuo 2024-08-06 UAB „Freiras“ nebedirba. Pagal CARGO.LT (specializuotos internetinės svetainės, kurioje pateikiami transporto paslaugų pasiūlymai gamintojams ir prekybos atstovams, gabenantiems savo produkciją šalies viduje ir į užsienio šalis) pateikiamus duomenis, tel. Nr. (duomenys neskelbtini)yra nurodytas kaip UAB „Dunoja“, vadybininko V. D. telefono numeris. UAB „Freiras“ 2023-07-24 PVM sąskaita faktūra Nr. FE23-0814 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos i.MAS elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF buvo užregistruota 2023-08-21 08:05 val.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas nurodė, kad bendradarbiavimas krovinių pervežimo srityje su atsakove vyko sklandžiai, ne vienas pervežimas buvo įvykdytas pagal atsakovės užsakymą, nebuvo nesklandumų, atsirado pasitikėjimas, todėl ir nebuvo sudaryta sutartis raštu. Tai vienintelis atvejis, kai raštu nebuvo patvirtintas susitarimas dėl pervežimų, kurie neapmokėti. Ieškovė neturi informacijos, ar CMR po įvykdytų pervežimų pateikti atsakovei, kur yra jų originalai. Vairuotojas V. V. liepos 20 d. CMR suklydo įrašydamas datą, vietoje 2023 metų nurodė 2024 metus, nors faktiškai pervežimai vyko 2023 m. liepos mėnesį. Kodėl už šiuos du pervežimus išrašytose sąskaitose nėra nurodyta užsakymų numerių, kaip kitose sąskaitose, jis taip pat negali paaiškinti. Užsakymai dėl tarptautinių pervežimų 2023 m. liepos mėnesį buvo vykdomi elektroniniu paštu, galutinė kaina ir kiti susitarimai derinami per „Viber“ programą. Jis negali pasakyti su kuo tiksliai, pačiu savininku R., jo broliu ar tėvu, buvo tariamasis dėl užsakymų ir atsiskaitymų. Ieškovės įsitikinimu, tie asmenys yra susiję, todėl nėra reikšminga, su kuriuo iš jų buvo susitarta. Jokių kitų pervežimų be sutarčių, išskyrus ginčo užsakymus, ieškovė nėra įvykdžiusi. Ieškovė ir trečiasis asmuo tarpusavyje taip pat yra susiję, ieškovės savininkė U. – uždarosios akcinės bendrovės „Freiras“ savininko motina.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovas R. D. paaiškino, kad jis turi įmonėje užsakymo šabloną ir visuomet juo naudojasi, jį užpildo ir išsiunčia kitai šaliai, jei dėl pervežimo sąlygų susitaria, kita šalis grąžina savo parašu patvirtintą užsakymo priėmimą. 2023 m. liepos 3 d. ir liepos 18 d. jis jokių užsakymų ieškovei elektroniniais laiškais nesiuntė, dėl pervežimų nesitarė. Jo įsitikinimu, elektroniniai laiškai yra suklastoti, nes jis tokių laiškų, kurie yra pateikti į bylą, nerašė. Jo įmonė taip pat negavo CMR. Sodros duomenimis, V. V. 2023 m. liepos 3-14 dienomis nedirbo, todėl jis niekaip negalėjo vykdyti pervežimo liepos 6 d. Jo įsitikinimu, CMR, pagal kuriuos ieškovė reikalauja apmokėjimo, suklastoti. Negali būti vykdomas pervežimas 2023 metais, jei CMR įrašyti 2024 metai. Jis neatsakė į laišką, kuriuo buvo atsiųstos sąskaitos apmokėjimui už pervežimus, nes manė, kad tai klaida, kadangi jokio užsakymo nebuvo sudaręs. Buhalterė, patvirtindama 2023 m. liepos 6 d. sąskaitą, tiesiog suklydo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 4,9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 16 punktas).
11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Jeigu tokia sutartis nėra sudaroma, siuntėjo ir vežėjo (-ų) susitarimas gali būti išreikštas ir faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, taip pat pagal tai, kuris asmuo kaip siuntėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežėjas turėjo suprasti, kas yra siuntėjas. Siuntėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas siuntėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020).
12. Ieškovės atstovas teisme patvirtino, kad sutartys dėl tarptautinių pervežimų, dėl kurių ginčas kilo šioje byloje, raštu su atsakove nebuvo sudarytos, ieškovės teigimu, susirašinėjimas elektroniniu paštu ir per programėlę „Viber” patvirtina, kad dėl tarptautinių pervežimų, kuriuos įvykdė trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Freiras”, susitarė ieškovė ir atsakovė.
13. Iš ieškovės pateikto Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) matyti, kad vežėjas uždaroji akcinė bendrovė “Freiras” 2023 m. liepos 6 d. įvykdė tarptautinį pervežimą iš Karlstado (Švedija) į Klaipėdą. Nei gavėjo, nei siuntėjo duomenys šiame CMR važtaraštyje nenurodyti. Krovinio iškrovimo vieta nurodyta Klaipėda ir telefono numeris (duomenys neskelbtini), kad krovinys gautas yra parašas, tačiau asmens, kuriam įteiktas krovinys, jokie duomenys taip pat nenurodyti. Iš CMR važtaraščio, kurio surašymo data nurodyta 2024 m. liepos 20 d., matyti, kad tas pats vežėjas įvykdė tarptautinį pervežimą iš Kil (Švedija) į Marijampolę (Lietuva). Krovinio iškrovimo vieta nurodyta Marijampolė ir tas pats telefono numeris kaip ir liepos 6 d. CMR važtaraštyje. Krovinio gavėjo, asmens, priėmusio krovinį, duomenys taip pat nenurodyti. Abiejuose tarptautiniuose važtaraščiuose nurodytas tas pats vairuotojas, įvykdęs pervežimus, – V. V.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad jis nuo 2015 m. liepos 24 d. apie 10 metų dirbo UAB „Freiras“ tarptautinių pervežimų vairuotoju. Informaciją apie krovinį visada gaudavo iš įmonės vadybininko, kuris nurodydavo tiksliai iš kur, kokį krovinį paimtai ir kur jį pristatyti. Pervežimą patvirtinantį dokumentą – CMR važtaraštį pildydavo tiek siuntėjas, tiek jis - vežėjas, tiek gavėjas. Būdavo atvejų, kai jis visą važtaraštį užpildydavo pats, daugiausiai tais atvejais, kai būdavo pervežamas automobilis ir siuntėjo nebūdavo. Tačiau krovinio gavėjas visada turėdavo patvirtinti parašau, kad krovinį gavo. Jis nereikalaudavo dokumentų, neįrašydavo pavardžių asmenų, kuriam krovinį pristato. Jei gavėjui, būdavo aktualu, jis grafą apie gavėją užsipildydavo pats, išsamiai nurodydamas visus duomenis. Jis nesidomėdavo, kas siunčia krovinį, kas jį priima. Būdavo atvejų, kai vežamas automobilis be valstybinių numerių, išregistruotas, tuomet CMR važtaraštyje jis nurodydavo, kad gabenamas automobilis. Jo įsitikinimu, jis galėjo suklysti mėnesį ar dieną pakrovimo ar iškrovimo datoje, tačiau metų tikrai negalėjo suklysti. Įvykdęs pervežimo užduotį, CMR važtaraštį nuskenuodavo ir išsiųsdavo vadybininkui, grįžęs iš reiso, CMR važtaraščių originalus su kitais reiso dokumentais atiduodavo įmonei.
15. Ieškovės atstovas pateikė teismui savo elektroninio pašto kopijas, iš kurių matyti, kad jam atsiųstos elektroninių laiškų, siųstų iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į paštą adresu info@freiras.lt, kopijos. 2023 m. liepos 3 d. laiške nurodyta, kad siunčia užsakymą, pasikrovimas (duomenys neskelbtini), iškrovimas – Klaipėda. 2023 m. liepos 18 d. laiške nurodyta užsakymas, pakrovimas Vavaregatan 16, Kiel, iškrovimas Marijampolė. Atsakovės atstovas R. D. neigė siuntęs užsakymą iš savo elektroninio pašto ieškovei ar trečiajam asmeniui. Esant ginčui, iš elektroninių laiškų, gautų į trečiojo asmens elektroninį paštą, nėra galimybės nustatyti, kad būtent tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos tarptautinių pervežimų sutartys, kokios tų sutarčių sąlygos. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų per „Viber“ programą telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pokalbiai vyko 2023 m. birželio ir tų pačių metų lapkričio mėnesiais. Visų pirma, iš susirašinėjimo tekstų turinio nėra galimybės nustatyti, kad pokalbiai vyksta apie tarptautinius pervežimus, įvykdytus 2023 m. liepos 6 d. ir liepos 20 d. Antra, atsakovės atstovas neigia naudojęs tokį telefono numerį, ieškovė duomenų, kam priklauso šis telefono numeris, nepateikė.
16. Liudytoju apklaustas V. D. parodė, kad UAB „Duntransa” vadovas R. D. – jo brolis. UAB „Duntransa” jis dirba vairuotoju nuo 2017 m. iki šiol, naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). UAB “Dunoja”, kurio savininkas yra jo tėvas A. D., dirbo vairuotoju nuo 2024 m. sausio mėnesio tris mėnesius, tuo metu naudojosi telefonu (duomenys neskelbtini), šis numeris priklauso UAB „Dunoja“.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
19. Aptartų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė neabejotinus įrodymus, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovė susitarė su ieškove dėl krovinių perveržimų tarptautiniais maršrutais 2023 m. liepos mėnesį maršrutu Karlstad (Švedija) – Klaipėda ir maršrutu Vävaregatan, Kil (Švedija) – Marijampolė. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad krovinių, kurių pervežimą trečiasis asmuo įvykdė 2023 m. liepos 6 d. ir tų pačių metų liepos 20 d., siuntėja yra atsakovė – CMR važtaraštyje atsakovė nenurodyta kaip siuntėja ir krovinių gavėja, kitų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikta. Nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą už krovinių vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Ieškovė nesurinko ir nepateikė jokių duomenų apie krovinių gavėją, nurodytą abiejuose CMR važtaraščiuose, todėl nepaneigta aplinkybė, kad krovinių gavėjas, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), buvo ir šių krovinių siuntėjas, kuriam kyla pareiga atsiskaityti už pervežimą. Tiek liudytojas V. D., tiek trečiasis asmuo savo atsiliepime nurodė, kad telefono numeris priklausė ne atsakovei, o įmonei „Dunoja“. Kadangi ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys tarptautiniais maršrutais, nepateikė įrodymų, kad pervežimai įvykdyti atsakovės naudai, todėl ieškinys dėl apmokėjimo už šiuos pervežimus atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
21. Ieškinį atmetus, atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė bylą nagrinėjant teisme turėjo 1900 Eur išlaidų už advokatės pagalbą rengiant procesinius dokumentus, atstovavimą teisme. Atsakovės turėtos išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas neviršija maksimalių priteistinų dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 1900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
22. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama CPK 96 straipsnyje. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (2 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovė šioje byloje nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš jos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 142,74 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FT Logistic“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Duntransa“ 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FT Logistic“ valstybei 142,74 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 74 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas - 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.